STT nuomone, reglamentavime gali būti korupcinių rizikų, be to, abejojama, ar užtikrinami visuomenės interesai apželdinant miestų, miestelių ir kurortų teritorijas.

„Dalis nuostatų gali būti vertinamos kaip naudingos siauroms interesų grupėms, tačiau ydingos visuomenės poreikių užtikrinimo požiūriu, kadangi pramoninės paskirties steigėjai bei naujų kvartalų vystytojai gali būti atleidžiami nuo prievolės dėl naujų želdynų sukūrimo“, – nurodė STT.

S. Gentvilo teigimu, nauja tvarka pakeitė želdynų tankio skaičiavimo tvarką, tačiau visuomenės gyvenimo kokybė dėl to nenukentės.

„Jei yra kažkokia sritis, kur aš išmanau Aplinkos ministerijoje, tai urbanistika. Pasakymas, kad sumažės želdinių skaičius, kai Vilniuje vidutinis gyventojų tankis yra 1,3 tūkst. kvadratiniame kilometre, o Vienoje, Ciuriche ar Amsterdame yra 4-5 tūkst., tai negąsdinkime žmonių. Ne STT planuoja miestus, o planuoja per bendruosius planus savivaldybių administracijos', – BNS sakė S. Gentvilas.

„Iš toli mes pasižiūrėsime tas pastabas, bet miestų tankis Lietuvoje yra tris kartus mažesnis nei Vakarų Europoje. Pas mus gyvenimo kokybė yra puiki, ir mes jos nekeičiame ir neaukojame, tiesiog pereiname nuo miesto lygmens želdynų tankio skaičiavimo į kvartalinius“, – pridūrė jis.

Anot ministro, anksčiau galiojusi tvarka nebuvo veiksminga, dėl jos buvo galima išvengti želdynų įrengimo.

Pagal naują tvarką bus sudaromos sąlygos vystyti naujus gyvenamuosius kvartalus ir pramoninės paskirties teritorijas išvengiant prievolės įrengti visuomenės poreikiams naujus viešuosius atskiruosius želdynus. Tuo metu minimalių plotų normos gali būti užtikrinamos jau esamų želdynų ir miškų sąskaita.

STT vertinimu, tokia tvarka sudarytų galimybę sumažinti vienam gyventojui tenkančių viešųjų želdynų plotą, o kai kuriuose miestuose, miesteliuose ir kurortuose, kurie ribojasi su miškais, sumažinti esamų želdynų plotus.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad ministro įsakymu galimai neužtikrinamas želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo principas bei Seimo valia dėl esamų želdynų ir želdinių išsaugojimo ir nemažinimo.

Parlamentaras reikalauja atšaukti ministro S. Gentvilo įsakymą

Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas kreipėsi į ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę, kad ši imtųsi veiksmų dėl viešojo intereso gynimo ir aplinkos ministro Simono Gentvilo pasirašyto įsakymo, kuriuo dvigubai mažinamos želdynų plotų normos miestuose, atšaukimo.

Gegužės pabaigoje aplinkos ministras S. Gentvilas įsakymu sumažino rekreacinių želdynų normą nuo 25 kv. m iki 12 kv. m.

Želdynų normų sumažinimas yra naudingas tik nekilnojamojo turto vystytojams, kurie suinteresuoti kuo tankesniu apstatymu.

„Jei aplinkos ministras nereaguoja į specialistų, net Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pastabas, manau, kad pats laikas įsikišti ministrei pirmininkei. Naujasis reglamentavimas, drastiškai sumažinęs rekreacinių želdynų normą, atveria kelią keisti esamas želdynų teritorijas į intensyvaus užstatymo teritorijas, taip blogindamas gyventojų gyvenimo sąlygas“, – sako L. Jonauskas.

Seimo narys teigia, kad toks ministro sprendimas prasilenkia su valstybės tikslais ir yra palankus nekilnojamojo turto vystytojams.

„Aplinkos ministro sprendimas yra visiškai nesuderinamas su aštuonioliktosios Vyriausybės programa ir šios Vyriausybės patvirtinta nacionaline klimato kaitos valdymo darbotvarke, kuriose numatoma didinti miestų želdynų plotus. Želdynų normų sumažinimas yra naudingas tik nekilnojamojo turto vystytojams, kurie suinteresuoti kuo tankesniu apstatymu. Želdynų plotai, kurie reikalingi gyventojų gyvenimo kokybei mieste užtikrinti, nekilnojamojo turto vystytojams yra tiesiog prarasti, neužstatyti kvadratiniai metrai. Negali nekilnojamojo turto vystytojų interesai būtų aukščiau visuomenės intereso. Tokias pat grėsmes įžvelgia ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Tai labai svarbus signalas ministrei pirmininkei, kad aplinkos ministro sprendimai yra žalingi valstybei“, – teigia L. Jonauskas.

„Idėja kilo labai paprastai, stebėjome vakarykštį posėdį, buvo darbotvarkėje interpeliacija, visa procedūra, nežaidėm su jokiomis pusvalandžio pertraukom, deja, vienos iš opozicinių frakcijų atstovas atsistojo prie mikrofono, pasakė, kad trūksta vieno žmogaus, todėl ima pertrauką iki kito posėdžio, ir tokiu procedūriniu būdu visą procesą mėgino vilkinti“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Seime trečiadienį vyko nenumatytas posėdis, per kurį buvo balsuojama dėl opozicijos surengtos interpeliacijos K. Navickui. Ministras ją atlaikė, 64 parlamentarams pritarus atsakymams į jo klausimus, o opozicija posėdį boikotavo.

Antradienį opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ siūlymu per interpeliacijos procedūrą padaryta pertrauka iki kito posėdžio. Opozicija tikėjosi, kad balsavimas vyks ketvirtadienį per eilinį posėdį, tačiau valdantieji sušaukė nenumatytą, apie tai buvo pranešta antradienį vakare po plenarinio posėdžio.

Mes puikiai suprantame, kad ministro pakabinto tarp dangaus ir žemės ilgą laiką laikyti taip irgi yra nekorektiška.

„Mes puikiai suprantame, kad ministro pakabinto tarp dangaus ir žemės ilgą laiką laikyti taip irgi yra nekorektiška, buvo pasiūlytas, mano galva, visiškai racionalus sprendimas, juo labiau kad visi puikiai suprantame, kad trečiadienio rytą, kai nuo dešimtos valandos, o kai kurie ir anksčiau, komitetai pradeda darbą, seimo nariai yra Seimo rūmuose ir ateiti iki posėdžių salės nėra sudėtinga“, – apie situaciją sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Opozicija: nepavyko išsklaidyti abejonių

Opozicinės Darbo partijos seniūnas Viktoras Fiodorovas teigė, kad trečiadienį Seimo plenarinis posėdis buvo surengtas „visiškai iš išskaičiavimo“.

