-
Šokas Laisvės alėjoje: sugrįžta gaujų karai? 70
„Kauno diena“ atskleidžia ne tik išskirtines išpuolio detales, bet ir versijas, kodėl galėjo kilti šis kruvinas konfliktas ir ko galima laukti ateityje.
Laisvės alėjoje, ties restoranu „Grilintas cinamonas“, penktadienį kilusios masinės muštynės sukrėtė Kauną. Vaizdas priminė praėjusio amžiaus dešimtąjį dešimtmetį, kai beveik nebaudžiamos siautėjo įvairios nusikaltėlių gaujos.
Pasak liudytojų, penktadienio išpuolis buvo planuotas susirėmimas, nes būrys skarelėmis prisidengusių vyrų staiga išbėgo iš netoli esančios tarpuvartės ir užsipuolė restorane sėdinčius asmenis.
„Vienas lyg pabėgo, kitas gulėjo ant žemės, galbūt be sąmonės. Visas restoranas nusiaubtas, kilo didelis triukšmas. Greitai atvažiavo ir policija, yra ir medikai“, – „Kauno dienai“ iškart penktadienį pranešė kitame restorane sėdėjęs ir įvykį matęs kaunietis.
Tuomet ir paaiškėjo, kad Laisvės alėjoje užpultas su nusikalstamu pasauliu siejamas ir Kauno gaujoms priklausantis Rytis Sadauskas.
Veikla: pastaruoju metu R. Sadauskas vis dažniau buvo pastebimas Klaipėdoje, Palangoje. / E. Kniežausko nuotr.
Kauniečiai pasakojo, kad pirma kaukėta grupuotė, sudaryta iš maždaug septynių žmonių, išbėgo iš tarpuvartės. Užpuolikai su savimi turėjo metalinius strypus. Netrukus pasirodė dar keturi. Jie užpuolė restorane sėdinčius vyrus ir pradėjo juos talžyti. Liudininkai girdėjo, kaip vienas muštynėse dalyvavęs vyras šaukė, kad jam sužalojo kaklą.
Portalui kauno.diena.lt atsiųstame vaizdo įraše matyti, kad muštynių metu grupuotė darbavosi ne tik lazdomis, bet skraidė ir kėdės, visur vyravo chaosas.
Vienas liudytojas atkreipė dėmesį, kad priešais esančioje kavinėje sėdėjęs įtartinas vyras tarsi davė ženklą užpuolikams, o kilus muštynėms – staiga dingo.
Jis taip pat pasakojo, kad nubėgdamas vienas iš nukentėjusiųjų esą net išsitraukė pistoletą, tačiau pamatęs, kad užpuolikai jo nesiveja, neiššovė. Visa tai vyko Kauno širdyje penktadienio vidurdienį.
Operatyvi reakcija
Kauno policija jau šeštadienio rytą pranešė apie keturis sulaikytus asmenis, o sekmadienį Kauno apylinkės teismas tenkino šiam ikiteisminiam tyrimui dėl viešosios tvarkos pažeidimo (Baudžiamojo kodekso 284 str.) ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 138 str. 2 d. 5 p.) vadovaujančios prokurorės prašymą keturiems įtariamiesiems – L. Š., T. M., J. M. ir K. K. – skirti griežčiausias kardomąsias priemones – suėmimus trijų mėnesių laikotarpiui.
Griežčiausios kardomosios priemonės skirtos atsižvelgiant į tai, kad asmenys gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir trukdyti procesui.
„Tai susiję su nusikalstamų grupuočių santykių aiškinimusi. Pašaliniai asmenys kavinėje nenukentėjo“, – apie penktadienio išpuolį Laisvės alėjoje sakė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Darius Pliavga. Jo teigimu, aštuoni asmenys lazdomis užpuolė kavinės lauko terasoje sėdėjusius keturis vyrus ir vieną moterį.
Pasak D. Pliavgos, tokių įvykių Kaune, kai santykius aiškinasi nusikalstamo pasaulio susivienijimai, nebūta jau daugelį metų.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla teigė, kad, pagal turimus duomenis, nusikaltimui buvo gerai pasiruošta, tai rodo turimos maskavimosi priemonės, įrankiai, kuriais buvo padaryti fiziniai kūno sužalojimai.
Įvykio vietoje buvo rasta reikšmingų bylai įrodymų.
Vienas lyg pabėgo, kitas gulėjo ant žemės, galbūt be sąmonės. Visas restoranas nusiaubtas, kilo didelis triukšmas.
„Apskritai šitą įvykį vertinu kaip vienetinį, vienkartinį. Tikrai tokių įvykių netolimoje praeityje nei šiuo metu nebuvo pasitaikę. Taip, jis pasižymi savo brutalumu, tokiu viešu įžūlumu. Tai tikrai policija tokių dalykų netoleruoja ir darys viską, kad tokių įvykių nebūtų“, – kalbėjo R. Požėla.
Anot jo, kaip vienas iš nusikaltimo motyvų galimai buvo bandyti pagąsdinti, „kad į nieką nekreipiamas dėmesys, kad čia centras, tarp žmonių“.
„Įvykį vertiname kaip rezonansinį, neabejoju, kad jis bus ištirtas ir visuomenė sužinos rezultatus, kai tik galėsime pranešti“, – kalbėjo komisaras.
Kalbos apie kerštą
„Kauno dienos“ kalbintas vienas buvęs aukšto rango policijos pareigūnas neabejojo, kad šiuo išpuoliu viskas nesibaigs. „Žinant R. Sadausko būdą, atsakas tikrai bus, tad liesis ir kraujas“, – užsiminė buvęs pareigūnas.
Jo teigimu, sudavus smūgį „Agurkinių“, o vėliau ir „Kamuolinių“ gaujoms, R. Sadausko pavardė kriminalistų užrašuose turėjo būti įrašyta pirmoji – kaip kito.
Po penktadienio išpuolio Laisvės alėjoje kalbama, kad tai gali būti susiję su narkotikų verslu. Esą R. Sadausko sėbrai užpuldavo narkotikų kurjerius ir atimdavo krovinį. Tad užpuolikai tiesiog norėjo atkeršyti, o viešą egzekuciją galėjo surengti norėdami parodyti, kad nieko nebijo.
