Ką turi pasiūlyti?

Pasiplaukiojimai jachtomis, laivais po Kauno miestą ir rajoną – tik dalis pramogų, kurias šį sezoną bus galima išbandyti ant vandens. Lankytojų lauks ir vandenlentės, ir vandens pramogų parkai.

Viena laukiančių pramogų – iniciatyva „Švęskime upę“, kuri leidžia patirti Kauną plaukiant baidarėmis ar plaustais. Šis renginys sugrįš per miesto gimtadienį, gegužės 25 d.

„Įvairių veiklų ir renginių vandenyje ir pakrantėse maršrutas drieksis nuo Panemunės paplūdimio iki Santakos. Čia numatyti pasiplaukiojimai upe, aktyvios užduotys, gyva muzika, įvairūs performansai, kūrybinės dirbtuvės, piknikų zonos ir daugybė kitų pramogų. Šiuo metu vyksta programos derinimai su menininkais, kūrybininkais. Detali programa turėtų paaiškėti per artimiausias dvi savaites“, – „Kauno dienai“ pasakojo Kultūros skyriaus vedėja Agnė Augonė.

616-ojo Kauno gimtadienio renginiai taip pat planuojami tarp upių – Santakoje. Gegužės 25–26 d. čia skambės Lietuvos ir užsienio atlikėjų muzika, šurmuliuos mugės ir viduramžių miestelis. Nemuno pakrantėje įsikurs jauki šeimų erdvė su piknikų, žaidimų, muzikos, šokių zonomis. Nemokamuose renginiuose laukiami visi kauniečiai ir miesto svečiai.

„Norisi pasidžiaugti, kad vis daugiau dėmesio skiriame savo ištakoms – upėms, prie kurių ir įsikūrė Kaunas. Šiemet per miesto gimtadienį, gegužės 25 d., organizuojama Kauno kultūros bendraminčių iniciatyva „Švęskime upę!“, vykdoma su Kauno menininkų namais ir kitais partneriais. Aplink upes vedami ir patyriminiai maršrutai, upėmis keliauti kviečia pramoginiai laivai.

Vandens pramogų pasiūla Kaune išties gausi – apstu vietų, kuriose galima paplaukioti vandenlentėmis, populiarėja pasiplaukiojimas pripučiamomis irklentėmis, ant vandens galima švęsti šventes, paplaukioti vandens motociklais, baidarėmis, plaustais ir katamaranais. Nors vasarą visų dėmesys krypsta į vandens telkinius, siūlome nepamiršti, kad šiltajam sezonui ruoštis žiemą padeda puikūs Kauno baseinai ir vis augantis jų tinklas. Juose galima mėgautis SPA malonumais, mokytis plaukti ir naudotis kitomis sveikatingumo paslaugomis“, – vandens pramogų akcentus dėliojo ir VšĮ „Kaunas IN“ vadovas Tadas Stankevičius.

Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) atstovai taip pat dėliojo maršrutus, kur galima plaukti iš Kaune esančių uostų. Pagal VVKD turimą informaciją, „Raketa“ maršrutu Kaunas–Nida–Kaunas plauks ir šiais metais.

„Tikimės, kad vandens maršrutai, tokie Kaunas–Zapyškis–Kulautuva, Kaunas–Raudondvaris bus intensyviai naudojami. Taip pat bus galimybė išbandyti maršrutų ir iš Jurbarko mažųjų laivų uostelio. Reikėtų nepamiršti ir jau pernai pastatytos prieplaukos ties „Žalgirio“ arena“, – kalbėjo VVKD direktorius Vladimiras Vinokurovas.

Populiaru: įrengtuose uostuose laikoma vis daugiau laivų. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Sporto entuziastai

Pasak Kauno miesto savivaldybės Sporto skyriaus vedėjo Tado Vasiliausko, vandens sporto mėgėjams suplanuoti penki dideli renginiai, kuriuose bus smagu ne tik dalyvauti, bet ir stebėti juos nuo kranto.

Štai gegužės 18 d. Nemune, ties Kauno keleivine prieplauka, vyks vandens motociklų varžybos „Kaunas Jet 2024“. Birželio 1-ąją Kauno mariose lauks Lietuvos pakrančių irklavimo atrankos į Europos čempionatą varžybos.

Vidurvasarį, liepos 20–21 d., naujai įrengtoje Lampėdžio ežero trasoje vyks U19 ir U23 amžiaus grupių atviras Lietuvos irklavimo čempionatas. Rugsėjį Kauno mariose arba Kauno keleivinėje prieplaukoje vėl karaliaus vandens motociklai – šių lenktynių sezoną vainikuos kova dėl prestižinių trofėjų „UIM Enduro Baltic Cup 2024“ varžybose. Besibaigiant laivybos sezonui dar lauks tarptautinė buriavimo regata „Rudens vėjas 2024“. Buriuotojams gero vėjo Kauno mariose linkėsime spalį.

„Paplūdimių sezoną planuojama atidaryti birželio 1-ąją. Kauniečiai laukiami Kauno marių pirmajame ir antrajame (prie T. Masiulio gatvės), Panemunės (prie A. Smetonos al. 4) ir Lampėdžių trečiajame (Raudondvario pl. 161B) paplūdimiuose. Ar pavyks atverti Lampėdžių maudyklas ties Gervių gatve, priklausys nuo ten vykstančių remonto darbų.

Miestas numatęs 20 gelbėtojų etatų – kiekviename paplūdimyje dirbs bent du gelbėtojai ir pamainos vyresnysis. Žmonių saugumu besirūpinantys asmenys turės gelbėjimo lentas, radijo ryšio priemones, defibriliatorius ir kitas darbo priemones“, – apie pasiruošimą sezonui pasakojo T. Vasiliauskas ir pridūrė, kad šiuo metu vyksta gelbėtojų atranka, pagal sudarytą grafiką bus tiriama maudyklų vandens kokybė.

Pramogos: pasižvalgyti į Kauną galima ir iš baidarių ar irklenčių. / S. Baltušio nuotr.

Infrastruktūros plėtra

Siekiant plėsti vandens pramogų pasiūlą, Kaune tvarkomi paplūdimiai, naujam gyvenimui atgimsta apleistos vietos. Lampėdžio paplūdimyje, kempingo pusėje, planuojama įrengti vaikų žaidimų aikštelę, kintamojo svorio treniruoklius ir medinį takelį, pokyčių matoma ir prie Kauno marių.

„Vandens pramogos kauniečiams pasiekiamos neišvykus iš miesto: sutvarkyti paplūdimiai, atnaujinti miesto parkai su rekreacine infrastruktūra šalia upių, atgaivintas Lampėdis su irklavimo trasa, Neptūno įlanka su uostu ir šalia statoma „Bangpūčio“ buriavimo sporto baze.

Žinoma, vandens pramogų pasirinkimas Kaune dar labiau išsiplės, kai bus įgyvendintas vienas ambicingiausių projektų mieste ir iškils šliuzas nepertraukiamai laivybai Nemunu per Kauno hidroelektrinę (HE)“, – pastebėjo Kauno vicemeras Andrius Palionis.

Vis daugiau dėmesio skiriame savo ištakoms – upėms, prie kurių ir įsikūrė Kaunas.

