Nors nedarbo lygis Lietuvoje kurį laiką tolygiai mažėja, jau galima įžvelgti neigiamus demografinių tendencijų padarinius: užimtų gyventojų skaičius per metus sumažėjo 0,4 proc. Jei užimtų – ekonominę vertę kuriančių – gyventojų mažės ir toliau, apie tvarų ir ilgalaikį ekonomikos vystymąsi svajoti bus vis sunkiau.

Karšta darbo rinka skatina atlyginimų ir kainų augimą. Mažėjant nedarbo lygiui, darbdaviai, samdantys naujus darbuotojus, turi vis mažiau iš ko rinktis. Todėl norint pritraukti patrauklius įgūdžius turinčius darbuotojus tenka mokėti vis didesnius atlyginimus. Mažėjant nedarbui ir augant atlyginimams galime tikėtis, jog vartotojų nuotaikos artimuoju laikotarpiu išliks teigiamos. Vis dėlto, kaistanti darbo rinka toliau suka atlyginimų ir kainų spiralę: kylančius darbo jėgos kaštus įmonės perkelia klientams, didindamos galutinių prekių ir paslaugų kainas. Tokia tendencija jau kurį laiką dominuoja paslaugų sektoriuje, kur metinis kainų augimas viršija 5 proc.

Nors mažėjantis nedarbas ir atlyginimų augimo potencialas iš pirmo žvilgsnio nuteikia optimistiškai, besitraukiantis užimtų gyventojų skaičius kelia nerimą. Emigracija ir prastos demografinės tendencijos jau reiškiasi mažėjant užimtų – dirbančių, vartojančių ir ekonominę vertę kuriančių gyventojų skaičiui. Pastaraisiais metais vidaus vartojimas buvo pagrindinis Lietuvos ekonomikos variklis. Kai dirbančių gyventojų mažėja, sunku tikėtis spartesnio vartojimo ir vidaus ekonomikos augimo ilgesniame laikotarpyje. Tuo pačiu, prasta demografinė padėtis prisideda ir prie kaistančios darbo rinkos – mažėjant gyventojų skaičiui, krenta nedarbo lygis, o verslo įmonės turi kovoti dėl likusių kvalifikuotų darbuotojų, keldamos atlyginimus.

Norint užtikrinti Lietuvos ekonomikos tvarumą, reikia imtis veiksmų. Atsakymas į klausimą, kaip mažinti emigraciją ir auginti Lietuvos populiaciją, tikėtina, nuspręs šalies ekonomikos ateitį. Norint išsaugoti Lietuvos populiaciją reikia gerinti sąlygas vidurinei klasei. Tai galima būtų pasiekti darbo apmokestinimo mažinimu, mokestinėmis lengvatomis naujam verslui ir didinant galimybes susitaupyti senatvei.

Norint pažaboti gyventojų nepasitenkinimą skatinantį kainų augimą, reikia auginti produktyvumą, skatinant verslą investuoti į naujus, efektyvesnius gamybos procesus ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimą. Kai vidutinis Lietuvos darbuotojas aukštesne kvalifikacija ir naujesnėmis technologijomis sukurs daugiau pridėtinės vertės – įmonėms nebebus reikalo perkelti aukštesnius darbo kaštus didinant prekių ir paslaugų kainas.

Reikia tikėtis, kad sugebėsime laiku įdiegti struktūrines reformas, skatinančias tvarų ekonominį vystymąsi ir suprasime, kad geriau gyventi galime tik patys augindami savo sukuriamą ekonominę vertę. Kitu atveju demografinių problemų pasekmės taps vis ryškesnės.

Suprasdami, kad pažadų ištesėjimo gali tekti laukti labai ilgai, valiutų rinkų dalyviai pardavinėja JAV dolerius, o jo kursas pagrindinių valiutų atžvilgiu krenta. Vėl atpigęs doleris gali pakišti koją Europos Centrinio Banko planams iš lėto mažinti stimuliacinę pinigų politiką.