Beje, įdomi detalė. Seniau kalbėta, kad pašlijo R. Sadausko santykiai su už grotų esančiu „Agurkinių“ gaujos lyderiu Sauliumi Velečka. Tiesa, pastaruoju metu jie susitaikė.
Sudegė automobilis
Taigi, ne vienam kilo klausimas, kas toks R. Sadauskas? 2020-ųjų vasarį jo pavardė nuskambėjo Lazūnų ir Nočios gatvių sankirtoje degusio „Mercedes-Benz“ automobilio istorijoje.
Tuomet liudytojai „Kauno dienai“ pasakojo, kad mersedeso vairuotojas iš įvykio vietos pabėgo. Galimai dėl to, kad buvo neblaivus. Tokią prielaidą leido kelti jo vairavimas iki sprogimo – esą mersedesas važiavo kliudydamas šaligatvių bortelius jau nuo Sukilėlių prospekto. Apie tai liudijo ir nuleista viena iš galinių jo padangų.
Per penkias minutes į įvykio vietą atskubėję ugniagesiai gelbėtojai gana greitai susidorojo su liepsnomis. Nepaisant to, spėjo išdegti jo variklio skyrius, kuriame, kaip spėjama ir buvo gaisro židinys, apdegti ir aprūkti salonas.
Netrukus paaiškėjo, kad didžiausias siurprizas specialiųjų tarnybų dar laukė sveikiausioje šio mersedeso dalyje – bagažinėje. Išlaužus ją, aptikta ne tik neperšaunama liemenė, bet ir dėklas su mačete, kurios peilis siekė beveik 0,5 m.
Pagal valstybinius numerius nustačius, kad jis registruotas vienos Kauno mažosios bendrijos vardu, dar tą patį vakarą policijos patruliai rado ir jos direktorių – gerai pažįstamą ne tik Kauno ir Vokietijos teisėsaugininkams, bet ir televizijos žiūrovams, mėgstantiems laidas apie esą sėkmės lydimus verslininkus, 39-erių R. Sadauską. Maždaug už trijų valandų po sprogimo Klinikų prieigose jam nustatytas 1,49 prom. girtumas.
Skaitytojo nuotr.
Šiurpino Vokietiją
Su agurkiniais, anot operatyvininkų, siejamas R. Sadauskas savo nusikaltimais yra pagarsėjęs ne tik Lietuvoje.
2019 m. lapkritį Kauno apygardos teismas atmetė jo skundą dėl Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. Sadauskas buvo pripažintas subūręs nusikalstamą grupuotę, 2012-aisiais grobusią Vokietijoje prabangius automobilius, kurie, perdarius jų kėbulų numerius ir pakeitus spyneles specialiai šiuo tikslu Vokietijoje išsinuomotame garaže-bunkeryje, buvo gabenami automobilvežiais į Lietuvą ir parduodami Kauno automobilių turguje.
Nustatyta, kad ši grupuotė per septynias 2012 m. naktis pagrobė Vokietijoje mažiausiai vienuolika didelės vertės automobilių, kurių bendra vertė – daugiau kaip 181 tūkst. eurų. Per vieną naktį jai pavyko pagrobti net tris BMW. Rastas vos vienas nespėtas realizuoti „VW Golf“ – šalia Kauno automobilių turgaus esančioje automobilių saugojimo-pardavimo aikštelėje.
Tuomet R. Sadauskui buvo pareikšti kaltinimai ne tik subūrus šią grupuotę, bet ir parengus jos veikimo planą, finansavus jos narių kelionių į Vokietiją, pragyvenimo ten išlaidas ir aprūpinus sėbrus vagiamų automobilių užvedimo įranga.
Tai padaryta, remiantis vieno šios grupuotės nario, sutikusio bendradarbiauti su teisėsaugininkais, todėl atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymais.
Žinant R. Sadausko būdą, atsakas tikrai bus, tad liesis ir kraujas.
Gavo tik sprigtą
R. Sadauskui pavyko išlipti iš minėtos balos beveik sausam. Pirmiausia, pavogtų automobilių savininkų nuostolius kompensavo Vokietijos draudimo bendrovės. Jokių ieškinių Lietuvoje teistiems R. Sadauskui ir trims jo bendrininkams šios nepareiškė. Kauno apylinkės teismo nuosprendis, paskelbtas šiam ketvertukui 2018 m. balandį, labiau priminė sprigtą. Nors ir konstatuota, kad įrodymų, jog jie padarė inkriminuotus nusikaltimus, pakanka, skirtos bausmės buvo mažesnės už grėsusios vidurkį.
Atsižvelgta į tai, kad nuo nusikaltimų iki nuosprendžio praėjo net šešeri metai. Tiek laiko buvo ne tik suvaržyta kaltinamųjų laisvė, bet jie turėjo patirti ir kitų nepatogumų, tarp šių – ir netikrumą dėl savo ateities.
Savo kaltės nepripažinusiam R. Sadauskui, esą vienintelė jo sąsaja su šia byla – jau minėtas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo, kurį jis pažįsta tik todėl, kad abu vienu metu buvo laikomi Tardymo izoliatoriuje, ir jis nieko apie šio pasakojamus nusikaltimus Vokietijoje nežino, buvo skirtas ketverių metų laisvės atėmimas, atidedant bausmės vykdymą trejiems metams ir įpareigojant nuo 23 iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu. R. Sadauskas šį nuosprendį apskundė, prašydamas jį išteisinti. Tačiau, Kauno apygardos teismas jo skundą atmetė.
Išpuolio šešėlis
Mynė R. Sadauskas Kauno apygardos teismo slenkstį ir tuo metu, kai jo suburta grupuotė vogė Vokietijoje prabangius automobilius.
