Tikslas – vilkinti?

Kauno miesto savivaldybė buvo paskelbusi konkursą dėl Kauno specialiosios mokyklos pastato, Apuolės g. 11, kapitalinio remonto darbų pirkimo.

"Kauno dienos" žiniomis, jį laimėjusi bendrovė "Dengsta" pateikė pasiūlymą atlikti darbus už 1,17 mln. eurų. Bendrovės "Brosta" siūlyta kaina buvo daugiau kaip 220 tūkst. eurų didesnė ir siekė 1,39 mln. eurų.

Visgi pastarosios atstovai nusprendė nepasiduoti ir kreipėsi į teismą, nes esą konkurso laimėtojų kaina yra per maža. Kauno apygardos teismas kovo 21 d. patenkino "Brostos" prašymą pritaikyti laikinąsias priemones. Kol vyksta teisminiai ginčai, konkursas sustabdytas.

Savivaldybės atstovai nuogąstauja, kad teisminiai ginčai gali užsitęsti 5–6 mėnesius ir taip bus prarastas statyboms palankus vasaros sezonas.

"Kauno dienos" kalbinti specialistai atkreipė dėmesį, kad  pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas neįprastai maža kaina laikomas pasiūlymas, kuris yra 30 proc. ar daugiau mažesnis už kitų tiekėjų pasiūlytų kainų vidurkį.

Šiuo atveju šis skirtumas tėra 13 proc., tad kyla pagrįstų abejonių, kad konkursą pralaimėjusi bendrovė tiesiog bando vilkinti laiką.

Nustebino vicemerę

"Gyvename teisinėje valstybėje ir turime gerbti teismo sprendimus. Tačiau šiuo konkrečiu atveju svarbu suvokti, kad kalbame apie vaikus, kuriems likimas jau ir taip nepašykštėjo skaudžių kirčių", – teigė Kauno mero pavaduotoja Rasa Šnapštienė.

Ji įsitikinusi, kad tokiuose teisminiuose ginčuose sprendimai neturėtų būti priimami mechaniškai, kai neatsižvelgiama į gilesnes situacijos aplinkybes.

"Juo labiau nesinorėtų, kad nugalėtų verslo interesai ar kažkokios užgautos ambicijos be jokių pagrįstų argumentų, kai kalbame apie neįgaliuosius, jų gerovę. Kalbame apie specialiąją mokyklą, kurioje veikia ir dienos centras. Būtų trumparegiška stabdyti remonto darbus tokioje įstaigoje ir versti neįgalius vaikus toliau laukti, kol kažkas aiškinsis savo verslo reikalus. Nesistengti dėl jų gerovės ir netgi trukdyti tokiems ketinimams būtų tolygu nusikaltimui prieš tuos žmones", – įsitikinusi vicemerė.

Verkiant reikia remonto

Kauno specialiosios mokyklos direktorių Darių Griežę nemaloniai nustebino žinia, kad dėl teisminių ginčų remonto darbai atidedami neribotam laikui.

Kauno specialiosios mokyklos renovacijos metu planuota apšiltinti fasadą ir stogą, pakeisti langus ir lauko duris. Planuojama suremontuoti hidrokorpuso vidaus patalpas, tarp jų ir inžinerines sistemas. Tai ypač svarbu, nes leistų žymiai sumažinti šildymo sąnaudas.

"Pasikeitusi pastato estetinė išvaizda mokyklai suteiktų kur kas didesnį patrauklumą. Būtų sutvarkytos prieigos neįgaliesiems, kurių dabar nėra. Tai užtikrintų patogesnį auklėtinių ir jų tėvų su judėjimo negalia patekimą į mokyklą", – teigė direktorius.

Šiuo konkrečiu atveju svarbu suvokti, kad kalbame apie vaikus, kuriems likimas jau ir taip nepašykštėjo skaudžių kirčių.

Atlikus šiuos darbus būtų galima pradėti formuoti mokyklos aplinkos infrastruktūrą, įrengti lauko klases, keisti šaligatvių dangą, įrengti bei atnaujinti treniruoklių, sporto aikštyno zonas.

"Mokyklos parkas taptų patrauklia vieta tiek mokiniams, tiek vietos bendruomenėms. Mokykla noriai įsitrauktų ir į projekto "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" veiklas. Todėl ypač svarbu, kad ši erdvė atsirastų kuo anksčiau", – įsitikinęs D.Griežė.

Neatitinka higienos normų

Jis užsiminė, kad numatyta, jog po renovacijos hidrokorpuse veiks baseinas, bus teikiamos hidromasažų, gydomosios kūno kultūros, vandens mankštos, plaukimo mokymo paslaugos. Jomis galės pasinaudoti ne tik Specialiosios mokyklos mokiniai, bet ir kiti specialiųjų poreikių klientai, neįgalieji. Tai būtų unikali vieta Kaune, kurioje vandens fizinė veikla orientuota į neįgaliuosius.

"Dabar šis korpusas neveikia, kadangi netenkina Higienos normos, todėl mokiniams, turintiems judėjimo negalią ir autizmo spektro sutrikimų, neteikiamos visavertės terapijos paslaugos", – apgailestavo direktorius.

D.Griežės teigimu, remonto darbus būtina atlikti kuo greičiau, nes kyla grėsmė, kad kitais mokslo metais nebus galima vykdyti veiklos.

"Dėl sporto salėje ištrupėjusių stiklo blokelių šaltuoju metų laiku temperatūra neatitinka higienos normų, o judėjimo negalią turintiems mokiniams žema temperatūra smarkiai padidina traumų riziką. Neatlikus remonto iki šildymo sezono, būsime priversti nutraukti kūno kultūros, neformaliojo švietimo veiklas. Dėl nesutvarkytos stogo dangos trupa pastato sienos, todėl mokykla negali užtikrinti mokyklos bendruomenės narių saugumo. Dėl kiauro stogo pelija vidaus patalpų lubos ir sienos", – pasakojo direktorius.

"Turime tokią teisę"

"Mes paskaičiavome kainas, paprašėme pirmos vietos laimėtojo pateikto turinio, sudėjome kainas ir radome neatitikimų. Neįmanoma už tiek padaryti. Pas juos sudėtos ne visai tos medžiagos, kurios numatytos projekte. Kitaip tariant, jie suskaičiavo ne tai, ką reikia. Jei reikia sudėti vienas medžiagas, jie nurodę kitas. Pavyzdžiui, baseine turi būti medžiagos, atsparios chlorui, negali būti cinkuotos, o pas juos sudėta tai, kas neatitinka reikalavimų. Tas pats yra ir dėl elektros instaliacijos. Taip bandyta kai kur sutaupyti, nors tai visiškai neatitinka specifikacijos ir projekto užduoties", – "Kauno dienai" aiškino "Brostos" direktorius Valdas Karabinas.

