-
Premjero žmona agituoja balsuoti už R. Tamašunienę: dėkoja už kelio asfaltą 91
Premjero sutuoktinės įrašo kopija trečiadienį pasklido socialiniuose tinkluose.
Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio atstovas spaudai nepaneigė įrašo autentiškumo ir pavadino tai asmeniniu pasisakymu.
„Premjero žmona kaip ir bet kuris kitas Lietuvos pilietis turi teisę išsakyti nuomonę visais klausimais. Tai yra asmeninis premjero žmonos pasisakymas, kurio aš komentuoti negaliu“, – BNS trečiadienį sakė T. Beržinskas.
Kaip matyti iš įrašo kopijos, S. Skvernelė paprašė vienmandatėje rinkimų apygardoje balsuoti už R. Tamašunienę, nes „tai yra žmogus, kuris nuolat primindavo mūsų kelio problemas Vilniaus rajono savivaldybės darbuotojams“.
„Jos pastangų dėka šiandien mes turime dalį asfalto“, – skelbė S. Skvernelė, įrašą pažymėjusi kaip neatlygintiną politinę reklamą.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungai atstovaujančios ministrės R. Tamašunienės atstovė teigė, kad būdama vienmandatėje apygardoje išrinkta Seimo nare ministrė rūpinosi infrastruktūros gerinimu ir ėmėsi aktyvių veiksmų, kad būtų išasfaltuota keliolika kelių ruožų.
„Pagrindiniai klausimai dėl kurių kreipiasi rinkėjai, yra infrastruktūros gerinimas (kelių, šaligatvių, apšvietimo sutvarkymas). Per aštuonerius darbo metus ji ėmėsi aktyvių veiksmų, kad būtų išasfaltuota keliolika kelių ruožų, nes infrastruktūros užtikrinimas gerina ir gyvenimo kokybę“, – BNS sakė ministrės atstovė Božena Zaborovska-Zdanovič.
S. Skvernelis buvo sulaukęs opozicijos kritikos, kai už Vyriausybės skirtus pinigus buvo išasfaltuotas Upės gatvės ruožas, vedantis į premjero namus.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija šiemet birželį paskelbė neturinti duomenų, kurie leistų teigti, kad premjeras galėjo supainioti viešuosius ir privačius interesus, nes Vyriausybės dokumentuose konkreti gatvė nebuvo minima.
S. Skvernelis visada teigė, kad jis nedarė jokios įtakos Vilniaus rajono savivaldybės sprendimui lėšas nukreipti Upės gatvės asfaltavimui.
R. Tamašunienė buvo išrinkta Nemenčinės vienmandatėje apygardoje, ten pat kandidatuoja ir dabar.
R. Tamašunienė: sulaukiu šimtais padėkų
R. Tamašunienė teigia nebendravusi su premjeru S. Skverneliu ar su jo žmona apie gatvės, kurioje jie gyvena, asfaltavimą.
Ministrė teigė apie Upės gatvės asfaltavimo problemą žinojusi jau prieš aštuonerius metus.
„Premjeras į mane nesikreipė ir net nežinojau prieš aštuonerius metus, kad ta šeima ten gyvena“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministrė.
„Ten yra ne tik Smilgių kaimas, ten yra aplinkiniai kaimai, kur žinome, kad ta infrastruktūra iki šiol dar nepataisyta“, – teigė ji.
Ji taip pat tvirtino nebendravusi apie tai ir su premjero žmona S. Skvernele.
R. Tamašunienė pabrėžė apie Upės gatvės asfaltavimą bendravusi su Vilniaus rajono savivaldybe ir Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Pati bendruomenė mano pasiūlymo dėka kreipėsi į savivaldybę, prisidėjo finansiškai – žmonės susimetė ir kartu su savivaldybe atliko vienos atkarpos, kur labiausiai dulkėjo, labiausiai buvo nepatogu, asfaltavimo darbus.