Tada jis buvo teisiamas dėl 2010 m. spalio 9 d. išpuolio Kauno sporto halės prieigose – prieš pat joje vykusį tarptautinį bušido turnyrą. Tada buvo užpulti keturi kamuoliniai, vienam iš kurių nepilnamečių liudytojų akyse buvo peršauta nugara, kitam – šlaunis. Būtent šie liudytojai ir vienas suaugęs asmuo, kuriam buvo suteiktas įslaptinto liudytojo statusas, atpažino R. Sadauską iš Kauno organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos archyvuose esančių su miesto gaujomis siejamų asmenų nuotraukų kaip panašiausią į išpuolyje dalyvavusį vieną iš banditų.
Beje, ir apie šį pavojingą incidentą tada operatyvininkai sužinojo, klausydamiesi nukentėjusiųjų, kurie taip pat buvo įtariami nusikaltimais, pokalbių telefonu. Tačiau teisme šie laikėsi nerašytų nusikalstamo pasaulio taisyklių ir davė R. Sadauskui, kaltintam pasikėsinimu juos nužudyti, palankius parodymus.
Dėl to galiausiai buvo konstatuota, kad nepakanka įrodymų, jog R. Sadauskas dalyvavo minėtame išpuolyje.
Ryčiuko pravardę turintis R. Sadauskas jau tuomet buvo linkęs prisistatyti sėkmės lydimu verslininku. Tam net buvo skirta viena televizijos laida apie sėkmės sulaukusius emigrantus. Joje R. Sadauskas gyrėsi, kad vadovauja trims kompanijoms Anglijoje. Esą viena iš jų – asmens sargybinių įmonė, teikianti paslaugas ne tik turtingiems šios šalies verslininkams ir žinomiems žmonėms, bet ir kriminalinio pasaulio veikėjams. Tiesa, nepatvirtintais duomenimis, pastarosios laidos įrašas paslaptingai dingo.
Pramonės brigada
Šiuo metu dokumentinį serialą apie kadaise su „Agurkinių“ gauja sietą, 2016 m. gruodį, kone Kūčių vakarą nušautą bušido kovotoją Remigijų Morkevičių kuriantis rašytojas, vaizdo turinio kūrėjas Dailius Dargis teigė, kad R. Sadauskas – gerai žinoma šešėlinio pasaulio persona.
Daugiau nei prieš penkerius metus D. Dargis, rinkdamas medžiagą knygai „Kriminalinė Agurkinių odisėja“, susipažino su gaujos bylos medžiaga. Iš kriminalistams pateiktų buvusio gaujos veikėjo Dragerio pasakojimų kartais pasirodydavo, kad Sauliaus Velečkos-Agurko vadovaujama grupuotė veikė tarsi milžiniškas koncernas su smulkesne veikla užsiimančiais padaliniais, akcininkais ir samdomais direktoriais ar lojaliausiais darbuotojais.
Drageris teigė, kad nors pagrindinis ir lemiamas žodis gaujoje priklausė S. Velečkai-Agurkui, kuris ir priimdavo visus esminius sprendimus, tačiau pagal hierarchiją žemiau būdavo jaunesnieji gaujos „brigadininkai“, vadovaujantys vadinamosioms brigadoms, kurių Agurko gaujoje buvo trys. Tais gaujos klestėjimo metais veikė ir Pramonės brigada, kuriai priklausė R. Sadauskas-Ryčiukas, garsiųjų Kauno senosios gvardijos veikėjų Kęstučio Liukaičio ir Algirdo Žemaičio-Kuko sūnūs – Karolis Liukaitis ir Mindaugas Žemaitis-Kukutis, prieš keletą metų nužudytas Deimantas Bugavičius, jo brolis Deivis Bugavičius ir dar iki 20 vaikinų.
Dėmesys: D. Dargis teigė, kad R. Sadauskas – gerai žinoma šešėlinio pasaulio persona. / Justinos Lasauskaitės nuotr.
Pastebėtas pajūryje
Pasak D. Dargio, po konflikto prie Kauno sporto halės ir užsitęsusio teismų maratono R. Sadauskas patraukė į Jungtinę Karalystę.
„Tiktai atvykęs į britų salyną jis sulaukė milžiniško palaikymo tarp uždarbiaujančių tautiečių. Daugelį Londone esančių emigrantų pakerėjo tai, kad teisėsaugos muštas vyras sėkmingai persiorientavęs ėmėsi tvarkingo ir nė iš tolo tamsios praeities nepriminusio gyvenimo. Kalbėta, kad jis Anglijoje turėjo net privačių saugos darbuotojų firmą. Apie kitokią jo veiklą iki šiol sklando kalbos tarp Anglijos lietuvių“, – pasakojo rašytojas.
Pasak D. Dargio, Agurkinių byloje yra nemažai fotografijų, kur R. Sadauskas 2010–2012 m. prie vieno stalo pozuoja su Agurku, R. Morkevičiumi, D. Bugavičiumi ir kitais vyrais Italijos ar kitų šalių žiemos kurortuose.
„Kaip teigė patikimi šaltiniai, pastaraisiais metais R. Sadauskas vis dažniau buvo pastebimas Klaipėdoje, Palangoje. Yra duomenų, kad bandė įsiterpti į legalius verslus. Buvo laikas, kai Vilniuje su bendraminčiais jis buvo atidaręs net naktinį klubą. Tiesa, netrukus jis nustojo veikti. Tačiau, regis, pastaraisiais metais vyras turėjo kažkokių sumanymų ir Kaune“, – „Kauno dienai“ sakė D. Dargis.
„Manau, kriminalistai geriau disponuoja žiniomis, ką su kuo ir kur leidžia laiką ir pragyvenimui pastaruoju metu užsidirba R. Sadauskas. Gandų lygio informacijos nenorėčiau viešinti.
Žymiai efektingiau būtų, jei Kauno policija paviešintų muštynes, virtusias skerdynėmis, Laisvės alėjoje surengusių vyrų fotografijas. Taip paaiškėtų daugiau duomenų apie tokius laukiniais metodais besivadovaujančius banditėlius“, – pridūrė rašytojas.