Po D.Trumpo pergalės stipriai pabrangęs JAV doleris, šiais metais kitų pagrindinių valiutų atžvilgiu prarado 8 proc. savo vertės. Dolerio kurso kritimą lėmė kukli infliacija šalyje ir bliūkštantis „Trumponomikos“ lūkesčių burbulas. Metų pradžioje investuotojai vylėsi, kad D. Trumpas nedelsdamas paskelbs fiskalinio stimulo programą JAV, kuri ženkliai paspartins ekonominį augimą. Vis dėlto, kol kas smulkesnių detalių apie pažadėtą fiskalinį skatinimą paskelbta vis dar nėra. Investuotojai, stebėdami nesėkmingus D. Trumpo bandymus kongrese „prastumti“ neišbaigtas sveikatos apsaugos reformas, susitaiko su mintimi, kad ekonomikos augimą pakelsiančios politikos laukti teks dar ilgai. Todėl JAV dolerį pabranginę D. Trumpo lūkesčiai po truputį bliūkšta, o valiutos kursas krenta.

Spartėjant euro zonos ekonomikos atsigavimui ECB pradeda kalbėti apie planus mažinti kiekybinio skatinimo programą. ECB prezidentas Mario Draghi teigia, kad svarstyti, kaip ir kada suveržti pinigų politiką bus pradėta rudenį, o obligacijų supirkimo tempas gali būti sumažintas gruodį. Vis dėlto M. Draghi taip pat stengiasi pabrėžti, kad euro zonos infliacija dar yra per maža, o be ECB skatinimo dar sumažėtų. Centrinio banko atstovai nenori pažeisti dabartinio euro zonos atsigavimo ir vėl prišaukti defliaciją, todėl kiekybinis skatinimas bus mažinamas itin lėtai, o apie bazinių palūkanų kėlimą tikriausiai bus pradėta svarstyti tik 2019 metais.

Vis dėlto, vien tai, kad ECB jau pradeda kalbėti apie stimulo atitraukimo planavimą, skatina judesius finansų rinkose. Investuotojams tikintis, kad euro zona jau praėjo rekordinio mąsto pinigų skatinimo laikotarpį ir jau po truputį žengs į spartesnio augimo ir griežtesnės pinigų politikos etapą, rinkose kyla valstybinių obligacijų palūkanos.

Dominuojant lūkesčiams, kad palūkanos euro zonoje kristi nebegali, o ateityje turėtų po truputį kilti, brangsta regiono valiuta – tarptautiniai investuotojai norėdami įsigyti kiek didesnę grąžą nešančių euro zonos obligacijų, perka eurus. Deja, brangstanti valiuta neigiamai veikia augimo ir infliacijos perspektyvas. Brangesnis eksportas tampa mažiau konkurencingas tarptautinėse rinkose ir sulėtina BVP augimą. Tuo pačiu kylant eurui, importuojamos prekės euro zonos vartotojams tampa pigesnės ir mažina infliaciją. Todėl kylantis euro kursas kiek apsunkina ECB planus normalizuoti pinigų politiką.

Krentantis doleris sustiprina neigiamą valiutos kurso efektą euro zonos ekonomikai. Pingant JAV valiutai, šalies eksportas tampa pigesnis užsienio vartotojams, o euro zonos eksporto konkurencingumas sumažėja dar labiau. Pigesnis doleris euro atžvilgiu taip pat reiškia, kad pačios JAV paklausa euro zonos šalių eksportui mažės. Naftos ir daugelio kitų energijos rūšių kainos yra denominuotos JAV doleriais. Todėl dėl mažesnio dolerio kurso euro atžvilgiu euro zonoje galima tikėtis kuklesnės energijos infliacijos.

Karpant skatinamąją pinigų politiką ECB teks atsižvelgti ir į JAV ekonomikos tendencijas. Neišsipildant Trumpo pažadams krentantis JAV doleris gali sumažinti euro zonos ekonomikos augimo ir infliacijos perspektyvas labiau, nei to norėtų ECB. Todėl galvosūkis, kada ir kaip suveržti politikos diržus tampa dar sunkesnis. Jei ši tendencija valiutų rinkose išsilaikys, kiekybinio skatinimo mažinimas gali būti dar lėtesnis, o kylančių palūkanų gali tekti palaukti dar ilgiau.

Vyriausybės siūlomi mokesčių sistemos pokyčiai mažina naštą mažiausiai uždirbantiems. Neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas ir išmokos auginantiems vaikus, pagerina mažas pajamas gaunančiųjų situaciją ir prisideda prie gimstamumo skatinimo. Todėl vyriausybės garsiai skelbiami pusė milijardo eurų socialinėms išmokoms ir skurdo mažinimui iš pirmo žvilgsnio atrodo neblogai.