Dienraštis priminė, kad Kauno specialioji mokykla yra itin jautrus objektas, kur neįgalūs vaikai negali gyventi neremontuotose patalpose. Dėl bandymų vilkinti procesą ir konkursą skųsti teismui, gali paprasčiausiai nukentėti ir taip likimo nuskriausti vaikai. Tačiau "Brostos" vadovas laikėsi pozicijos, kad vaikų poreikiams nebus pakenkta.

"Nemanau, kad praeis vasaros sezonas. Manau, kad šie procesai greitai išsprendžiami. Mes turime tokią teisę pateikti savo nuomonę, ir tai bandysime apginti teisme", – tikino V.Karabinas.

Nukelta Kauno gėda

Kaunas atsisveikino su bene grasiausiu viešuoju tualetu. Prieš maždaug 10 metų iš jūrinio konteinerio už 153 tūkst. eurų sumą Senamiestyje buvo pastatytas tualetas, dėl savo kainos gavęs „auksinio“ tualeto titulą. Trečiadienį miesto savivaldybė šį viešąjį tualetą nukėlė. Teigiama, kad tualetas jau buvo surūdijęs bei nebetinkamas naudoti.

„Jau seniai buvo laikas nukelti, kad tokioje gražioje vietoje vaizdo neterštų surūdijęs konteineris. Džiaugiamės, kad atėjo tokia diena ir galime atverti Kauno vaizdą“, – kalbėjo Kauno vicemeras Andrius Palionis.

Jis tikino, kad tualetas jau buvo paveiktas korozijos, susidėvėjo santechnikos įranga, tualetas tapo nepatrauklus lankytojams.

Nukėlus viešąjį tualetą, jo vietoje pastatyta lentelė, kurioje nurodyta, kur stovi naujasis tualetas. Lentelėje ironiškai pažymėta ir skandalingo tualeto gyvenimo laikotarpis. Užraše skelbiama, kada „auksinis“ tualetas atsirado ir baigė gyvenimą. Taip pat lentelė perjuosta juoda juostele, taip parodant, kad „auksinis“ tualetas mirė.

Buvusioje tualeto vietoje išliks komunikacijos. Kol kas nėra nuspręsta, kas galėtų atsirasti „auksinio“ tualeto vietoje, tačiau yra minčių, jog čia galėtų veikti suvenyrų kioskas ar maisto kavinukė, į kurią galėtų užsukti praeiviai. Tačiau konkrečių planų dar nėra, viskas paaiškės apsitarus su įvairiais specialistais bei miesto politikais.

Jau seniai buvo laikas nukelti, kad tokioje gražioje vietoje vaizdo neterštų surūdijęs konteineris. Džiaugiamės, kad atėjo tokia diena ir galime atverti Kauno vaizdą.

Parduos aukcione

Trečiadienį nuo žemės paviršiaus nukeltas jūrinis konteineris bus parduotas aukcione. Kol kas vyksta turto vertinimo procedūra, po kurios paaiškės ir pradinė viešojo tualeto aukciono kaina.

„Įvertinus įdėtas lėšas ir šio konteinerio nusidėvėjimą nustatyta likutinė tualeto vertė. Ji yra 15,5 tūkst. eurų. Toliau bus atliekamas turto vertinimas, po kurio paaiškės ta realesnė rinkos vertė, už kurią bus bandoma tualetą parduoti. Kol turto vertinimas neatliktas, tikslios vertės atsakyti tikrai negaliu, bet tikėtina, kad bus mažesnė, nei likutinė vertė“, – aiškino Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Jis tikino, kad skaičiuojant tualeto vertę, buvo atskirta, kiek lėšų buvo išleista komunikacijoms bei kiek pačiam konteineriui.

Atidarytas naujas

Šių metų pradžioje netoliese atidarius naują viešąjį tualetą, „auksinis“ buvo užrakintas ir užkonservuotas. Kauno pilies prieigose (Jonavos g. 1) atidarytas naujas viešasis tualetas gerokai skiriasi nuo savo pirmtako. Miestui priklausančiame pastate įrengtame tualete erdvu, šiltai ir švaru. Vyrams skirtoje erdvėje įrengtas pisuaras ir dvi kabinos, moterų tualete – penkios kabinos, dar viena kabina pritaikyta neįgaliesiems. Apsilankymas visą parą veikiančiame viešajame tualete kainuoja 0,29 Eur.

Naujo viešojo tualeto įrengimas bendrovei „Kauno švara“ kainavo 59,4 tūkst. eurus – beveik trigubai pigiau nei miestui kainavo „auksinis“ tualetas.

Dviese kabinoje

Trečiadienį prasidėjo savivaldybių tarybų rinkimų išankstinis balsavimas. Šią dieną balsuoti nusprendė ir Kauno meras V.Matijošaitis, tačiau rinkimų stebėtojai turėjo priekaištų dėl to, jog balsavimo kabinoje jis buvo kartu su mylimąja. Įstatymuose numatyta, jog balsavimas vyksta po vieną. Tai reikalinga tam, kad kitas žmogus nedarytų įtakos.

„Pagal įstatymus, į balsavimo kabiną gali įeiti tik vienas žmogus, nes yra slaptas balsavimas. Ponas meras Matijošaitis į kabiną balsuoti įėjo dviese, su moterimi. Kai pasakiau pastabą, jis pareiškė, kad jei jis su ja guli vienoje lovoje, tai ir į kabiną gali kartu eiti. Toks buvo atsakymas. Jei demokratinėje valstybėje yra taisyklės, visi jų turime laikytis, o dabar atrodo, kad jam negalioja jokios taisyklės“, – po balsavimo sakė rinkimų stebėtoja Danguolė Juralevičienė.

Pats meras tokio įvykio nesureikšmino. „Čia tokia smulkmena yra. Gali filosofiškai pažiūrėti, kad arba įėjome dviese, arba, kad aš laukiau prie durų. Jei lova sugebi pasidalyti, tai viskuo sugebi“, – tą patį atsakymą pakartojo V.Matijošaitis.

Rinkimų baigties neprognozuoja

„Vieningo Kauno“ narys V.Matijošaitis kol kas nesiryžo prognozuoti, kaip baigsis šie savivaldos rinkimai. Anot Kauno mero, viskas priklausys nuo kauniečių pasirinkimo.

„Mes galime planuoti, o Dievas – pasijuokti. Planuojame, kad miestiečiai pasitikės tais, kurie keitė miestą ir pasirinks teisingai. Reikia pažiūrėti, kaip vyksta gyvenimas Kaune, o man atrodo, kad Kaunas stipriai keičiasi“, – sakė V.Matijošaitis.

Mes galime planuoti, o Dievas – pasijuokti. Planuojame, kad miestiečiai pasitikės tais, kurie keitė miestą ir pasirinks teisingai.

Kol kas apie antrą turą meras taip pat per daug negalvoja bei nežino, kas galėtų mesti iššūkį ir tapti rimtu konkurentu. „Gal nepradėkime spėlioti, palaukime, kai pasibaigs pirmas turas ir ar prireiks antro. Kiekvieną žmonės gali rinkti ir pasirinkti“, – kalbėjo jis.