Virtinė įvykių
D. Dargis atkreipė dėmesį į pastaruoju metu pasipylusių įvykių virtinę. Prieš tris mėnesius Kaune, Kalniečių parke, iškart po Eurolygos finalo užpultas ir sumuštas žinomas Vilniaus advokatas, beje, buvęs kaunietis. Užpuolikai vis dar nenustatyti.
Rugpjūčio viduryje Kaune niekieno netrukdomi nusikaltėliai važinėjo dviem Ispanijoje, Marbeljos kurorte, iš lietuvių nuomos punkto pavogtais mersedesais, kurių vertė – 400 tūkst. eurų. Su vienu iš jų vagys skriejo nuo besivejančios policijos naktinėmis beveik viso miesto gatvėmis. Galiausiai paliko mašiną Partizanų gatvėje ir pabėgo nežinoma kryptimi. Taip jų tapatybės ir nebuvo nustatytos iki šiol.
Prieš keletą dienų Latvijos priemiesčio kurorte tyčia padegtas Marinos Bui, buvusios „Agurkinių“ lyderio S. Velečkos-Agurko žmonos, vaiko motinos BMW visureigis. Nukentėjusioji net per socialinius tinklus kreipėsi į Lietuvos policiją ir prašė, kad šis padegimas būtų išaiškintas.
„Akivaizdu, jai žinoma, kas prie to galėjo prikišti savo rankas. Tačiau penktadienio muštynės Kauno Laisvės alėjoje pranoko viską. Norėčiau tikėti, kad tai padarę asmenys bus tinkamai nubausti ir mūsų policija išties užkirs kelią, kad nebesugrįžtų kruvinasis dešimtasis dešimtmetis. Kadangi tokie įvykiai labai primena tuos senus ir mano knygose išsamiai aprašytus laikus, kai kone kasdien griaudėjo sprogimai, šėliojo ginkluoti banditai“, – vylėsi rašytojas.
Atskleidė daugiau detalių
„Mažiau nei per dvylika valandų buvo nustatyti visi muštynėse dalyvavę įtariamieji, iš jų keturi yra sulaikyti, jiems paskirti suėmimai po tris mėnesius“, – vakar spaudos konferencijoje sakė Kauno apskrities policijos viršininkas Mindaugas Baršys.
Visi įtariamieji – kauniečiai, anksčiau ne kartą teisti dėl sunkių nusikaltimų.
Pasak M. Baršio, du įtariamieji sulaikyti automobiliu vykstantys Alytuje, du – Molėtų rajone, miškingoje vietovėje prie vandens telkinio. Manoma, kad jie bandė slėptis. Sulaikomi asmenys nesipriešino.
Taip pat rasti nusikaltimo įrankiai – metalinis strypas ir peilis.
Pareigūnai identifikavo dar penkis įtariamuosius dėl išpuolio, jų buvimo vietos nustatinėjamos. Kai kurie, pasak M. Baršio, yra pareiškę norą prisistatyti į policiją.
„Tai įvyko ekspromtu“, – apie nusikaltimą sakė Kauno policijos viršininkas.
Ikiteisminis tyrimas vyksta dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo.
Šaltinis: BNS
Komentaras
Darius Valkavičius
Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras
Penktadienio išpuolio Laisvės alėjoje aplinkybės yra tikslinamos ir tikrai ne visi galimi įtariamieji yra sulaikyti. Galiu tik patvirtinti, kad įtariamųjų ratas tikrai plėsis.
Noriu nuraminti, kad kauniečiams nėra ko bijoti. Apskritai, nėra tokio nusikaltimo, kurio nepadarytų žmogus. Tačiau tokie atvejai, kai Laisvės alėjoje, Kauno širdyje, kažkas leidžia sau negerbti visuomenės, nesilaiko elementarių moralės normų, elgiasi niekinamai yra labai reti. Aš tai vertinu kaip iššūkį mūsų visuomeninei tvarkai. Noras parodyti kažkokią galią, demonstruoti niekinamą požiūrį į žmones, nesvarbu kokią viso to dingstis. Jie parodė niekinamą požiūrį į mus visus. Reikia vertinti ir tai, kad viskas vyko vidury dienos, kai daug žmonių aplinkui, tame tarpe ir mažamečių.
Tikiu, kad žmonėms kilo daug negerų emocijų. Tačiau, žiūrėdamas į netolimą praeitį, prisimenu 2016 m. buvo labai panašus įvykis, kai būsimas statybininkas užpuolė esamus statybininkus. Kilo muštynės Laivės alėjoje. Esami statybininkai sulaikė tą būsimą statybininką, atidavė policijai ir byla buvo baigta pagreitinto proceso tvarka.
Tokių įvykių nėra daug, bet jie labai šokiruoja visuomenę. Tik noriu nuraminti, kad buvo apgalvoti veiksmai ir policija greitai sulaikė įtariamuosius.
Teisėsaugai nereikalingi pareiškimai tam, kad būtų inicijuotas procesas. Ikiteisminis tyrimas pradėtas ir vykdomas. Mums nenaujina, kai asmenys neduoda parodymų arba nebendrauja su teisėsauga. Mes informaciją vertiname ir iš kitų šaltinių – vaizdo stebėjimo kamerų medžiagos, kitų žmonių parodymų. Nukentėję asmenys, net jei jie ir nekalbės, neteiks parodymų, nėra pagrindinis ir vienintelis informacijos šaltinis.
Nusikalstamumo situacija apkritai yra gana stabili. Taip, nusikaltimai daromi, daromi ir organizuotų nusikaltimų kontekste. Mūsų veiklos teritorijoje yra visų rūšių nusikaltimų. Žiūrėdamas į nusikalstamumo tendencijas, galiu pasakyti, kad gyvename tikrai geru laiku ir aštrių situacijų išvengiame. Bandymas sulyginti incidentą Laivės alėjoje su 1990 metais – perdėtas, taip tikrai nėra.
Per pastaruosius dešimt metų teismui perduoti 52 469 ikiteisminių tyrimų – ištirtos ir teismui atiduotos bylos. Čia ramu? Kontekstas nesikeičia, o tokie šokiruojantys įvykiai yra reti.
