Dvasininkas į nepageidaujamų asmenų sąrašą įtrauktas birželio 23 dieną, iki šiol apie tai nebuvo viešai pranešta.

Sprendimas priimtas atsižvelgus į Užsienio reikalų ministerijos siūlymą.

Anot VRM, patriarchas Kirilas į sąrašą įtrauktas dėl to, kad sąmoningai neigia Ukrainos teritorinį integralumą ir suverenitetą, pateisina ir remia agresyvius Rusijos veiksmus, kurie šiurkščiai pažeidžia tarptautinės teisės normas ir principus.

„Patriarchas Kirilas, artimas Vladimiro Putino bendražygis, yra vienas aktyviausių karo prieš Ukrainą palaikytojų, ne kartą viešai teigiamai pasisakiusių apie vykdomą Rusijos agresiją“, – teigiama ministerijos pateiktame komentare.

Patriarchas Kirilas, artimas Vladimiro Putino bendražygis, yra vienas aktyviausių karo prieš Ukrainą palaikytojų.

„Patriarchas Kirilas Rusijos propagandinėje žiniasklaidoje Ukrainos žmones atvirai vadina „nacių režimo dalyviais“, kurie turėtų būti deportuoti ar sunaikinti. 2022 metų vasario 27 dieną Patriarchas Kirilas palaimino Rusijos karius, dalyvaujančius kare prieš Ukrainą, ir suteikė kanoninį pateisinimą Rusijos vykdomam karui“, – rašoma jame.

Maskvos patriarchas Lietuvoje negalės lankytis iki 2027 metų birželio 23 dienos.

Lietuva pavasarį siūlė sankcijas Kirilui įvesti Europos Sąjungos (ES) lygiu, tačiau birželį tvirtinant šeštąjį sankcijų Rusijai paketą jis buvo išimtas iš sąrašo Vengrijos iniciatyva.

Liepą pas patriarchą į Maskvą vyko Lietuvos stačiatikių vyskupas Amvrosijus, jis teigė sulaukęs paramos siekiui užsitikrinti didesnę autonomiją nuo patriarchato.

Lietuvos dvasininkas taip pat teigė Kirilui perdavęs, jog šalies stačiatikių bažnyčios vadovai smerkia „Rusijos veiksmus, karą“.

VRM tvirtina neturinti žinių patriarcho ketinimus atvykti į Lietuvą

Vidaus reikalų ministerija tvirtina neturėjusi žinių, kad į Lietuvą būtų žadėjęs atvykti Maskvos stačiatikių patriarchas Kirilas. Pastarasis, kaip trečiadienį patvirtino ministerija, birželio 23 dieną buvo įtrauktas į nepageidaujamų asmenų sąrašą.

„Mes tokios informacijos neturime”, – žurnalistams paklausus, ar Maskvos stačiatikių patriarchas ketino atvykti į Lietuvą, sakė vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.

Priežastis ta, kad jis yra artimas režimui žmogus, ne sykį pasisakęs už Krymo aneksija ir prieš Ukrainos teritorinį vientisumą.

Pasak jo, draudimas atvykti į šalį patriarchui Kirilui galios 5 metus.

„Įstatymas numato ir įsakymas nurodo 5 metus nuo sprendimo priėmimo“, – teigė viceministras.

Jis taip pat pažymėjo, kad ministerija neturi žinių, ar analogiškus draudimus Maskvos stačiatikių patriarchui pritaikė kitos valstybės. A. Abramavičius tik priminė, kad tokių draudimų kol kas nesutiko pritaikyti Europos Sąjunga.

Draudimas – dėl nesantaiką Ukrainos atžvilgiu kurstančių komentarų

Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas teigia, kad Maskvos stačiatikių patriarchui Kirilui draudimas atvykti į Lietuvą buvo pritaikytas dėl jo pasisakymų prieš Ukrainos teritorinį vientisumą bei neapykantos kurstymo prieš ukrainiečių tautą.

„Rusijos patriarchui Kirilui birželio 23 d. URM teikimu buvo išleistas draudimas atvykti, tai yra tos nacionalinės sankcijos, kurias gali valstybė taikyti savo ruožtu be ES sprendimo“, – žurnalistams trečiadienį teigė M. Adomėnas.

Viceministro teigimu, sprendimas patriarchui Kirilui uždrausti atvykti į Lietuvą buvo priimtas reaguojant į jo neapykantą kurstančius pasisakymus prieš ukrainiečių tautą.

„Priežastis ta, kad jis yra artimas režimui žmogus, ne sykį pasisakęs už Krymo aneksija ir prieš Ukrainos teritorinį vientisumą, dažnai viešai skelbiantis nesantaikos ir karo kurstymą, neigiantis ukrainiečių apskritai kaip nacijos teisę egzistuoti, raginęs deportuoti arba sunaikinti tai, ką jis vadina naciais Ukrainoje, kuriuos Rusijos režimas tapatina su ukrainiečiais kaip tauta“, – akcentavo jis.

„Suvažiavimas preliminariai rugsėjo pirmą savaitgalį, bet dar pasitikslinsime dėl datos. Suvažiavimas vyks Kėdainiuose, rinksime partijos pirmininką“, – BNS pirmadienį sakė laikinasis partijos vadovas, Seimo frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas.