Meras dar nedėlioja ir strategijos, jei bus išrinktas antrai kadencijai, su kokiomis politinėmis jėgomis norėtų dirbti vienoje koalicijoje. Anot V.Matijošaičio, viskas priklausys nuo ne nuo partijos, o nuo to, kokie žmonės pagal sąrašą bus išrinkti.

Kauno meras patikino, kad ir apie Vyriausybės vadovo postą negalvoja, nes pasirinko Kauną.

Rinkėjų aktyvumas

Pirmosios išankstinio balsavimo dienos pusdienį rinkėjų aktyvumas nebuvo labai didelis. Skaičiuojama, kad iki pietų Kauno miesto savivaldybėje apsilankė apie pusę tūkstančio rinkėjų. Didesnio jų srauto laukiama darbo dienos pabaigoje.

„Trečiadienio aktyvumas nėra labai didelis. Per pietus atėjo kiek daugiau žmonių. Viskas vyksta sklandžiai, laukiame rinkėjų. Turime daug komisijos narių ir visi neskubėdami dirba. Tiesa, šiek tiek pagreitėjo pats darbas, nes Vyriausioji rinkimų komisija padarė naujovę, tad nereikia pildyti kvitų“, – komentavo Kauno rinkimų apygardos pirmininkė Elena Skirmantienė.

Ji tikino, kad kol kas miesto savivaldybėje daugiausia balsuoja būtent Kaune registruoti rinkėjai. Kitų apygardų rinkėjų tikimasi sulaukti apie 17-18 val., kai po darbų ir studijų ateis balsuoti iš kitų miestų į Kauną atvykę studentai.

Apie 16 val. Kauno miesto savivaldybėje jau buvo apsilankę apie 1600 rinkėjų.

Išankstinis balsavimas visose savivaldybėse vyksta vasario 27-28 dienomis. Įprasti savivaldybių tarybų rinkimai vyks šį sekmadienį, kovo 3 dieną.

Kauno valdžia apribojo automobilių plovyklų plėtros galimybes. Pagal pateiktą projektą, plovyklos nuo šiol galės būti projektuojamos ne arčiau kaip 50 metrų atstumu iki mokyklų, vaikų darželių, sveikatos priežiūros įstaigų ir gyvenamųjų namų. Panašūs ribojimai taikomi degalinėms.

Ryžtis tokiems ribojimams paskatino gyventojų skundai. Juose nurodoma, jog automobilių plovyklos kelia triukšmą ir taršą.

Šis sprendimas tiesiogiai palietė ir Šančių gyventojus. Dar prieš gerą savaitę šančiškiai rinkosi prie miesto savivaldybės ir triukšmingu protestu bandė atkreipti dėmesį, jog A.Juozapavičiaus pr. 63-ajame sklype nebūtų leista statyti plovyklos. Gyventojai tikino, kad plovykla pakenktų Šančių architektūriniam vaizdui. Tąkart bendruomenė tikino, kad istorinėje Šančių vietoje seniau veikė senoji biblioteka, turgelis, buvo bendruomenės traukos vieta.

„Mes protestuojame prieš istoriniame Šančių centre planuojamą statyti autoplovyklą. Mes jau turime keturias plovyklas, o šią ketinama statyti pačiame centre, A.Juozapavičiaus gatvėje, kur yra istorinis urbanistinis kontekstas, susiklostę tam tikri socialiniai ryšiai. Ten anksčiau buvo senoji Šančių biblioteka, veikė turgelis ir smulkūs verslai. Norime, kad būtų žiūrima į aplinką, o ne vien tik tam, kad ateitų greiti pinigai. Verslas turi būti atsakingas ir žiūrėti į priekį“, – protesto metu sakė šančiškė architektė Elena Vanagaitė.

Plovyklos Šančiuose nebus.

Ji dalyvavo ir antradienį vykusiame tarybos posėdyje, kuriame pritarta riboti plovyklų atstumą iki namų bei kitų viešų objektų. Ji teiravosi, ar sprendimas galios tik naujai projektuojamoms plovykloms, ar sprendimas bus taikomas ir planuojamai A.Juozapavičiaus pr. plovyklai. Meras į šį klausimą atsakė užtikrintai.

„Plovyklos Šančiuose nebus“, – sakė Visvaldas Matijošaitis, taip davęs pažadą šančiškiams, kad Šančių rajono centre nebus išduotas statybos leidimas naujai automobilių plovyklai.

„Kauno diena“ skelbė, kad artėjančiuose savivaldybių tarybos rinkimuose visuomeninio komiteto „Vieningas Kaunas“ sąrašuose neliko šioje kadencijoje buvusios E.Plukienės. Kaip ji pati teigė, į sąrašus nebuvo įtraukta „Vieningo Kauno“ vadovų iniciatyva.

Viešojoje erdvėje ji buvo pasakiusi, kad nebūna ten, kur jos nereikia, todėl vasario 15 dieną atsisakė Kauno tarybos nario mandato. Jai buvo paskirtos itin svarbios pareigos. E.Plukienė vadovavo Ekonomikos ir finansų komitetui, kuris rengia biudžeto projektą.

Po to, kai E.Plukienė atsisakė mandato, jos vietą užėmė kitas „Vieningo Kauno“ narys A.K.Zuoza, antradienį prisiekęs ir gavęs tarybos nario pažymėjimą.

Antradienį vyko paskutinis posėdis prieš savivaldybės tarybos rinkimus. Tačiau šios kadencijos politikai į posėdį rinksis dar kartą – kovo 26 dieną, tad naujai prisiekęs narys atstovaus rinkėjus dviejuose tarybos posėdžiuose.

Atidarymo nuotaikos

Praėjusią savaitę atidaryta Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos sporto salė. Dar vienas atidarymas šią savaitę numatytas Piliuonos gimnazijoje. Vaizdas šiose ugdymo įstaigose pasikeitė neatpažįstamai.

"Sporto salė atrodė vargingai, kai kur buvo papelijusios sienos, lingavo grindys, nebuvo normalaus šildymo, tad būdavo šalta. Mes šią erdvę naudojome ir kaip aktų salę. Tikrai nebuvo jauku. Dabar ji renovuota iš pagrindų. Tai tarsi visai nauja erdvė. Pakeitėme grindis, ventiliacijos sistemą, suremontavome sienas, įrengėme švieslentę, apšvietimą. Taip pat dabar salėje mokytojams nereikės šaukti, nes salėje įrengėme ir įgarsinimo sistemą. Į mikrofoną kalbantį mokytoją girdės visi mokiniai. Taip tikrai padės lengviau vesti pamokas", – apie atliktus darbus kalbėjo Čekiškės gimnazijos direktorius Ričardas Saltonas.