-
Dvigubi standartai: prokurorai pasirenka – ką nori, tą gina? 15
Bausmė už komentarą
Komentarai, prisidengus absurdiškiausiais slapyvardžiais, liejasi portaluose, socialiniuose tinkluose. Skamba šlykščiausi epitetai, tai byloja apie pažeistą mūsų mentalitetą. Nuomonės dažniausiai pateikiamos be jokių argumentų. Tiesiog kaip neapykantos ir nepasitenkinimo išraiška.
Rusijai užpuolus Ukrainą daugelis Lietuvoje veikiančių portalų apribojo komentavimo galimybę dėl galimo nesantaikos kiršinimo ar prorusiškų veikėjų galimo suaktyvėjimo. Tai išimtis. Žodžio ir minties laisvė nevaržoma nuomonę išsakant kitomis temomis.
Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate šiais metais pradėti penki ikiteisminiai tyrimai dėl šmeižto. Keturios bylos vis dar tiriamos, viena nutraukta.
Visoje Lietuvoje pastebima tendencija, kad pareigūnai ikiteisminius tyrimus dažniausiai pradeda tik tada, kai įžeidinėjama dėl seksualinės orientacijos, tautinės nesantaikos kurstymo ir, žinoma, kai tai susiję su jais pačiais. Visi kiti nuo įžeidimų priversti gintis patys: privačia tvarka kreiptis į teismą ir kt.
Tiesa, Kauno pareigūnai komentarų vertinimui suteikė dar naujų spalvų. Susidaro įspūdis, kad nuspręsdami pradėti ikiteisminį tyrimą ar jo nepradėti jie vadovaujasi dvigubais standartais. Pareigūnų vertinimu, žurnalistes galima vadinti debilėmis, šliundromis ir kt., nes tai nuomonė, kuri neverta ikiteisminio tyrimo.
Visai kita situacija, kai komentatorius apie skandalingai vertinamą verslininką parašo: „Šitas sukčius daug ką apgavęs, bet dauguma patingėjo ieškoti teisybės.“ Kauno prokurorai iškart pradeda ikiteisminį tyrimą ir net pasirūpina teisėjo rezoliucija su įrašu „sutinku“, kad būtų atskleistas komentatoriaus IP adresas.
Situacija: šiemet Kaune pradėti penki ikiteisminiai tyrimai dėl įžeidžių komentarų. (Asociatyvi Š. Mažeikos/BNS nuotr.)
Išvadino sukčiumi
Vienas iš šiais metais Kaune pradėtų tyrimų yra pagal vieno verslininko policijai pateiktą pareiškimą. Jis nurodo esą buvęs apšmeižtas komentatorių, kai „Kauno diena“ publikavo rašinį apie abejonių keliančius jo sandorius.
Pareiškėjas policijai nurodė du komentarus, kurie padarė didelę žalą jo reputacijai, ir dėl to prašė policijos pradėti ikiteisminį tyrimą. Pradėjusi tyrimą policija kreipėsi į „Kauno dieną“, kad būtų atskleisti verslininką esą apšmeižusių komentatorių IP adresai.
Jis pareiškime policijai nurodo straipsnyje buvęs neigiamai minimas kaip nepatikimas asmuo, kuris nesąžiningai elgėsi su buvusiais verslo partneriais ir darbuotojais.
Skaitytojas, pasivadinęs „žinomu veikėju“, parašė: „Šaunuoliai, kad nenuleido rankų ir paviešino šią istoriją. Šitas sukčius daug ką apgavęs, bet daugelis patingėjo ieškoti teisybės. Žinant, kad Lietuvoje teisėsauga vangiai baudžia apsukresnius sukčius, nekyla rankos gaišti laiką kovai su tokiais.“
Kitas komentaras: skaitytojas, pasivadinęs „normaliai“, parašė komentarą: „Taip ir reikia sukčiui, jei užsiima aferomis, tai tegul šviečia kaip jonvabalis.“
Nutarimą priėmusi prokurorė nusprendė, kad minėtus komentarus parašę ir paskelbę asmenys, įvardiję jį kaip sukčių, jį apšmeižė, ir iškart pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Privertė prisiminti
Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalį: įtariamas asmens šmeižimas per visuomenės informavimo priemonę. Nutarime dėl susipažinimo su dokumentais prokurorė taip pat nurodo, kad, remiantis teismų praktika, šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas.
Garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Šmeižimo atveju asmuo pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo garbę ir orumą.
Išsamus išaiškinimas apie garbę ir orumą paskatino prisiminti atvejus, kai prašymai pradėti ikiteisminius tyrimus dėl šmeižimo liko tik prašymais. Du atvejai, dėl kurių „Kauno dienos“ žurnalistai kreipėsi į policiją dėl šmeižto, parodė gana formalų tų pačių Kauno pareigūnų požiūrį.
„Kauno dienos“ žurnalistė buvo iškoneveikta Antano Kandroto, žinomo kaip Celofanas, sukurtame vaizdo įraše. „Debilė“ – tai tik vienas iš įžeidžių žodžių. Tokių epitetų žurnalistė nusipelnė aprašiusi asmenį, teisiamą už vengimą mokėti mokesčius ir pretendavusį tapti tautos išrinktuoju Seime.
Žurnalistė buvo užgauliojama dėl esą priklausymo prokurorų klanui, kuris esą sufabrikavo prieš jį bylą. Žurnalistė vadinta neatsakingo elgesio žurnaliste, lyginama su laisvo elgesio moterimi.
Minėti epitetai nebuvo nesuvaldytų emocijų pliūpsnis. Vaizdo įrašas buvo tikslingai sukurtas, kai žurnalistė telefonu susisiekė su minėtu asmeniu, norėdama išklausyti ir pristatyti jo poziciją. Tam asmeniui pakako įžūlumo asmenine žinute atsiųsti nuorodą į vaizdo medžiagą. Vaizdo įrašą matė per 7 tūkst. žiūrovų.
Žurnalistė kreipėsi į pareigūnus ir prašė įvertinti pateiktą informaciją ir vaizdo medžiagą sukūrusį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl šmeižiamos informacijos skleidimo.