„Jie (valdantieji) matė, kad šiandien opozicija turėsime keliais balsais mažiau nei turėtume ketvirtadienį, dėl to tokia skuba. Galėjo būti šitas klausimas svarstomas ketvirtadienį, viskas tvarkingai“, – žurnalistams sakė V. Fiodorovas.

Pasak „darbiečių“ seniūno, bendras opozicijos susitarimas nedalyvauti trečiadienio nenumatytame posėdyje buvo siekis „parodyti, kad stumiamas buldozeris nėra visiškai teisingas valdančiųjų žingsnis“.

Komentuodami balsavimą Seime dėl interpeliacijos žemės ūkio ministrui, socialdemokratai pažymi, kad K. Navickui nepavyko išsklaidyti abejonių dėl jo kompetencijos. Socialdemokratų vertinimu, ministrui nebepavyks susigrąžinti pasitikėjimo ir autoriteto.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad konservatorių deleguotas žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ne tik stokoja kompetencijų, bet ir pasižymi konservatoriams būdingu nejautrumu.

„Jis nuolat konfliktuoja su ūkininkų bendruomene. Užuot susodinęs visus svarbių sektorių atstovus prie bendro stalo ir ieškojęs sprendimų, K. Navickas ir toliau nebendradarbiauja. Kaip reaguosime į pasaulinę maisto krizę? Tokiu įtemptu metu šaliai per didelė prabanga neturėti kompetentingo ministro“, – įsitikinusi V. Blinkevičiūtė.

Seimo LSDP frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas mano, kad „aplinkosaugininką skirti žemės ūkio ministru buvo klaida“.

„K. Navickas pateko ne į tą ministeriją. Manyta, kad aplinkosaugininkas „paspaus“ žemės ūkio sektorių dėl žaliojo kurso. Bet norint įveikti dabartinį transformacijos laikotarpį, būtina kompetencija žemės ūkio srityje. Krizių slegiamiems žemdirbiams svarbi parama, kompensacijos, aiški informacija. Deja, turime ministrą, kuris vos atėjęs iškart pasakė: „Prie manęs neprieis šitie, pas mane nepapuls anie“, – toks negebėjimas užmegzti santykį su žemdirbių bendruomene yra pragaištingas. Dialogas yra absoliučiai būtinas siekiant išsklaidyti įtampas, pasitikrinti sprendimus, pasiekti kompromisą. Šią situaciją išspręsti yra ir pačių valdančiųjų interesas“, – įsitikinęs G. Paluckas.

„Kuo toliau, tuo akivaizdžiau, kad šiam ministrui nepavyks pasiekti reikiamų pokyčių. Nusirista iki tokio lygio, kad susitikimuose su ūkininkais ministras šaukia „Ko čia šoki man į akis“. Tai ir premjerės atsakomybė – ji turėjo neleisti susidaryti tokiai konfliktinei situacijai“, – pabrėžia G. Paluckas.

K. Navickas pateko ne į tą ministeriją. Manyta, kad aplinkosaugininkas „paspaus“ žemės ūkio sektorių dėl žaliojo kurso.

Anot Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo socialdemokrato Vidmanto Kanopos, „K. Navickas ne kartą pademonstravo negebėjimą ir nenorą įsiklausyti į žemdirbių ir ūkininkų organizacijų, mokslininkų, savivaldos atstovų argumentus. Iš tokio ministro lūpų nebeįtikina ir gražiausi siekiai – darna, žalumas, ūkininkavimo sąlygų gerinimas.“

Antradienį atsakydamas į opozicijos inicijuotą interpeliaciją ministras vardijo padarytus darbus ir tvirtino ketinąs juos tęsti.

„Lietuvos žemės ūkis yra teisingame ir ambicingame permainų kelyje, turėčiau tęsti pradėtus darbus, kurie yra aktualūs visai ūkininkų bendruomenei bei visuomenei“, – Seimui pateiktuose atsakymuose sakė K. Navickas.

Jis pabrėžė, kad šiuo metu vyksta vieno reikšmingiausių žemės ūkio dokumentų – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano – rengimo ir derinimo procesas.

Interpeliaciją K. Navickui inicijavo opozicinė Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, surinkusi 56 parlamentarų parašus. Ją parėmė ir „valstiečiai“, socialdemokratai, „darbiečiai“, Lietuvos regionų frakcijos atstovai.

Opozicijos teigimu, K. Navickas nereaguoja ne tik į jos išsakytas pastabas, bet ir kitų raginimus bendrauti ir bendradarbiauti, sprendžiant aktualius klausimus, neįsiklauso į žemdirbių ir ūkininkų organizacijų, mokslininkų, savivaldos atstovų argumentus, tuo metu problemos žemės ūkyje tik kaupiasi.

Taip pat nurodyti galimi K. Navicko viešųjų ir privačių interesų painiojimo atvejai.

Tai buvo antroji interpeliacija, inicijuojama šios Vyriausybės nariui. Praėjusių metų pabaigoje dėl Lietuvos pasirinktos COVID-19 pandemijos valdymo strategijos jos buvo sulaukęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, tačiau ir šis bandymas buvo nesėkmingas.

„Neskraidymo zona virš Ukrainos, tai pagrindinis prioritetas. Problema yra tai, kad Rusija pakeitė savo karinę strategiją ir nusitaikė į civilinius objektus, pastarąsias dienas atakuoja didžiuosius miestus“, – trečiadienį po susitikimo su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen sakė ambasadorius.

Aljansas sulaukia raginimų padėti užtikrinti neskraidymo zoną virš Ukrainos, Rusijos aviacijai pradėjus smūgiuoti į civilius taikinius Ukrainoje.

„Yra daug civilių aukų, Rusija ką tik pasuko humanitarinės katastrofos keliu, nes dėl stipraus mūsų pasipriešinimo jie negali okupuoti mūsų ant žemės“, – pabrėžė ambasadorius.

Problema yra tai, kad Rusija pakeitė savo karinę strategiją ir nusitaikė į civilinius objektus, pastarąsias dienas atakuoja didžiuosius miestus.

Padėkojo Lietuvai

Jis taip pat dėkojo Lietuvos Vyriausybei ir žmonėms už visokeriopą paramą. „Aš noriu padėkoti Lietuvos Vyriausybei, politikams, kiekvienam, mes kasdien jaučiame jūsų paramą, jūs mūsų artimi partneriai ir draugai“, – sakė P. Beshta.