Pasak V. Fiodorovo, preliminari suvažiavimo data yra rugsėjo 4-oji, ji bus patvirtinta, jei tiks daugumai skyrių.

Partijos skyriai kandidatus į pirmininkus gali kelti iki rugpjūčio vidurio, kol kas apie kandidatavimą viešai yra paskelbęs Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis.

„Kadangi vasara, partijos skyrių tarybos neskuba organizuotis, pasiskelbusių, kad patys dalyvaus, tik A. Mazuronis turbūt pats pirmasis, kuris pasakė šiandien“, – informavo V. Fiodorovas.

Kadangi vasara, partijos skyrių tarybos neskuba organizuotis, pasiskelbusių, kad patys dalyvaus, tik A. Mazuronis turbūt pats pirmasis, kuris pasakė šiandien.

Seimo vicepirmininkas A. Mazuronis pirmadienį feisbuke paskelbė kandidatuosiantis, nes nori „kaip galima greičiau pradėti diskusiją apie galimas partijos ateities perspektyvas bei matymą, kaip tai įgyvendinti“.

„Tikiu, jog stipri komanda, platus klausimų rato akcentavimas ir nuosaikus darbas ne kuriant priešus, tačiau siūlant idėjas, yra būtent tas kelias, kuriuo visi kartu turime toliau žengti“, – rašė politikas.

Partijos laikinasis vadovas V. Fiodorovas BNS sakė savo sprendimą dėl kandidatavimo paskelbsiantis suvažiavime.

„Kai mane tvirtino laikinuoju pirmininku, buvau minėjęs, kad į tokį postą neplanavau, bent artimiausiu metu, bet palauksiu suvažiavimo ir savo galutinį apsisprendimą pasakysiu suvažiavime“, – teigė parlamentaras.

A. Mazuronis: partija neturėtų telktis tik apie vieną lyderį

Darbo partijos pirmininko pareigų, partijos pirmininku siekiantis tapti Seimo narys A. Mazuronis mano, kad partija nebeturėtų telktis tik aplink vieną lyderį, o pagrindinis naujojo vedlio tikslas turėtų tapti partijos stabilizavimas. Anksčiau su liberalais politinę karjerą siejęs parlamentaras tikina, kad jam tapus partijos pirmininku partija žmogaus teisių klausimais dabartinės savo pozicijos nekeistų, tačiau, pasak jo, galbūt jos retorika taptų nuosaikesnė.

„Visų pirma naujo partijos pirmininko tikslas turėtų būti stabilizuoti situaciją partijoje ir šiek tiek pakeisti mąstymą nuo to, kad yra vienas lyderis ir jis mus visur traukia, kad mes visi esame lyderiai“, – Eltai teigė A. Mazuronis.

Viktoro jokiu būdu niekas neatsižada, neatsižadės ir net minties tokios nebuvo, jis ir turi būti akcentuojamas su Darbo partija kaip pagrindinis partijos steigėjas ir žmogus, ant kurio laikėsi ta visa struktūra.

Politikas akcentuoja, kad ilgamečio partijos pirmininko V. Uspaskicho niekas neatsižada, tačiau kandidatas į partijos pirmininkus mano, kad partijai reikėtų labiau susitelkti į partijos akcentavimą.

„Viktoro jokiu būdu niekas neatsižada, neatsižadės ir net minties tokios nebuvo, jis ir turi būti akcentuojamas su Darbo partija kaip pagrindinis partijos steigėjas ir žmogus, ant kurio laikėsi ta visa struktūra. Tiesiog ateina laikas, kai įvyksta tam tikri natūralūs pokyčiai, jie labai natūraliai įvyko ir, man atrodo, kad žingsnis po žingsnio šiek tiek labiau į komandos akcentavimą partijos vidiniame gyvenime turėtų būti“, – sakė A. Mazuronis.

„Man atrodo, kad tai duos naudos tiek pačiai galutinei pozicijai suformuotai, tiek ir partijos viduje mobilizuos žmones, kurie tikrai jausis, kad jie yra sprendimų priėmimo dalis ir nuo jų kažkas priklauso. Man atrodo, tai yra nepaprastai svarbu. Naujas partijos puslapis, man atrodo, tikrai būtų labai sveikas ir ilgalaikėje perspektyvoje tvarus“, – pažymėjo jis.

A. Mazuronis taip pat tikina, kad jam tapus Darbo partijos pirmininku pati partijos vertybinė pozicija žmogaus teisių klausimais nesikeistų. Visgi politikas pripažįsta matantis poreikį žmogaus teisių klausimais nuosaikiau formuluoti retoriką viešojoje erdvėje.

„Kas liečia žmogaus teisių klausimus, tai partija yra kaip ir vieningai pasisakiusi dėl tų klausimų. Ir tikrai nėra planų keisti savo pozicijos. Galbūt žodyną ar formą, kaip išsakomos mintys“, – pabrėžė A. Mazuronis.