Jis tikino, kol vyko sporto salės rekonstrukcija, pavyko užtikrinti sklandų mokinių mokymosi procesą. "Kai vyko pagrindiniai darbai, visą ugdymo procesą buvome perkėlę į šalia esantį Liučiūnų pastatą. Kol buvo nešalta, vaikai sportavo lauke, paskui persikėlėme į vidų", – sakė pašnekovas.

Naujoje porto salėje bus galima laisvai ir patogiai žaisti krepšinį, tinklinį, kvadratą, tenisą ir kitus sportinius žaidimus. Atidarymo šventėje pokyčius salėje įvertino Čekiškės ir Raudondvario švietimo įstaigų moksleivės, dalyvavusios tinklinio varžybose.

Panašiomis nuotaikomis gyvena ir Piliuonos bendruomenė. Šios seniūnijos gimnazijos sporto salė bus atidaryta vasario 27 d.

"Jau beveik viskas padaryta. Yra išklota danga, nubraižytos juostos, pakabinti krepšinio lankai. Anksčiau mes iš viso sporto salės neturėjome. Dabar ją įrengėme vietoj senosios aktų. Kiek leido sąlygos, sportavome lauke, tačiau jau dabar visi klausinėja, kada bus atidaryta salė. Visi laukia, kada galės pažaisti krepšinį ir vakarais sportuoti. Darbus pradėjome pernai metų kovą, tad viskas truko beveik metus", – pasakojo Piliuonos gimnazijos direktorė Dalia Vasauskienė.

Ji užsiminė, kad mokykla turi lauke naują įrengtą krepšinio aikštelę. Yra ir stadionas, tačiau jį jau reikėtų atnaujinti, pakeisti senus bėgimo takus. Visgi, atidarius sporto salę, dalis bendruomenės sporto poreikių persikels į vidų.

Šių metų darbai

Kai atšils orai, sporto infrastruktūros gerinimo darbai persikels ir į kitas Kauno rajono seniūnijas. Iki naujų mokslo metų pradžios bus atnaujinti Neveronių ir Linksmakalnio mokyklų stadionai.

Kauno rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjo pavaduotojas Egidijus Katilius "Kauno dienai" teigė, kad Neveronių gimnazijos stadionas buvo labai prastos būklės, todėl sportui bendruomenė rinkosi šalia esantį parką.

"Būklė buvo tragiška, pavasarį viskas skendo, buvo labai šlapia, rinkosi vanduo. Dabar jau įrengti lietaus drenažo tinklai, vėliau bus įrengta dirbtinės dangos aikštė, nutiesti bėgimo takeliai, atsiras futbolo vartai bei visos kitos sportui reikalingos konstrukcijos. Pagal sutartį darbai turi būti atlikti iki rugsėjo 1 d.", – apie Neveronis kalbėjo E.Katilius.

Neveronių bendruomenė nekantriai laukia naujo stadiono. Gimnazijos vadovė Danguolė Marmienė tikino, kad senojo stadiono vaizdas tikrai buvo nekoks.

"Kai atėjau dirbti, stadione augo medžiai. Jis tikrai neatitiko higienos reikalavimų, tad pokyčiai buvo būtini. Ilgai kalbėjomės tiek su bendruomene, tiek su savivaldybe, ir džiaugiamės, kad projektas jau įgyvendinamas. Bus tikrai visiškai naujas vaizdas pradedant danga, bėgimo takais, treniruokliais, baigiant paplūdimio tinklinio aikštelėmis. Bus šiuolaikiškas stadionas", – nekantraudama pokyčius pristatė mokyklos direktorė.

Kai atėjau dirbti, stadione augo medžiai. Jis tikrai neatitiko higienos reikalavimų, tad pokyčiai buvo būtini.

Ji patikino, kad kol vyks stadiono rekonstrukcija, vaikai stadionu naudoti negalės, bus užtikrintas saugumas. Iki vasaros mokiniai sportuos sporto salėje, o vėliau – lauke.

"Mes rengiame ir pačios gimnazijos rekonstrukcijos projektą. Jame numatyta sutvarkyti ir sporto salę, tačiau kada tiksliai prasidės šie darbai, dar negaliu atsakyti. Planuojame projektą parengti iki vasaros", – pridūrė D.Marmienė.

Ne ką geresnis stadiono vaizdas pasitikdavo ir Linksmakalnyje. Seniūnas Vaclovas Žvirblis pasakojo, kad stadionas paskutinį kartą pokyčius matę tik sovietiniais laikais.

"Kažkada čia buvo kariškių bazė ir šioje vietoje jie buvo įsirengę stadioną. Buvo futbolo aikštė, bėgimo takeliai, grįsti raudonomis plytomis. Tai buvo apleista, krūmais apaugusi vieta. Prieš kokius 10 metų iš krūmynų atsikovojome žemę, nusišienaudavome žolę ir eidavome žaisti. Tik kai palydavo, stadione būdavo baisiai šlapia. Dabar viskas pasikeis iš pagrindų", – apie ilgai lauktus pokyčius kalbėjo Linksmakalnio seniūnas.

Šiame stadione atsiras normali danga, aplink bus įrengti trys bėgimo takai. Bus įrengta ir daugiafunkcė aikštelė, tinkanti populiariausioms sporto šakoms.

"Planuojame įrengti ir riedučių parką, bus ir 30 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, prie stadiono – apie 200 vietų tribūnos. Taip pat bus įrengti ir lauko treniruokliai bei vieta šuoliams į tolį. Dabar jau įrengtas drenažas, o kiti darbai prasidės, kai šiek tiek labiau atšils orai. Jau seniai laukiame šio stadiono, tad labai džiaugiamės. Sportuojančių žmonių tikrai labai daug, yra nemažai jaunimo, kurie vakarais taip pat renkasi sportą, tad tikrai stadionas bus naudojamas", – sakė V.Žvirblis.

Naudosis visi

Naujos sporto erdvės bus skirtos ne tik vaikams, bet visai bendruomenei. Tikimasi, kad naujos sporto salės bei stadionai taps dar vienais vietos gyventojų traukos centrais.

"Mūsų nuotaikos tikrai smagios, nes salė bus kiekvieną dieną išnaudojama. Tai viena, tai kita bendruomenė atvažiuoja pažaisti. Patys mokiniai renka komandas ir po pamokų žaidžia. Leidžiame naudotis ir džiaugiamės, kad čia susirenka aplinkiniai gyventojai, nes Čekiškėje šiaip nelabai yra kur kitur visiems susiburti. Džiaugiamės, kad tolimiausio Kauno rajono taško nepamiršo", – nuomonę išsakė R.Saltonas.

Piliuonos bendruomenė taip pat pasiryžusi laisvus vakarus išnaudoti sportui. Kai bus atidaryta sporto salė, planuojama sudaryti grafikus bei taip užtikrinti sklandų salės naudojimą.

"Visiems bus atvira. Ankšta neturėtų būti, mūsų bendruomenė tikrai tilps. Mes darome kokį renginį, kviečiame visus, tad ir dabar tikimės, kad dar labiau ir tėvai įsitrauks ir visi kartu bendradarbiaus", – pridūrė Piliuonos gimnazijos vadovė D.Vasauskienė.