Seimo pirmininkė po susitikimo teigė, kad po pastarųjų įvykių tarptautinės bendruomenės užtikrinta neskraidymo zona virš Ukrainos nebeatrodo neįmanoma.

„Prieš savaitę buvo sunku įsivaizduoti, kad tokios šalys kaip Šveicarija bus nebeneutralios. Todėl tikrai nieko negalima atmesti, tai nėra vienos valstybės sprendimas, tai yra aljansų, visų šalių bendras susitarimas, aš manau, kad be NATO reikėtų kalbėti ir apie Jungtinių Tautų formatą, nes toks oro erdvės uždarymas, saugojimas būtų visų pirma humanitariniais tikslais“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Kremlius praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasipiktinimą visame pasaulyje. Rusija apsupo didžiuosius šalies miestus, tačiau ukrainiečių pajėgos intensyviai priešinasi puolimui.

Vakarų valstybės į invaziją atsakė griežtomis sankcijomis Rusijai ir visokeriopa, įskaitant karinę, paramą Ukrainai.

V. Čmilytė-Nielsen pažadėjo ir toliau remti Ukrainą

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, trečiadienį susitikusi su Ukrainos ambasadoriumi P.  Beshta, pabrėžė, kad Lietuva toliau teiks Ukrainai politinę, ekonominę, finansinę, humanitarinę ir kitą pagalbą, įskaitant karinę.

„Visa tarptautinė bendruomenė turi griežtai pasmerkti Rusijos agresiją ir įvesti griežčiausias sankcijas, privalo visomis įmanomomis priemonėmis remti puolamą tautą. Padėdami Ukrainai apsiginti, padedame apsiginti ir pačiai Europai“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak jos, šis nepriimtinas agresijos aktas yra akivaizdus tarptautinės teisės normų pažeidimas, taip pat nusikaltimas Ukrainos žmonėms.

„Smerkiame Rusijos ginkluotųjų pajėgų puolimą prieš Ukrainą. Situacija smarkiai blogėja – matome beatodairišką apšaudymą, įskaitant civilius objektus. Šis nepriimtinas agresijos aktas yra akivaizdus tarptautinės teisės, visų civilizuotų normų pažeidimas. Taip pat nusikaltimas Ukrainos žmonėms. Šiandien labiau nei bet kada anksčiau, gindama europietiškas vertybes savo žemėje, Ukraina demonstruoja nedviprasmišką įsipareigojimą eiti Europos keliu. Todėl visiškai palaikome Ukrainos narystės Europos Sąjungoje siekį ir esame pasiryžę padėti“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen.

„Aš manau, kad tai yra natūralus sprendimas, jeigu mes jau reikalaujam galimybių paso įeinant į įvairias vietas, kur žmonės susiburia, būtų labai etiška, jei pats parlamentas tokius sprendimus priima“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Premjerė taip pat priminė, kad panaši tvarka nustatyta kaimyninėje Latvijoje.

„Tarkime, Latvijoje, kur buvo nustatyta pareiga tam tikrų profesijų žmonėms skiepytis, Latvijos parlamentas priėmė sprendimą savo pačių atžvilgiu, kad žmonės, kurie neskiepyti, neturi galimybės dalyvauti parlamento posėdžiuose“, – sakė Vyriausybės vadovė.

Ji pažymėjo, kad sprendimus dėl koronaviruso pandemijos valdymo priimanti Vyriausybė negali nustatyti reikalavimų Seimo nariams.

„Vyriausybė negali nustatyti reikalavimų Seimo atžvilgiu, tai būtų nekonstituciška“, – konstatavo I. Šimonytė.

Vyriausybė negali nustatyti reikalavimų Seimo atžvilgiu, tai būtų nekonstituciška.

Seimas ketvirtadienį balsuos dėl Seimo statuto pataisos, kad per koronaviruso pandemiją parlamentarai į Seimo rūmus būtų įleidžiami tik su galimybių pasu.

Seimo pirmasis vicepirmininkas Jurgis Razma siūlo nustatyti, kad šalyje paskelbus ekstremalią situaciją dėl užkrečiamosios ligos plitimo grėsmės arba paskelbus karantiną, Seimo narys gali įeiti į Seimo rūmus Seimo valdybos nustatyta tvarka pateikęs dokumentą, patvirtinantį asmens atitiktį Vyriausybės nutarime dėl ekstremaliosios situacijos arba karantino paskelbimo nurodytiems kriterijams.

Jeigu tokio dokumento neturintis parlamentaras nedalyvautų Seimo ar komitetų, komisijų posėdžiuose, būtų laikoma, jog posėdis praleistas be svarbios pateisinamos priežasties.

Taip pat pandemijos metu Seimo narys rinkėjus į susitikimus uždarose patalpose galėtų kviesti tik tuo atveju, jeigu turi tokį dokumentą.

Seimo vicepirmininkas J. Razma sako, kad ši pataisa padėtų Seimui išvengti kritikos, jog paprastiems piliečiams nustatomos vienos taisyklės, o parlamentarams – kitos.

Vyriausybės sprendimu tam tikrų profesijų atstovai, jeigu nėra pasiskiepiję nuo COVID-19, privalo reguliariai testuotis. Nuo gruodžio valstybė atsisakė mokėti už jų testus, tai turi daryti patys darbuotojai arba jų darbdaviai, jei sutinka. Nesitestuojantys asmenys nušalinami nuo darbo.

Šiuo metu norint patekti į Seimo rūmus galimybių pasą privalu pateikti visiems lankytojams, žurnalistams ir kanceliarijos darbuotojams.

Seimo valdyba dar vasarą svarstydama tvarką dėl galimybių paso reikalavimo iš lankytojų ar darbuotojų, aptarė ir galimybę reikalauti jo iš parlamentarų. Vis dėlto tąkart konstatuota, kad valdyba neturi įgaliojimų parlamentarams užverti durų į jų darbo vietą.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tuomet teigė, kad pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą tokia tvarka gali būti patvirtinta Seimo statuto pakeitimais.

V. Čmilytė- Nielsen: aš balsuosiu „už“

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen ketina balsuoti „už“ Statuto pataisas, reikalaujančias iš parlamentarų galimybių paso prieš patenkant į parlamento rūmus.

„Aš balsuosiu „už“,  nes manau, kad Seimo nariai turi rodyti pavyzdį ir žiūrėsime, kaip kiti Seimo nariai apsispręs“, – žurnalistams  sakė parlamento vadovė.