Jis atkreipė dėmesį, kad Neptūno įlanka prieš keletą metų buvo aptverta tvoromis, vartais ir prieinama tik „išrinktiesiems“. Dabar miestas šią vietą pavers civilizuota erdve, kurioje atsiras patogių vietų laivams laikyti ir juos nuleisti į vandenį. Kyla ir irklavimo bazė „Bangpūtis“, tad tai bus dar vienas traukos objektas. Jau iš tolo matyti mokyklos kontūrai: montuojamos konstrukcijos, pradedami fasadų apdailos, vitrinų įrengimo darbai, ruošiamasi diegti vidaus inžinerines sistemas.

„Jau netrukus ši erdvė taps dar vienu vaizdingu, žaliu miesto plotu visų kauniečių laisvalaikio praleidimui. Laivų savininkai jau dabar mato akivaizdžius pokyčius modernėjančiame uoste, o greitu metu jų patogumui iškils ir šiuolaikiškas kapitonatas su pagalbinėmis patalpomis. Aplink įlanką jau sutvirtintos krantinės, įrengtas slipas laivų nuleidimui ir iškėlimui iš vandens“, – teigė A. Palionis.

Šioje įlankoje naujai sumontuota beveik 200 vietų pontoninė prieplauka su liepteliais. Netrukus ji bus išplėsta beveik du kartus ir talpins virš 350 laivų. „Prasidėjus sezonui veiks ir kolonėlė ant vandens saugiam degalų atsargų papildymui. Artimiausiu metu prasidės ir aplinkos tvarkymas: nuo dangų įrengimo iki vejos sodinimo“, – pridūrė vicemeras.

„Nemuno įlankos prieplaukoje laikomi įvairių rūšių laivai. Jie nuomojami įvairiems renginiams, pramogoms ir šventėms. Kiekvieną laivo savininką ir jo svečią galima vadinti vandens turistu: keliaudami laivu iš čia jie gali aplankyti nemažai vaizdingų Lietuvos vietų, lankytinų objektų.

Šiuo metu šiaurės rytinėje dalyje įrengtoje prieplaukoje visam sezonui rezervuotos beveik visos 200 vietų. Norinčiųjų yra kur kas daugiau, todėl Kauno savivaldybė artimiausiu metu įrengs pontonines prieplaukas su lieptais ir vakarinėje įlankos pusėje“, – nurodė biudžetinės įstaigos „Parkavimas Kaune“ direktorius Justas Limanauskas.

VVKD rūpinasi vadinamuoju Kauno žiemos uostu. Skaičiuojama, kad šiais metais vienu metu čia bus laikoma apie 50 laivų.

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Tvarko Nemuno kelią

VVKD nurodė, kad šių metu navigacija pagrindiniuose E kategorijos vandens keliuose pradėta kovo 11 d. ir tęsis iki lapkričio 30 d. Kituose valstybinės reikšmės vandens keliuose navigacija prasidėjo balandžio 22 d. ir tęsis iki spalio 20 d.

Iš viso 2024 m. bus eksploatuojama 479,7 km valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių, t. y. 12,7 km daugiau nei pernai. Navigaciniais ženklais ženklinami visi eksploatuojami keliai, išskyrus vandens kelius, einančius siauromis upėmis, kur laivyba saugi plaukiant upės viduriu, o ženklinimas atliekamas pagal poreikį (Pakalnės, Rusnaitės, Nevėžio, Minijos upėse, Karaliaus Vilhelmo kanale).

VVKD pernai baigė pagrindinio Lietuvos vandens kelio nuo Kauno iki Klaipėdos (200 km) modernizavimo projektą. Bunų poveikis jau jaučiamas. Hidrografijos specialistai įsitikinę, kad per porą metų jų poveikis dar išryškės.

„Šiemet dėmesys krypsta į Nemuno aukštupį, planuojama, kad išvalius ir sutvarkius Lietuvos upių tėvo vagą ties Alytumi ir Druskininkais, ateityje iš šių miestų bus galima laivu pasiekti Birštoną, o pastačius laivų šliuzą per Kauno HE, – ir Jurbarką ar Klaipėdą. Bus tęsiami Nemuno aukštupio tvarkymo darbai, bendradarbiaujant su Alytaus miesto ir rajono, Druskininkų savivaldybėmis. Antroje metų pusėje planuojama pradėti tvarkyti laivybai intensyviai naudojamą Nemuno upės ruožą nuo Švendubrės iki Druskininkų ir Liškiavos, siekiant, kad jau 2025 m., sezono metu, šis vandens kelio ruožas galėtų būti visiškai išnaudojamas laivybai“, – apie Nemuno tvarkymo darbus kalbėjo V. Vinokurovas.

VVKD vadovas nurodė, kad 2025-aisiais laivyba bus užtikrinta visame Nemune – nuo Druskininkų ir Alytaus iki Birštono. „Planuojami laivybai tinkamo šliuzo prie Kauno HE darbai, Nevėžio ir Neries upių valymas, o galų gale – Kauno ir Vilnius sujungimas laivybos keliu. Lietuvos vidaus vandenų vizijoje – 1 tūkst. km vandens kelių. Žvelgiant istoriškai, tokio ilgio vidaus vandens kelių Lietuva neturėjo niekada“, – teigė jis.

Atlikti Nemuno kelio modernizavimo darbai paskatino ne tik pramoginę, bet ir komercinę laivybą baržomis. „Užtikrinus reikalingą Nemuno žemupio vandens kelio gylį, šis kelias visiškai atvertas krovininei laivybai. Sudarytos galimybės nemažą dalį keliais vežamų krovinių perkelti į upių transportą, teikti pigesnes ir draugiškesnes aplinkai krovinių gabenimo paslaugas ir sumažinti sunkiojo transporto dalį automobilių keliuose“, – teigė V. Vinokurovas.

VVKD skaičiuoja, kad pernai, paskelbus krovininės laivybos pradžią, jau atlikta 20 reisų baržomis. Šiemet planuojama, kad krovinių kiekis augs. Pagrindinis Lietuvos vandens kelias (E41) driekiasi Nemuno upe ir Kuršių mariomis, jis jungia Kauną ir Klaipėdą, o taip pat yra transeuropinio vidaus vandenų transporto tinklo TEN-T dalis.

„Šis kelias Kauną tiesiogiai sujungia su Klaipėdos uostu ir tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje. VVKD pradėjus reguliariai gabenti krovinius Nemunu, vien per pirmąjį etapą suplanuota pervežti 100 tūkst. t krovinių per metus. Sutartys su krovinių pervežėjais aktyviai sudaromos, juos vilioja galimybė patogiai ir efektyviai gabenti krovinius, ypač nestandartinių gabaritų, labai sunkius ir birius krovinius“, – nurodė VVKD direktorius.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Vandens pramogos Kaune

1. Plaukimai irkelntėmis, vandenlentėmis, tempiant kateriams, treniruotės (laivonuoma.lt, feisbuke „Wakesurf Kaunas“, vandenlentes.lt, ciongo.lt).

2. „Wake Up Kaunas“ vandenlenčių parke Lampėdžiuose įrengta dviejų bokštų „Wake Line 3“ sistema su viena ilgiausių trasų Europoje. Taip pat siūloma pirmoji Lietuvoje vandenlenčių sistema uždaroje patalpoje (wakeup.lt).