Mokyklų atstovai garantavo, kad ir šiuo metu tvarkomi stadionai taip pat bus atviri žmonėms.

"Mes daug dėmesio skiriame sveikatos stiprinimui, tad aplinkos atnaujinimas ir modernizavimas, manau, tikrai turės įtakos tiek mokinių, tiek visos bendruomenės fiziniam ugdymui. Jau dabar rengiame bendras šventes, o naujas stadionas tik dar labiau paskatins susiburti visiems kartu", – nuomonę išsakė Neveronių gimnazijos vadovė D.Marmienė.

Investicijos sportui

Kauno rajono savivaldybė siekia įvairiose seniūnijose gerinti sporto infrastruktūrą. Šiemet taip pat numatytos prioritetinės kryptys, kurios suteiks daugiau galimybės sportuoti.

"Pernai rekonstruoti Vilkijos gimnazijos ir Ežerėlio pagrindinės mokyklos stadionai, pradėta Jonučių gimnazijos ir Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos stadionų rekonstrukcija. Šiemet užbaigti sporto salės renovacijos darbai Piliuonos ir Čekiškės P.Dovydaičio gimnazijose. Naujai įrengtos dvi lauko treniruoklių aikštelės Ežerėlyje ir viena Alšėnų seniūnijoje. Renovuota stalo teniso sporto salė Garliavoje", – pasakojo Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas sportui Arūnas Talalas.

Kauno rajono gyventojų galimybės sportuoti yra geros. Apie 90 proc. seniūnijų tam sudarytos sąlygos.

"Kauno rajono gyventojų galimybės sportuoti yra geros. Apie 90 proc. seniūnijų tam sudarytos sąlygos. Jau įrengtos dvi treniruoklių aikštelės Ežerėlyje, dar viena – Mastaičiuose. Dabar labiausiai trūksta sporto infrastruktūros Lapių, Samylų, Užliedžių ir Vandžiogalos seniūnijose. Turime planų plėsti sporto infrastruktūros atnaujinimo darbus. Planuojame šiemet įrengti lauko sporto įrenginių aikštelę ir treniruoklių kompleksą prie Babtų gimnazijos. Taip pat bus užbaigtos Neveronių ir Linksmakalnio stadionų rekonstrukcijos", – "Kauno dienai" komentavo Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Petkevičius.

Savivaldybės atstovai priminė, kad nemažas dėmesys skiriamas dviračių takų tinklams kurti. Pakaunėje pernai įrengta 6,3 km dviračių takų (5,3 km iš jų – Garliavoje, 1 km – Kačerginės–Zapyškio ruože). Šiemet planuojama įrengti dar apie 4,3 km dviračių takų (2,6 km – ruože Kačerginė–Zapyškis bei 1,7 km – Neveronių Krašto gatvėje).

Įvairios investicijos į sporto sritį jau duoda pastebimų rezultatų. Bendruomenė labiau įsitraukia į įvairias veiklas. Suskaičiuota, kad pernai Kauno rajono savivaldybė surengė per 470 sportinių varžybų ir renginių, kuriuose dalyvavo per 23 tūkst. įvairaus amžiaus gyventojų. Vien rajono seniūnijų sporto žaidynėse dalyvavo apie 460 dalyvių. Rajono gyventojai aktyviai dalyvavo krepšinio, tinklinio, smiginio, futbolo, šaudymo, šaškių, šachmatų varžybose.

Pasak J.Petkevičiaus, dauguma projektų yra tęstiniai ir finansavimas yra skirtas dviems metams. Iš įvairių finansavimo šaltinių, įskaitant ES struktūrinius fondus, įvairias vyriausybines programas ir projektus, bei savivaldybės lėšas, 2018–2019 metams bendros investicijos yra daugiau nei 2 mln. eurų.

Pasikeitė pavardė

Kaunietė Edita (redakcijai pavardė žinoma) "Kauno dienai" pasakojo, kad daugiau nei prieš pusmetį pasikeitė jos pavardė, tačiau rinkėjo kortelėje nurodyta senoji. Merginai kilo klausimas, ar savivaldybės tarybos rinkimų dieną ji galės balsuoti.

"Jei pavardė būtų pakeista prieš mėnesį, dar galima būtų sakyti, kad nespėjo duomenys iš Registrų centro pasiekti rinkimų komisijos. Dabar nežinia, kokie sąrašai bus pateikti rinkimų dieną. Įdomu, ar nebus staigmenos, kai nueisiu balsuoti, pateiksiu dokumentą, kuriame nurodyta nauja pavardė, o man pasakys, kad tokio rinkėjo sąrašuose nėra", – stebėjosi Edita.

"Kauno diena" pasidomėjo, kokiais duomenimis naudojasi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), jei rinkėjams atnešamos kortelės su senomis pavardėmis. Vis dėlto pažymima, kad skirtingos pavardės asmens dokumentuose ir rinkėjo kortelėje nesudarys trukdžių balsuojant.

"VRK duomenis gauna iš Registrų centro, tačiau procesas trunka tikrai ne vieną mėnesį. Vis dėlto atėjus balsuoti rinkėjo kortelė nebūtina. Svarbu su savimi turėti asmens dokumentą ir balsavimo biuletenis išduodamas pagal asmens kodą, o ne pavardę, todėl asmuo balsuoti tikrai galės, net jei yra pasikeitusi jo pavardė", – aiškino VRK narys Vincentas Vobolevičius.

Įdomu, ar nebus staigmenos, kai nueisiu balsuoti, pateiksiu dokumentą, kuriame nurodyta nauja pavardė, o man pasakys, kad tokio rinkėjo sąrašuose nėra.

Sunku patekti į sodus

"Kauno diena" pasidomėjo, kaip sekasi Kauno rinkėjams nešioti rinkėjo korteles. Kauno miesto rinkimų apygardos komisijos atstovai tikino, kad sudėtingiau pasiekti sodų bendrijose gyvenančius kauniečius.

"Viskas gerai, po truputį tas korteles nešiojame. Didesnių trikdžių nėra. Kartais tiesiog žmonės iš anksto nepraneša, kad norės balsuoti namuose, tai vis paskambina. Šiaip problemų nėra, o jei ir kyla, tai jos visos išsprendžiamos. Sudėtingiausia išnešioti į tas apylinkes, kur yra sodai. Pavyzdžiui Amalių soduose dažnai nėra nurodyta gatvių, namo numerių, o daugiabučiuose problemų sukelia laiptinių durų kodai, tačiau palaukiam kaimynų ir įsileidžia", – sakė Kauno miesto rinkimų apygardos komisijos pirmininkė Elena Skirmantienė.

Kaune jau išnešiota apie 70 proc. rinkėjų kortelių. Rinkėjų kortelės į namus turi būti pristatytos iki vasario 23 d., tad, anot E.Skirmantienės, komisijos nariai tikrai spės iki šios datos išnešioti visas korteles.