„Aš ne su Vyriausybe, su institucijomis bendravau – su savivaldybe, su Kelių direkcija“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė.
Ji teigė, kad pagrindinės problemos Nemenčinės vienmandatėje apygardoje, kur ji yra išrinkta Seimo nare, yra infrastruktūros.
„Pirmiausia, noriu pasakyti, kad esu vienmandatė Seimo narė ir šiuo metu daug padėkų – šimtais padėkų – už darbus, išsprendžiamas problemas, su kuriomis kreipiasi bendruomenė, pavieniai asmenys“, – teigė R. Tamašunienė.
„Pagrindinės problemos mūsų vienmandatėje apygardoje, kadangi tai yra Vilniaus rajonas, yra infrastruktūra: šaligatviai, pėsčiųjų takai. Žemės grąžinimo klausimų irgi daug“, – sakė ji.
Pasak ministrės, jos, kaip vienmandatėje išrinktos Seimo narės pareiga, reaguoti į gyventojų keliamas problemas ir jas spręsti.
Be kita ko, R. Tamašunienė sakė pati pasiūliusi bendruomenei kreiptis į savivaldybę dėl Upės gatvės asfaltavimo.
„Pati bendruomenė mano pasiūlymo dėka kreipėsi į savivaldybę, prisidėjo finansiškai – žmonės susimetė ir kartu su savivaldybe atliko vienos atkarpos, kur labiausiai dulkėjo, labiausiai buvo nepatogu, asfaltavimo darbus“, – kalbėjo ministrė.
A. Tapinas: čia yra šio dešimtmečio rinkimų topas
Premjero žmonos politinė agitacija už ministrę R. Tamašunienę užkliuvo žurnalistui ir politinės satyros laidų vedėjui Andriui Tapinui.
„Kai aš TAI pamačiau, buvau šimtu procentų įsitikinęs, jog tai yra feikas ir opozicijos sukonstruotos juodosios technologijos. Nes gi negali taip būti.
Tiesiog negali būti, kad Lietuvos Respublikos premjero žmona dėkotų tomaševskio partijos, kurios ministras įklimpęs iki ausų dėl skirstomų pinigų keliams, kitai ministrei už paklotą asfaltą.
Tai tiesiog susisiekiau su šaltiniais praimo aplinkoje, kad jie patvirtintų, jog tai tikrai feikas. Ir kai jie nuleido galveles ir pradėjo kažką murmėti, aš pradėjau suprasti, jog šitas mind-blowing clusterfuckas yra tikras dalykas.
Jėzau Kristau Juozapai Šventas. Dar kartą: premjero Sauliaus Skvernelio, kuris turėjo didelių problemų su asfaltuotu keliuku, žmona Silvija dėkoja koloradinės partijos ministrei Rita Tamašunienei, kad jos pastangų dėka jie pagaliau turi dalį asfalto ir ragina balsuoti už ją vienmandatėje.
Čia yra ne šių rinkimų topas, čia yra šio dešimtmečio topas.
Jeigu dar kažkas turėjot abejonių, ar balsuoti – tai po šito stojatės ir varot į apylinkes balsuoti. Žinokit, aš rašau, ir man trumpina smegenis.
Premjero žmona dėkoja Tomaševskio ministrei už asfaltą. Nu jaki hardkor“, – feisbuke rašo A. Tapinas.
-
Gripas jau nusinešė aštuonias gyvybes 4
Gripas šiemet jau pasiglemžė aštuonias aukas Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos ir Kauno savivaldybėse.
Visi jie nebuvo paskiepyti, o kai kurie turėjo ir kitų ligų, BNS informavo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).
„Nė vienas nebuvo pasiskiepijęs, didžioji dalis turėjo gretutinių ligų ir visi pradžioje gydėsi namuose“, – teigia ULAC atstovas Zigmas Nagys.
Keturi žmonės nuo gripo mirė Panevėžio, du žmonės – Klaipėdos ir po vieną – Šiaulių ir Kauno apskrityse. Aukų amžius svyruoja nuo 50 iki 95 metų.