3. Vandens motociklų, laivų nuoma (breezit.lt, feisbuke „Ekstremali nuoma“, jetrent.lt, feisbuke „Billion Jetski vandens pramogos“).

4. Ekstremalus plaukimas vandens formule Kauno mariose (dovanusala.lt).

5. Baidarių nuoma ir plaukimas Nemunu nuo Kauno HE (robis.lt, irklinis.lt, paneriopoilsiaviete.lt).

Turai, ekskursijos, kitos vandens pramogos:

1. Kelionė laivu „Raketa“ (laivasraketa.lt).

2. „Party Cruiser“ pasiplaukiojimai Kauno miesto ribose ir už jų (laivonuoma.lt).

3. Pramoginės-pažintinės kelionės laivu „Viktoria“ (pramogu-laivas.lt).

4. Plaukimai jachta, katamaranais (plaukimasjachta.lt., laivainuoma.lt).

5. Pasiplaukiojimai laivu „Vakarė“ (laivasvakare.lt).

6. Pramoginis skrydis lėktuvu „Amfibija“ virš Kauno marių (aeropilot.lt).

7. Ekskursijos (nemunastravel.lt, pasiplaukiojimai.lt, gerve.lt, ekskursijosidomiai.com).

8. „Like Bike“ dviračių maršrutai aplink įvairius vandens telkinius Kauno mieste (ikebike.kaunas.lt).

Infrastruktūros projektai

Šioje kadencijoje jau antrą kartą po tarybos posėdžio surengta mažumos valanda. Joje – įvairių, vieni su kitais nesusijusių klausimų gausa. Tiesa, iš anksto pasiruošti atsakymų nebuvo galimybės, tad dalis klausimų nebuvo pilnai atsakyti.

Domėtasi, kiek pabrango „Mokslo salos“ projektas. Administracijos direktorius Tadas Metelionis patikino, kad visų objektų sąmata keitėsi, tad ir „Mokslo sala“ – ne išimtis. Visgi, tikslius skaičius pažadėta klausiantiesiems atsiųsti paštu.

Robertas Kaunas atkreipė dėmesį į Vaišvydavos bendruomenę, kuri prašo atsižvelgti į infrastruktūrą – takelius, apšvietimą ir pan. Pasak T. Metelionio, Vaišvydavoje suplanuota mokyklos rekonstrukcija, rengiamas techninis projektas sutvarkant karjerą ir šią zoną padaryti rekreacine. Taip pat, pasak administracijos direktoriaus, rengiamas projektas ir tvarkyti pagrindinę Vaišvydavos gatvę.

Kazimieras Rimeikis klausė apie Gedimino gatvės ir Laisvės alėjos plytelių kokybę, mat nemažai jų ištrupėję. Administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras teigė, kad iš po žiemos atsiradę defektai Gedimino gatvėje bus artimiausiu metu sutvarkyti. Laisvės alėjos ištrupėję šuliniai taip pat bus tvarkomi, keičiant technologiją, kad ateityje tokia problema nesikartotų.

Opozicijos nariai taip pat domėjosi ir Tunelio gatvės bei Dainų slėnio tvarkymo darbais, ar bus spėta iki Dainų šventės. T. Metelionis patikino, kad yra rangovų pažadas Dainų slėnį sutvarkyti iki šimtmečio šventės. Tunelio gatvės atkarpa iki Radvilėnų plento taip pat bus sutvarkyta.

Vitas Lendraitis klausinėjo apie mažų emisijų zoną Senamiestyje bei kada prasidės Rotušės aikštės rekonstrukcija. P. Keras pažymėjo, kad įranga jau sumontuota ir veikia, o tarifai bus svarstomi gegužės mėnesio tarybos posėdyje. Rotušės aikštės techninis projektas laukia patvirtinimo ir per kelias savaites tikimasi turėti statybų leidimą, o statybas pradėti rudenį.

Aurimo Barkausko nuotr.

R. Kaunas iškėlė idėją, kad miesto viešajame transporte būtų galimybė atsiskaityti bankine kortele. Miesto savivaldybės atstovai pažymėjo, kad tikrai rengiamasi sudaryti galimybę už važiavimą miesto autobusais ar troleibusais atsiskaityti ir kitais būdais.

T. Metelioniui teko atsakyti ir dėl Aleksoto inovacijų parko. Operatoriaus rinkimui konkursas bus skelbiamas šiemet arba kitais metais. Taip pat jis nurodė, kad ruošiamasi pasirašyti dvi sutartys, tad bus užpildytas visas pastatas.

Susidomėjimas ledo arena

Adrijana Filinaitė kėlė klausimą dėl senosios ledo arenos, esančios Aušros gatvėje, uždarymo ledo sporto šakoms. Kiti opozicijos atstovai antrino, esą šis ledo rūmų klausimas nebuvo derintas su įvairiomis federacijomis.

Vicemeras Andrius Palionis teigė, kad žiemos sporto šakos persikelia į naujus Kauno ledo rūmus. Sudėjus sporto mokyklų grafikus, nemažinant jų treniruočių laiko, visos veiklos esą telpa naujuose, Kovo 11-osios gatvėje įsikūrusiuose ledo rūmuose.

A. Filiniatė dar papildomai klausė, kaip bus užtikrintas parkavimas ties naujaisiais Kauno ledo rūmais, nes ir dabar automobiliai vos telpa, mat čia statosi ir tie, kurie atvyksta į „Girstučio“ baseiną. T. Metelionis pažymėjo, kad stovėjimo aikštelė ties šiais objektais ir taip nėra maža, tačiau bus bandoma raginti lankytojus atvykti viešuoju transportu. Taip pat svarstoma padaryti riboto stovėjimo aikštelę, reguliuoti automobilių srautus.

Opozicijai rūpėjo ir sporto komplekso Aleksote statybos. Pasak savivaldybės, netoli Valstybinės mokesčių inspekcijos planuojamas objektas jau baigiamas projektuoti, o statybos leidimą ketinama gauti po maždaug mėnesio.

Kiti rūpimi klausimai

Audronė Jankuvenė pasidžiaugė, kad Kaunas investuoja į paliatyviąją slaugą, tačiau jai rūpėjo parkavimas prie K. Griniaus slaugos ligoninės. Administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė nurodė, kad čia bus įrengta daugiau nei 260 vietų.

Domėtasi ir narkotikų prevencijai skirtomis lėšomis. Miesto atstovai teigė, kad kasmet finansavimas šiai programai didėja, tai apima ir vaizdo stebėjimo kamerų įrengimas.

Egidijus Stancikas teigė, kad lopšelių-darželių vadovai susiduria su situacija, kuomet maisto produktus perka per perkančiąsias organizacijas, taip nepažeidžiami valgiaraščiai, tačiau už sutaupytus pinigus gali pirkti tik maisto produktus ir tada juos perka brangiai. Taip esą švaistomi pinigai. Pasak E. Stanciko, sutaupytus pinigus vadovai galėtų nukreipti į kitas problemas.