Pareigūnų vertinimu, moterį pavadinti debile yra nuomonė, o ne šmeižtas. „Atskleidžiant šmeižimo sąvokos turinį, svarbu atriboti informaciją – faktus ir duomenis nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Už nuomonės skleidimą baudžiamoji atsakomybė nekyla. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Taip pat spėjamas manymas ir subjektyvaus pobūdžio negatyvus asmens vertinimas nesudaro baudžiamosios atsakomybės“, – atsakyme žurnalistei nurodė policija.
Nuomonės ar šmeižtas?
Kaip nuomonė įvertinti ir kitą žurnalistę užsipuolusių komentatorių žodžiai. Skaitytojų audrą sukėlė aprašytas tyrimas apie neteisėtą grožio industrijos specialistės veiklą karantino metu.
„Žodžiu rašinėlio autorė yra tikrai žurnalistinės SLIUCHA (šliucha)"; „Sunkus metas žurnaliūgoms! O ypač tokioms, kurioms jau jokios procedūros nepadės, tada ir parsidavyneti tenka už grašius.“(Kalba netaisyta – red. past.) Tai tik keletas komentarų ištraukų. Juos policija taip pat įvardijo kaip nuomonę. Nieko šmeižikiško ar žmogaus garbę ir orumą žeminančio pareigūnai nepastebėjo.
Kauno pareigūnai komentarų vertinimui suteikė dar naujų spalvų.
„Išnagrinėjus komentarus, nenustatyta, kad juose autoriai vartotų necenzūrinius žodžius ar kitaip šmeižtų autorę, pateiktų konkrečių šmeižiančių faktų, kurie sudarytų nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Komentarų autoriai tekste, bendrame kontekste vartoja žodžius SLIUNDRA, SLIUCHA, „žurnaliūgoms“, kurie galėtų būti vertinami kaip nepagarbūs, netaktiški ar nekorektiški", – paaiškino pareigūnai, kurių kolegos įsižeidė pavadinti agurkais.
Būtent, taip. „Stovi agurkai prie pepco“, – taip skambėjo pareigūnus įžeidusi žinutė. Situacija buvo aprašyta, kai 2021 m. Tauragės apskrities policija nurodė, kad feisbuko grupėje „Pagalba vairuotojams Tauragėje“ buvo publikuota nuotrauka, kurioje vaizduojamas tarnybinis policijos automobilis su minėtu prierašu.
Policijos vertinimu, 20-metis jaunuolis savo veiksmais ne tik įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą, bet ir padarė administracinį nusižengimą – pažemino statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbę ir orumą. Už šį pažeidimą numatyta bauda nuo 90 iki 140 eurų.
Paaiškino ir nukirto
Kadangi jau minėto prieštaringai vertinamo verslininko šmeižimo atveju nusikaltimas patenka į Baudžiamojo kodekso 154 straipsnį, o žurnalistėms taikyti epitetai į šį straipsnį nepatenka, abi istorijas palyginti paprašėme Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus.
Absurdas: atrodo, Kauno prokuratūros sprendimui pradėti ikiteisminį tyrimą ar jo nepradėti įtakos gali turėti ir vėjo kryptis. (Elijaus Kniežausko nuotr.)
Kuo labiau įžeidūs verslininko nurodyti skaitytojų komentarai, nei tie, kurių pareigūnai nesiėmė vertinti kaip įžeidžių, ir kodėl verslininko atveju pradėtas ikiteisminis tyrimas, o žurnalistų atvejais nieko nedaryta?
Kauno apygardos prokuratūros atstovės spaudai Tautvilės Merkevičiūtės atsiųstame komentare dėstoma, kad nurodytais konkrečiais atvejais nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą teisėtumas ir pagrįstumas buvo įvertintas tiek prokurorų, tiek teismo sprendimais: prokurorų ir teismo pozicija sutapo – komentarai įvertinti kaip nuomonės išsakymas.
Prokuratūros teigimu, verslininko atveju ikiteisminis tyrimas pradėtas, nes „komentaro autorius (-iai) nebuvo žinomas (-i). Atlikus reikiamus tyrimo veiksmus, bus sprendžiama dėl procesinio sprendimo priėmimo.“
Po tokio biurokratinio prokurorų atsakymo galime daryti prielaidą, kad, patikrinus asmens teistumą dėl galimo sukčiavimo ir jo nenustačius, asmuo pripažįstamas galimai apšmeižtu ir ikiteisminis tyrimas pradedamas.
Galima ironizuoti, kad patikrinti asmens debiliškumą, priklausymą prokurorų klanui, kaltinimus korupcija ar „laisvą žiurnaliūgos“ elgesį darbas sudėtingas, tad Kauno pareigūnams lengviau nieko nedaryti.
-
Kaunas virs S. Skvernelio partijos bastionu? 137
Prilygo bombai
Neseniai pranešta, kad prie kuriamos Sauliaus Skvernelio partijos „Vardan Lietuvos“ jungiasi dalis Kauno socialdemokratų. Panašu, kad nauji politiniai vėjai suviliojo ir kelis ilgamečius konservatorius – Kauno miesto tarybos nariai Edita Gudišauskienė ir Vygantas Gudėnas suka į S.Skvernelio kairiąją pusę.
E.Gudiškauskienė žinią, kad palieka konservatorius, pranešė socialiniame tinkle.
„Pastaruosius kelerius metus patyriau asmeninių sukrėtimų, sakyčiau, išbandymų. Tėvelio netektis. Netikėtai užgriuvusios sveikatos problemos. Visa tai privertė daug ką permąstyti. Dar geriau suprasti gyvenimo esmę ir prasmę. Kas aš esu ir dėl ko esu. Tai buvo tarsi kryžkelė, kurioje atsidūrusi svarsčiau, kuriuo keliu toliau eiti. Sukrėtimai privertė apmąstyti, ką noriu daryti, su kokiais žmonėmis noriu dirbti, kokios idėjos vežtų, o rezultatai džiugintų. Atsigavusi ir sustiprėjusi supratau, kad atsišviežinusi mintis subrendau pokyčiams", – socialiniame tinkle „Facebook“ teigė E.Gudišauskienė.
