Apie Mickūnų seniūnijos Kairėnų kaime, Mykolo Kleopo Oginskio gatvėje liepsnojantį namą Bendrajam pagalbos centrui (BPC) pranešta apie 18.47 val.

Į įvykio vietą išsiųstos Vilniaus valdybos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos.

Informacija apie įvykį perduota Vilniaus apskrities greitosios medicinos pagalbos stočiai, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Portalo diena.lt žurnalistams susisiekus su Vilniaus ugniagesiais paaiškėjo, kad name buvęs vienintelis  žmogus spėjo išeiti. Pasak liepsną tramdžiusių specialistų, gaisras likviduotas 21.42 val. 

Ketvirtadienio rytą Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų vadas Aleksandras Siakki sakė, kad maudynes draudžiančios raudonos vėliavos nebus nukabintos, o per garsiakalbius apie galimą taršos pavojų poilsiautojus žadama įspėti tol, kol nebus gauti vandens mėginių tyrimų rezultatai.

Gelbėtojų vadas patikino, kad jų pranešimai yra rekomenduojamo pobūdžio.

Vandens mėginiai imti pirmadienį, kai pajūryje vis dar sklido naftos produktų dvokas, ir antradienį, kai jokių užuominų apie taršą jau nebuvo jaučiama.

Kaip teigė bendrovės "Darnaus vystymosi institutas" darbuotojas Mindaugas Jankus, vandens mėginiai tiriami Vilniuje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų.

Tokiems tyrimams paprastai reikia savaitės. Tikimasi, kad šįkart tyrėjai paskubės ir žinią apie galimą taršą praneš dar iki savaitgalio.

Tačiau tiek ilgai laukti nereikėjo. Ketvirtadienį gerokai po pietų A. Sakki informavo, kad jau gauti vandens tyrimų rezultatai.

Tuoj pat pasirodė ir informacija socialinio tinklo "Facebook" paskyroje "BĮ Klaipėdos paplūdimiai". Įraše pranešama, kad vandens tyrimų rezultatai geri ir Klaipėdos paplūdimiuose jau galima maudytis.

Pats pavojingiausias metas

„Naujausi tyrimai parodė, kad tik penktadalis tėvų skiepija savo vaikus. Jeigu norime pasiekti vakcinacijos efektyvumą, turi būti skiepijama ne mažiau nei 95 procentai“, – antradienį per spaudos konferenciją sakė Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas Rimantas Kėvalas.

Pasak konferencijos organizatorių, penktadalį vaikų tėvai paskiepijo savo lėšomis.

Teigiama, kad per metus šalyje gimsta apie 30 tūkst. kūdikių. Metų pradžioje išnaudota 9800 vakcinos dozių, kuriomis paskiepyta 8300 kūdikių. Iš viso už 2,6 mln. eurų nupirkta 45 tūkst. vakcinos dozių.

Gydytojo teigimu, įtakos mažiems skiepijimosi mastams turi ir prieš skiepus nukreiptas judėjimas, ir tai, kad tėvams trūksta informacijos apie šią ligą.

„62 proc. tėvų trūksta informuotumo apie šią ligą ir jos pasekmes. Apie šią ligą reikia kalbėti ne tik tada, kai žiniasklaidoje pasirodo pranešimai apie mirties atvejus“, – teigė R. Kėvalas.

„Ypatingai dabar reikia kalbėti, kai ruduo, žiema – peršalimo metas. Tai pas pavojingiausias metas“, – pridūrė jis.

Didelis sergamumas

62 proc. tėvų trūksta informuotumo apie šią ligą ir jos pasekmes. Apie šią ligą reikia kalbėti ne tik tada, kai žiniasklaidoje pasirodo pranešimai apie mirties atvejus.

2017 metų Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Lietuvoje sergamumas meningokokine infekcija buvo vienas didžiausių Europos Sąjungos šalyse – 2,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Kitose Europos šalyse sergamumas šia infekcija buvo beveik arba daugiau nei dvigubai mažesnis.

Pasak Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėjos Aurelijos Žvirblienės, sunku paaiškinti, kodėl sergamumas meningokoku Lietuvoje yra toks didelis, palyginti su kitomis šalimis.

„Daugelyje kitų šalių sergamumas yra tiesiog mažesnis, bet mes neturime atsakymo kodėl. Galbūt yra kokie nors pavojingi meningokoko B kamienai, paplitę Lietuvoje, galbūt mūsų imuninė sistema genetiškai ypatinga“, – svarstė A. Žvirblienė.

Pasak jos, šalys, kurios turi tokią riziką, turėtų pasirūpinti savo apsauga.

Anksčiau šiemet nuo meningokoko skiepytis skatino ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Anot ministro, Lietuvoje sergamumas meningokokine infekcija yra gana didelis, liga – išties sunki, nusinešanti gyvybes, o vaikai turi didžiausią riziką ja susirgti.