Aš balsuosiu „už“,  nes manau, kad Seimo nariai turi rodyti pavyzdį ir žiūrėsime, kaip kiti Seimo nariai apsispręs.

Pasak jos, akivaizdu, kad Seimo valdybos sprendimu, kaip buvo manyta vasarą, tokie dalykai negali būti reguliuojami.

„Tam reikia  įstatymo pakeitimo, todėl šiandien Seimas ir priims Statuto pakeitimą“, – tikisi  V. Čmilytė- Nielsen.

Seimas ketvirtadienį ketina apsispręsti dėl Statuto pataisų, reikalaujančių galimybių paso prieš patenkant į parlamento rūmus.

Statute  siūloma numatyti, kad Seimo narys gali įeiti į Seimo rūmus Seimo valdybos nustatyta tvarka „Seimo kanceliarijai užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės Seime tikslais pateikęs susipažinti dokumentą, patvirtinantį, kad jis pasitikrino sveikatą arba atitinka teisės aktuose nustatytas išimtis, kai sveikatos patikrinimas neatliekamas“.

Seimo nariui nustatyti reikalavimai įėjimui į Seimo rūmus būtų taikomi ir jam vykdant Statute nustatytą pareigą susitikti su rinkėjais uždarose patalpose ne Seimo rūmuose.

Seime svarstomos Statuto pataisos numato, kad, norint įeiti į parlamento rūmus, tautos atstovai turėtų pateikti dokumentą, įrodantį, kad buvo paskiepyti, gavo neigiamą tyrimo rezultatą arba persirgo COVID-19, tai yra galimybių pasą ar ES COVID pažymėjimą.

J. Razma registravo Seimo statuto pataisą, kad dėl užkrečiamosios ligos plitimo grėsmės paskelbus ekstremaliąją situaciją arba karantiną, Seimo narys į Seimo rūmus įeiti gali tik „pateikęs dokumentą, patvirtinantį asmens atitiktį Vyriausybės nutarime dėl ekstremaliosios situacijos arba karantino paskelbimo nurodytiems kriterijams“.

„Įstatyme būtų nustatyta tvarka, kad Seimo nariai, kaip ir visi piliečiai, turėtų laikytis ekstremalios situacijos metu operacijų vadovo nustatytų reikalavimų. Visi turim laikytis bendros tvarkos ir ta tvarka nėra išskirtinai sunki Seimo nariams, daugelis darbuotojų, kurie nori patekti į patalpas, į darbus, jeigu nėra pasiskiepiję, turi pasidaryti testą“, – BNS sakė J. Razma.

Įstatyme būtų nustatyta tvarka, kad Seimo nariai, kaip ir visi piliečiai, turėtų laikytis ekstremalios situacijos metu operacijų vadovo nustatytų reikalavimų.

Seimo pirmasis vicepirmininkas teigė, jog jo siūloma tvarka neturėtų „kažkaip esmingai sutrukdyti Seimo nariui atlikti pareigą“, nes ir pasisakantys prieš skiepus galėtų patekti į Seimą, tik turėtų pasidaryti testą – kaip ir visi žmonės.

„Net tas Seimo narys, kuris yra keisto protesto prieš skiepus (atstovas), jis gali atlikti testą, kaip numatyta operacijų vadovo ir Vyriausybės teisės aktuose, ir įeiti į Seimo rūmus“, – pažymėjo J. Razma.

Seimo valdybos sprendimu nuo rugpjūčio pabaigos į Seimą darbuotojams ir lankytojams galima įeiti tik su galimybių pasu, tačiau Seimo nariams taikoma išimtis. Vyriausybės nutarime dėl ekstremaliosios padėties taip pat nustatyta, kad nuo rugsėjo 13 dienos norint patekti į daugumą viešųjų patalpų reikalaujama galimybių paso.

Pagal J. Razmos siūlymą Seimo statute būtų įrašyta, kad jei Seimo narys negali dalyvauti Seimo rūmuose vykstančiame Seimo ar komitetų, komisijų posėdžiuose, nes nepateikia nurodyto dokumento, laikoma, kad posėdis praleistas be svarbios pateisinamos priežasties.

Taip pat pandemijos metu Seimo narys rinkėjus į susitikimus uždarose patalpose galėtų kviesti tik tuo atveju, jeigu „turi dokumentą, patvirtinantį asmens atitiktį Vyriausybės nutarime dėl ekstremaliosios situacijos arba karantino paskelbimo nurodytiems kriterijams“.

Savo pataisą J. Razma aiškina tuo, kad šiuo metu Seimo narių patekimui į Seimo rūmus, susitikimams su rinkėjais nėra nustatyta specialių reikalavimų, kurie užtikrintų „saugias Seimo narių bei kitų Seimo rūmuose dirbančių asmenų darbo sąlygas“.

„Projektu siekiama pašalinti šias teisinio reguliavimo spragas“, – rašo J. Razma pataisos aiškinamajame rašte.

Seimo valdybai svarstant tvarką dėl galimybių paso reikalavimo iš lankytojų ir darbuotojų buvo aptarta galimybė jo reikalauti ir iš parlamentarų, tačiau konstatuota, kad valdyba neturi įgaliojimų parlamentarams užverti durų į jų darbo vietą.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tuomet teigė, kad pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą tokia tvarka dėl Seimo narių galėtų būti nustatoma tik pakeitus Seimo statutą.

Pasisakė opozicija

Seimo opozicinių frakcijų atstovai mano, kad siūlymas neleisti Seimo nariams be galimybių paso patekti į parlamento rūmus gali prieštarauti Konstitucijai, suvaržyti Seimo nario mandatą, apriboti parlamentarų konstitucines teises ir pareigas. Jie piktinasi, kad galimybių pasas tampa tarsi religija, nors nuo infekcijos jis neapsaugo.

Naujienų agentūros ELTA kalbinti opozicijai atstovaujantys parlamentarai, dėstydami savo nuomonę dėl siūlomo teisinio reguliavimo, akcentavo, kad politikai elgiasi atsakingai, o tokiais siūlymais siekiama apriboti kai kurių parlamentarų veiklą, o ne realių sveikatos apsaugos tikslų.

Tačiau opozicijoje yra ir tokių politikų, kurie paradoksalia vadina situaciją, kai Seimo nariams netaikomi visiems privalomi ribojimai. Todėl, jų nuomone, tokių privilegijų Seimo nariams neturi likti.

A.   Širinskienė: Konstitucija nenumato galimybės suvaržyti Seimo nario mandatą

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė  sako nematanti Konstitucijoje jokio pagrindo nei galimybių pasui bendrai, nei Seimo narių atveju.