„Įstatymo koreguoti mums dar nėra suteikta teisė. Bet informacija nėra tiksli. Kiekviena įstaiga pateikia poreikį, kuris jiems reikalingas. Visa tai nuperkama ir papildomai jokių produktų neturėtų pirkti. Jei yra poreikis, produktai nuperkami centralizuotai“, – teigė administracijos direktoriaus pavaduotoja E. Andriuškienė.

Atkreiptas dėmesys į lauko kavinių plotus – ar viskas gerai, kai jie užima pusę tako. Be to, pasak opozicijos atstovų, Kaune nesusitvarkoma su naktinių barų keliamu triukšmu. Miesto atstovai patikino, kad lauko kavinių plotas – iš anksto suderintas. Jei kyla kokių pažeidimų, Viešosios tvarkos skyrius taiko nuobaudas, tačiau tai nėra didelė problema. P. Keras dėl triukšmo taip pat nurodė, kad yra galiojančios taisyklės, garso normos, tad jei yra nusiskundimų, visada policija ar Visuomenės sveikatos centras gali atlikti patikrinimų. Nors, anot administracijos direktoriaus pavaduotojo, dažnai yra daugiau skundų, nei realių problemų.

Aurimo Barkausko nuotr.

Mažumos valandos metu Ralfui Romeikai rūpėjo turistų srautai, tad klausė, ar „Kaunas IN“ gaus didesnį finansavimą miesto reklamai. T. Metelionis tikino, kad turistai skatinami įvairiais būdais. Ypač juos vilioja nauja infrastruktūra, tokia kaip stadionas, kuris pritrauks tūkstančius žmonių į pasaulinio lygio koncertus. Be to, miesto atstovai pažymėjo, kad kai Kaunas buvo Europos kultūros sostinė, tuomet turistų buvo gerokai daugiau, o dabar esą grįžtama prie įprastų skaičių.

Gera daryti gerą

Šeštadienį pasitaikė žvarbokas oras, vietomis lijo, tačiau žmonės vis tiek rinkosi į III fortą padėti aptvarkyti aplinką, suremontuoti forto vidaus akcentus.

„Kol kas mes tik dviese. Skutam bulves ir verdam žadėtą karkutę. Matyt, teks talką nukelti, nes lyja. Aišku, turime darbų ir forto viduje, bet nežinia, kas ateis, kai toks oras“, – prieš sutartą talkos pradžios laiką kalbėjo „Sąnašos“ bendruomenės vadovas Laurynas Čėsna.

Tačiau netrukus jis „Kauno dienai“ pranešė, kad žmonės, visgi, renkasi į talką, nors dar ir nenustojo lyti. Iš tiesų, tvarkyti forto prieigas buvo pasiruošusi aktyvių žmonių grupelė, apsiginklavusi grėbliais, lietpalčiais ir nusiteikimu daryti gerus darbus.

Pastebėjome, kad naujasis modelis, kai tvarkymosi akcija vyksta ne vieną dieną, o visus metus, pasiteisina.

Seniavoje esantis III tvirtovės fortas – nėra labai apleistas, nes čia nuolat vyksta bendruomenės renginiai, vietiniai kviečia čia sutikti Jonines ar kitas šventes, tad vieta ir taip kartais aptvarkoma. Visgi, dar yra tokių, kurie linkę šiukšlę numesti į krūmus, o ne išsinešti ir vėliau išmesti į šiukšliadėžę. Taip pat pasitaiko, kad į šią istorinės tvirtovės teritoriją žmonės specialiai atveža ir išmeta nebenaudojamus daiktus ir taip subjauroja aplinką, todėl „Sąnašos“ bendruomenė ir pakvietė susiburti geriems darbams bei neapleisti šios vietos, kad būtų malonu dar kartą susitikti.

Žinoma, talkoje teko ir grėbti senus, dar nuo pernai užsilikusius medžių lapus. Talkos organizatoriai kvietė pasikrapštyti ir forto viduje, kad istorinis statinys nepraleistų vandens ir būtų kuo ilgiau išsaugotas.

Po aplinkos švarinimo darbų laukė savanorių virta kiaulės koja. Taip pat dalyviai atsinešė vaišių tam, kad galėtų ir toliau dalytis gerumu ir tai, ką kiekvienas turi.

Kvietė registruotis

Nors sako, kad balandis – švaros mėnuo, tačiau akcijos „Mes darom“ organizatoriai pakvietė aplinką tvarkyti ne tik nustatytą datą metuose, tačiau tada, kada patiems patogu. Tiesa, šį savaitgalį bendruomenės buvo kviečiamos registruoti talkas, kad surinktos atliekos galėtų būti tinkamai sutvarkytos regioniniuose atliekų tvarkymo centruose.

„Pastebėjome, kad naujasis modelis, kai tvarkymosi akcija vyksta ne vieną dieną, o visus metus, pasiteisina. Suprantame, kad ne visiems vienas savaitgalis gali būti patogus, todėl taip suteikiame daugiau laisvės rinktis ne tik iniciatyvos laiką, bet ir formą. Be to, tokiu būdu skatiname įmones ir bendruomenes galvoti apie aplinkos gražinimą ne tik pavasarį“, – kalbėjo VŠĮ „Mes Darom“ komunikacijos vadovas Edvardas Glušokas.

Akcijos organizatoriai skelbė, kad talkų metu surinktos ir išrūšiuotos didelių gabaritų atliekos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Utenos ir Telšių regionuose esančiose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse bus priimamos pagal šiose aikštelėse nustatytą tvarką, bet neįtraukiant jų į fizinių asmenų metinius limitus. Svarbu tik padaryti nuotraukas, kurios patvirtins, jog atliekos surinktos balandžio 19 ar 20 dieną vykusios „Darom kartu su SDG“ platformoje registruotos talkos metu.

Simboliškos dovanos

2023 m. „Blue Yellow“ organizacija padėkojo SDG įmonei už paramą Ukrainai, įteikdama  atkovotos Ukrainos žemės gabalėlį su saulėgrąžos sėkla. Šis apdovanojimas buvo įprasmintas pasodinant saulėgrąžas įmonės kieme. Kai saulėgrąžos išaugo ir pražydo, sulaukta daug gražių atsiliepimų, o pasigrožėti augalais atvyko net Kaune besimokantys Ukrainos vaikai.

„Nusprendėme šia idėja dalintis ir „Mes Darom“ iniciatyvos metu – nuo balandžio 15 d. SDG biuruose, dvylikoje Lietuvos miestų, kartu su pirštinėmis ir maišais šiukšlėms rinkti, bus dalinamos saulėgrąžų sėklos visiems iniciatyvų kūrėjams. Taip pat kviesime visus norinčius registruotis ir dalyvauti saulėgrąžų sodinimo akcijoje. Lietuva gali ne tik švarinti savo aplinką, bet ir gražinti ją saulėgrąžų žiedais“, – teigė akcijos „Mes darom“ rėmėjas, SDG generalinis direktorius Eduardas Jasas.

Tūkstančiai sodinukų

Balandžio 20-ąją šimtai savanorių įvairiose vietose rinkosi į miškasodį. Kauno regione buvo numatytos keturios vietos: Vaišvydavos, Karmėlavos bei dvi ties Jonava esančiose girininkijose. „Kauno diena“ apsilankė vienoje šių vietų.