Ji paskelbė, kad kartu su Vygantu Gudėnu palieka Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakciją Kauno miesto taryboje ir jungiasi prie naujai kuriamos partijos „Vardan Lietuvos“.
V. Kopūsto, L. Balandžio / BNS nuotr.
Neigė konfliktą
„Kauno dienai“ susisiekus su E.Gudišauskiene, ji patikino, kad įrašas socialiniame tinkle buvo parašytas nuoširdžiai ir atspindi pagrindines priežastis, kodėl po tiek metų, praleistų kartu su TS-LKD partija, ji nusprendė jungtis prie naujos politinės jėgos.
„Tikrai nebuvo paprasta. Teko pergalvoti daug dalykų ir supratau, kad gyvenimo prasmė yra ten, kur veiki ir save realizuoji“, – dienraščiui pridūrė politikė.
Sklido kalbos, kad E.GudišausKienė nelabai sutardavo su Kauno konservatorių lydere, švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene. „Kauno diena“ pasiteiravo, ar nesutarimai galėjo taip pat prisidėti prie sprendimo palikti partiją, tačiau politikė tai neigė.
Sukrėtimai privertė apmąstyti, ką noriu daryti, su kokiais žmonėmis noriu dirbti, kokios idėjos vežtų, o rezultatai džiugintų.
„Tikrai rėmiau Jurgitą ir puikiai sutariame, o gandus labai mėgsta formuoti visuomenė“, – tikino E.Gudišauskienė.
„Gyvenime esminiai dalykai yra pokyčiai ir visomis prasmėmis naudingi nauji impulsai. Reikia neužsistovėti, neapkerpėti, tad reikia atrasti naujų galimybių“, – pridūrė daugiau nei 23 metus TS-LKD partijoje išbuvusi politikė.
Iš dešinės – į kairę
Konservatoriai visada laikyti dešiniąja politine jėga, o S.Skvernelio kuriama partija „Vardan Lietuvos“ priskiriama kairiajai. Tokie partijų keitimai atrodo labai kardinalūs.
„Net neabejoju dėl vertybinių dalykų. Man svarbu tauta, religija, bendruomenė. Manau, kad ir kiti tai vertina“, – teigė buvusi konservatorė.
Kiek anksčiau skelbta, kad prie S.Skvernelio kuriamos partijos jungsis ir dalis socialdemokratų. Ar ir su jais vertybės sutampa?
„Dar nieko nežinau apie kitus žmones, kurie jungsis prie partijos „Vardan Lietuvos“. Šeštadienį, manau, su visais susipažinsime ir matysis, kokia yra komanda. Esminis dalykas, kad reikės rasti bendrą sutarimą, turėti bendrų tikslų ir stengtis juos įgyvendinti. Diskutuojant galima rasti geriausią sprendimą. Niekada žmonių neskirsčiau pagal partijas. Svarbu, kad visi dirbtume dėl Lietuvos“, – „Kauno dienai“ teigė E.Gudišauskienė.
Kol kas politikė negalėjo konkrečiai atsakyti, kokios yra politinės ambicijos artėjant naujiems rinkimams, ar didesnis noras toliau dirbti Kaunui, o gal bandyti laimę Seime. Toks sprendimas, pasak pašnekovės, priklausys jau nuo visos partijos ir žmonių, kurie prie jos prisijungs.
„Mano didžiausia ambicija – tarnauti žmogui, o ne skirtos pareigos“, – pažymėjo kaunietė.
Sprendimas nustebino
TS-LKD Kauno skyriaus pirmininkė J.Šiugždinienė „Kauno dienai“ pripažino, kad kolegų išėjimas ją iš dalies nustebino.
„Kolegos partijoje turėjo visas galimybes veikti ir įgyvendinti savo idėjas, ypač vadovaudami frakcijai miesto taryboje. Vis dėlto buvo priimtas sprendimas pasirinkti kitą politinę jėgą, kuri Kaune buriasi buvusių socialdemokratų pagrindu. Tokius partijų keitimo sprendimus geriausiai įvertina rinkėjai, ypač kai sprendimai priimami ne dėl vertybinių principų, o dėl asmeninių motyvų", – teigė švietimo, mokslo ir sporto ministrė.
Visgi ji bandė nesureikšminti pasitraukimo, nes Kaune konservatoriams priklauso apie 1,4 tūkst. narių
„Keleto žmonių pasitraukimas įtakos mūsų veiklai tikrai neturės“, – teigė Kauno konservatorių lyderė.
Jos žiniomis, frakcija miesto taryboje ketvirtadienį išsirinks naują vadovybę. „Ir toliau liekame vienintele realia opozicine jėga miesto valdantiesiems“, – pridūrė J.Šiugždinienė.
Smūgis ir socialdemokratams
„Kauno diena“ rašė, kad praėjusią savaitę iš Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Kauno skyriaus nusprendė pasitraukti apie 50–60 Žaliakalnio grupės narių. Ši grupė buvo viena ryškiausių ir aktyviausių.
„Susidėjo daug visokių priežasčių, dalis jų – ir asmeniniai skauduliai. Kiek tiksliai palieka grupę, negaliu pasakyti, nes kai kurie prašymus parašo elektroniniu būdu, bet, mano žiniomis, bus 50–60. Kol kas nediskutavome, ar visi jungsis prie naujai steigiamos partijos, bet, manau, tikrai bus norinčiųjų, nes kuriama kairioji partija. Aš pati pritariu prisijungimui prie naujos partijos“, – „Kauno dienai“ teigė LSDP Kauno skyriaus Žaliakalnio grupės vadovė Eglė Kanikovienė.
Pasak jos, Kauno socialdemokratų skyrius buvo tarsi apsnūdęs, ne toks matomas ir primirštas rinkėjų.
„Kiekvienas savaip galvoja, bet man atrodo, kad Kaunas neturėjo lyderio, kuris uždegtų, tad mes buvome nematomi. Man reikia veiklos, rankų sudėjus sėdėti nemoku“, – sakė socialdemokratus paliekanti kaunietė.