ULAC pirmadienio duomenimis, į ligonines dėl gripo paguldyti 252 žmonės, tarp kurių – 32 vaikai iki dvejų metų, 113 vaikų iki 17 metų ir 107 suaugusieji.
Antradienį buvo pranešta apie keturias gripo aukas.
Trečiadienį ULAC pranešė, kad gripo epidemiją yra paskelbusios 18 savivaldybių.
Nuo trečiadienio epidemija skelbiama ir Vilniuje. Klaipėdoje ji buvo paskelbta antradienio pavakarę.
Kiek anksčiau jos paskelbtos Alytaus, Kauno, Panevėžio ir Šiaulių miestuose, taip pat Elektrėnų, Ignalinos, Jonavos, Kėdainių, Lazdijų, Kaišiadorių Panevėžio, Prienų, Raseinių, Telšių, Trakų ir Ukmergės rajonuose.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, trečiadienį (sausio 30 d. duomenimis) dėl gripo epidemijos nedirba 79 mokyklos ir atskiros klasės dar 34 mokyklose.
Ketvirtąją šių metų savaitę (2019 m. sausio 21–27 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 155,6 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2018 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 146,0 atv./10 tūkst. gyventojų.
-
„Sodra“: „Bastaras“ pensijų Kaune ir Vilniuje nebenešios 8
Pasak Lietuvos pašto atstovės Vaidos Budrienės, bendrovė pensijų išnešiojimą yra pasiryžusi perimti bet kada.
„Kai bus paskelbta, kas oficialiai nešios pensijas, jei tai bus Lietuvos paštas, tai esame bet kada pasirengę perimti“, – BNS sakė V. Budrienė.
Paklausta, ar Lietuvos paštui nereikės samdyti naujų darbuotojų, ji patikino, kad bendrovė turi pakankamai žmonių, jog susitvarkytų su užduotimi.
„Šiuo metu esame (darbuotojams – BNS) įteikę atleidimo lapelius, tačiau nėra atleistas nė vienas darbuotojas. Mes jiems ieškome vietos pačioje organizacijoje. Taigi kažkokio struktūrinio perėjimo tikrai nereikės“, – sakė V. Budrienė.
Pasak jos, atleidimo lapeliai įteikti 25 darbuotojams – visiems pensijų išnešiotojams. V. Budrienės teigimu, paprastai pensijas išnešioja laiškininkai, kurių įmonėje yra iš viso turi 2214, tačiau dėl miestų specifikos kai kuriose vietovėse bendrovė atskirai samdė išnešiotojus.
Lietuvos paštas pensijas didžiuosiuose miestuose nešiojo iki šių metų pradžios, kuomet viešojo konkurso būdu šią teisę juose bei kitose vietose perėmė privačios bendrovės.
„Bastaras“ pensijų Vilniuje ir Kaune nebenešios
Vilniuje ir Kaune pensijų laiku negavo keli tūkstančiai pensininkų, todėl naujai pasirinkta bendrovė „Bastaras“ pensijų šiuose miestuose nebenešios, sako laikinasis „Sodros“ vadovas. Pasak Ježio Miskio, kol konkurso būdu bus pasirinkta nauja įmonė, pensijas laikinai nešios Lietuvos paštas.
Anot jo, blogiausia padėtis yra Vilniuje ir Kaune, tuo metu kituose miestuose ji yra „arti normos“.
„Dabar situacija yra tokia, kad jei kalbame apie tokias vietas, kurios problematiškiausios - Vilnius ir Kaunas liko problematiškas. Jeigu anksčiau buvęs pensijų nešiotojas nepristatydavo apie 500 ir 350 Vilniuje ir Kaune, dabar turime situaciją, kad Vilniuje nepristatyta 2,5 tūkst. ir 1,1 tūkst. pensijų išmokų“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė jis.