„Aš asmeniškai būčiau nuosaikesnis ir nevartočiau tam tikrų pasakymų ir tam tikrų formuluočių išsakant savo mintį ar poziciją, nes, man atrodo, kad stipri ta diskusija, kurioje šneka argumentai, o ne emocijos ir ne forma. Bet pati partijos pozicija, aš nemanau, kad keisis“, – pažymėjo politikas.

ELTA primena, kad birželio viduryje V. Uspaskichas pranešė apie atsistatydinimą iš Darbo partijos pirmininko pareigų. „Darbiečiai“ nuogąstavo, kad visai frakcijai V. Uspaskicho pasitraukimas iš Darbo partijos pirmininko pareigų buvo netikėtas.

Atsistatydinus V. Uspaskichui, laikinuoju „darbiečių“ lyderiu tapo Viktoras Fiodorovas.

Ilgametis Darbo partijos vadovas V. Uspaskichas birželio viduryje paskelbė pasitraukiantis iš posto, nes norintis „suteikti partijai naują impulsą, naujų idėjų, jaunatviškumą“.

V. Uspaskichas sakė liekantis aktyviu partijos nariu, toliau atstovaus partijai Europos Parlamente.

Darbo partijos įkūrėjas V. Uspaskichas su pertraukomis jai vadovavo nuo 2003-iųjų, pastarąjį kartą jis į pirmininko postą išrinktas 2018 metais ir perrinktas pernai lapkritį.

Opozicinė Darbo partija Seime turi devynių narių frakciją, partija turi apie 10 tūkst. narių.

Pasak jos, pradėjus trūkti vietų mokyklose ir darželiuose kai kuriuose miestuose jau ribojamas karo pabėgėlių iš Ukrainos apgyvendinimas: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Druskininkuose, Palangoje, Visagine.

„Šiuo metu mes turime 19 tūkst. 761 nepilnametį, praktiškai tai sudaro šiek tiek daugiau kaip 40 proc. visų atvykusių į Lietuvą asmenų iš Ukrainos. Bendrojo ugdymo mokyklose mokosi 7 tūkst. 367 ukrainiečių vaikai, užimta maždaug 20 proc. savivaldybių deklaruotų vietų mokyklose“, – per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį trečiadienį pranešė ministrė.

Bendrojo ugdymo mokyklose mokosi 7 tūkst. 367 ukrainiečių vaikai, užimta maždaug 20 proc. savivaldybių deklaruotų vietų mokyklose.

Jos pateiktais duomenimis, taip pat šalyje ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas lanko 2 tūkst. 270 vaikai, tai sudaro per 50 proc. savivaldybių deklaruotų laisvų vietų ukrainiečių vaikams.

„Kai kuriose savivaldybėse jau ribojamas apgyvendinimas, ir viena iš priežasčių – ugdymo įstaigų užimtumas. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų, Druskininkų, Palangos, Visagino savivaldybėse jau ribojamas apgyvendinimas dėl ugdymo įstaigų trūkumo, apgyvendinimą koordinuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija“, – sakė J. Šiugždinienė.

Jos pateiktais duomenimis, šiuo metu aukštosiose mokyklose studijuoja 275 studentai iš Ukrainos, 124 studentai – dalinėse studijose.

Abiturientams planuojama iš dalies finansuoti 700 studijų vietų

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė teigia, kad šiuo metu vienas iš aktualiausių uždavinių – apsisprendimas dėl ukrainiečių abiturientų priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas tvarkos. Pasak ministrės, nuo rudens ministerija planuoja iš dalies finansuoti 700 ukrainiečių studentų studijas.

„Aktualiausias klausimas, kurį mes dar sprendžiame, tai yra Ukrainos moksleivių, baigusių mokyklą ir stojančių į pirmąjį kursą, priėmimas aukštosiose mokyklose. Planuojame šį procesą organizuoti per LAMA BPO sistemą. Esame rudenį numatę šiuo metu iš dalies finansuoti 700 Ukrainos studentų pilnas studijas“, – Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje trečiadienį sakė J. Šiugždinienė.

Ministrė teigia, kad šiuo metu reikia apsispręsti dėl ukrainiečių vaikų priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas tvarkos.

„Šiuo metu turime apsispręsti, kaip visgi priimsime į aukštąsias mokyklas, nes vakar atėjo prašymas iš Ukrainos švietimo ministro, jog mes padėtume organizuoti testą, kuris bus taikomas stojant į Ukrainos universitetus. Tai bus toks multidisciplininis testas ukrainiečių vaikams ir mes padėsime organizuoti to testo laikymą Lietuvoje“, – informavo ji.

J. Šiugždinienė teigia, kad Lietuvos aukštosiose mokyklose pilnose studijose šiuo metu studijuoja 275 ukrainiečiai, o dalinėse studijose – 124 ukrainiečiai.

„Parengėme ir patvirtinome stipendijų studentams iš Ukrainos tvarką, jiems bus mokamos 300 eurų mėnesinės stipendijos. Šiuo metu dar stvarstome dėl liepos-rugpjūčio mėnesių, paprastai studentams šiais mėnesiais yra nemokama stipendija. Tai esame priėmę tvarką, jog iki birželio mėnesio mokame stipendijas, bet visgi svarstome, kad galbūt reikėtų išplėsti ir mokėti ukrainiečių studentams liepos ir rugpjūčio mėnesiais“, – atkreipė dėmesį ministrė.

