„Negaliu pasakyti, nes procesai nėra pasibaigę. Jie užtrunka ilgiau“, – po uždaro URK posėdžio žurnalistams sakė G. Landsbergis, omenyje turėdamas visą svarstymų eigą bei užsienio valstybės agremano suteikimą.

Savo ruožtu URK pirmininkas Žygimantas Pavilionis džiaugėsi, jog komitetas patvirtino visas šių metų rotacijos ambasadorių kandidatūras.

„Iš esmės, visi paskyrimai, kurie turėjo būti padaryti – išskyrus Jungtinę Karalystę – jau yra patvirtinti“, – po posėdžio sakė G. Landsbergis.

„Kas išskirtinai įdomu – faktiškai visi yra profesionalai. Ir tos kalbos apie profesionalus ar neprofesionalus ambasadorius yra baigtos profesionaliais sprendimais – tais paskyrimais tikrai galima didžiuotis“, – sakė G. Landsbergis.

Visgi, klausiamas apie Lenkiją, Ž. Pavilionis nurodė, jog naujasis ambasadorius veikiausiai galės pradėti darbą tik vasarą – beveik praėjus metams po to, kai darbą Varšuvoje baigė ankstesnis atstovybės vadovas.

„Mes ambasadorių Lenkijoje paskirsime, geriausiu atveju, po gerų metų nuo buvusio ambasadoriaus atšaukimo“, – aiškino Ž. Pavilionis.

„Reikia agremano sulaukti, reikia Vyriausybės nutarimo, reikia dekreto – galų gale, reikia fiziškai susiruošti, išvažiuoti. Visa tai baigsis vasarą – reiškiasi, metus būsime neturėję ambasadoriaus svarbioje šalyje“, – apgailestavo jis.

Prezidentūra ir Užsienio reikalų ministerija (URM) ilgą laiką nesutarė dėl kandidato į ambasadorius Varšuvoje. URM šioms pareigoms užimti rengė dvi atrankas: pirmą kartą pretendentą šalies vadovui pateikė 2022 m. rugpjūtį, antrąjį – pernai metų antroje pusėje.

Savo ruožtu Daukanto aikštė aiškino, jog vienas teiktų kandidatų nemokėjo lenkų kalbos. Prezidentas Gitanas Nausėda bei jo patarėjai taip pat ne kartą pažymėjo, jog URM politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.

Po kelis mėnesius trukusių diskusijų URM ir Prezidentūra galiausiai pasiekė kompromisą. Tačiau kovo pabaigoje, URK svarstant kitus kandidatus į diplomatines atstovybes, paaiškėjo, jog pretendentas į ambasadą Varšuvoje atsisakė būti teikiamas svarstymui.

Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas praėjusių metų rugsėjo septintą dieną, pasibaigus jo kadencijai.

Liko klausimas dėl ambasados Londone: atranką planuoja vasaros pabaigoje

G. Landsbergis nurodė, kad iš viso diplomatinio flango paskyrimų liko neišspręstas ambasados Londone klausimas. Kaip pranešta anksčiau, Vyriausybė pritarė į skandalus įsivėlusio ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno atšaukimui.

Užsienio reikalų ministras informavo, jog dėl šios atstovybės bus skelbiamas konkursas – jį ketinama rengti kartu su kitomis atrankomis 2025 metų ambasadorių rotacijai.

„Birželio mėnesį mes pradedame 2025 metų atšaukimo procesus“, – aiškino ministras.

„Patvirtinus atšaukimus, rugpjūčio mėnesį skelbiami konkursai Užsienio reikalų ministerijoje. Mano planas yra ir dėti Londoną į tą bendra 2025 m. rotacijos atranką“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Klausiamas, ar yra gerai, jog ambasada Londone taip ilgai neturės nuolatinio vadovo, G. Landsbergis pripažino matantis problemą, tačiau patikino, jog laikinoji atstovė Lina Zigmantaitė tinkamai atlieka savo pareigas.

„Laikinoji atstovė L. Zigmantaitė dirba puikiai – absoliučiai susitvarkė ir nepaisant didesnio krūvio, ir to viešumo. Mes turime puikią atstovę Londone, ji tikrai gali tęsti darbus“, – patikino G. Landsbergis.