Pirmiausiai savanoriams išdalyti beržų, pušų bei eglių sodinukai. Taip pat įteikti įrankiai ir duotos instrukcijos, kaip sodinti medžius, kokius tarpus palikti. Išrikiavus žmones į iš anksto paruoštas vagas, prasidėjo tikrasis medžių sodinimo darbas.

„Esame Valstybinės miškų urėdijos Dubravos regioniniame padalinyje ir sodiname trijų rūšių medžius, nes norime sukurti įvairiarūšį mišką, kad jis būtų atsparesnis gamtinėms sąlygoms, iššūkiams. Sodiname medžius grupėmis. Ten, kur aukščiau ir sausiau – pušaites, kur žemiau ir šlapiau – beržus, o vidutinio drėgnumo žemėje sodiname egles“, – kalbėjo Dubravos padalinio vyriausiasis miškininkas Marius Gruzdas.

Vien Karmėlavos girininkijoje buvo paruošta apie 7 tūkst. sodinukų, o visoje Lietuvoje – ne vienas milijonas medžių. „Visi sodinukai vienų metų amžiaus. Vien čia bus pasodinta apie 3 ha ploto miško. Miško sodinimui paruošėme ir specialių įrankių, tačiau žmonės ir su savais atvažiavo“, – pridūrė miškininkas.

Skaičiuojama, kad vienas žmogus per dieną gali pasodinti  apie 1 tūkst. medžių, priklausomai nuo to, kokią rūšį sodina. „Mes viską prižiūrime, konsultuojame, kad medžiai būtų pasodinti tinkamai. Žmonės labai noriai sodina ir prisideda prie šios gražios iniciatyvos, kad iš tiesų Lietuvos girios žaliuotų“, – kalbėjo miškininkas.

Lietus – pagalbininkas

Valstybinės miškų urėdijos specialistai tikino, kad lietus miškasodyje yra pagalbininkas, kuris iš karto palaisto sodinukus. Todėl tikimasi, kad medžiai greitai prigis ir ateityje užaugs į gražų mišką, tapsianti tikrais žemės plaučiais.

„Oras fantastiškas, žmonės gerai nusiteikę, sodina su meile, tad tikrai yra tinkams sąlygos medžiams augti. Manau, kad tikrai visi medžiai prigis“, – juokavo M. Gruzdas.

„Ryte dar šlapdribos buvo, galvojau, kas bus liūdna, bet žmonių vis tiek prisirinko, – sakė Karmėlavos girininkas Kęstutis Bacvinka. – Čia, kur esame, yra kirtavietė. Kur iškirsta, mes atsodinam. Galima mišką atkurti keliais būdais. Šioje vietoje buvo jau subrendęs miškas, kuris jau nesurinko dvideginio, o jį pūdamas atidavė atgal. Daugiausiai deguonies kuria jaunas miškas. Augavietėje tada atsodinami medžiai, čia galima vienu metu tai padaryti ir sukurti atsparesnį ligoms mišką“.

Pasak jo, kitas būdas, kaip atkurti miškus, tai dalinai praretinant senus medžius, tuomet jų vietoje užsisėja jauni. Vėliau reikia prižiūrėti viršutinį medžių sluoksnį, paliekant šviesos jauniems medeliams. Tačiau tokiu atveju į mišką reikia važiuoti ir darbus atlikti ne vieną kartą. Sodinant plynoje kirtavietėje gerokai galima gerokai paprasčiau atlikti darbus.

„Naujai pasodinus mišką iki medžių brandos reikės laukti kokia 90 metų“, – pridūrė girininkas.

Jaučia prasmę

Nors šeštadienį oras tikrai nelepino šiluma, tačiau savanorių entuziazmo tai nei kiek nesumenkino. Vien į Karmėlavos girininkijos mišką susirinko apie 100 žmonių.

Vieni atkeliavo su šeimomis, kiti – su mokyklų ar darbo bendruomenėmis. Pasirūpinę darbinėmis pirštinėmis, kastuvais, žmonės pasiėmė šūsnį sodinukų ir, išklausę miškininkų instrukcijų, su šypsenomis veiduose kibo darbuotis.

„Labai mylim gamtą, daug laiko joje praleidžiame. Mūsų mokykla ir šiaip labai aktyvi, stengiamės visur dalyvauti. Smagiau visiems kartu, todėl ir atvykome ne po vieną. Dalyvauja ir gamtos, biologijos mokytojai, ir sveikatos specialistai. Mes tikėjomės, kad lis, todėl toks oras neišgąsdino“, – kalbėjo tik laibą berželio sodinuką į žemę įkišusi Jonavos Justino Vareikio progimnazijos atstovė Viktorija.

„Aš jau gal šeštą kartą dalyvauju miškasodyje, tęsiu tradiciją toliau, nes tai yra labai prasminga. Esu pabaigęs mokslus Miškų ir ekologijos fakultete, pagal išsilavinimą esu aplinkosaugininkas-ekologas, todėl miškasodis labai siejasi su mano darbine veikla, laisvalaikiu ir būvimu gamtoje. Reikia nepamiršti, kad, visgi, žmonės yra vartotojai ir jiems reikia medienos, tačiau reikia tuos medžius ir atsodinti. Šiemet miškasodis dedikuotas Lietuvos dainų šventės šimtmečiui, tad, manau, kad tai graži idėja Lietuviai padovanoti 100 girių“, – apie tai, kad medžių sodinimas suteikia prasmę, kalbėjo Tomas.

Jis su specialiu įrankiu sodino pušeles ir tikino, kad šiuos medelius sodinti paprasčiausia. Tereikia į žemę įsmeigti įrankį, pro jo vamzdį nuleisti nedidukę pušelę, spustelti ir medis pasodinamas. Žinoma, dar šiek tiek prispaudžiama žemė ties sodinukais, kad jie galėtų tvirčiau laikytis, kol prigis.

Nežino, kaip elgtis

Į „Kauno dienos“ redakciją keliauja gyventojų užklausos, dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos apie NATO karines pratybas ir galimą komendanto valandos įvedimą. Žmonės teiraujasi, ką jiems reikės pratybų metu daryti.

„Skelbia, kad bus didžiausios NATO pratybos, kurios vyks ir Kauno apylinkėse, bet informacijos kas, kur ir kaip – nelabai yra. Gal dėl intensyvaus karinės technikos judėjimo bus kur nors ribojamas eismas? Žmonės juk nori planuotis savo laiką, tai galima būtų nesimaišyti kariškiams, tik kad neaišku, kada ta technika ir kur važiuos“, – pasisakė viena kaunietė Gabrielė.

Kiti susirūpino dėl galimo komendanto valandos įvedimo, mat tokios situacijos niekada neturėjo, tad kaip elgtis – nežinia.

Nesinori po to ir kokios baudos ar kariškių įspėjimo gauti, kad tos valandos nesilaikom.

„Kada bus ta komendanto valanda? Ar ji bus visam Kaune ar tik tam tikrose teritorijose? Ką gyventojams reikės jos metu daryti? O gal kaip tik negalima kažko daryti, eiti, šuns vedžioti ar sportuoti? Niekada nebuvo įvesta komendanto valanda, nelabai aišku, koks gyventojų vaidmuo. Nesinori po to ir kokios baudos ar kariškių įspėjimo gauti, kad tos valandos nesilaikom“, – klausimų daugiau nei atsakymų turėjo kitas kaunietis Jokūbas.