Ji taip pat pažymėjo, kad šiuo metu Lietuvos mokyklose mokosi 7 tūkst. ukrainiečių moksleivių. Ministrės teigimu, užimta maždaug penktadalis ukrainiečių vaikams turimų vietų.

Statistikos departamento trečiadienį skelbiamais duomenimis, Lietuvoje registruota 49 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, iš jų beveik 20 tūkst. yra nepilnamečiai.

Departamentas skelbia, kad daugiausiai, 9 347 asmenys, užregistruoti Vilniaus registracijos centre, 2 903 – Alytaus, 1 968 – Klaipėdos, 1 934 – Kauno, 1 366 – Marijampolės, 1 026 – Šiaulių registracijos centre.

Iš dešimties Migracijos departamento teritorinių skyrių, daugiausiai pabėgėlių registruota Vilniaus skyriuje – 1819, dar 1391 – Klaipėdos skyriuje, Šiaulių ir Kauno skyriuose atitinkamai registruota 1026 ir 973 nuo karo bėgančių ukrainiečių.

Vien pastarąją parą registruoti 1 980 pabėgėlių, iš jų – 816 nepilnamečių.

Iš visų iki šiol registruotų atvykusių karo pabėgėlių iš Ukrainos 3 216 vaikų yra jaunesni nei šešerių.

Dauguma atvykusių pateikė prašymus dėl leidimo gyventi laikinai humanitariniu pagrindu.

Jungtinių tautų duomenimis, nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios šalį paliko per 3,5 mln. gyventojų, manoma, kad iš savo namų pabėgti buvo priversti iš viso apie 10 mln. žmonių.

Dauguma ukrainiečių apsistoja Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje

Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė teigia, kad dauguma į Lietuvą atvykstančių ukrainiečių šalyje ketina likti iki karo Ukrainoje pabaigos. Departamento vadovė taip pat atkreipia dėmesį, kad didžioji dalis ukrainiečių renkasi apsistoti didžiuosiuose šalies miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, kuriuose lengviau susirasti darbą, ir vos 30 proc. nusprendžia apsistoti kitose šalies savivaldybėse.

„Labai didelė dalis čia atvykstančių ukrainiečių sako, kad jie lieka tik tol, kol vyksta karas Ukrainoje. Tai reiškia, vos tik pasibaigs karas, jie yra pasiryžę išvykti, grįžti į savo tėvynę. Jiems yra sudarytos visos įmanomos sąlygos čia pasilikti, įsikurti, ir mes matome, kad jie stengiasi iš karto ieškotis darbo, pradėti dirbti“, – LRT radijui teigė E. Gudzinskaitė.

Ir tai yra natūralu, nes jiems reikia darbo čia ir dabar, staigiai, tiesiog išsilaikyti save, kai baigsis karas, jie grįš namo.

Todėl, Migracijos departamento direktorės teigimu, natūralu, kad dauguma ukrainiečių renkasi apsigyventi didžiuosiuose miestuose.

„Galbūt todėl natūralu, kad vis dėlto didžioji dalis apsigyvena Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir tik likę 30 proc. kitose savivaldybėse. Ir tai yra natūralu, nes jiems reikia darbo čia ir dabar, staigiai, tiesiog išsilaikyti save, kai baigsis karas, jie grįš namo“, – sakė ji.

E. Gudzinskaitė pažymi, kad net ir pasibaigus karui dauguma ukrainiečių, norinčių likti gyventi Lietuvoje, tai galės padaryti.

„Tie, kurie vis dėlto nuspręs likti Lietuvoje, jie tokias galimybes turi: susiras darbdavį – prasitęs leidimą gyventi darbo pagrindu, pradeda studijuoti – prasitęs leidimą studijų pagrindu, viskas jų rankose“, – atkreipė dėmesį Migracijos departamento vadovė.

„Savivaldybės organizuoja įvairius lietuvių kalbos mokymo kursus, nes visi supranta, kad pirmas žingsnis norint įsilieti į visuomenę, yra kalbos kursai. Taip pat kalbama, kas bus toliau, diskutuojama, kaip reikės spręsti būtent būsto klausimus“, – taip pat pažymėjo ji.

Migracijos departamento direktorė akcentuoja, kad apie galimybę patęsti į Europos šalis atvykusių ukrainiečių laikinąją apsaugą yra diskutuojama ir Europos Sąjungos lygmeniu.

„Dabar laikinoji apsauga ukrainiečiams Europos Sąjungos mastu yra suteikta metams, tačiau jau dabar kalbama apie tai, kad ta būtinybė išliks dar metams ir gali būti, kad laikinoji apsauga bus pratęsta dar metams. Tai atitinkamai ir Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių ypatingai lengvatinis statusas bus pratęstas“, – sakė E. Gudzinskaitė.

„Tai nereikia norėti, kad iškart visi sprendimai būtų priimti, bet tiesiog ką matau, kad visi ir labai mobilizavęsi Lietuvoje ir visi deda pastangas kiek gali, kad padėtų ukrainiečiams čia pasilikti“, – pridūrė ji.