Naujausiais Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, nuo pernai liepos, kai vakcina tapo kompensuojama, jau paskiepyta kiek daugiau nei 26 tūkst. vaikų. Tam sunaudota virš 37 tūkst. vakcinos dozių.

VLK teigia nuo vakcinos kompensavimo pradžios sudariusi sutarčių dėl 90 tūkst. vakcinos dozių įsigijimo. Didžioji dalis jų jau pristatytos į Lietuvą, apie 35 tūkst. dozių bus atgabentos dalimis pagal poreikį.

Vakcina nuo B tipo meningokokinės infekcijos yra nemokama. Kūdikiai ir vaikai skiepijami trimis vakcinos dozėmis: pirmąją gauna trijų mėnesių kūdikiai, antrąja – penkių mėnesių, trečiąja – 12 – 15 mėnesių vaikai.

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenimis, pernai Lietuvoje užregistruota 40 meningokokinės infekcijos atvejų, iš jų – penkios mirtys. Mirė keturi vaikai iki penkerių metų ir vienas suaugęs asmuo.

Šiemet registruoti trys mirties nuo šios ligos atvejai.

Ligą išgyvenusį vaiką vaizduoja lėlė

„Čia tik lėlė. Įsivaizduokite, jei infekcija paliestų vaiką“. Tokiais žodžiais tėvus suklusti verčia rugsėjį prasidedanti šviečiamoji iniciatyva, kviečianti kuo daugiau sužinoti apie klastingą ligą meningokoką B. Ant kėdės sėdinti lėlė atrodo lyg kelerių metų vaikas, tačiau su skaudžiais liekamaisias ligos reiškiniais. Tokiais, kokius visą gyvenimą jaučia mirtiną infekciją išgyvenę vaikai.

I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

Lėlė pasirinkta iniciatyvos simboliu neatsitiktinai. Taip siekiama sušvelninti jautrias vaikų istorijas ir nerodyti realių meningokokinės B tipo infekcijos liekamųjų reiškinių.

„Rodyti vaikus yra labai jautru. Prieš keletą metų vaikas išgyveno po meningokoko B, tačiau neteko visų keturių galūnių. Labai skaudi istorija. Į lėlę su amputuotomis galūnėmis žvelgti taip pat sunku, tačiau kartu atsiranda ir šiek tiek distancijos. Lėlė mus priverčia stabtelti, ji veikia kaip nejaukus priminimas, jog taip gali nutikti realiame gyvenime“, – dr. Rimantas Kėvalas.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kas penktam pasveikusiam po meningokokinės B tipo infekcijos pasireiškia liekamieji reiškiniai: traukuliai, klausos praradimas, randai, galūnių amputacijos, psichologiniai, bendravimo sutrikimai.

Menininkas tikisi, kad tėvai susimąstys

Rugsėjį prasidedančios šviečiamosios iniciatyvos simbolį – lėlę – tris mėnesius kūrė skulptorius Algimantas Kensminas. Jis tikisi, kad vizualiu pokalbiu pavyks pasiekti žmones, paskatinti tėvus domėtis liga ir galimybėmis apsaugoti savo atžalas. „Jeigu pamatę šią lėlę tėvai susimąstys, vadinasi, mano tikslas bus pasiektas. Tai savotiškas testas tėvų sąmoningumui“, – sako kūrėjas.

Skulptoriaus manymu, įvairios meno formos leidžia kalbėti apie tai, kas sunku, pavyzdžiui, apie mirtinas ir pavojingas ligas, verčia žmones susimąstyti apie savo ir vaikų gyvenimą, apsvarstyti savo sprendimus ir poelgius: „Manau, kad tai prasminga.“

Žinią skleidžia žinomos mamos

Prie šviečiamosios iniciatyvos prisijungusi kūrybininkė ir dviejų dukrų mama Julija Žižė apie meningokoko B tipo infekciją sužinojo perskaičiusi spaudoje, taip pat apie grėsmingą ligą papasakojo šeimos gydytoja.

Julija Žižė / Fotobanko nuotr.

„Po vaikų ligų gydytojos rekomendacijos ir konsultacijų nusprendėme skiepyti vyresniąją dukrą. Nemanau, kad šių dienų pasaulyje turėtume vadovautis nuojautomis ir abejonėmis dėl skiepų kokybės. Tik dėl šiuolaikinės medicinos pasaulis išgijo nuo tymų, maro ir visų kitų negailestingų epidemijų. Savo vaikams noriu padovanoti saugią ir kiek įmanoma sveiką vaikystę“, – sako J. Žižė, artimiausiu metu planuojanti skiepyti ir jaunesniąją dukrą.

TV3 laidų vedėja Renata Šakalytė-Jakovleva apie meningokoko ligą pirmiausia perskaitė žiniasklaidoje, kai buvo pranešta apie mirties atvejus.