Vis dėlto, papildomi 21-108 eurų per mėnesį neišspręs demografinės gimstamumo problemos Lietuvoje. Naštos palengvinimas mažiausiai uždirbantiems keliant NPD, ilguoju laikotarpiu nepakeis augančios nelygybės tendencijos. Norint auginti gimstamumą, reikia auginti vidurinę klasę ir suteikti galimybes gyventojams pasiekti stabilią finansinę būseną. Taip pat, norint užtikrinti mažėjančią pajamų nelygybę, reikia skatinti gyventojus savo jėgomis iškopti iš mažiausio pajamų sluoksnio.

Socialinė parama turi būti užtikrinta bet kurioje modernioje valstybėje. Vis dėlto, vyriausybė turėtų būti orientuota ne į gyventojų išlaikymą socialinėmis garantijomis - mažas pajamas gaunančiųjų prijungimą prie „gyvybės palaikymo“ sistemos. Vienas iš mokesčių politikos tikslų Lietuvoje turėtų būti mažinti gyventojų skaičių, kuriems toks „gyvybės palaikymas“ yra reikalingas.

Sudarant palankesnes mokestines sąlygas vidutines ir aukštesnes pajamas uždirbantiems gyventojams ir taip skatinant vidurinę klasę, augtų motyvacija dirbti ir trauktųsi žemiausias pajamas gaunančiųjų sluoksnis. Taip pat, natūraliai augančios pajamos ir didėjanti vidurinė klasė suneštų daugiau įmokų į valstybės biudžetą, kuriomis būtų galima efektyviau remti žemesniuosius socialinius sluoksnius.

Sprendžiant nelygybės problemą, Lietuvai vertėtų pasimokyti iš Latvijos, kur mokesčių progresyvumas įvedamas mažinant pajamų mokestį uždirbantiems iki 45 tūkst. eurų per metus. Džiugu, kad Lietuvoje skirsime 0,5 mlrd. eurų socialinėms išmokoms ir pensijoms. Bet tęsiant dabartinę politiką, ateityje ši išmokų suma tik didės, nors vidurinės klasės gyventojų, savo darbu sunešančių šiuos pinigus, skaičius mažės dėl prastų demografinių tendencijų ir nepakankamų paskatų kurti vertę.

Bendra situacija darbo rinkoje vis dar kelia optimistines nuotaikas. Nedarbo lygis siekia 8 proc., o užimtumo lygis netoli istorinių aukštumų. Vis dėlto, faktas, jog užimtų gyventojų skaičius susitraukė, parodo, kad po truputį pradėsime jausti demografinių problemų – emigracijos ir senstančios populiacijos – naštą. Jei užimtų gyventojų skaičius auga labai lėtai, ekonomika praranda vieną iš vartojimo variklių. Nesiplečiant pinigus uždirbančių ir išleidžiančių žmonių skaičiui, vartojimo augimas Lietuvoje taps kuklesnis. Jei užimtumo mažėjimas įsibėgės, vidaus ekonomikai vystytis bus dar sunkiau.

Pirmojo ketvirčio Lietuvos BVP augimas viršijo visų ekonomistų lūkesčius ir siekė 4,1 proc. Deja, tokio pačio progreso neparodžiusi darbo rinka gali parodyti, jog metų bėgyje ekonomikos augimo tempas bus kiek kuklesnis, nei pirmąjį ketvirtį. Vis dėlto, vis dar optimizmą kelianti darbo rinka, sugrįžtančios ES investicijos ir gyvybingesnis eksportas žada stiprų BVP augimą šiais metais. Todėl DNB analitikai prognozuoja, jog Lietuvos ekonomika šiais metais augs 3,2 proc. Nors šiais metais ekonominiai lūkesčiai kol kas išlieka pozityvūs, ilguoju laikotarpiu demografinės problemos lėtins Lietuvos augimą.