Pasak J. Miskio, „Bastaras“ nėra pajėgus išnešioti pensijas didžiausiuose Lietuvos miestuose.
„Aš asmeniškai manau, kad tokiuose miestuose kaip Vilnius ar Kaunas turi pensijas pristatyti įmonė, kuri pajėgi tai padaryti. Pamatėme dabar, kad įmonė „Bastaras“ buvo neįvertinusi savo pajėgumų, nesugebėjo to padaryti. Padarysime viską, kad „Bastaras“ Kaune ir Vilniuje pensijų nebenešiotų“, – sakė J. Miskis.
Bendrovės „Bastaras“ darbuotojai pensijas nešioja Vilniaus ir Kauno mieste ir rajone, Palangos, Kretingos, Šilutės, Vilkaviškio, Jurbarko rajonuose, Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybėse.
„Jau nuo kitos savaitės, kai nutrauksime sutartį, išnešios tas, kas pajėgus išnešioti 35 tūkst. pensijų“, – sakė J. Miskis.
„Suspėsime (surengti naują konkursą – BNS). Pensijos kitą mėnesį vėl bus nešiojamos nuo 10 iki 26 dienos. Turėtų būti konkursas, bet kol kas aš nematau kito varianto, kaip Lietuvos paštas, – teigė jis.
Įtarimų dėl „Bastaro“ neturėjo
„Bastarui“ nespėjus išnešioti pensijų, žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad įmonė neturi pakankamai darbuotojų. Pasak J. Miskio, „Sodra“, pasirinkdama „Bastarą“, įtarimų neturėjo.
„Konkursas nebuvo naujas ir jo sąlygos nebuvo ruošiamos pirmą kartą. Ir „Bastaras“ nėra nauja įmonė – ji sėkmingai nešioja pensijas tiek Klaipėdoje, tiek Alytuje. Kažkokių įtarimų, kad įmonė, kuri veiklą vykdo jau keliolika metų, nepajėgs vykdyti įsipareigojimų, kuris yra įprastinis jų darbas, neturėjome“, – pripažino J. Miskis.
Bendrovės „Bastaras“ generalinis direktorius Paulius Rakauskas situaciją BNS komentuoti atsisakė.
„Visų komentarų prašykite politikų“, – BNS trumpąja žinute atsakė į skambučius neatsiliepiantis P. Rakauskas.
Laikinasis „Sodros“ vadovas pabrėžė, kad teisės nešioti pensijas „Bastaras“ neteks tik Vilniuje ir Kaune – nutraukti su bendrove sutartis kituose miestuose jis teigia nematąs priežasčių.
Nuo sausio daliai senjorų pensijas į namus pristato ne Lietuvos pašto darbuotojai, o „Sodros“ konkursus laimėjusios įmonės. Žiniasklaidoje skelbta, kad beveik pusėje iš 20 savivaldybių vėluojama išnešioti pensijas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis yra žadėjęs nutraukti sutartis su įmonėmis, kurioms nepavyks išnešioti pensijų iki sausio 26-osios.
Pensijas į namus gauna maždaug 200 tūkst. senjorų, kurie turi tokią teisę. Iš jų maždaug 97 tūkst. sausį turėjo sulaukti naujų pensiją atnešančių darbuotojų.
Portalas kauno.diena.lt jau rašė, kad ne vienas pensininkas skundžiasi laiku negavęs pensijos, o su pensijas nešančia bendrove telefonu susisiekti niekaip nepavyksta.
Praėjusią savaitę tokia pat situacija skundėsi ir 98-erių kaunietis Vytautas Ivonis su žmona, kurie neslėpė nerimo. „Sakė, kad pensijas atneš pirmadienį. Visą dieną su žmona namuose pralaukėme. Pensijos neatnešė. Prisiskambinti taip pat nepavyksta. Bijome, kad su mūsų pinigais pradingo“, – antradienio vidurdienį pasakojo vyras.