Planai – vėliau

„Kauno diena“ paprašė tiek miesto savivaldybės, tiek ir Lietuvos kariuomenės atstovų pakomentuoti apie artėjančias NATO pratybas. Domėjomės ir dėl minėtos komendanto valandos, ir dėl galimo karių judėjimo. Buvo įdomu, kuriose vietose vyks aktyvūs pratybų veiksmai, bei kaip pasiruošti gyventojams, kad netrukdytų. Tačiau kol kas detalės neatskleidžiamos.

„Kauno miesto savivaldybės administracija užduotis gaus iš pratybų organizatorių. Jomis siekiama treniruoti Karo komendantūrų veiklą, gerinti komendantūros sąveiką su savivaldybės administracija. Gyventojams aktuali informacija, susijusi su pratybomis, bus skelbiama oficialiais savivaldybės kanalais“, – lakoniškai atsakė Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Civilinės saugos ir mobilizacijos poskyrio vedėja Raminta Jančauskaitė.

Lietuvos kariuomenės atstovai taip pat nesileido į detales ir „Kauno dienai“ pateikė labai abstraktų komentarą.

„Lietuvoje balandžio – birželio mėnesiais vyks virš 20 nacionalinių ir tarptautinių Lietuvos kariuomenės pratybų, kurių didžiausias pristatysime kiekvieną gegužės ketvirtadienį (pirmas susitikimas įvyks balandžio 30 d.) LK media centre, Totorių g. 25, Vilniuje, taip pat platinsime pranešimus spaudai su tikslia veiksmų ir vietų informacija prieš kiekvienas dideles pratybas.

Tad visa informaciją, susijusią su Kauno regionu, galėsite gauti apsilankiusi LK media centro organizuojamuose susitikimuose arba iš platinimų spaudos pranešimų“, – dėstoma „Kauno dienai“ atsiųstame komentare.

P. Maluko/BNS nuotr.

Vilnius – atviresnis

Praėjusią dieną kariuomenės surengtoje spaudos konferencijoje buvo įvardyta, kad komendanto valanda gali būti įvesta ir Vilniuje. Sostinės savivaldybė visuomenei pateikė kiek detalesnę informaciją apie artėjančias NATO pratybas.

ELTA skelbė, kad vykstant karinėms pratyboms tam tikroje Vilniaus miesto dalyje gegužės 7–8 dienomis nakties metu bus įvedama komendanto valanda. Jis esą bus įvedama išskirtinai mažai apgyvendintose, pramoninėse vietovėse nakties metu, po 24 val. ir tęsis iki 5 val.

Be to, Viršuliškių ir Panerių rajonuose vyks karinių vienetų judėjimas ir policijos reidai. Taip pat kariai kartu su šauliais treniruosis vykdyti teritorijos kontrolę be policijos, stabdys tik pratyboms numatytą transportą, vykdys kai kurių objektų apsaugą.

Kaip ELTĄ informavo Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų pratybos sostinėje ir Kaune vyks gegužės 6–8 dienomis. Pratybų metu bus tikrinamas institucijų, įstaigų ir organizacijų pasirengimas vykdyti mobilizaciją ir sąjungininkų priėmimo užduotis, turto rekvizavimas ir komendanto valandos paskelbimas.

Apie tai, kad artimiausiais mėnesiais Lietuvoje prasidės intensyvioji NATO pratybų fazė, antradienį pranešė Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. Jis pažymėjo, kad šalyje treniruosis daugiau nei 20 tūkst. šalies ir sąjungininkų karių.

Dalyvauti pratybose bus pašaukti 2500 aktyviojo rezervo karių, dar keli tūkstančiai bus pakviesti trumpai informacijos sutikrinimo procedūrai. Pratybų metu bus testuojama ir komendantūrų sistema.

Keista situacija

Iki gegužės 2 d. gyventojai, besiverčiantys individualia veikla, išsiėmę verslo liudijimus ar gavę kitų pajamų privalo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sistemoje deklaruoti praėjusių metų pajamas ir susimokėti mokesčius tiek VMI, tiek „Sodrai“.

Į „Kauno dieną“ kreipėsi keli kauniečiai, kurie nelaukė nustatyto termino ir pajamas deklaravo anksčiau, tačiau teko gerokai nusivilti. Pernai žmonės dirbo daug, gavo, atskaičiavus mokesčius, beveik vidutinį šalies atlyginimą, tačiau to nepakako, kad „Sodra“ įskaitytų vienus darbo stažo metus.

„Labai keista, kai kas mėnesį, atskaičiavus mokesčius, pernai gavau po 1,1–1,2 tūkst. eurų, bet „Sodrai“ to neužteko ir man neįskaitė net visų darbo stažo metų. Pagal mano deklaruotas pajamas išėjo, kad surinkau apie 0,95   metų. Iki visų metų nedaug pritrūko. Kitaip tariant, man teks ilgiau dirbti, kad turėčiau darbo stažą ir galėčiau ateityje gauti normalią pensiją“, – stebėjosi kaunietis Titas.

Jis pernai pagal individualios veiklos pažymą klientams atliko įvairius vaizdo ir garso montavimo darbus.

Skaičiai: jei pernai individualią veiklą vykdantis asmuo gavo mažiau nei 16 tūkst. eurų pajamų, jam nebus įskaityti pilni metai darbo stažo. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Ar socialiai teisinga?

Kitas kaunietis Rytis papuolė į tokią pat situaciją, kai pernai dirbo visus metus, gavo gana neblogą atlyginimą, tačiau taip ir nesurinko darbo stažo. Vyras gerokai pasipiktino tokia tvarka.

„Pagal darbo sutartis dirbantys asmenys turi gauti bent minimumą, kad jiems būtų įskaityti vieni metai darbo stažo. Aš pernai gavau vidutiniškai apie 1 tūkst. į rankas, bet ir man metų stažo nėra. Palyginkime: pernai minimali alga, neatskaičiavus mokesčių, buvo 840 eurų, aš vidutiniškai uždirbdavau apie 1,4 tūkst. eurų, atskaičiavus mokesčius – apie 1,1 tūkst. eurų. Sumos žymiai skiriasi, bet metų stažo negavau“, – sakė Rytis, pagal individualią veiklą pernai atlikęs remonto darbus.

Vyras vardijo aspektus, kai pagal individualią veiklą dirbti kartais būna net sudėtingiau nei tiems, kurie turi nustatytą darbo grafiką ir gauna atlyginimą pagal darbo sutartį. Pasak kauniečio, turėtų būti įvertinamos pastangos, kad žmogus nori dirbti ir pats užsidirba, gautais pinigais skatina šalies ekonomiką ir gali nusipirkti visko daugiau, nei gaunantis minimalų darbo užmokestį. Todėl, anot pašnekovo, gyventojai turėtų būti skatinami dirbti sau, gauti pajamų ir už tai nebūtų baudžiami, nesurenkant reikiamo darbo stažo.