„Kadangi jau turėjau dukrą, sureagavau jautriai ir ėmėm su vyru domėtis išsamiau. Ieškoti informacijos internete, kalbėtis su šeimos gydytoja. Sužinojom, kad yra vakcina būtent nuo meningokoko B, kuris dažnas Lietuvoje. Paskiepijus vaiką, ryškių šalutinių reiškinių nebuvo. Bet apie jų galimybę buvom įspėti ir šeimos gydytojos, ir skiepą atlikusios specialistės. Antrą dukrytę taip pat skiepijom“, – pasakoja R. Šakalytė-Jakovleva.

Apie 17. 20 val. Molėtų rajone, kelyje Vilnius-Utena ties Molėtais, susidūrė du automobiliai. 

Iš pradžių buvo pranešta, kad nukentėjo šeši žmonės.

Vėliau buvo patikslinta, kad nukentėjo keturi žmonės – du suaugusieji ir du vaikai, iš kurių vieno būklė sunki.

Apie 19 val. Policijos departamento atstovė portalui teigė, kad per avariją neišgyveno devynmetė mergaitė. 

Kelias A14 uždarytas į abi puses.

Penktadienio duomenimis, Lietuvoje iš viso užregistruota 310 tymų atvejų. Ketvirtadienį buvo registruoti 284 atvejai.

Didžiausias sergamumas tymais – Kauno mieste, čia registruoti 149 susirgimo atvejai. Kauno rajone fiksuoti 47, Vilniuje – 39 atvejai.

ULAC duomenimis, tarp tymais užsikrėtusiųjų 76 yra vaikai iki 17 metų, iš jų 70 buvo neskiepyti.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pranešime rašoma, kad žemiausias paskiepijimo procentas dvejų metų amžiaus vaikų grupėje 2018 metais buvo Varėnos (83,0 proc.), Jonavos (84,2 proc.), Kretingos (84,8 proc.) rajonuose, Palangos mieste (85,2 proc.), Rietave (85,3 proc.), Birštone (85,7 proc.), Prienų rajone (87,8 proc.), Klaipėdos mieste (88,2 proc.), Telšių rajone (88,4 proc.), Kauno mieste (89,4 proc.), Kaišiadorių rajone (89,8 proc.).

Septynerių metų amžiaus vaikų grupėje žemiausias paskiepijimo procentas pernai buvo Šakių rajone (83,5 proc.), Kalvarijoje (83,8 proc.), Kauno mieste (85,4  proc.), Varėnos (86,4 proc.), Kaišiadorių (86,4 proc.), Širvintų (87,7 proc.), Prienų (87,8 proc.), Kauno (88,2 proc.), Telšių (88,2 proc.), Panevėžio (88,2 proc.), Jonavos (88,5 proc.) rajonuose, Birštone (88,9 proc.), Klaipėdos mieste (89,9  proc.).

Vis augant sergančiųjų tymais vaikų skaičiui tėvai ir toliau raginami skiepyti savo vaikus. Primenama, kad vaikai nuo tymų skiepijami nemokamai.

Valstybinė ligonių kasa primena, kad pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių vaikai skiepijami du kartus – 15–16 mėnesių ir 6–7 metų. Dėl nemokamo skiepo reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Pernai tymais Lietuvoje sirgo 30 žmonių.

Pasak ULAC atstovo Zigmo Nagio, abiems mirusioms moterims buvo virš 80 metų, jos nebuvo paskiepytos nuo gripo – kaip ir visi kiti šiemet nuo gripo mirę žmonės.

Dauguma nuo gripo mirusių žmonių – senyvo amžiaus žmonės, sirgę ir lėtinėmis ligomis.

Didžiausias sergamumas – Klaipėdoje

ULAC medikai informuoja, kad sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje sumažėjo.

Šeštąją šių metų savaitę (2019 m. vasario 4–10 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 159,9 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2018 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo daugiau – 182,7 atv./10 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 6-ąją savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, didžiausias – Klaipėdos administracinėje teritorijoje.

Šeštąją metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 355 asmenys, iš kurių – 47 vaikai iki 2 m., 165 vaikai – 2–17 m. amžiaus grupėje ir 143 suaugusieji. Intensyviosios terapijos skyriuje gydoma 20 asmenų, iš kurių – 11 vaikų ir 9 suaugę asmenys. Ligoninėje gydytos 5 nėščiosios.

Šiuo metu gripo epidemiją skelbia 31 iš 60 šalies savivaldybių. ULAC specialistai primena, kad sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų /10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.

Gripo epidemiją skelbia savivaldybės. Vertindamos sergamumą kaip epideminį, teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos taip pat atsižvelgia į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką ir kitus ypatumus.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepus pripažįsta veiksmingiausia gripo specifine profilaktikos priemone.

Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų, rašoma ULAC pranešime. Skiepijimasis būtent tam gripo sezonui skirtomis vakcinomis yra pati veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė.

Gripo vakcina rekomenduojama pasiskiepyti rudens–žiemos laikotarpiu, nes reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai, kovai su gripo virusu.