Užimtumo smuktelėjimas – tik ledkalnio viršūnė. Neaugant užimtumui, ilgainiui lėtės vartojimas. Stagnuojant vidaus vartojimo varikliui darysis sunku vystyti naujus verslus, pritraukti užsienio investicijų. Tokia situacija tik dar labiau skatins emigraciją ir užimtumo kritimą. Todėl jei emigracijos, populiacijos senėjimo ir švietimo tendencijos nesikeis, už penkių metų Lietuva gali likti prie suskilusios geldos. Norint geriau išnaudoti darbo rinkos resursus, reikia sudaryti sąlygas Lietuvos gyventojams įgauti naujos kvalifikacijos ir įgūdžių. Taip pat reikalingas ir tinkamas gyventojų mentalitetas bei noras mokytis, tobulėti ir dirbti. Vis daugiau iš darbuotojų reikalaujančioje darbo rinkoje naujus įgūdžius išsiugdantys bedarbiai greičiau ir lengviau rastų darbo vietas. Todėl tinkamas švietimas ir mokymasis visą gyvenimą padėtų išspręsti užimtumo kritimo problemą.

Dėl daugelio blogybių kaltinama emigracija yra pasekmė, o ne priežastis. Tada, kai Lietuvos gyventojai ir verslai nesijaus spaudžiami per didelės mokestinės naštos, kai ekonomika ir valdžia taps skaidri ir kels gyventojų pasitikėjimą ir kai produktyvumas ir didesnė sukuriama pridėtinė vertė augins gyventojų pajamas, apie emigraciją galėsime paprasčiausiai nebegalvoti, nes Lietuva taps patrauklia šalimi. Todėl norint kovoti su ateityje laukiančia stagnacija reikia nesusitelkti ties populistinėmis temomis, o palaikyti skaidrumą ir augimą skatinančias reformas.

Finansų rinkose ilgą laiką tvyrojo nerimas dėl Prancūzijos rinkimų baigties. Rizika, jog Le Pen pergalė gali reikšti ,,Frexit“ – Prancūzijos išstojimą iš euro zonos ir ES – laikė žemai prispaudusi euro kursą, o investuotojų rizikos apetitas buvo ribotas. Daugumai rinkėjų apklausų rodant, jog antrame ture Macronas garantuotai laimės prieš Le Pen, rinkų dalyviai mano, jog politinė rizika visoje Europoje sumažėjo. Todėl kyla euro kursas, pinga saugumo užuovėjomis laikomos Vokietijos obligacijos, o Prancūzijos vyriausybės skolinimosi kaštai krenta. Taip pat padidėjęs investuotojų rizikos apetitas artimiausiu metu gali pakelti akcijų kainas.

Nors pirmo rinkimų turo rezultatai ir politinės prognozės nuteikia optimistiškai, džiaugtis gali būti ankstoka. Pagal Ifop apklausas ir pirmo turo rezultatų projekcijas Emmanuelis Macronas antrame ture turėtų surinkti virš 60 proc. rinkėjų balsų. Vis dėlto, ši prognozė remiasi prielaida, jog net pusė iš 7 milijonų rinkėjų, balsavusių už kitą euro skeptiką Jean-Luc Mélenchoną skirtų savo balsą Macronui, o tik 12 proc. šių rinkėjų perbėgtų į Le Pen pusę.

Tolimosios kairės atstovas Mélenchonas ilgą laiką buvo laikomas „mirtinu“ ultra dešiniosios Le Pen priešu. Todėl apklausų vertintojai nesitiki, jog antrame ture Le Pen pavyks privilioti į socializmą rinkusius Mélenchono rinkėjus. Vis dėlto, pastaruoju metu visame pasaulyje galėjome stebėti augančią tendenciją rinkimuose arba referendumuose balsuoti ne už ideologiją, bet už pokyčius žadančius politikus. Verta pasvarstyti, ar prielaida, jog į kraštutinumus linkę rinkėjai liks ištikimi politinei ideologijai ir nebus suvilioti žadamais pokyčiais, iš tiesų yra teisinga, o Macrono pergalė – garantuota.

Le Pen pralaimėjimas ir Prancūzijos triumfas prieš populizmą yra itin reikalingas dabartinei Europai. Kylant geopolitinei įtampai bei oficialiai prasidėjus ,,Brexit“ procesui tampa svarbu, jog Europos Sąjunga ir euro zona išliktų vieningos ir tęstų ekonominę bei socialinę šalių integraciją. Vienybė Europoje reikštų ne tik teigiamas rinkų dalyvių emocijas artimuoju laikotarpiu bet ir ilgalaikį stabilumą. Belieka tikėtis, kad Emmanuelio Macrono žadamos reformos privilios daugiau į kraštutinumus linkusių rinkėjų, nei Le Pen populizmas.