„Mes ketiname pasiūlyti artimiausiomis dienomis – šiandien arba pirmadienį – papildomas išmokas tiems Lietuvos gyventojams, kurie sutinka priimti žmones į savo namus tam, kad padidėtų apgyvendinimo vietų pasiūla nuo karo bėgantiems Ukrainos žmonėms“, – penktadienį žurnalistams sakė ministrė.

Suma didės priklausomai nuo to, kiek žmonių apsigyvens. Ir artimiausiu metu tą spręsime per operacijų vadovo sprendimą.

Ji taip pat teigė, kad 3,3 mln. eurų bus paskirstyti ir nevyriausybinėms organizacijoms.

„Ir papildoma pagalba nevyriausybinėms organizacijoms tam, kad jos galėtų užtikrinti savo veiklos administravimą, tinkamą veiklą – yra apie 3,3 mln. eurų, kurie bus nukreipti per nevyriausybines organizacijas nuo karo bėgantiems žmonėms“, – kalbėjo ministrė.

Ji teigė konkrečių sumų kol kas negalinti įvardinti, tačiau jos bus panašios į sumas, kurias galima gauti „būsto nuomos kompensacijos prasme“ ir priklausys nuo priimamo ukrainiečių skaičiaus.

„Suma didės priklausomai nuo to, kiek žmonių apsigyvens. Ir artimiausiu metu tą spręsime per operacijų vadovo sprendimą“, – teigė M. Navickienė.

Skirti kompensacijas į savo namus ukrainiečius priimantiems žmonėms žada ir premjerė Ingrida Šimonytė, to prašo ir Šiaulių, Klaipėdos merai.

Reikia ir vis daugiau apgyvendinimo vietų

M. Navickienė atkreipia dėmesį, kad, Lietuvoje augant karo pabėgėlių iš Ukrainos skaičiui, šiuos asmenis vis sunkiau aprūpinti gyvenamosiomis vietomis. Tačiau ministrė akcentuoja, kad ukrainiečių apgyvendinimas moduliniuose nameliuose ar mokyklų salėse būtų kraštutinė priemonė, kurios siekiama išvengti.

„Tikrai negalėčiau pasakyti, kad yra patenkinamas, nes matome augančius skaičius, dėl to norime ir kompensuoti tiems, kurie jau yra priėmę sprendimą priimti ir kurie tik svarsto galimybę registruoti savo turtą. Aišku, norisi, kad tas turtas, kurį žmonės siūlo, būtų priimtinas ir prieinamas, bet vėlgi patys karo pabėgėliai gali tas aplinkybes įvertinti, kokiose jie atsiduria, ir tikrai bandytume spręsti“, – penktadienį žurnalistams spaudos konferencijoje teigė M. Navickienė.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

„Kol kas tokių problemų gal iki mūsų nebuvo atėję, kad būtų dideli nusiskundimai dėl tos vietos, kur priima, žmonės jaučiasi dėkingi. Bet plėtros apgyvendinimo vietų mums tikrai reikia ir reikės kuo daugiau“, – pridūrė ji.

Pasak ministrės, yra galvojama ir apie ilgalaikę perspektyvą, kur, kokiose vietose konkrečiai karo pabėgėlius iš Ukrainos apgyvendinti, kad žmonės turėtų ne tik stogą virš galvos, tačiau ir darbą, susisiekimą su mokyklomis, darželiais.

M. Navickienė, paklausta, ar ketinama ukrainiečių apgyvendinimui panaudoti modulinius namelius, kur anksčiau buvo apgyvendinti neteisėti migrantai, teigia, kad tai būtų kraštutinė priemonė.

„Visada galima tą turtą panaudoti, bet tai turėtų būti kraštutinė priemonė, jeigu srautai yra tokie, kai jau reikia ieškoti didelių apgyvendinimo vietų. Kol nereikia tokiu būdu segreguoti žmones į vieną vietą, kur tikrai yra mažiau galimybių integruotis į darbo rinką, yra ne tas kelias, kuriuo norėtume eiti“, – sakė ministrė.

„Aišku, jeigu tų žmonių bus daug, tai bus reikalingos ir šios apgyvendinimo vietos, gal ir mokyklų salės, negalime šiandieną prognozuoti. Bet su tokiu srautu, koks yra dabar, turime daryti viską, kad tie žmonės būtų išskirstyti po tas vietas, kur jie gali įsitvirtinti ir gauti darbo vietą“, – pažymėjo ji.

Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė informuoja, kad šiuo metu Lietuvoje jau yra daugiau nei 20 tūkstančių karo pabėgėlių iš Ukrainos, o skaičiai per dieną siekia gerokai daugiau nei 2 tūkst. atvykstančių žmonių.

„Mes esame pasirengę, skiriame tam pinigų ir labai kryptingai dirbame, kad priimtume ne tik daugiau amerikiečių, bet ir priešakinių pajėgų, tai yra konkrečiai kitų NATO pajėgų čia Lietuvoje“, – penktadienį aplankęs Pabradėje dislokuotus JAV narius sakė valstybės vadovas.

Anot jo, Pabradėje bus statoma 800 vietų papildoma stovyklavietė, Kazlų Rūdoje, Marijampolėje taip pat numatyta statyti ir laikinas, ir nuolatines stovyklavietes sąjungininkų kariams.