„Konstitucija nenumato tokios galimybės suvaržyti Seimo nario mandatą, iš esmės nutraukiant jo įgaliojimus ir neleidžiant jam dalyvauti posėdžiuose, kai jis yra sveikas bei veiksnus, vien dėl to, kad jis neturi Vyriausybės įvesto galimybių paso. Galimybių paso neturėjimas juk nereiškia, kad asmuo serga ir yra pavojingas kitiems, nes infekciją platinti gali ir galimybių pasų turėtojai. Tad nematau Konstitucijoje jokio pagrindo nei galimybių pasui bendrai (esame dėl to kreipęsi į Konstitucinį Teismą), nei Seimo narių atveju“, - sakė A. Širinskienė.

Konstitucija nenumato tokios galimybės suvaržyti Seimo nario mandatą, iš esmės nutraukiant jo įgaliojimus ir neleidžiant jam dalyvauti posėdžiuose, kai jis yra sveikas bei veiksnus.

Jos nuomone, valdantiesiems galimybių pasas tampa religija.„Panašu, kad valdantiesiems galimybių pasas tampa religija ir tikimasi, kad jis apsaugo. Galimybių pasas neapsaugo, kaip 100 proc. nuo infekcijos neapsaugo ir vakcina. Tad jei iš tiesų rūpi Seimo narių sveikata – būtų tikslinga užtikrinti testavimosi prieš posėdžius galimybę, kad ir Seimo nariams susimokant už greituosius COVID testus patiems. Manau, tai būtų daug efektyviau, nei reikalauti galimybių pasų“, – teigia  A. Širinskienė.

R. Tamašunienė: ar Seimo nariai ir rinkėjams turėtų parodyti galimybių pasą?

Lietuvos regionų frakcijos seniūnės Ritos Tamašunienės nuomone, siūlymas, kad Seimo nariai be galimybių paso negalėtų patekti į parlamento rūmus, varžys Seimo nario konstitucines teises, tokie ribojimai prieštaraus Konstitucijai, nes Seimo nario priedermė atlikti savo pareigas bet kada, kai  valstybė bepakviestų.

Jos nuomone, Seimo nariai elgiasi atsakingai. „Nežinau, kuris neturėtų galimybių paso, nes yra ne tik pasiskiepiję, bet ir persirgę, kai kurie testuojasi. Todėl papildomi ribojimai ir nepasitikėjimas Seimo nariais atrodo šiek tiek ir juokingai, nes kaip vaikų darželyje turėsime parodyti pažymą. Tai kam ją rodysime – apsauginiams? O per susitikimus su rinkėjais, ar tą pasą rinkėjams turėsime rodyti? Manau, kad Seimo nariai elgiasi atsakingai, jie supranta, kad turi saugoti save ir kitus“ , –  sako R. Tamašunienė.

Politikė nemano, kad Seimo nariams šiuo metu taikomos kokios nors lengvatos. „Parlamentarai, eidami į teatrą ar į didelį prekybos centrą, kaip ir visi piliečiai, stovi prie posto ir parodo savo galimybių  pasą. Tikrai niekas netaiko jokių lengvatų Seimo nariui būnant visuomenėje, bet atlikti pareigą, darbą tikrai tų papildomų apribojimų nereikėtų“,- mano R. Tamašunienė.

I. Kačinskaitė-Urbonienė: siekiama apriboti parlamentarų konstitucines teises ir pareigas

Seimo Darbo partijos frakcijos narė Ieva Kačinskaitė- Urbonienė mano, kad tokiu pasiūlymu bandoma apriboti parlamentarų konstitucines teises ir pareigas.

„Visi dirbantys Lietuvos žmonės turi turėti galimybę atlikti savo pareigas. Jau valdantieji darbuotojams, studentams įvedė mokamus testus, dabar brutaliai bandoma apriboti dirbančių parlamentarų konstitucines teises ir pareigas“,– apgailestauja parlamentarė.

Ji sako, kad nepritars tokiems siūlymams, kuriais siekiama kitų tikslų, o ne realios sveikatos apsaugos.

„Nepritariau, nepritariu ir tikrai nepritarsiu tokiems siūlymams, kuriais siekiama kitų tikslų, o ne realios sveikatos apsaugos. Žvelgiant konkrečiai į mūsų Seimą, tai didžioji dalis parlamento narių turi apsaugą – natūralų imunitetą arba yra pasiskiepiję, todėl čia veikia ir bandos imunitetas. Matau, kad tokiu pasiūlymu keliems žmonėms bandoma apriboti veiklą ir tai vertinu kaip netiesioginį puolimą“, – sako I. Kačinskaitė- Urbonienė.

L. Kukuraitis:  visi, o ne tik parlamentarų judėjimo laisvės ribojimo klausimai turėtų būti sprendžiami Seime

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojo Lino  Kukuraičio nuomone, jeigu Seimo nariui, kuris atstovauja dalies rinkėjų balsus, dėl sveikatos apsaugos tikslų yra apribojama galimybė gyvai realizuoti Seimo nario mandatą, turi būti sudaromos visos nuotolinės mandato realizavimo galimybės, o ypatingai nuotolinis balsavimas plenarinių posėdžių metu. To Seimas yra jau kartą atsisakęs dėl techninių sunkumų.

„Valdantieji niekaip negali šiuo siūlymu naudotis kaip politiniu opozicinės veiklos ribojimu. Bendrai kalbant, visi, o ne tik Seimo narių, judėjimo laisvės ribojimo klausimai turėtų būti sprendžiami Seime, ypač, kai pandemija tęsiasi jau ne vienerius metus ir mes, būtent čia, tautos atstovybėje, turime sutarti dėl svarbiausių teisių ir apribojimų. Dabar, tuo tarpu, ką ir kur riboti, sprendžia Vyriausybė, o ne tie, kuriems konstituciškai ši teisė suteikta“, – apgailestauja L. Kukuraitis.

J.  Sabatauskas: Seimo narys nėra Robinzonas Kruzas negyvenamoje saloje

Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas įsitikinęs, kad parlamentarai šiuo metu turi privilegijas, kurias reikėtų  panaikinti.

„Turime paradoksalią situaciją, kai Seimo nariams netaikomi ribojimai, privalomi visiems. Po Seimą vaikšto ir tie parlamentarai, kurie nei skiepijasi, nei testuojasi, gali ateiti ir sirgdami. Kitaip tariant, parlamentarams sudarytos išimties sąlygos laisvai platinti virusą. Kodėl tokios privilegijos? Seimo narys nėra Robinzonas Kruzas negyvenamoje saloje. Tai nepateisinama nei teisiniu, nei etiniu požiūriu. Situaciją reikia taisyti, tokių privilegijų turi nelikti, – mano jis.