 Kylant neramumams, investuotojai linkę slėptis saugumo užuovėjose – viena jų Japonijos jena. Ši valiuta šiais metais JAV dolerio atžvilgiu pabrango virš 6 proc. Toks jos kurso kilimas parodo, jog rinkų dalyvius neramina geopolitinės rizikos, o paskutiniai D. Trumpo veiksmai verčia persvarstyti prezidento priešrinkiminius pažadus.

Jena – rinkos dalyvių nuotaikų „barometras“. Finansų rinkose atsirandant poreikiui atsikratyti rizikos ir išsaugoti kapitalą, jenos kursas paprastai stiprėja. Japonija turi didžiausią pasaulyje kiekį užsienio valiutomis denominuoto finansinio turto. Kylant rinkų panikai Japonijos įmonės ir gyventojai siekia apsaugoti savo turtą ir kuo greičiau „išsigryninti“ investuotus pinigus. Todėl rizikingas, panikos laikotarpiu vertę prarandančias investicijas kitų šalių rinkose Japonijos gyventojai parduoda ir iškeičia į vietinę valiutą – jeną. Ši tendencija valiutų rinkose jau yra tapusi tradicija, o į jenos kurso judėjimą dalis rinkos dalyvių žiūri kaip į investuotojų baimės indikatorių.

Nenuspėjama Prancūzijos rinkimų baigtis bei pakilusi geopolitinė įtampa skatina rinkų dalyvius sunerimti.  Marine Le Pen pergalė Prancūzijos prezidento rinkimuose padidintų euro zonos susiskaldymo tikimybę ir sukeltų investuotojų baimę. Nors apklausų rezultatai rodo, jog šis scenarijus mažai tikėtinas, po netikėtų "Brexit" referendumo ir JAV rinkimų baigčių investuotojai mažiau pasitiki apklausų prognozėmis. Netikėtas buvo ir D. Trumpo sprendimas paleisti raketas į Siriją, tai padidino įtampą tarp JAV ir Sirijos sąjungininkės Rusijos. Tuo labiau, D. Trumpo keliai santykiuose su Kinija išlieka nenuspėjami. Dėl rinkimų ir politikos neužtikrintumo padidėjus destabilizacijos tikimybei jenos – saugumą garantuojančios valiutos – kursas laikosi pakilęs.

Rinkos dalyvių nerimą kursto ir staigūs posūkiai JAV vidaus politikoje. D. Trumpui stojus už valdžios vairo, finansų rinkose prasidėjo „Trumpfliacija“ – investuotojų lūkestis, jog D.Trumpo žadėtas didžiulis fiskalinis stimulas pagreitins ekonominį augimą ir infliaciją visame pasaulyje. Tikintis spartesnio ekonomikos vystymosi JAV, sustiprėjo ir dolerio kursas kitų valiutų atžvilgiu. Vis dėlto, po to kai JAV prezidentas nesugebėjo suvienyti kongreso balsuojant už jo siūlytą sveikatos apsaugos reformą, rinkose kilo abejonės, ar D.Trumpas nepritrūks politinės valios ir ištesės fiskalinio stimulo pažadus. Kylant investuotojų dvejonėms, doleris vėl atpigo daugelio valiutų atžvilgiu. O prie Japonijos jenos patrauklumo taip pat prisidėjo tai, jog kylant dvejonėms dėl D. Trumpo ekonomikos stimulo, kartu padidėja ir baimė, kad šalies ekonomika vėl gali sugrįžti į letargo būseną.

Prognozuoti geopolitinius įvykius ir rinkimų rezultatus yra beveik neįmanoma. Tad dabartinis neužtikrintumas skatina investuotojus atsargiau vertinti situaciją. Tikėtina, kad iki šiol optimistinėmis nuotaikomis gyvenusiems investuotojams gali tekti vis dažniau pajusti nenuspėjamą JAV prezidento charakterį. Jei D.Trumpo sprendimai ir toliau stebins, tokių saugių turto priemonių kaip Japonijos jena patrauklumas ateityje augs.