Balsuoti galės ne visi

Dienraštis sulaukė klausimų ir dėl galimybės miesto tarybos narius rinkti užsienyje, tačiau VRK atstovai informavo, kad savivaldybių tarybų rinkimuose nenumatyta galimybė balsuoti užsienyje esančiose Lietuvos ambasadose. Užsienyje galima balsuoti tik per Seimo ir prezidento rinkimus.

"Į užsienį išvykę piliečiai savivaldybių tarybų rinkimuose balsuoti negalės. Jei balsavimo dieną, kovo 3-iąją, asmuo yra išvykęs, nėra sudaryta galimybių šiuose rinkimuose balsuoti ambasadose", – sakė V.Vobolevičius.

Tačiau jis priminė apie galimybę už kandidatus į miesto tarybą ir mero postą balsuoti iš anksto. Visose Lietuvos savivaldybėse išankstinis balsavimas vyks vasario 27–28 d. Išankstinio balsavimo metu bet kurioje savivaldybėje galima balsuoti už savo apygardos kandidatus.

Staigiai suprastėjo sveikata

Į "Kauno dieną" kreipėsi kaunietis Donatas (pavardė redakcijai žinoma) ir papasakojo, kokį košmarą su sunkiai susirgusiu tėčiu jam teko patirti Kauno klinikų Skubiosios pagalbos skyriuje. Pasak pašnekovo, priimamajame dirbantys medikai aplaidžiai žiūrėjo į tėvo sveikatą, nuolat jautėsi ir patyčios.

Donatas pasakojo, kad vasario 7 d. jo 87 m. tėtis buvo atvežtas į Kauno klinikas. Šeima vežti į ligoninę jį nusprendė, nes vyrui pakilo temperatūra, jis pasidarė vangus. Į ligoninę senolis pristatytas apie 20 val., tačiau šeima net neįtarė, kad Skubiosios pagalbos skyriuje pagalbos nesulauks.

"Kai atvežė, padarė visus būtinus tyrimus. Apie 3 val. nakties mums pasakė, kad kviečia greitosios medicinos pagalbos (GMP) ekipažą ir mano tėvuką veš į kitą ligoninę. Dar paklausiau, ar negali Klinikose paguldyti, nes tėtis – sunkus ligonis. Tačiau jie dar pasišaipė, kad būna sunkesnių", – pasakojo kaunietis.

Kai atvyko GMP, Donatas pastebėjo, kad tėčio nugara visa šlapia, todėl dar kartą paprašė, kad būtų atrasta vieta Klinikose. Anot jo, priimamojo medikai tepasakė, kad garbaus amžiaus kaunietį gali aprengti iš labdaros gautais drabužiais ir tada sausa nugara išvežti į kitą ligoninę.

"Tada nuėjau prie apžiūrėjusio daktaro, pasakiau, kad pažiūrėtų, ką darote, nugara šlapia, CRB (baltymas, rodantis uždegimą – red. past.) virš 200, hemoglobinas 77, kiek trūksta iki plaučių uždegimo tokiam žmogui. Kai surado tuos rūbus, visai pratrūkau. Pasakiau, kad niekur nevešime. Man gaila tėvo, tegul guldo Klinikose, nes čia yra visa aparatūra bei visi būtini skyriai. Tačiau tada prasidėjo dar didesni įžeidinėjimai", – pasakojimą tęsė Donatas.

Donatas nusivylė Klinikų Skubiosios pagalbos skyriaus darbu. (Laimio Steponavičiaus nuotr.)

Naktis be priežiūros

Donatui buvo pasakyta, kad Skubiosios pagalbos skyriuje leidžiama gulėti iki 24 val., o kita moteris vis rėkė, kad nėra vietų. Kaunietis tikino, kad tėvui suleido antibiotikų ir paliko gulėti priimamojo palatoje. Taip sergantis garbaus amžiaus vyras be didesnės priežiūros pragulėjo iki maždaug 9.30 val.

"Niekas nieko nedarė, nors tėtis silpo akyse, pradėjo tinti lūpos, aplink jas atsirado baltų dėmių, bet kažkodėl jiems neatrodė, kad mano tėvukas yra sunkus ligonis. Kai keitėsi pamaina, viena darbuotoja dar pasakė kitoms, kad aš esu labai užsispyręs vyras, kad mano tėvui buvo pasiūlyta važiuoti į kitą ligoninę, bet mes atsisakėme, tai esą greičiausiai važiuosime namo. Aš tada pasakiau, kad mes nevažiuosime namo, paciento būklė neleidžia, tačiau tada vėl išgirdau juokelį, kad tik aš taip manau", – toliau apie Kauno klinikų priimamojo darbuotojų elgesį pasakojo Donatas.

Kadangi kaunietis nepasidavė ir neketino sergančio tėvo vežti namo, naujos pamainos gydytojai pasakė, kad apie 11 val. ateis apžiūrėti gastroenterologas. Šio skyriaus gydytojai bendravo maloniai ir profesionaliai, tad jiems Donatas priekaištų neturi.

"Gydytoja buvo tikrai maloni, ji pasakė, kad iš vakarykščių tyrimų mato du nedidelius navikus stemplėje, bet ar jie piktybiniai, galima pasakyti tik po biopsijų. Aš gražiai paprašiau, kad pasistengtų tėvukui atrasti laisvą vietą. Apie 13.30 val. vis dėlto, paguldė į palatą. Tad tiek laiko tėvas be reikalo klinikose praleido", – stebėjosi sergančio kauniečio sūnus.

Nematė diagnozės?

Tik paguldžius 87 m. vyrą į palatą, Donatas sužinojo, kad tėvo kraujo rezultatai ypač prasti. Dar priėmimo skyriuje padarytuose kraujo tyrimuose buvo matyti, jog tėvui – ūmus kraujo vėžys, tačiau šiame skyriuje budėję gydytojai apie tai net neužsiminė. Kauniečiui kilo klausimas, ar gydytojai nematė to, kas akivaizdu, ar nenorėjo matyti, todėl ir siūlė vežti į kitą ligoninę.

"Apie 14 val. atėjo kita maloni gydytoja, pasakė, kad iš vakarykščių kraujo tyrimų mato, jog yra piktybinių ląstelių kraujyje, iškvies hematologus. Aš po 18 valandų, praleistų Klinikose, palikau brolį ir mamą pas tėvą ir nuvykau pas pažįstamą medikę. Jos išvada aiški – pagal kraujo tyrimus, turėjo skubiai guldyti, nes blastų (piktybinių kraujo ląstelių – red. past.) rodiklis buvo 36. Jis rodo, kad yra ūmi kraujo vėžio forma. Visi kiti kraujo rodikliai irgi labai blogi, o mus siuntė į Kauno klinikinę ligoninę, kurie nei hematologijos, nei onkologijos skyrių neturi. Nežinau, ar jie nuslėpė tėvo diagnozę, ar tyčia jos nematė, nes niekas priimamajame apie prastus kraujo rezultatus nė puse žodžio neužsiminė", – apie sunkią tėčio diagnozę pasakė Donatas.