„Mes patys sau susikuriame darbo vietą, turime ieškoti klientų, dirbti dažnai net daugiau nei tie, kurie įdarbinti pagal darbo sutartis. Be to, mūsų atlyginimas kas mėnesį kinta, ne visada gali prognozuoti, kiek pavyks užsidirbti, todėl mums ir taip sudėtingiau gauti atlygį, bet „Sodra“ tokių pastangų juk nevertina ir dirbančius pagal individualią veiklą tarsi nubaudė ir neįskaitė reikiamo darbo stažo.

Man tai – socialinis pasityčiojimas, kai veiklūs žmonės nesėdi valstybei ant kupros, dirba, moka mokesčius, bet deklaravę pajamas sužino, kad to stažo kaip ir nėra. Jau nekalbant apie tai, kad daugiau uždirbus „Sodra“ skaičiuoja papildomus taškus, kurie ateityje taip pat lemia pensijos dydį. Vadinasi, individualiai dirbantys žmonės turės ne tik ilgiau dirbti, kad gautų tą reikiamą darbo stažą, bet ir gerokai daugiau uždirbti“, – sistemą socialiai neteisinga vadino Rytis.

Moka mažiau mokesčių

„Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič „Kauno dienai“ aiškino, kad nors mokesčių tarifai tiek dirbantiems pagal darbo sutartį, tiek pagal individualios veikos pažymą, yra vienodi, tačiau skiriasi apskaičiavimo tvarka, todėl vieni gyventojai surenka darbo stažo metus, kiti – ne.

„Individualios veiklos tarifai valstybinio socialinio draudimo įmokoms yra tokie patys kaip ir dirbantiems pagal darbo sutartį, tačiau skiriasi suma, nuo kurios skaičiuojamos įmokos. Praktikoje tai reiškia, kad individualią veiklą vykdantys žmonės, kurie uždirbo tokią pat sumą, neatskaičiavus mokesčių, kaip ir dirbantys pagal darbo sutartį, sumoka mažiau socialinio draudimo įmokų. Dėl to ir išmokos ar įgytas stažas senatvės pensijai yra proporcingai mažesnis“, – aiškino M. Kozič.

Ji priminė, kad valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų tarifas – 12,52 proc., jei žmogus nekaupia pensijai papildomai, ir 15,52 proc., jei žmogus dalyvauja antros pakopos pensijų kaupime. Privalomajam sveikatos draudimui (PSD) skiriama 6,98 proc. nuo pajamų.

Kaip apskaičiuojama?

„Sodros“ atstovė pateikė ir kelis pavyzdžius, kaip apskaičiuojami mokesčiai dirbant pagal darbo sutartį, ir pagal individualią veiklą.

Štai pagal darbo sutartis dirbančių asmenų įmokos mokamos nuo viso priskaičiuoto darbo užmokesčio. Pavyzdžiui, jei žmogus uždirba 1,5 tūkst. eurų, neatskaičiavus mokesčių, nuo tos sumos ir bus skaičiuojamos įmokos. Tokiu atveju iš apdraustojo išskaičiuojama 292,5 euro VSD ir PSD įmokų.

Pagal patvirtintą tvarką, individualią veiklą vykdančio asmens įmokų bazę sudaro 90 proc. individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų, neatėmus VSD ir PSD įmokų. „Apmokestinamosios pajamos – tai tos pajamos, kurios lieka, kai iš pajamų atimamos išlaidos, susijusios su pajamų uždirbimu“, – aiškino M. Kozič.

Jeigu individualią veiklą vykdantis žmogus nerenka dokumentų, pagrindžiančių jo išlaidas, tuomet sąnaudomis jis gali laikyti 30 proc. pajamų. Pavyzdžiui, žmogus suteikė paslaugas ir išrašė 1,5 tūkst. eurų sąskaitą. Pritaikius 30 proc. sąnaudų, apmokestinamosios pajamos yra 1 050 eurų.

„Šiuo atveju, kadangi „Sodros“ įmokų bazė – 90 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų, įmokos bus skaičiuojamos nuo 945 eurų sumos. Individualią veiklą vykdantis žmogus sumokės 184,27 euro VSD ir PSD įmokų“, – apie tai, kad skiriasi sumokami mokesčiai nuo individualios veiklos ir darbo užmokesčio, nurodė „Sodros“ atstovė.

Tai – socialinis pasityčiojimas, kai veiklūs žmonės dirba, moka mokesčius, bet deklaravę sužino, kad to stažo kaip ir nėra.

Vieni stažo metai įgyjami, jeigu per metus sumokama socialinio draudimo įmokų ne mažiau nei nuo dvylikos tais metais nustatytų minimalių mėnesio algų (MMA). „Jeigu įmokų sumokėta mažiau, atitinkamai įgyjama mažiau stažo. Daugiau negu metų stažo per metus įgyti negalima. Vienas apskaitos vienetas (taškas) įgyjamas, jei per metus sumokama pensijų draudimo įmokų ne mažiau nei nuo dvylikos tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto dalis. Per metus galima įgyti daugiausia penkis apskaitos taškus“, – aiškino M. Kozič.

Pagal pateiktą formulę, kaip skaičiuojami individualios veiklos mokesčiai, gyventojai per visus 2023 m. turėjo gauti 16 tūkst. eurų pajamų. Jei tokių pajamų negavo ir deklaravo mažiau, jie nesurinko vienų metų darbo stažo.

Įvertinus tai, kad šiemet minimali alga, neatskaičiavus mokesčių, 924 eurai, gyventojai, besiverčiantys individualia veikla, 2024-aisiais turi gauti ne mažiau kaip 17,6 tūkst. eurų pajamų, kad įgytų vienų metų stažą.

Jau byra asfaltas

Pernai metų balandį pradėti kapitaliniai „Regitros“ įkalnės remonto darbai. Miestas skelbė, kad jų metu ruošiamasi įrengti požemines komunikacijas, pėsčiųjų takus ir atnaujinti stipriai susidėvėjusią gatvės dangą. Tačiau iki šiol neįrengti net borteliai.

Vairuotojai atkreipė dėmesį, kad kol nėra normaliai sutvirtinti šlaitai, įrengti takai ir borteliai, važiuoti šia įkalne sudėtinga. Čia galima važiuoti tik viena eismo juosta, kita dėl nebaigtų darbų dar uždaryta.

Kauniečiai pirštu baksnojo į tą eismo juostą, kuria kasdien važiuoja didelis transporto srautas. Pasak jų, jau byra anksčiau paklotas asfaltas ir įdirbis eina šuniui ant uodegos.

„Kadangi nėra bortelių, automobiliai nuolat važiuoja vos ne kelkraščiu, todėl jau lūžta asfaltas, byra pagrindai. Jei būtų normaliai padaryta, neatsivertų naujų duobių, o dabar išasfaltavo vieną juostą, ja paleido eismą, bet, matyt, teks naujai kloti dangą, nes tie gatvės kraštai tikrai neatlaiko svorio, lūžta“, – pastebėjo viena „Kauno dienos“ skaitytoja.

Nuolatinės spūstys

Kadangi Romainių gatvės kalnu galima važiuoti tik viena eismo juosta, vairuotojai keiksnojasi dėl nesibaigiančių spūsčių. Ypač per piką šią vietą geriau aplenkti ir į namus keliauti aplinkkeliais.