ELTA primena, kad balandžio pradžioje Vyriausybė pritarė siūlymui atšaukti į skandalus įsivėlusį diplomatą E. Bajarūną iš ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje pareigų. Numatoma, jog prezidentui pasirašius dekretą E. Bajarūnas bus atšauktas iš pareigų šių metų balandžio 15 d.

Kaip skelbta anksčiau, praėjusių metų rudenį viešoje erdvėje pasirodžius informacijai apie galimą E. Bajarūno mobingą, URM ir Prezidentūra nesutarė, ar ambasadorius toliau gali tęsti pareigas. Dėl šios situacijos ministerija atliko patikrinimą, kurio rezultatai parodė, kad ambasadorius pažeidė savo įgaliojimus. Spalį G. Landsbergis laikinai sustabdė E. Bajarūno funkcijas. Savo ruožtu Daukanto aikštė ne kartą ragino URM atlikti nepriklausomą tyrimą dėl E. Bajarūnui metamų kaltinimų.

Klausimas dėl diplomato darbo dėmesio centre atsidūrė ir šių metų sausį, kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nustatė, jog miuzikle „Operos fantomas“ apsilankę prezidentas Gitanas Nausėda ir E. Bajarūnas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų įstatymą. Komisija nustatė, kad viešnagė teatre, apmokėta iš ambasados lėšų, buvo privataus pobūdžio.

„Didžioji naujiena yra tai, kad bus ieškoma naujo kandidato į Lenkiją“, – penktadienį po uždaro Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) posėdžio žurnalistams sakė G. Landsbergis.

„Tokią informaciją gavome iš Prezidentūros – kad tiesiog reikia ieškoti naujos kandidatūros“, – pridūrė jis, klausiamas, kodėl priimtas toks sprendimas.

Klausiamas, kaip toliau vystysis procedūros ir ar Užsienio reikalų ministerijoje (URM) bus rengiamas naujas diplomatinis konkursas, G. Landsbergis leido suprasti, kad tokiu keliu einama nebus.

„Aš turėčiau didelių abejonių, ar kas nors atrankoje dabar dalyvautų“, – tepasakė jis.

A. Skaisgirytė: prezidentas su ministru kalbasi dėl kitos kandidatūros

Savo ruožtu prezidento G. Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė žurnalistams sakė, kad reikės ieškoti naujo diplomato, nes sutarta kandidatūra atsisakė pretenduoti į ambasadorius dėl sveikatos problemų.

„Kandidatūra, kuri jau buvo suderinta, deja susidūrė su labai rimtomis sveikatos problemomis. Todėl paskutinę minutę teko žmogui permąstyti ir nuspręsti, kad negali šiuo metu išvykti iš Lietuvos“, – žurnalistams sakė A. Skaisgirytė.

Ji patikino, kad šalies vadovas kartu su G. Landsbergiu derasi dėl kitos kandidatūros. A. Skaisgirytės manymu, ji galėtų būti apsvarstyta jau kitame URK posėdyje.

„Todėl prezidentas su ministru kalbasi dėl kitos kandidatūros. Aš labai tikiuosi, kad pavyks iki galo ją suderinti“, – pridūrė patarėja.

Neatskleidžia, ar atkritusi kandidatūra į atstovybę Lenkijoje yra prezidento patarėja

Visgi, nei G. Landsbergis, nei A. Skaisgirytė nesiėmė komentuoti viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos, esą į ambasadą Varšuvoje prezidentas pasiūlė skirti savo patarėją. Apie tai penktadienį pranešė naujienų portalas lrytas.lt.

„Esu sakęs, kad nekomentuosiu pavardžių – tikrų ar netikrų“, – sakė G. Landsbergis.

„To nekomentuosiu, kadangi tai yra konfidenciali informacija“, – antrino A. Skaisgirytė.

URK apsvarstė didžiąją dalį teiktų kandidatūrų

Kaip pranešta anksčiau, penktadienį uždarame posėdyje URK tęsė 2024 m. ambasadorių rotacijos svarstymus. Po posėdžio politikai teigė, jog komiteto nariai apsvarstė didžiąją dalį teikimų.

„Visos, kurias spėjome pristatyti šiandien – tos sulaukė (pritarimo – ELTA)“, – žurnalistus informavo G. Landsbergis.

„Dauguma patvirtintų. Trūksta dar vieno posėdžio, kad vos ne visa šių metų rotacija būtų parengta. Dėl to tenka džiaugtis“, – savo ruožtu teigė URK pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

Visgi, vėl stringančio ambasados Varšuvoje klausimo, rodos, URK nariai nebuvo linkę sureikšminti.