Jis silpo akyse, pradėjo tinti lūpos, aplink jas atsirado baltų dėmių, bet kažkodėl medikams neatrodė, kad mano tėvukas yra sunkus ligonis.

Vyras tikino, kadangi tėvui jau 87 m., jam chemoterapija taikoma nebebus, nes organizmas greičiausiai neatlaikytų tokios vaistų dozės. Anot jo, dabar tėvui taikomas gydymas, kuris tik palaiko gyvybę.

"Mano tėvukas gyvena tarp šio ir kito pasaulio. Niekuo negalime jam padėti. Tačiau manau, kad Klinikų priimamojo gydytojai neturėjo taip atsainiai žiūrėti tiek į pacientus, tiek į tyrimų rezultatus bei taip lengvai nurašyti žmogaus dėl jo amžiaus ar kitų dalykų. Juk kiekvienas pacientas yra kažkieno tėtis, vyras, artimasis. Dabar, nors tėtis ir senas, juo tikrai gerai rūpinasi, priekaištų neturiu, tačiau pats priėmimas neturėjo toks būti, neturėjo klinikose būti jokių pykčių ir barnių, nebūtina tampyti žmogaus", –  pasakojo Donatas.

Klaidų nepripažįsta

Kauno klinikų atstovai laikėsi pozicijos, kad šiuo atveju viskas buvo atlikta tinkamai, o vyrą perkelti į kitą ligoninę esą buvo siūloma dėl to, jog ir kitoje gydymo įstaigoje būtų pritaikytas tinkamas gydymas. Specialistai tikino, kad įprastai klinikose guldomi tie pacientai, kurių būklė nebūtų užtikrinama paprastesnėse ligoninėse.

"Suprantamas pacientų noras gydytis Kauno klinikose ir tai yra labai svarbus mūsų ligoninės įvertinimas. Tačiau tretinio lygio gydymo įstaigoje pirmiausia apžiūrime ir gydome tuos pacientus, kuriems antrinio lygio ligoninėse dirbantys medikai padėti negali. Šio paciento ligos atveju, infekcijos gydymas antibiotikais buvo galimas ir antrinio lygio arčiau namų esančioje ligoninėje. Toks resursų paskirstymas tarp ligoninių yra būtinas, nes sunkios būklės pacientai, kuriems mūsų turima įranga gali padėti įveikti ligą, tiesiog nepakliūtų į tretinio lygio įstaigą dėl vietos stokos", – bandė aiškinti Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnybos specialistė Karolina Vaikšnoraitė.

Ji sakė, kad minėtas pacientas į Kauno klinikų Skubiosios pagalbos skyrių su lydinčiu sūnumi atvyko dėl staiga atsiradusio dusulio, pilvo skausmo ir bendro silpnumo. Ieškant pagrindinės negalavimo priežasties, jam buvo atlikti išsamūs kraujo, rentgeno ir ultragarso tyrimai.

"Pacientui nustatytas ūmus infekcinis procesas, buvo įtariama bakterinė infekcija. Atlikta krūtinės kompiuterinė tomografija parodė iki tol nediagnozuotą galimą onkologinį procesą stemplėje. Tačiau pirmiausiai buvo siekiama išgydyti infekciją. Specifinis onkologinis gydymas – chemoterapija – šiuo metu nėra taikomas, nes šios grupės vaistai mažina organizmo galimybes kovoti su infekcija. Žinant tai, kad pacientas turi gretutinių lėtinių ligų (lapkričio mėnesį patirta plaučių arterijų embolija, giliųjų venų trombozė) ir yra garbingo amžiaus, agresyvios chemoterapijos taikymą sunkiai toleruotų", – apie diagnozuotą infekciją toliau dėstė klinikų atstovė. Tačiau liko neatsakyta, kodėl tėvą lydėjusiam Donatui priėmimo skyriuje nieko nebuvo pasakyta apie prastus kraujo rezultatus, kurie rodė kraujo vėžį.

Nebuvo laisvų vietų

K.Vaikšnoraitė paaiškino, kodėl vyrui teko ilgai laukti Skubiosios pagalbos skyriuje. "Kadangi tuo metu laisvų vietų terapinio profilio skyriuje nebuvo, buvo planuojama infekcijos gydymui pacientą iškelti į antrinio lygio gydymo įstaigą, kurioje yra visos galimybės gydyti infekcijas. Gydant pacientą stacionare būtų toliau derinamas tolimesnis sveikatos būklės ištyrimas, gydymas bei slauga", – sakė ji.

"Paciento artimiesiems atsisakius vykti į antrinio lygio gydymo įstaigą, buvo laukiama, kol atsilaisvins lova terapinio profilio skyriuje. Paprastai pacientai po gydymo iš ligoninės išvyksta apie 10–12 val. Tuo metu jam buvo paskirtas reikalingas gydymas, antibiotikai, kurie leidžiami į veną, paimti kraujo pasėliai ir atidžiai stebima paciento būklė", – pridūrė Klinikų viešųjų ryšių specialistė.

Ji nurodė, kad, paguldžius pacientą į palatą, konsultacijoms buvo kviečiami kelių sričių specialistai.

Konsultuojanti gydytoja gastroenterologė patvirtino, kad stemplėje yra matomas galbūt onkologinis procesas, tačiau ar piktybinis, paaiškėtų po biopsijos.

"Šiuo metu pacientas gydomas Hematologijos skyriuje. Jam toliau gydoma infekcija ir tęsiamas antibiotikų kursas", – sakė K.Vaikšnoraitė.

Dėmesys pėstiesiems

Kauno gatvės buvo tapusios nesaugios pėstiesiems, tačiau situacija keičiasi. Apšvietus perėjas, jose nukentėjusių pėsčiųjų smarkiai sumažėjo.

Eismo saugumo komisijos pirmininkas Rimantas Mikaitis socialiniame tinkle "Facebook" pasidalijo pastarųjų metų svarbiausiais akcentais, galėjusiais lemti tai, kad Kauno gatvėse sumažėjo sužalotų žmonių. Specialistas išskyrė, kad nemažą įtaką avarijoms turėjo perėjų apšvietimas. Ilgą laiką dauguma jų skendėjo tamsoje. Dabar liko mažiau nei 100 vietų, kur dar nėra apšvietimo, tačiau jį planuojama įrengti šiemet.

2017 m. apšviestos 319 perėjų, 2018 – 205. Šiuo metu Kaune iš 780 perėjų, apšviesta net 700.