Tarp nusprendusiųjų trauktis – ir buvęs LSDP Kauno skyriaus pirmininkas Giedrius Bielskus. Jis nusprendė politinę karjerą tęsti su S.Skvernelio kuriama partija.
G.Bielskaus teigimu, Kaune socialdemokratams trūksta ne tik lyderio, bet ir pati veikla apmirusi. (Vilmanto Raupelio nuotr.)
„Dabar socialdemokratai visai išsisėmė. Matau totalų štilių, niekas nevyksta. Tikrai dalis tiesos, kad Kaune neliko lyderių. Kadangi kuriasi nauja partija, mane traukia kūrybos procesas, ir pažiūros jos panašios. Su S.Skverneliu yra ne kartą tekę bendrauti, kai jis buvo premjeru. Tai buvo labai dalykiški pokalbiai, naujos partijos idėjos ir ambicijos nuteikia, kad ateitis bus nebloga“, – teigė G.Bielskus.
Atsiveria galimybių
Gruodį S.Skvernelis „Kauno dienai“ pripažino, kad partija yra atvira pasiūlymams, žmonės skambina, klausia, susitinka. Tuomet iš neoficialių šaltinių gauta informacija, kad prie naujos partijos jungiasi ir visuomeninis judėjimas „Dirbam Kaunui“ su lyderiu Gintautu Labanausku, panašu, tampa realybe.
G.Labanauskas patvirtino, kad visuomeninio judėjimo nariai priėmė sprendimą dalyvauti steigiamajame suvažiavime ir jungtis prie Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“.
G.Labanauskas patvirtino, kad visuomeninio judėjimo nariai priėmė sprendimą dalyvauti steigiamajame suvažiavime. (Vilmanto Raupelio nuotr.)
Pasak jo, naujosios partijos programos projektas yra išsamiai argumentuotas ir plataus akiračio dokumentas, kuriame daug kauniečiams svarbių klausimų – nuo atviros ir demokratiškos politinės kultūros, šeimos stiprinimo, atsakingo požiūrio į gamtą ir vartojimą, dėmesio smulkaus verslui iki efektyvaus valstybės valdymo, decentralizacijos, regionų stiprinimo.
Priminsime, kad, iki tapdamas visuomeninio judėjimo įkūrėju, G.Labanauskas buvo vienas Kauno socialdemokratų lyderių, kuris 2011 m. vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose kauniečių buvo reitinguotas partijos kandidatų sąraše iš šeštosios vietos į pirmąją, gerokai aplenkęs dabartinę Seimo narę Orintą Leiputę.
Pasak jo, svarbiausia, kad steigiama partija yra proga į miesto valdymą grąžinti vertybinę politiką, dėmesį socialinei darbotvarkei, dėmesį socialiai jautriausioms gyventojų grupėms. Tokia perspektyva turėtų džiuginti kairiųjų pažiūrų miestiečius, tačiau kartu jau dabar tapo rimtu galvos skausmu Kauno socialdemokratams, o po metų gali rimtai pakeisti ir vaizdą savivaldybės taryboje.
Svarbiausia, kad steigiama partija yra proga į miesto valdymą grąžinti vertybinę politiką, dėmesį socialinei darbotvarkei, socialiai jautriausioms gyventojų grupėms.
Apklausos palankios
Jeigu šeštadienį Palangos koncertų salėje Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vyksiantis steigiamasis suvažiavimas bus sėkmingas, naujosios politinės jėgos Kauno skyrius gali tapti viena reikšmingesnių jėgų mieste ir rajone.
Visuomenės nuomonių apklausos rodo, kad S.Skvernelio dar tik buriamos politinės jėgos populiarumas auga. Jau dabar ji lenkia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, o socialdemokratų perbėgimas signalizuoja, kad rimtas jėgų persiskirstymas kairiosios politikos pusėje tik prasideda.
Prie S.Skvernelio steigiamos partijos jungiasi vis daugiau žinomų kauniečių. (V. Kopūsto/BNS nuotr.)
Tai galėtų stabdyti esminis partijos lyderių atsinaujinimas, tačiau Vilijos Blinkevičiūtės vedama partija, panašu, išeikvojo pradinio siurprizo efektą.
Kauno miesto taryboje – nauja frakcija?
Tiek V.Gudėnas, tiek E.Gudišauskienė yra Kauno tarybos nariai ir iki šiol darbavosi TS-LKD frakcijoje. Dabar politikai palieka ne tik konservatorių partiją, bet ir frakciją taryboje.
E.Gudišauskienė buvo ir TS-LKD frakcijos pirmininkė. Dabar politikė teigė, kad iki ateinančio antradienio vyksiančio tarybos posėdžio ji ir iš konservatorių pasitraukęs kolega turės formaliai sukurti naują frakciją. Ji beveik neabejojo, kad ji vadinsis „Vardan Lietuvos“. Kaip teigė pati politikė, labai gerai sutapo laikas, mat S.Skvernelio steigiamasis partijos suvažiavimas numatytas šeštadienį, sausio 29 d., tad, įsteigus „Vardan Lietuvos“ partiją, Kauno taryboje taip pat galės atsirasti ir frakcija tokiu pat pavadinimu.
Tiesa, Vietos savivaldos įstatymu frakciją gali sudaryti ne mažiau nei trys nariai.
„Viskas tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku sudėlioti visus procesus“, – teigė E.Gudišauskienė.
Ji nurodė, kad abu konservatorius paliekantys politikai planuoja dirbti tuose pačiuose komitetuose. E.Gudišauskienė darbavosi Ekonomikos ir finansų komitete, V.Gudėnas tikisi ir toliau eiti Kontrolės komiteto pirmininko pareigas, dirbti Valdymo ir bendruomenių plėtojimo komitete. Tačiau, ar jie nebus perskirstyti, paaiškės kitą savaitę vyksiančiame Kauno tarybos posėdyje.
„Manau, kad liksime tuose pačiuose komitetuose, bet turime patirties, tad galime dirbti ir kituose“, – pridūrė pašnekovė.