Justinas, anądien radęs ant žvyrkelio pamestą peilį, "Kokteilio" skaitytojų klausė, kaip elgtis: imti ar neimti? Sulankstomas peilis buvo gana geras, todėl klaipėdietis nusprendė jį pasiimti.

"Toje vietoje reikėjo palikti bent centą, tą patį reikia padaryti, kai gauni peilį dovanų. Dovanojančiajam reikia duoti kelias monetas, – Justinui patarimus dalijo Močiutė. – Apskritai peilis – rimtas daiktas. Nesusigundykite tokiais radiniais. Kas žino, kam jie buvo naudojami. Galite parsinešti namo kokią nors blogą energiją."

Daugtaškiu pasivadinęs skaitytojas, jei rastų pamestą peilį, nesuktų galvos.

"Pasiimčiau net negalvojęs", – pareiškė vyriškis.

Tegul su įrankiu ką nors drožia

Ir Onutė turi savo nuomonę dėl aštraus ir smailaus įrankio: "Dėl peilio – pati baisiausia problema. Pasvarstykime. Jei peilis gulėtų virtuvės stalčiuje, jį paėmus tektų dirbti virtuvėje. Jei rastume dirbtuvėse – vėl tektų dirbti. Jei rastume pas kaimyną ir paimtume, turėtume reikalų su policija. O jei randame ant kelio pamestą... Galima įdėti skelbimą, kad rastas peilis. Justinui patarčiau pasiimti, ką jis padarė, ir drožti pagalį."

Liaudies prietarai

Skolindami peilį, niekada neduokite jo prašančiajam į rankas, nes labai susipyksite. Peilį reikia padėti ant stalo ar ant kitos vietos, nuo kurios peilio norintis žmogus pasiimtų pats.

Anot kito prietaro, niekada neskolinkite ir nesiskolinkite aštrių daiktų – peilių, šakučių, adatų, žirklių ir t. t. Taip pat negalima ir dovanoti. Susipyksite su tuo žmogumi. Jei labai reikia aštraus daikto, paskolinkite pinigų, kad tą daiktą nusipirktų.

Linksmieji tirščiai

– Mane vakar klounai sumušė.

– Rimtai?

– Ne, juokus laidydami.

Česka (397 719; dar vienas prietaras: automobilyje turėkite šventintos duonos gabalėlį. Jums visada seksis kelyje)