"Įrengtas ir kryptinis apšvietimas, kai atskiras šviestuvas nukreiptas tiesiai į perėją. Seniau buvo labai nedaug apšviestų perėjų. Manau, kad per pastaruosius dvejus metus įvyko toks perėjų apšvietimo proveržis. Esame kalbėję ir su Transporto ir eismo organizavimo skyriumi, kad per šiuos metus mieste turi būti apšviestos visos perėjos. Nors  yra tokių vietų, kur iš viso nėra toje gatvėje apšvietimo, tad jį reikės įrengti prie perėjų", – sakė Eismo saugumo komisijos pirmininkas.

Specialistai pastebi, kad ypač pasiteisino ir išmaniųjų perėjų įrengimas. 2017 m. kaip bandomasis projektas tokios perėjos buvo įrengtos Kovo 11-osios gatvėje. Anksčiau čia įvykdavo nemažai įvykių, kai buvo sužaloti žmonės. Ši gatvė buvo tapusi viena didele vadinamąja juodąja dėme. Tačiau įrengus specialias švieseles, kurios pradeda mirksėti, kai prie perėjos prieina žmogus, įvyko vos viena avarija, kai nukentėjo pėsčiasis. Tokia technologija 2018 m. pritaikyta ir Tunelio gatvės perėjoje.

Ne ką mažiau prie pėsčiųjų saugumo prisidėjo ir įrengtos saugumo salelės. Per kelerius metus jų Kaune atsirado daugiau nei 100.

Per šiuos metus planuojama apšviesti visas Kauno gatvėse esančias perėjas.

Pokyčiai sankryžose

Įvairūs pokyčiai palietė ir vairuotojus. Ypač daug dėmesio skirta kai kurių gatvių ar sankryžų pralaidumui, o kartu ir saugumui keliuose gerinti.

Eismo specialistai pažymi, kad Kauno gatvėse sparčiai keičiamas apšvietimas. Senąsias kaitrines lemputes keičia LED apšvietimas, kuris ne tik pagerina matomumą, bet ir taupo elektros energiją.

Naujoviškas apšvietimas įrengtas ir sankryžose, kur senuosius šviesoforus pakeitė nauji, kurie vairuotojams aiškiai matomi, nepriklausomai nuo oro sąlygų.

Skaičiuojama, kad per kelerius metus Kaune rekonstruota 60 šviesoforinių sankryžų. Dalį įprastų sankryžų pakeitė žiedinės, taip buvo užtikrintas pralaidumas ir sumažėjo avarijų.

"Ten, kur buvo juodosios dėmės, įrengus žiedines sankryžas, matome aiškius pokyčius. Avarijų sumažėjo Baltų prospekto ir Žiemgalių gatvės žiede, taip pat Prancūzų ir Verkių gatvių sankirtoje bei kitose Kauno vietose, kur dabar eismas vykdomas ratu", – sakė Eismo saugumo komisijos pirmininkas.

Praėjusiais metais eismo saugumo specialistai nemažai dėmesio skyrė priemonėms, kurios pagerina automobilių srauto pralaidumą. Vienos labiausiai pasiteisinusių priemonių – eismo perorganizavimas, sukuriant atskirą eismo juostą tiems, kurie suka į kairę.

"Tiek Pramonės, Savanorių prospektuose, tiek Jonavos gatvėje ar kitose miesto arterijose buvo suformuotos atskiros juostos kairiesiems posūkiams. Tai efektyvu, nes ne tik nestabdo transporto srauto, bet ir mažina avaringumą. Seniau būdavo, kad vairuotojai sustodavo trečioje juostoje, tad iš paskos važiuojantys turėjo laukti. Taip neretai įvykdavo avarijos. Dabar yra atskiros juostos, tad sukantys į kairę netrukdo kitiems. Ir toliau bus dirbama ta linkme, kad pagrindinėse miesto gatvėse būtų suformuotos atskiros kairiųjų posūkių juostos", – aiškino R.Mikaitis.

Dar nėra patvirtintas šių metų gatvių planas, todėl dar anksti kalbėti apie konkrečias priemones, kurios Kauno gatvėse bus diegiamos šiemet, tačiau eismo specialistai orientuojasi, kad tiek išmaniosios perėjos, tiek modernus transporto srautų valdymas bus prioritetinės sritys, siekiant užtikrinti saugumą miesto gatvėse.

Ten, kur buvo juodosios dėmės, įrengus žiedines sankryžas, matome aiškius pokyčius.

Avarijų statistika

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) fiksuojama avarijų statistika patvirtina, kad pėsčiųjų perėjose sužalotų asmenų mažėja. Tačiau pastebima, kad pačių avarijų skaičius kiek padidėjo. Didesnis ir avarijose sužeistų asmenų skaičius.

Kauno policijos atstovė spaudai Justina Kazragytė "Kauno dienai" sakė, kad 2018 m. pėsčiųjų perėjose sužeisti 66 gyventojai, o 2017 m. buvo sužalota daugiau nei 100 gyventojų.

Rudens laikotarpiu, kai eismo sąlygos tampa blogesnės ir tamsus paros metas vis ilgėja, gerokai padaugėja eismo įvykių. Pernai Kaune buvo sužeisti 24 pėstieji, o 2017 m. tokiu pačiu laikotarpiu buvo sužeista 40. Galima pasidžiaugti, kad 2018 m. perėjose nežuvo nė vienas žmogus, o užpernai tokiose avarijose žuvo du žmonės.

J.Kazragytė informavo, kad 2018 m. policijos registruojamų įvykių registre registruoti 483 eismo įvykiai, kurių metu prireikė medikų pagalbos, 2017 m. medikai buvo kviesti į 421 eismo įvykį. Praėjusiais metais registruotose eismo įvykiuose sužeisti 568 eismo dalyviai, 2017 m. – 473 asmenys.

"2018 m. įvairiose Kauno miesto gatvėse įrengus naujas pėsčiųjų perėjas, žiedines sankryžas ar pakeitus sankryžos judėjimo tvarką pastebima gerokai mažiau eismo įvykių konkrečiose vietose. Iš viso per pastaruosius dvejus metus Kauno mieste apšviesta daugiau nei 500 pėsčiųjų perėjų, įrengta apie 15 km apsauginių tvorelių pėstiesiems, 25 naujos, šviesoforu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos.

2017 m. Kaune, Kovo 11-osios gatvėje, įvyko penki eismo įvykiai, kuriuose buvo sužaloti pėstieji, toje pačioje gatvėje, įrengus išmaniąsias perėjas, eismo įvykių skaičius sumažėjo iki trijų. Praėjusiais metais Tunelio gatvėje neregistruotas nė vienas eismo įvykis, kuriame būtų sužalotas ar žuvęs pėsčiasis, o 2016 m. įvyko trys eismo įvykiai, kuriuose buvo sužaloti trys pėstieji ir dar vienas žuvo", – eismo saugumo priemonių naudą vertino Kauno VPK atstovai ir pabrėžė, kad dabar avarijos paprastai įvyksta kitose vietose, tad palaipsniui turėtų būti sprendžiamos ir naujai atsiradusių juodųjų dėmių problemos.