„Aš esu giliai įsitikinęs, kad tiek prezidentas, tiek užsienio reikalų ministras, tiek mes, Seimo nariai, skiriame šiek tiek daugiau laiko tam, kad žmogus, kuris būtų paskirtas į tokią svarbią valstybę kaip Lenkija, iš tikrųjų būtų geriausia, ką Lietuva gali išsiųsti“, – klausiamas apie naujos kandidatūros į ambasadorius Lenkijoje paieškas sakė Seimo „valstietis“ Giedrius Surplys.

„Labai lauksime to paskutinio siūlymo. Tikiuosi, kad tas paskutinis posėdis bus toks, koks buvo ir šiandien – kai visos valdžios labai gražiai sutarė dėl tų kandidatų“, – pridūrė Ž. Pavilionis.

ELTA primena, kad kilus Prezidentūros ir URM ginčams dėl ambasadoriaus Lenkijoje, institucijos keletą mėnesių nesutarė dėl visų 2024 m. planuojamų ambasadorių paskyrimų.

Anksčiau G. Landsbergis buvo teigęs, kad sutarimo su Daukanto aikšte nėra dėl 13 diplomatinių atstovybių vadovų paskyrimo.

Ginčai tęsėsi ir dėl mobingu kaltinamo bei, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) spendimu, viešus ir privačius interesus supainiojusio ambasadoriaus Eitvydo Bajarūno.

Visgi, po keleto susitikimu su prezidentu, kovo pradžioje G. Landsbergis informavo, kad su šalies vadovu „rasti sprendimai visa apimtimi“. Anot jo, sutarta, kad kai kuriose iš 13 atstovybių ambasadoriai šiais metais keičiami nebus.

Lietuva ambasadoriaus Lenkijoje neturi nuo praėjusių metu rugsėjo 7 d., kai, baigusis kadencijai, buvo atšauktas tuometis atstovybės vadovas Eduardas Borisovas.

Lietuvos Respublikos diplomatinį atstovą užsienio valstybėje, gavus tos šalies sutikimą priimti (agremaną) ir iš anksto apsvarsčius kandidatūrą Seimo Užsienio reikalų komitete, Vyriausybės teikimu skiria prezidentas.

„Klausimas, kuris kyla dažnai ir kurį mes girdime, ir kuris kyla ir mums patiems – yra atsakomybės klausimas. Kas yra atsakingas už tai, kad kai kuriuose patikrinimuose užduotys neatliepia ar programos, ar buvo su klaidomis, ar nekorektiškos, ar neproporcingai sudėtingos“, – penktadienį surengtos spaudos konferencijos metu sakė G. Jakštas.

„Diskutavome ir su viceministru, kieno tai yra atsakomybė. Mes patys už tai jaučiame atsakomybę – tiek aš, tiek viceministras. Suprantame, kad politikoje kalbant apie atsakomybę dažniausiai tai reiškia, kad pasitraukiama“, – teigė jis.

„Tikrai detaliai vertinome šitą variantą, kuris, matyt, būtų paprasčiausiai tiek man pačiam, tiek viceministrui. Bet kas tada (bus – ELTA) švietimo sistemoje? Ar mes turime žmones, kurie dabar būriuotųsi ir norėtų užimti šitas pozicijas bei išspręsti esančias problemas? To nematome“, – akcentavo švietimo ministras.

Todėl, tęsė ministras, svarbiausia „šiuo metu yra išspręsti tas problemas, su kuriomis susiduria patikrinimai“.

„Turime laiko, mano supratimu, iki gegužės vidurio“, – aiškino jis ir nurodė, kad pasibaigus tarpiniams patikrinimams bus įvertinta visa sesija, ieškoma, kaip tobulinti sistemą.

„Tada galėsime galvoti, ar kažkieno atsistatydinimas, ar kažkokie kiti veiksmai galėtų parodyti didesnį atsakomybės prisiėmimą negu šiuo sudėtingu laikotarpiu likti ir toliau tęsti darbus“, – apibendrino jis.

ELTA primena, kad prasidėjus vienuoliktokų tarpinių patikrinimų sesijai, kilo švietimo bendruomenės nepasitenkinimas dėl netinkamai parengtų užduočių.