„Nebus taip, kad atvyks karinės pajėgos, o mes būsime nepasirengę jų priimti. Tikrai esame pasirengę priimti, priimsime dar daugiau“, – tvirtino G. Nausėda.

R. Dačkaus / Prezidentūros nuotr.

Didesnioji dalis JAV žadėtų papildomų karių – jau Lietuvoje

Prezidentas G. Nausėda teigia, kad į Lietuvą jau atvyko didžioji dalis iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) žadėtų papildomų karių. Tačiau, pasak šalies vadovo, planuojama, kad šis skaičius ateityje dar labiau didės.

„Tie pajėgumai jau yra Lietuvoje. Tuo metu, kaip ponas A. Blinkenas tai sakė, jau sprendimai buvo priimti, dabar jau mes turime, kaip sakoma, boots on the ground“, – žurnalistus Pabradėje informavo G. Nausėda.

Kalbėjome ir apie tai, kad tas skaičius ateityje, matyt, dar labiau didės.

Šalies vadovo teigimu, tai nėra baigtinis skaičius, planuojama, kad ateityje jis didės.

„Kalbėjome ir apie tai, kad tas skaičius ateityje, matyt, dar labiau didės. Bet savaime suprantama, kad tai priklauso ir nuo mūsų pajėgumų, kaip mes esame pasirengę priimti. Tai čia, Pabradėje, bus statoma 800 vietų papildoma stovyklavietė, yra ir kitose vietose numatyta statyti ir laikinas, ir nuolatines stovyklavietes. Tai yra Kazlų Rūda, Marijampolė“, – sakė G. Nausėda.

„Mes esame pasirengę, mes skiriame tam pinigus ir labai kryptingai dirbame tam, kad priimtume daugiau ne tik amerikiečių, bet ir priešakinių pajėgų, konkrečiai kitų NATO valstybių pajėgų čia, Lietuvoje“, – pažymėjo jis.

Šalies vadovas teigia, kad didesnioji dalis iš JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno žadėtųjų 400 papildomų JAV karių jau šiuo metu yra Lietuvoje

„Mano žiniomis, visi jie praktiškai jau čia yra“, – patikino G. Nausėda.

Prezidento teigimu, yra kalbama ir apie jūrų pajėgų atsiuntimą į Lietuvą.

R. Dačkaus / Prezidentūros nuotr.

Oro gynybos sistemos turėtų būti dislokuotos artimiausiais metais

Prezidentas sako, kad Lietuvoje NATO sąjungininkų šiuo metu dislokuoti oro gynybos pajėgumai yra laikini, tačiau viliasi, kad netrukus Aljanso bus pasiųstos ilgalaikei gynybai ore užtikrinti būtinos karinės pajėgos.

„Periodiškai, tam tikram laikinam suteikimui, jau dabar yra tie pajėgumai, kol kas jie yra tik laikinai. Bet vėliau, tikiuosi, kad sutarsime, pirmiausia NATO lygiu, kad pastiprinimas Lietuvoje būtų vykdomas ilgalaikiu pagrindu“, – Pabradės kariniame poligone viešintis prezidentas penktadienį kalbėjo žurnalistams.

Anot šalies vadovo, kalbėdamas apie būtinybę stiprinti Lietuvos ir kitų rytinių NATO šalių saugumą, oro gynybos sistemų dislokavimą įvardijo ir Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

 „Visiškai neseniai generalinis sekretorius prabilo apie tai, kad ilguoju laikotarpiu turime stiprinti rytinį flangą. Sakydamas tai jis kalbėjo ir apie oro gynybos sistemas“, – teigė G. Nausėda, kartu pabrėžęs, kad dabartinės sąjungininkių Lietuvoje vykdomų oro policijos misijų užtikrinti šalies oro saugumui nepakanka.

„Tai yra vienas pagrindinių aspektų, apie kuriuos kalbame – oro policijos funkcija yra labai svarbi, bet tai tik dalinė funkcija, kuri negali atliepti visų mūsų poreikių“, – argumentavo jis.

Pasak G. Nausėdos, oro gynybos sistemos Lietuvoje turėtų būti dislokuotos artimiausiais metais. Dabar, jo teigimu, šalyje yra „tam tikri“ oro gynybos elementai – keturi Didžiosios Britanijos kariniai sraigtasparniai, esantys Zokniuose.

„(Oro gynybos – ELTA) sistemų dislokavimas yra nepaprastai svarbus ir tai bus padaryta artimiausiais metais“, – tikino šalies vadovas.

Įsitikinęs, kad partijos netruks sutarti dėl išlaidų gynybai didinimo

Prezidentas G. Nausėda teigia esąs įsitikinęs, kad partijos netruks susitarti dėl naujo krašto apsaugai skirto susitarimo ir išlaidų gynybai didinimo.

R. Dačkaus / Prezidentūros nuotr.

„Esu įsitikinęs, kad mūsų politinės partijos labai greitai sutars dėl to, kad saugumui turime skirti ir patys kur kas didesnį dėmesį“, – penktadienį Seime žurnalistams Pabradėje sakė valstybės vadovas, aplankęs čia dislokuotus Jungtinių Valstijų karius.