Į  Seimą lankytojai be galimybių paso negali patekti

ELTA primena, kad nuo šių metų rugpjūčio 23 d. siekiant užtikrinti COVID-19 ligos plitimo prevenciją visi į Seimo rūmus norintys įeiti lankytojai privalo pateikti vieną iš dokumentų, įrodančių, kad asmuo buvo paskiepytas, gavo neigiamą tyrimo rezultatą arba persirgo COVID-19.

Asmenys, negalintys pateikti bent vieno iš dokumentų tai yra galimybių paso ar ES COVID pažymėjimo, ar atsisakę juos pateikti, į Seimo rūmus neįleidžiami.

„Man patvirtino, kad kels tą kandidatūrą“, – antradienį po Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime sakė jos seniūnas.

Pati V. Čmilytė-Nielsen žurnalistams antradienį rytą atsisakė įvardyti, kurį opozicijos siūlomą kandidatą į Seimo vicepirmininkus – A. Norkienę ar socialdemokratą Julių Sabatauską – ketina teikti balsavimui.

Pirmadienį susitikusi su R. Karbauskiu Seimo vadovė siūlė jam paieškoti kitos kandidatūros, kuri sulauktų didesnio palaikymo. Tačiau „valstiečiai“ nutarė kandidato į vicepirmininkus nekeisti.

Pasak R. Karbauskio, jeigu Seimas per slaptą balsavimą nepatvirtins A. Norkienės, vadinasi, nepatvirtins jokio jų kandidato.

Jis tvirtino, kad Rimos Baškienės kandidatūra rimtai nesvarstyta, nes ji pati nusprendė nekandidatuoti.

„Užpraėjusį penktadienį buvo tiesiog pokalbis net ne visų frakcijos narių apie tai, kas galėtų būti pavaduotojas. Tada minėtos trys pavardės: A. Norkienė, R. Baškienė ir T.  Tomilinas. Bet T. Tomilinas iš karto pasakė, kad jis nepretenduos, Rima pasakė tai eigoje. Praktiškai nebuvo jokios diskusijos, turėjome vienbalsį sprendimą, kad A. Norkienė keliama mūsų kandidate“, – aiškino „valstiečių“ lyderis.

Praktiškai nebuvo jokios diskusijos, turėjome vienbalsį sprendimą, kad A. Norkienė keliama mūsų kandidate.

R. Baškienė teigė savo kandidatūrą atsiėmusi dėl santarvės frakcijoje.

„Norėdama santarvės frakcijoje iš karto pasakiau: „Mieli kolegos, yra frakcijos seniūno pasiūlymas dėl A. Norkienės kandidatūros“. Dar kiti kolegos pakalbėjo apie rotacijos principus. Esu tas žmogus, kuris dėl postų nesiplėšo“, – antradienį Seime žurnalistams teigė R. Baškienė.

Ji neatmetė, kad jos kandidatūra Seime galėtų sulaukti didesnio pritarimo, bet ji privalo atsižvelgti į frakcijos poziciją.

„Galbūt (sulauktų daugiau balsų Seime – BNS), bet frakcijos, kuriai aš priklausau, nuomonė man asmeniškai yra svarbi. Jeigu frakcija mano, kad turi būti pokyčiai, vadinasi, aš turiu vykdyti frakcijos valią“, – sakė ji.

Pagal Seimo statutą, opozicinėms frakcijoms priklauso ne mažiau kaip du Seimo pirmininko pavaduotojų postai. Penktadienį, per pirmąjį naujojo parlamento posėdį, jau patvirtintas vienas opozicijos atstovas – „darbietis“ Andrius Mazuronis.

Darbo partijos frakcija yra mažiausia opozicinė frakcija Seime, turi dešimt narių.

Savo kandidatus į vicepirmininkus yra pateikusios didesnės opozicinės frakcijos – „valstiečių“, turinti 32 atstovus, ir socialdemokratų – 12 narių.

Palaikys socialdemokratai 

Nors opozicinė Seimo socialdemokratų frakcija neturės savo atstovo Seimo vadovybėje, šios frakcijos seniūnas Algirdas Sysas sako, kad socialdemokratai ketina palaikyti Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen teikiamą kitos opozicinės – "valstiečių“ frakcijos atstovės Aušrinės  Norkienės kandidatūrą.

A. Sysas prastai vertina tai, kad Seimo pirmininkė nepasirinko socialdemokratų siūlytos Juliaus Sabatausko kandidatūros į Seimo vicepirmininkus.

„Manau, kad vertinsime prastai, blogai. Aš jau pirmą dieną kalbėjau, kad ne iš tos pusės pradėjo teikimą. Yra tokia teisė valdančiajai daugumai formuoti taip, kaip jai naudinga, o mes darysime išvadas. Prireiks kažkada ir mūsu balsų“, - antradienį  žurnalistams sakė A. Sysas, pajuokavęs „keršysime“.

Aš manau, kad opozicija turės tartis, mes galime mojuoti  kardais kiekvienas atskirai, bet bus žymiai naudingiau, jeigu yra tam tikras sutarimas.

Į klausimą, ar socialdemokratai siūlys kandidatą į opozicijos lyderius, jis atsakė: „ žiūrėsime“.

„Aš manau, kad opozicija turės tartis, mes galime mojuoti  kardais kiekvienas atskirai, bet bus žymiai naudingiau, jeigu yra tam tikras sutarimas“, – sakė A. Sysas.

Jis neatsakė, kada opozicinės frakcijos pasirašys susitarimą dėl bendradarbiavimo.

„Mes nelabai linkę į kažkokius rašytinius susitarimus. Dalykinius pokalbius – taip, rašytinius – ne. Bet mes rytoj  turėsime partijos prezidiumą ir partijos lygmenyje kalbėsime“, – sakė A. Sysas.

ELTA jau skelbė, kad Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen antradienį įregistravo keturis nutarimų projektus, kuriais teikia Seimui dar keturias kandidatūras į laisvas Seimo vicepirmininko pareigas.

Tai valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Paulius Saudargas, opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Aušrinė Norkienė ir dar vienos valdančiosios Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas.

Dėl šių kandidatūrų Seimas ketina apsispręsti antradienį balsuojant slaptai.

Naujos kadencijos Seimas praėjusią savaitę pirmajame posėdyje išsirinko Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, jos pirmąjį pavaduotoją konservatorių Jurgį Razmą ir pavaduotoją Darbo partijos frakcijos narį Andrių Mazuronį.

Seimo statutas suteikia galimybę parlamento vadovui turėti ne daugiau kaip septynis pavaduotojus.