„Ties tuo „Regitros“ kalnu – pastovus automobilių srautas, pastovios spūstys. Pikčiausia, kad metus tvarko, bet nieko realiai nepadarė. Kiek ten važiuoju, nė vieno darbininko, nė vienos jų technikos nėra. Imtų, sutvarkytų ir būtų ramu, o dabar kelininkai kažkur dingę, realūs darbai nevyksta, o vairuotojai priversti dusti spūstyse“, – piktinosi vairuotojai.

Defektai: kol nesutvirtinti šlaitai, neįrengti borteliai, byra pakloto asfalto kraštai. Regimanto Zakšensko nuotr.

Kada paleis eismą?

Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis „Kauno dienai“ teigė, kad anksčiau „Regitros“ įkalnės remonto darbų esą nebuvo galima užbaigti dėl orų. Dabar žadama, kad kelininkai vėl greitu metu pasirodys šioje vietoje ir tęs pradėtus darbus.

„Žiemą kelininkai atraminės sienutės kalti negalėjo. Dėl šios priežasties darbai ir užtruko. Tačiau nuo sutarties terminų grafiko dar neatsiliekame“, – teigė miesto specialistas.

Kadangi nėra bortelių, automobiliai nuolat važiuoja vos ne kelkraščiu, todėl jau lūžta asfaltas, byra pagrindai.

Pasidomėjome, kaip vertinama tai, kad dėl neįrengtų bortelių jau byra anksčiau paklotas asfaltas. Ar neteks naujai kloti kelio dangos?

„Rangovas visų darbų neužbaigė, todėl jų vertinti kol kas negalime. Tačiau per atliktų darbų vertinimą tikrai atsižvelgsime į gyventojų pastebėjimus“, – teigė A. Pakalniškis.

Jis įvardijo ir terminą, kada Romainių gatvės įkalne bus galima važiuoti laisviau. „Pagal rangovų pateiktą darbų tvarkaraštį, abipusis eismas įkalnėje bus paleistas gegužės pabaigoje“, – pažymėjo Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas.

Visos Romainių gatvės ir įkalnės remonto darbų kaina – apie 5 mln. eurų.

Fontanas vėl veiks

Kaune fontanai pradeda šių metų sezoną, kai kuriuose jų jau šoka vandens srovės, o po ilgos pertraukos atgims ir dar vienas fontanas. Steigiamojo Seimo aikštės fontanas netrukus sulauks darbininkų.

„Po atnaujinimo Steigiamojo Seimo fontanas išlaikys senąją kompoziciją, dizaino elementai nebus keičiami. Suplanuotas paprastasis remontas: atstatyti hidroizoliaciją ir baseino plokštes, atnaujinti techninės fontano dalies įrenginius, atlikti kitus smulkius darbus“, – „Kauno dienai“ komentavo Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Jis informavo, kad darbus planuojama užbaigti iki vasaros, remontui numatyta apie 10 tūkst. eurų. Jei suplanuoti remonto darbai vyks sklandžiai, šį sezoną Kaune atsiras dar viena vieta, kur bus galima pasidaryti asmenukę.

Buvo kiti prioritetai

Paklausus, kodėl užtruko šio fontano remonto darbai ir kelerius metus ši vieta buvo tuščia, miesto specialistas nurodė, kad savivaldybė darbus vykdė kitose vietose, bet dabar atėjo laikas atsinaujinti ir Steigiamojo Seimo aikštės fontanui.

„Šie darbai anksčiau nebuvo atlikti dėl kitų prioritetų. Kaunas nuosekliai atnaujina viešąsias erdves ir jose esančius objektus. Per pastaruosius kelerius metus atgijo ir tarptautinio pripažinimo sulaukė Vienybės aikštė, atgimė Kauno valstybinio muzikinio teatro sodelis su fontanu, rekonstruotas vienas gražiausių Kauno tarpukario architektūros objektų – Kauko laiptai su viršutine terasa ir ten veikiančiu fontanu“, – pažymėjo A. Pakalniškis.

Darbus planuojama užbaigti iki vasaros, remontui numatyta apie 10 tūkst. eurų.

Aikštės pokyčių vizijos

„Kauno diena“ primena, kad praėjusių metų pabaigoje viešai pristatyta idėja dalį Steigiamojo Seimo aikštės užstatyti pastatais. Jie esą galėtų rikiuotis palei Šv. Gertrūdos ir Birštono gatves, o viduryje būtų suformuota tarsi uždara aikštė.

Pristatant detaliuosius planus, savivaldybės atstovai aiškino, esą aikštė nyki, netraukia joje pasibūti dėl per didelio eismo triukšmo, todėl reikalingi šios centrinės Kauno vietos pokyčiai.

„Šis projektas labai svarbus, nes Senamiestyje ir Naujamiestyje turi būti atstatytos teisingos gatvių trajektorijos, erdvėse turi būti perimetrinis užstatymas, kuriama architektūra, kuri skatintų žmones vaikščioti, o ne važiuoti automobiliais. Ši aikštė neveikia dėl transporto triukšmo taršos. Užstatydami palei gatvę sudarytume tam tikrą buferį ir taip būtų sprendžiama triukšmo problema. Tokiu atveju čia būtų galima įrengti skverą ar jaukesnę erdvę“, – praėjusių metų gruodį kalbėjo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas.

Atgims: apleistame Steigiamojo Seimo aikštės fontane šiemet vėl bus paleistas vanduo. Regimanto Zakšensko nuotr.

Rengiant Steigiamojo Seimo aikštės ir gretimų teritorijų detalųjį planą keltas uždavinys numatyti optimalią 1,7 ha teritorijos urbanistinę struktūrą, kuri neprieštarautų Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajam planui. Detalieji planai apėmė ne tik Steigiamojo Seimo aikštę, bet ir Šv. Gertrūdos g. 7, 22 ir 38 sklypus, esančius kitoje gatvės pusėje nei pati aikštė.

Pagal planą teritorija suskirstyta į penkis sklypus, beveik visuose numatytas perimetrinis užstatymas arba paliktos ir dabar esančios žaliosios erdvės. Plano rengėjai įvardijo siekį humanizuoti miesto istorinių dalių gatves, t. y. mažinti transporto parametrus ir didinti galimybes pėstiesiems ir bemotorėms transporto priemonėms.

„Plentprojekto“ teritorijų planavimo architektė ir projekto vadovė Gailutė Zimnickienė tąkart pasakojo, kad XIX a. aikštėje veikė turgus, tad dabar norima atkurti urbanistinę struktūrą. Šv. Gertrūdos gatvė taip pat buvo intensyviai užstatyta, todėl, statant pastatus šalia gatvės, būtų iš dalies atkurtas istorinis vaizdas.

Planų pristatymo metu pasiūlyta pačioje aikštėje ties gatvėmis užstatyti erdvę pastatais, viduje tarsi sukuriant atskirą zoną. Čia esą būtų ribojamas aukštingumas, kad nauji pastatai neišsiskirtų iš bendro Senamiesčio vaizdo. Tiesa, nors visuomenei pernai pristatyti detalieji Steigiamojo Seimo aikštės planai ir galimos konversijos, kol tai taps realybe, gali praeiti ir dešimtmetis.