Visi supranta, kad šalies nepriklausomybė prasideda ir baigiasi jos saugumu. Tik saugioje valstybėje mes galime kurti ir ekonominę gerovę.

G. Nausėdos teigimu, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, net ir tos partijos, kurios anksčiau kiek skeptiškai žiūrėdavo į gynybos išlaidų didinimą, dabar labai nedviprasmiškai pareiškė, jog šios išlaidos turi didėti. Prezidentas pridūrė turįs galvoje Socialdemokratų partiją.

„Dabar nematau Lietuvoje nė vienos partijos, kuri nepasisakytų už gynybos išlaidų didinimą, net ir įvertinus visus socialinius, ekonominius iššūkius, kurie iš dalies bus susiję su Ukrainos karu. Visi supranta, kad šalies nepriklausomybė prasideda ir baigiasi jos saugumu. Tik saugioje valstybėje mes galime kurti ir ekonominę gerovę“, – sakė G. Nausėda.

Rusijai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą, Lietuvos politikai imasi rengti naują partijų susitarimą dėl krašto apsaugos ir gynybos. Jis turėtų numatyti šalies įsipareigojimus šioje srityje artimiausiems ketveriems-penkeriems metams.

G. Nausėda siūlo jau kitąmet šalies gynybai skirti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Šiemet Seimui beveik 300 mln. eurų padidinus krašto apsaugos finansavimą, jis pasiekė 2,5 proc. BVP.

2018 metų rugsėjį parlamentinės partijos, išskyrus Lietuvos socialdemokratų partiją, pasirašė susitarimą, kad 2030-aisiais finansavimas gynybai sieks 2,5 proc. BVP. Dokumente taip pat numatoma 2022 metais priimti sprendimus dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę.

Toks pakeitimas leistų išlaidas gynybai padidinti iki 2,52 procento bendrojo vidaus produkto (BVP).

„(Šį klausimą – BNS) reiktų svarstyti skubos tvarka“, – posėdyje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

2022 metų biudžete siūloma Finansų ministerijai suteikti teisę skolintis valstybės vardu Lietuvos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti.

Finansų ministerija skolintųsi pagal faktinį Krašto apsaugos ministerijos (KAM) nurodytą būtiną poreikį. KAM už šias lėšas numato įsigyti papildomos ginkluotės, karinės įrangos, šaudmenų, kibernetinio saugumo stiprinimo įrangos.

Šiuo metu įstatyme KAM numatyti asignavimai 2022 metams siekia 2,05 procento BVP pagal 2021 metų gruodžio EBPO BVP prognozę Lietuvai ir sudaro kiek daugiau nei 1,2 mlrd. eurų.

Vyriausybė jau praėjusį penktadienį priėmė sprendimą skirti iš skolintų lėšų Krašto apsaugos ministerijai papildomus 40,43 mln. eurų priimančiosios šalies paramai – išlaidoms, kurios reikalingos priimti NATO partnerių pajėgas.

Pasak Finansų ministerijos, Seimui pritarus šių metų biudžeto įstatymo patikslinimui, bus sudaryta galimybė krašto gynybai neatidėliotinai skirti dar iki 257,6 mln. eurų.

Prezidentūra užsimojusi didinti iki 3 proc. BVP

Prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis teigia, kad parlamentinės partijos yra linkusios pritarti, kad finansavimas krašto gynybai jau kitais metais pasiektų 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Pagal politinį nusiteikimą konsultuojantis su politinėmis partijomis, panašu, kad partijos sutiktų palaikyti tai, jog kitais metais tai pasiektų 3 proc.“, – žurnalistams po prezidento Gitano Nausėdos susitikimo su Seimo valdyba teigė šalies vadovo patarėjas P. Mačiulis.

„Vėlgi, turbūt dabar kalbant ir šiame karo kontekste ne taip svarbu yra procentai, yra dar svarbu, kaip visa tai bus realizuota. Nes procentus turbūt galima priimti vienokius ar kitokius, svarbu, kaip tai išvirs į tikras gynybos priemones“, – atkreipė dėmesį jis.

Pagal politinį nusiteikimą konsultuojantis su politinėmis partijomis, panašu, kad partijos sutiktų palaikyti tai, jog kitais metais tai pasiektų 3 proc.

Prezidento patarėjas pabrėžė, kad krašto apsauga neišvengiamai yra Lietuvos strateginis tikslas.

Tam, kad jau kitais metais Lietuva krašto gynybai svarstytų skirti 3 proc. nuo BVP, neprieštaravo ir socialdemokratai.

„Taip, partija paremtų. Dabartinėje akivaizdoje manome, kad tai yra būtina“,  – po susitikimo su prezidentu teigė Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Julius Sabatauskas.

Tai, kad yra sutarimas didinti išlaidas gynybai, teigė ir „valstiečių“ atstovas Jonas Jarutis, ir Seimo valdybai priklausantis „darbietis“ Andrius Mazuronis.

„Suprantame, kad dabartiniame kontekste gynyba yra numeris vienas“, – sakė „valstietis“ J. Jarutis.

Savo ruožtu Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas teigė, kad jo frakcija palaiko finansavimo gynybai didinimą iki 3 proc. „per artimiausius metus“.