„Šeštadienį pirmą nakties įsigalioja agitacijos draudimas ir galioja iki sekmadienio 20 val. vakaro, agitacijos draudimo nebelieka užsidarius apylinkėms“, – BNS sakė L. Matjošaitytė.

Rinkimų agitacija, neatsižvelgiant į jos būdus, formas ir priemones, draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus išorinę politinę reklamą, iškabintą iki prasidedant šiam rinkimų agitacijos draudimui.

Pasak VRK vadovės, agitacijos draudimo metu negalima skelbti naujų agitacinių įrašų socialiniuose tinkluose, keisti profilio nuotraukų į agitacinio pobūdžio, taip pat ir dalintis senais įrašais. Iki draudimo paskelbtų įrašų, straipsnių šalinti nereikia.

„Viskas, kas paskelbta iki agitacijos laikotarpio pradžios, neturi būti pašalinta, jei buvo straipsniai  išspausdinti, tikrai jų šalinti nereikia, jei įrašai buvo paskelbti, jų šalinti nereikia, bet neturi būti naujai dalinamasi tais įrašais, komentuojama, dirbtinai keliamas susidomėjimas ankstesniais agitacinio pobūdžio įrašams“, – pažymėjo VRK vadovė.

Neturi būti naujai dalinamasi tais įrašais, komentuojama, dirbtinai keliamas susidomėjimas ankstesniais agitacinio pobūdžio įrašams.

Ji primena, kad agitacijos draudimas galioja visiems. „Visiems galioja agitacijos draudimas – ir kandidatams, politinės kampanijos dalyviams, taip pat ir rinkėjams, todėl tikrai reikėtų atkreipti dėmesį, kad tai tylos laikotarpis, kai nereikėtų vykdyti agitacijos“, – sakė L. Matjošaitytė.

Pasak VRK vadovės, komisija rinkimų dieną stebės viešąją erdvę ir socialinius tinklus, kad nebūtų pažeidimų.

Rinkimų agitacijos draudimo pažeidimas šiuo laikotarpiu asmenims užtraukia baudą nuo 140 iki 300 eurų, komisijų nariams, stebėtojams – nuo 300 iki 1150 eurų.

Bauda žiniasklaidai už neleistiną agitaciją draudimo laikotarpiu užtraukia baudą nuo 2700 iki 6 tūkst. eurų.

Negalės priimti aukų

Nuo šeštadienio, spalio 10-osios, politinės kampanijos dalyviai nebegalės priimti aukų, išskyrus numatytas išimtis, primena Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

Jei kandidatai dalyvaus antrame rinkimų ture, jie patys (jei yra savarankiški) ar partija (jei kandidatas yra atstovaujamasis) aukas vėl galės priimti nuo spalio 12 d. iki antrojo turo agitacijos draudimo pradžios – spalio 24 d. 1 valandos nakties. 

Kaip informuoja VRK, pasibaigus agitacijos laikotarpiui, kai nebegalima priimti aukų, lėšas į kampanijos sąskaitą gali pervesti tik: savarankiški politinės kampanijos dalyviai (partijos ir kandidatai) – tik į savo politinės kampanijos sąskaitą. Tai reiškia, kad politinės partijos lėšų į kandidatų sąskaitas pervesti nebegali; atstovaujamieji politinės kampanijos dalyviai – į jiems atstovaujančios partijos politinės kampanijos sąskaitą tik jų interesais prisiimtiems įsipareigojimams padengti.  

Taip pat pažymima, kad iki politinės kampanijos finansavimo ataskaitos pateikimo VRK, išsikėlę kandidatai lėšų likutį turės pervesti į valstybės biudžetą, o politinės partijos ir jų iškelti kandidatai – į politinės partijos sąskaitą (išskyrus politinės kampanijos sąskaitą).

Kaip numato  Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas, pasibaigus rinkimų (referendumo) agitacijos kampanijos etapui, aukas politinei kampanijai priimti draudžiama.

Savarankiškas politinės kampanijos dalyvis į savo politinės kampanijos sąskaitą, atstovaujamasis politinės kampanijos dalyvis į jam atstovaujančio savarankiško politinės kampanijos dalyvio sąskaitą lėšas prisiimtiems įsipareigojimams padengti gali pervesti iki politinės kampanijos finansavimo ataskaitos pateikimo VRK.

Toks sprendimas priimtas valdančiosios „valstiečių“ frakcijos iniciatyva, jį pristačiusi Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) vadovė Agnė Širinskienė teigė, kad vieno teisėjo iš trijų keičiamų skyrimas gali prieštarauti Konstitucijai.

„Žinomi KT teisės ekspertai pradeda abejoti, ar tokia procedūra neprieštaraujanti Konstitucijai, nes Konstitucijos tekste aiškiai pasakyta, kad vienu metu keičiamas trečdalis, o mes čia pradedame užsiimti teisėjų keitimu po vieną“, – sakė A. Širinskienė.

Nors pasibaigęs trijų KT teisėjų įgaliojimų laikas, Seimui antradienį planuota pateikti vieną kandidatūrą – teikiamą Seimo pirmininko. Nei prezidentas, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas savo kandidatų kol kas neteikia.

Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Birželio pradžioje registruodamas nutarimo projektą dėl A. Kabišaičio kandidatūros, V. Pranckietis tvirtino, kad ji suderinta su daugeliu frakcijų. Tuo metu valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, kad šis kandidatas valdančiųjų paramos neturės, jis tai pakartojo ir antradienį prieš Seimo posėdį.

„Aš abejoju, ar mūsų frakcijoje bus nors vienas žmogus, kuris balsuotų už šitą kandidatūrą. Mes jau žinom vieną sprendimą, kurį KT neseniai svarstė dėl Vyriausybės tvirtinimo, kada protokoliniu sprendimu buvo priimta. Aišku, kad šitas sprendimas buvo derintas su A. Kabišaičiu, tai kaip pavyzdys, į KT pretenduoja žmogus, kuris kartu su Seimo pirmininku pasiūlė sprendimą, kuris pažeidžia Konstituciją“, – sakė R. Karbauskis.

Aš abejoju, ar mūsų frakcijoje bus nors vienas žmogus, kuris balsuotų už šitą kandidatūrą.

KT yra patvirtinęs, kad kad pernai iš naujo tvirtinant premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybės įgaliojimus buvo pažeista Konstitucija, nes turėjo būti taikoma ilgesnė svarstymo procedūra nei protokolinis nutarimas vienu balsavimu. KT taip pat paskelbė, kad Ministrų kabinetas gali baigti kadenciją – nutarimas oficialiai bus oficialiai paskelbtas gruodžio 23 dieną, tad iki to laiko Vyriausybė gali veikti.