Centrinio banko veiksmai ir nuvertėjęs svaras trumpam laikui apsaugojo JK ekonomiką nuo neigiamo ,,Brexit" poveikio. Po referendumo rezultatų, Anglijos centrinis bankas nukirto palūkanų normas, taip prilaikydamas šalies ekonomiką nuo staigaus nuosmukio. Taip pat, nukritęs svaro kursas pagerino JK eksportuotojų padėtį: šalies eksportuojamos prekės atpigo ir tapo konkurencingesnės tarptautinėse rinkose. Deja, nors po ,,Brexit" prognozuota krizė vis dar neįvyko, o JK ekonomikos augimas antroje metų pusėje net paspartėjo, šalies gyventojai jau pradeda jausti neigiamą referendumo poveikį. Dėl atpigusio svaro šalyje pabrango importuojamos prekės ir ženkliai pakilo infliacija. Taip pat, sunkiojo ,,Brexit" atveju, prekyba tarp JK ir ES suprastės ir mažins šalies augimą. Todėl nors JK išvengė staigaus ekonomikos nuosmukio, neigiami ,,Brexit" efektai ateityje tik didės.

M. Le Pen žada, jog būdama Prancūzijos prezidente inicijuos šalies išstojimą iš euro zonos. Taip pat Le Pen žada perdenominuoti Prancūzijos valstybinę skolą. Tokiu atveju šaliai būtų lengviau atiduoti skolas, o užsienio investuotojai patirtų didžiulius nuostolius: naujai išleistas Prancūzijos piniginis vienetas greitai nuvertėtų euro atžvilgiu, o investuotojai, šaliai paskolinę eurus, atgautų daug mažiau vertą Prancūzijos nacionalinę valiutą. Todėl rinkų akyse toks žingsnis prilygtų valstybės bankrotui, kai skolos įsipareigojimai nėra pilnai įvykdomi.

Išaugus rizikai, jog M. Le Pen laimės prezidento rinkimus Prancūzijoje, obligacijų rinkos jau dabar nerimauja: investuotojų reikalaujama skolinimo rizikos premija pasiekė keturių metų aukštumas. Tikėtina, kad išstojus iš euro zonos, šalies palūkanų normos tarptautinėse rinkose itin ženkliai išaugtų, todėl pasiskolinti užsienio rinkose būtų itin sunku. Atsiskaityti naująja, rinkos pasitikėjimo neturinčia valiuta, tarptautiniuose sandoriuose taip pat nebūtų lengva. Prancūzijos gyventojai ir verslo įmonės gautų pajamas naujaisiais frankais, tačiau esamas skolas tarptautiniams kreditoriams turėtų atiduoti eurais. Tokiu atveju, Prancūzijos valiutai pingant, realūs šalies gyventojų įsipareigojimai augtų. Tuo labiau, perdenominavus valstybinę skolą, šalies gyventojų santaupos, laikomos vyriausybės obligacijose, prarastų didžiąją dalį savo vertės. DNB analitikų nuomone, pinganti naujoji valiuta taip pat pabrangintų importus ir sukeltų infliacijos šuolį.

Pagrindinis skirtumas tarp ,,Brexit" ir M. Le Pen propaguojamo ,,Frexit" būtų naujai įvesta valiuta Prancūzijoje. Krentantis svaras pristabdė neigiamą ,,Brexit" poveikį. Deja, naujasis frankas galimai turėtų staigų, destabilizuojantį efektą Prancūzijoje. Todėl artėjant rinkimams ir aštrėjant M. Le Pen retorikai, galima laukti augančio nerimo Europos finansų rinkose.

D. Trumpo fiskalinio stimulo ir kitų ekonomiką skatinančių priemonių pažadai leido rinkų dalyviams tikėtis, jog šalies BVP augimas artimiausiu metu paspartės. Greičiau augant ekonomikai, JAV Federalinių atsargų bankas turėtų sparčiau kelti palūkanų normas, siekiant apsaugoti šalies ūkį nuo perkaitimo. Tokie porinkiminiai lūkesčiai iš pradžių skatino ir JAV dolerio brangimą. Kylant palūkanoms, JAV doleriais denominuotas turtas atneša daugiau investicinės grąžos ir tampa patrauklesnis. Investuotojams norint nusipirkti JAV investicinio turto didėja ir dolerių paklausa valiutų rinkose.

Kalbų apie kardinalų reguliacijos mažinimą, kuris bent trumpuoju laikotarpių galėtų paskatinti augimą, buvo nemažai. Vis dėlto, iki šiol konkrečios fiskalinio stimulo programos nėra, o naujosios administracijos prioritetai išlieka ties protekcionistinėmis politikomis. Investuotojams gali kilti abejonių, ar skirtingų D. Trumpo politikų mišinys iš tikrųjų paspartins JAV ekonomiką. Bet kuriuo atveju, neužtikrintumas dėl šalies ekonomikos ateities pastaruoju metu padidėjo, o kartu dolerio kursas valiutų rinkose šiek tiek koregavosi.