Kaip skelbiama portale lrt.lt, po ketvirtadienį vykusio matematiko A lygio žinių patikrinimo, pedagogai gauna vis daugiau pranešimų apie galimus sukčiavimo atvejus. Anksčiau ministras patikino, kad situacija žinoma ir Nacionalinei švietimo agentūrai (NŠA), ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM), ji bus tiriama.

Pasipiktinimo banga kilo ir po trečiadienį vykusio matematikos B lygio žinių patikrinimo – suabejota dėl užduočių kokybės. Reaguodamas į nuogąstavimus, ministras G. Jakštas pavedė atlikti ekspertinį žinių patikrinimo vertinimą.

Tokia pat situacija įvyko ir dėl praėjusią savaitę vykusio fizikos tarpinio patikrinimo užduočių. Ministras ekspertų prašo įvertinti ir šio patikrinimo užduotis.

Tarpiniuose vienuoliktokų patikrinimuose šįmet dalyvaus daugiau nei 26 tūkst. moksleivių. Jie bus vykdomi nuo kovo 5 dienos iki balandžio penktos dienos, išskyrus chemijos ir istorijos atsiskaitymus, kurie vyks gegužės šeštą ir septintą dienomis.

Tarpinio patikrinimo metu galima gauti iki 40 proc. galutinio egzamino vertinimo taškų, kurių užtenka tam, kad egzaminas būtų išlaikytas. Vienuoliktokai laikys po vieną dalyko tarpinį patikrinimą, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos, kurių bus po du.

Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) analizė atskleidžia, kad įtariamieji, labai tikėtina, vykdydami Baltarusijos žvalgybos institucijos užduotis už atlygį rinko ir perdavė surinktą informaciją užsakovui. Skelbiama, kad nė vienas iš sulaikytųjų neturėjo leidimo dirbti su įslaptinta informacija, o jų perduota informacija apie Lietuvos ypatingos svarbos infrastruktūrą ir karinius objektus buvo neįslaptinta.

Visgi, pažymima, kad tokie duomenys padėjo Baltarusijos režimo atstovams vykdyti priešišką veiklą prieš Lietuvą. Labai tikėtina, nurodo žvalgybos tarnybos, kad įtariamųjų rinkta informacija reikalinga ne tik Baltarusijos, bet ir Rusijos ginkluotosioms pajėgoms – ruošiant potencialios karinės agresijos prieš kaimynines valstybes planus.

Verbuoja pasitraukusius baltarusius, sieną kertančius Lietuvos piliečius

VSD ir AOTD vertinimu, Baltarusijos žvalgyba esmingai plečia veiklą užsienyje ir stiprina kontržvalgybinį režimą šalies viduje. Priešiškai veiklai Vilniaus atžvilgiu mėginama pasitelkti ir Lietuvoje gyvenančių baltarusių diasporą.

Fiksuojama tendencija, kai specialiosios tarnybos siekia megzti ir atnaujinti kontaktus su diasporos atstovais, kurie anksčiau yra dirbę įvairiose Baltarusijos institucijose, vidaus sistemoje. Pastebima, kad kontaktuoti ir verbuoti bandoma šiuolaikinėmis komunikacijos priemonėmis.

„Baltarusijos žvalgybos tarnybos siekia pasinaudoti baltarusių diasporos atstovais Lietuvoje žvalgybos informacijai apie Lietuvą ir jos institucijas, Baltarusijos demokratinę opoziciją ir pačią baltarusių diasporą rinkti“, – teigiama ataskaitoje.

Baltarusijos žvalgyba intensyviai naudojasi ir iš Lietuvos į Baltarusiją vykstančių asmenų apklausomis pasienyje. Patikrų tikslas – užkardyti neva iš Lietuvos kylančias grėsmes. Visgi, tarnybos apklausomis naudojasi informacijai apie Lietuvą rinkti. Taip pat siekiama nustatyti, ar tikrinami asmenys turi galimybių šnipinėti ir vykdyti Baltarusijos tarnybų užduotis – tikrinami asmenų mobilieji įrenginiai, kompiuteriai, ieškoma kontaktų, socialinių tinklų paskyrų, fotografijų, aiškinamasi politinės pažiūros, darbovietės, ryšiai su Lietuvos pareigūnais.