„Aš manau, kad šiemet Lietuva priartėja prie 2,5-2,6 proc. ir tikrai reikia įsivertinti tuos pirkimus, kurie dabar reikalingi. Tai 3 proc. gali būti perspektyvoje, aš tikrai tam neprieštaraučiau. Nežinau, ar kitąmet, bet per artimiausius metus tą galima pasiekti“, – pažymėjo V. Mitalas.

Tuo tarpu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime atstovas Paulius Saudargas teigė, kad planuojamos didesnės lėšos krašto gynybai bus nukreiptos ir į Lietuvos ginkluotės atnaujinimą.

„Mes kalbame apie Lietuvos ginkluotės atnaujinimą, tai yra ir koviniai dronai, tai yra ir nauja ginkluotė, ir tai taip pat skubos tvarka bandysime įsigyti, paskubinti procesus, kad artimiausiu metu mūsų taip pat apginamumas didėtų“, – teigė P. Saudargas.

Pasak jos, sprendimai priimami NATO sąjungininkams perkeliant papildomus pajėgumus į Lietuvą dėl Rusijos karo Ukrainoje.

„Lietuvos saugumo garantijos yra kaip niekada stiprios ir tai patvirtina ne tik žodžiai lyderių, ne tik jų vizitai į Lietuvą,(...) bet taip pat ir tos pajėgos, kurios yra perkeliamos ar į Lietuvą, ar į regioną, ar dar bus papildomai perkeliamos, stiprinant mūsų jau ne tik atgrasymą, bet ir apginamumą“, – ketvirtadienį sakė premjerė.

Pasak jos, Lietuva yra pasiruošusi padaryti viską, kad karių priėmimas vyktų sklandžiai.

„Tuo tikslu taip pat artimiausiu metu bus numatytos papildomos lėšos Krašto apsaugos ministerijai papildomai finansuoti priimančiosios šalies pajėgumus, kurie yra svarbūs atvykstant daugiau pajėgų, įkuriant kariškius, rūpinantis papildoma technika tam reikalinga“, – sakė premjerė.

„Vyriausybė sprendimus dėl to turėtų priimti jau ateinančią savaitę“, – pranešė ji.

Premjerė kitą savaitę su frakcijų Seime lyderiais tarsis dėl ilgalaikio krašto apsaugos ir nacionalinio saugumo stiprinimo.

Ji viliasi, kad valstybės biudžeto patikslinimą Seimui Vyriausybė pateiks vos Seimui susirinkus į pavasario sesiją.

Kremlius praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasibaisėjimą ir įtūžį visame pasaulyje. Vakarai į tai atsakė sankcijomis Rusijai ir įvairia parama Ukrainai, įskaitant ir karinę.

Reaguojant į besikeičiančią saugumo situaciją, sąjungininkai atsiuntė papildomų karių ir technikos į vienetą ir regioną.

Gynybai 2,5 proc. nuo BVP pasieksime jau šiais metais?

Premjerė I.  Šimonytė mano, kad kol kas nėra būtinybės inicijuoti naujo nacionalinio susitarimo dėl gynybos. Ministrė pirmininkė teigia, kad Lietuva 2,5 proc. nuo BVP gynybos didinimui turėtų pasiekti jau šiais metais.

„Aš nežinau, ar reikia naujo susitarimo, bet kad reikia papildomų veiksmų, tai tikrai taip. Galbūt iš paskos ateis ir naujas susitarimas, bet jau kitą pirmadienį planuoju naują susitikimą su frakcijų vadovais, kadangi Vyriausybė ketina pateikti Seimui pasiūlymą dėl krašto apsaugos finansavimo didinimo dar šiais metais“, – interviu portalui 15min.lt sakė I. Šimonytė.

Ministrė pirmininkė akcentuoja, kad dalis finansavimo gynybai didinimo bus atlikta pačios Vyriausybės.

„To, kas yra susiję su nepaprastąja padėtimi, daugiausiai su priimančiosios šalies parama dėl to, kad daugiau mūsų partnerių čia atvyksta ir reikalinga papildoma infrastruktūra ir papildomos išlaidos tam, kad mes galėtume priimti. Reikia papildomų lėšų kibersaugai taip pat“, – vardijo premjerė.

Visgi I. Šimonytė pabrėžia, kad reikia planuoti ir ankstesnius jau suplanuotus įsigijimus.

„Manau, kad viską sudėjus į vieną krūvą, mes 2,5 proc. (nuo BVP – ELTA) pasieksime, ko gero, jau šiais metais“, – sakė premjerė.

ELTA primena, kad praėjusios savaitės ketvirtadienį Rusija pradėjo agresyvų ir tarptautinės bendruomenės pasmerktą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Per savaitę trukusias intensyvias kovas, Jungtinių Tautų duomenims, žuvo mažiausiai šimtai civilių, tuo metu Ukraina skelbia, kad civilių aukų skaičius siekia mažiausiai 2 tūkst. Nuo invazijos pradžios iš Ukrainos pabėgo milijonas žmonių.

Vakarų bendruomenė, į tai reaguodama, Rusijai paskelbė labai griežtas sankcijas ir ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.