Vienas iš pagrindinių D. Trumpo šūkių yra grąžinti į kitas šalis iškeliavusią pramonę į JAV taip sukuriant daug naujų darbo vietų. Tokia politika reikštų importuojamų prekių mažinimą – pigiau kitose šalyse pagaminamą produkciją tektų gaminti JAV viduje. Šiuo metu dėl darbo kaštų skirtumo, įmonėms gaminti produktus JAV dažnai neapsimoka.

Vis dėlto, silpnesnis JAV dolerio kursas galėtų pasitarnauti D. Trumpo protekcionistiniams siekiams. Nuvertėjęs doleris pabrangintų į šalį importuojamas prekes ir paslaugas. Iškelti gamybos procesus į užsienio valstybes JAV verslui taip pat kainuotų daugiau: už tą pačią sumą doleriais išeitų nusamdyti mažiau darbuotojų užsienio šalyse. Tokia padėtis valiutų rinkose palengvintų naujojo prezidento tikslą grąžinti pramonės produkciją į JAV. Pats D. Trumpas ir jo administracijos atstovai teigia, jog Amerikai reikėtų pigesnio dolerio. DNB analitikų nuomone, jei protekcionistinė D. Trumpo retorika nesikeis, o užuominų apie pervertintą valiutą daugės, dolerio kursas artimiausiu laikotarpiu gali susilpnėti.

Vangiai augant eksportui, o ES investicijoms vis dar nepasiekiant realios ekonomikos, vidaus vartojimas buvo pagrindinis BVP augimo variklis. Vis dėlto, atskaičiavus padidėjusius automobilių degalų pardavimus, mažmeninės prekybos apimtys paaugo tik 4 proc., arba 0,5 proc. mažiau, nei 2015-aisias. Šiais metais laukiama kylančių energijos kainų, kurios gali sumažinti automobilių kuro paklausą. Jei prie to prisidės dar ilgiau užsitęsęs ES lėšų skirstymas, o eksporto augimas išliks vangus, vidaus vartojimas ir mažmeninės prekybos rezultatai artimuoju laikotarpiu gali suprastėti.

Išaugusi kuro paklausa į priekį stūmė mažmeninės prekybos apimtis. Praėjusiais metais nukritusios naftos kainos atpigino automobilių kurą. Sumažėjus kainai, gyventojams dažniau naudojantis automobiliais, ženkliai išaugo kuro paklausa – degalų mažmeninė prekyba per metus išaugo beveik 19 proc. Vis dėlto, po OPEC šalių susitarimo riboti naftos gavybą, susidaro sąlygos naftai iš lėto brangti. Todėl šiais metais tokio stipraus degalų vartojimo – beveik sparčiausiai augusio mažmeninės prekybos komponento – tikėtis nebegalime.

Maisto prekybos augimas praeitais metais sulėtėjo iki 2,7 proc. Specializuotose parduotuvėse maisto prekių buvo parduota 8,5 proc. mažiau, kai tuo pačiu ne specializuotuose parduotuvėse maisto prekybos augimas išliko. Gyventojų pasirinkimas apsipirkti ne tose vietose, kuriose dažniausiai vyrauja aukštesnės kokybės, ekologiški, o kartu ir brangesni maisto produktai rodo galimai augantį pinigų taupymo poreikį. Taip pat per metus sulėtėjo IT prekių, laikrodžių, juvelyrinių dirbinių ir panašių produktų pardavimai. DNB nuomone, 2015 metais dėl pigesnės energijos išaugusias disponuojamas pajamas Lietuvos gyventojai išleido aukštesnės kokybės maistui bei IT ir telekomunikacijų prekėms. Praėjusiais metais, vartotojams pasirinkus pirkti daugiau degalų, dažniau važinėjant automobiliais, paklausa šioms prekėms atslūgo.