Grėsmių ataskaitoje nurodoma, kad nustačius asmenis, kurie galėtų bendradarbiauti su Baltarusijos tarnybomis, ieškoma būdų juos verbuoti. Šiems nesutikus bendradarbiauti, jų atžvilgiu gali būti naudojamas psichologinis smurtas, šantažas, pasinaudojant ar inscenizuojant eismo įvykius ar kitus pažeidimus.

Pastebima, kad pastaruoju metu Baltarusijos žvalgyba itin agresyviai veikia ir prieš Lietuvos diplomatinės atstovybės darbuotojus – renkama informacija apie jų ryšius, įpročius, juos kompromituojanti galinti medžiaga.

Sulaukta asmenų, kurie pranešė apie Rusijos tarnybų bandymus rekrūtuoti

Tuo metu Rusijos žvalgybos tarnybų bandymai verbuoti į šalį agresorę vykstančius lietuvius darosi vis mažiau skrupulingi. Pastebima, kad žvalgybos pareigūnai bendradarbiauja su Rusijos migracijos tarnyba ir atlieka užsieniečių apklausas pasienyje – panašiai kaip ir Baltarusijoje, taip siekiama atrinkti verbavimui tinkamus taikinius.

„Tačiau pastaruoju metu daugėja atvejų, kai siūlymai bendradarbiauti yra pateikiami tinkamai neatsirinkus kandidatų arba neįvertinus užsieniečių noro bendradarbiauti“, – akcentuoja tarnybos.

Ataskaitoje nurodoma, kad neįžvelgiama tendencijų, jog Rusijos tarnybų naudojamas šantažas – esą įvykdyti administraciniai nusižengimai – dažnai pakeistų verbuojamųjų užsieniečių pažiūras. Be to, matomi bandymai rekrūtuoti ne tik į Rusiją vykstančius užsieniečius, bet ir jų artimos aplinkos žmones.

„Toks verbavimo modelis lemia, kad apie mėginimus verbuoti Lietuvos žvalgybai pranešti yra pasiruošę dar daugiau žmonių“, – pažymi žvalgyba.

Pažymima, kad į atsakingas Lietuvos institucijas jau yra kreipęsi asmenų, kurie pranešė atsisakę bendradarbiauti su Rusijos žvalgyba – įskaitant atvejus, kai buvo siūloma rinkti neįslaptintą informaciją.

Rizikų kelia dalies baltarusių radikalios pažiūros

Be kontržvalgybinių grėsmių, baltarusių diasporos Lietuvoje didėjimas kelia ir kitų rizikų, pastebi tarnybos. Nurodoma, kad tarp į Lietuvą atvykstančiųjų baltarusių yra radikalias politines ideologijas propaguojančių asmenų.

„Atgarsio Lietuvos informacinėje erdvėje sulaukia litvinizmo – radikalios baltarusių šovinizmo atšakos – sekėjų vieši pareiškimai. (...) Dalis Lietuvoje gyvenančių litvinizmo sekėjų aktyviai skleidžia savo ideologines nuostatas socialiniuose tinkluose“, – rašoma ataskaitoje.

„Baltarusijos režimas naudojasi litvinizmu, panaudodamas informacines atakas siekia skatinti priešpriešą tarp į Lietuvą atvykusių baltarusių ir Lietuvos gyventojų“, – nurodo žvalgyba.

Pažymima, kad baltarusių gretose yra remiančiųjų ir dešinįjį ekstremizmą. Pranešama, kad 2023 m. antroje pusėje jie inicijavo tarptautinio dešiniųjų ekstremistų grupių tinklo „Active Club“ baltarusiško padalinio kūrimą. Šio tinklo sekėjai radikaliąsias idėjas ir jų propagavimą derina su kovos menais, kita sporto veikla.

Ketvirtadienį Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas visuomenei pristatė bendrą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Tai jau vienuoliktoji viešas ir aštuntoji bendra abiejų žvalgybos tarnybų grėsmių ataskaita.

Dokumente apžvelgiami įvykiai, procesai ir tendencijos, darantys didžiausią įtaką Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo situacijai. Remiantis jais, taip pat ilgalaikėmis nacionalinį saugumą veikiančiomis tendencijomis, pateikiami svarbiausių artimoje perspektyvoje Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčių kilti grėsmių ir rizikos veiksnių vertinimai.

Lietuvos žvalgybos institucijos kiekvienais metais parengia nacionalinio saugumo grėsmių ataskaitą. Šis neįslaptintas vertinimas teikiamas visuomenei vadovaujantis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 8 ir 26 straipsnių nuostatomis.