Seimas balandį atmetė visus tris pateiktus kandidatus į KT teisėjus. Seimo pirmininkas V. Pranckietis į šias pareigas tuomet siūlė buvusią KT kanclerę Ingridą Danėlienę, prezidentas Gitanas Nausėda – advokatę Giedrę Lastauskienę, laikinoji LAT pirmininkė Sigita Rudėnaitė – šio teismo teisėją Algį Norkūną.

Prezidentas yra patvirtinęs, kad vėl ketina Seimui teikti G. Lastauskienės kandidatūrą, nes negirdėjęs jai kokių nors priekaištų.

Balandį Seimui nepaskyrus naujų teisėjų, du KT teisėjai Gediminas Mesonis, Vytas Milius ir pirmininkas Dainius Žalimas, nors jų įgaliojimai baigėsi, iki šiol eina pareigas.

V. Pranckietis: tokių atvejų jau yra buvę

Seimo pirmininkas V. Pranckietis apgailestauja, kad iš antradienio Seimo darbotvarkės išbrauktas planuotas Seimo kanceliarijos Teisės departamento vadovo A. Kabišaičio kandidatūros į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus pateikimas.

„Lietuvos Konstitucijoje yra numatytas atsakingo veikimo principas, kuris įpareigoja visus subjektus, turinčius įgaliojimą teikti KT kandidatūras, elgtis atsakingai. Dėl to apmaudu, kad kandidatūros pateikimas buvo išbrauktas prisidengiant argumentu, kad vieno kandidato į KT teikimas yra beprecedentis atvejis. Toks teiginys prasilenkia su galiojančiu teisiniu reguliavimu, be to, pamirštama, kad tokių atvejų jau yra buvę 2005 metais“, – Eltai sakė V. Pranckietis.

Pasak Seimo vadovo, tuomet du Konstitucinio Teismo teisėjai buvo paskirti 2005 m. kovo 15 d. ir prisiekė kovo 17 d., kai trečiojo teisėjo kandidatūra Seimui buvo pateikta tik 2005 m. kovo 29 d.

Toks teiginys prasilenkia su galiojančiu teisiniu reguliavimu, be to, pamirštama, kad tokių atvejų jau yra buvę 2005 metais.

„Teisiniai precedentai rodo, kad kiti kandidatūras teikiantys pareigūnai dar gali laisvai spėti kandidatūras pateikti šiemet. Tačiau čia lemiamu faktoriumi, akivaizdu, tampa teikėjas – Seimo pirmininkas“, – mano V. Pranckietis.

Atsakydamas į teiginį dėl Seimo pirmininko „pasitarimo“ su A. Kabišaičiu prieš teikiant nutarimą dėl Vyriausybės įgaliojimų atnaujinimo, Seimo pirmininkas V. Pranckietis pabrėžė, kad visas teiginys yra netiesa.

„Pernai Seimo nutarimo dėl Vyriausybės įgaliojimų projektą Seimo pirmininkui valdančiosios koalicijos vardu pristatė Seimo narys Juozas Bernatonis. Tuo metu A. Kabišaitis buvo kasmetinėse atostogose, tad nei neoficialaus patarimo, nei oficialios Teisės departamento išvados šiam teisės aktui jis nerengė. R. Karbauskio teiginiai yra melas“, – pareiškė V. Pranckietis.

Pats A. Kabišaitis nesureikšmina to fakto, kad jo karjerą liečiantis klausimas buvo išbrauktas  iš antradienio Seimo darbotvarkės. „Frakcija turi tokią teisę prašyti išbraukti klausimą iš darbotvarkės ir jis išbrauktas“,- sakė jis Eltai.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento vadovas taip pat sakė, kad visiškai nėra susijęs su Seimo priimtu protokoliniu nutarimu „Dėl įgaliojimų Lietuvos Respublikos Vyriausybei  suteikimo iš naujo“, kuris, kaip nustatė Konstitucinis Teismas, prieštarauja Konstitucijai.

„KT nustatė, kad Seimo priimtas nutarimas prieštarauja Konstitucijai, nes protokolinis nutarimas priimamas mažesne balsų dauguma, todėl netinka spręsti valstybiniams klausimams. KT pasakė, kad įgaliojimų suteikimas Vyriausybei protokoliniu nutarimu prieštarauja Konstitucijai ir dėl to Vyriausybė nelegitimi. Tačiau šio sprendimo įsigaliojimas atidėtas, kol šita Vyriausybė baigs savo veiklą. Šituo klausimu niekas su manimi nesikonsultavo, aš čia nedalyvavau, nes  tuo metu atostogavau“, – Eltai sakė A. Kabišaitis.

Kaip pastebi ELTA, šis KT nutarimas teisės aktų registre bus oficialiai paskelbtas 2020 metų gruodžio 23 dieną, siekiant, kad nesusidarytų situacija, jog valstybėje nebeliktų legitimios Vyriausybės.

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis kritiškai vertina Seimo pirmininko V. Pranckiečio teikiamą Seimo kanceliarijos Teisės departamento vadovo A. Kabišaičio kandidatūrą į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus.

„Konstitucinės teisės ekspertai sako, kad iš tikrųjų būtų pažeista Konstitucija, jeigu būtų pateiktas vienas kandidatas, o ne trys. Ir kitas dalykas: abejoju, kad mūsų frakcijoje atsiras žmogus, kuris balsuotų už šitą kandidatūrą“, – antradienį Seime žurnalistams sakė R. Karbauskis, primena ELTA.

A. Kabišaičio kandidatūrai „valstiečių“ lyderis turi priekaištų ir dėl galimo Konstitucijos pažeidimo.

„Mes jau žinome vieną sprendimą, kurį neseniai Konstitucinis Teismas svarstė dėl Vyriausybės priimtų sprendimų tvirtinimo, kada protokoliniu sprendimu buvo priimta. Tai šitas sprendimas aišku, kad buvo Seimo pirmininko derinamas su A. Kabišaičiu. Į Konstitucinį Teismą pretenduoja žmogus, kuris kartu su Seimo pirmininku priėmė sprendimą, kuris pažeidė Konstituciją“, – žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Išbraukti A. Kabišaičio kandidatūros į KT teisėjus pateikimą „valstiečių“ frakcijos vardu paprašė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, įžvelgdama tokios procedūros galimą prieštaravimą Konstitucijai. Už tai balsavo 69 Seimo nariai, 16 – buvo prieš ir 16 parlamentarų susilaikė.