Atmetus kuro įtaką sulėtėjęs mažmeninės prekybos augimas parodo, jog vien vartojimas vieninteliu ekonomikos varikliu amžinai būti negali. Augančios investicijos ir eksportas pritraukia į Lietuvą daugiau pinigų, didina įmonių ir darbuotojų pajamas, kuria darbo vietas ir gerina vartotojų bei verslo atstovų lūkesčius. Visi šie veiksniai skatina vidaus vartojimo augimą. Praėjusiais metais karšta darbo rinka, augantys atlyginimai, pozityvi Lietuvos gyventojų nuotaika augino vartojimo apimtis. Vis dėlto, jei paklausa užsienio rinkose išliks vangi, eksportas nedemonstruos šuolių, o ES pinigai dar ilgiau nepasieks realios ekonomikos, vidaus vartojimas gali prarasti pagreitį.

Padidėjus infliacijos lūkesčiams ir stiprėjant darbo rinkai, dauguma Fed atstovų tikisi kitais metais pakelti palūkanų normas tris kartus. Tokie ketinimai šiek tiek nustebino investuotojus – dolerio kursas pakilo pagrindinių valiutų atžvilgiu. Nors ekonominėje ir politinėje pasaulio situacijoje vis dar daug neužtikrintumo, sąlygos ištesėti palūkanų kėlimo pažadus kitais metais yra pagerėjusios.

Nuosekliai auganti infliacija ir karštėjanti darbo rinka skatina Fed atitraukti pinigų politikos stimulą. Spaudos konferencijoje centrinio banko vadovė Janet Yellen palygino situaciją darbo rinkoje su 2007 metais, kai nedarbingumas JAV buvo nukritęs žemiau neutralaus lygio, o šalies ekonomika buvo perkaitusi. Dabartinis BVP augimas nei iš tolo neprimena prieškrizinio lygio. Vis dėlto, įtempta darbo rinka suteikia pakankamai priežasčių kelti palūkanų normas – norint apsaugoti ekonomiką nuo per greito, netvaraus vystymosi tempo, šalyje reikia aukštesnės skolinimosi kainos.

Rinkų dalyviai nesitikėjo, kad ateities palūkanų kėlimo lūkesčiai bus taip pat padidinti šio susitikimo metu. Pastaruoju metu visame pasaulyje investuotojai tikisi spartėjančios infliacijos: atsigaunančios žaliavų kainos, istorinis OPEC susitarimas ir D. Trump‘o fiskalinio stimulo planai leidžia tikėtis ateityje sparčiau augsiančių vartotojų kainų. Norint pažaboti infliaciją, Fed vadovai jau dabar leidžia rinkoms suprasti, kad palūkanos gali kilti greičiau. J. Yellen taip pat užsiminė, kad kelių centrinio banko atstovų lūkesčius paveikė D. Trump‘o fiskalinio stimulo pažadai. Kol kas nėra aišku, kokia bus naujoji JAV fiskalinė politika, todėl šalies centrinis bankas nekomentavo, kaip bazinės palūkanų normos galėtų būti koreguojamos atsižvelgiant į augantį biudžeto deficitą. į.

JAV Federalinio rezervo bankas tikėjosi 2016-aisiais pakelti palūkanas net keturis kartus. Deja, rinkų panika dėl galimo Kinijos ekonomikos „kietojo nusileidimo“, darbo rinkos rodiklių svyravimai, Brexit ir JAV prezidento rinkimai sustabdė Fed planus. Visame pasaulyje padidėjusi politinė rizika  ir nenuspėjami ekonominiai šokai gali ir vėl sutrukdyti JAV centrinio banko siekiams ateinančiais metais. Vis dėlto, dėl brangstančios naftos greitėjant infliacijai, o Kinijai bent jau artimuoju metu pažabojus ekonomines problemas, darosi panašu, jog 2017 metais Fed bus lengviau ištesėti savo pažadus ir pakelti palūkanas tris kartus.

Valiutų rinkose dolerio kursas kilo kitų pagrindinių valiutų atžvilgiu. JAV doleris tampa paklausesnis – dėl aukštesnių palūkanų finansinis turtas denominuotas JAV valiuta atneša didesnę investicinę grąžą. Taip pat Fed ketinant kelti palūkanas greičiau nei tikėtasi gali išaugti trumpalaikių obligacijų pajamingumai. Vis dėlto, pasaulyje išliekant dideliam neužtikrintumo lygiui nėra aišku, ar Federalinio rezervo bankui ilguoju laikotarpiu pavyks sėkmingai atitraukti piniginį stimulą. Todėl tikėtina, kad ilgalaikės palūkanos, atspindinčios šį neužtikrintumą, kils lėčiau, nei trumpo laikotarpio skolinimosi kainos.