G. Nausėda Ukrainos vadovą taip pat patikino, kad Lietuva toliau bendradarbiaus su Ukraina tarptautinėje erdvėje, visokeriopai rems šalies gynybos reformas bei teiks materialinę ir humanitarinę pagalbą.

„Kalbėjome apie Ukrainos bendradarbiavimą su NATO, įskaitant Ukrainos indėlį į NATO operacijas ir mokymus. Pabrėžiau, kad ir Lietuva toliau rems bei teiks paramą Ukrainos gynybos reformoms, teiks materialinę pagalbą, gydys sužeistus karius“, – po susitikimo su V. Zelenskiu Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.

Kartu šalies vadovai sankcijų Rusijai atžvilgiu patikino turį vienodą nuomonę: jos turi likti.

„Kol kas manome, kad ES sankcijos Rusijai turi likti, kol bus įgyvendinti Minsko susitarimai, ir tai yra abiejų pusių tvirta nuomonė. Matome konkrečius Ukrainos žingsnius, siekiant konflikto Donbase sprendimo. Dabar laukiame konkrečių ir tikrai labai apčiuopiamų žingsnių iš Rusijos pusės“, – teigė G. Nausėda.

Kol kas manome, kad ES sankcijos Rusijai turi likti, kol bus įgyvendinti Minsko susitarimai, ir tai yra abiejų pusių tvirta nuomonė.

Tuo metu V. Zelenskis, padėkojęs Lietuvai už kietą poziciją dėl Ukrainos suvereniteto ir nepriklausomybės, taip pat patikino, kad sankcijos turi likti.

„Mes matome aiškų supratimą, kas liečia sankcijas – sankcijos turi likti iki visiškos Ukrainos teritorijų deokupacijos, paleidžiant visus mūsų politinius kalinius“, – pridūrė V. Zelenskis, pabrėžęs, kad informavo Lietuvos vadovą apie situaciją okupuotuose regionuose.

Ukrainos prezidentas dar kartą padėkojo Lietuvai už nuolatinį palaikymą, karių gydymą bei kitą pagalbą.

„Lietuva yra mūsų labai ištikimas sąjungininkas ir partneris“, – konstatavo V. Zelenskis. Jis taip pat patikino, kad Ukraina toliau sieks NATO plėtros.

Palinkėjo nedaryti nepagrįstų nuolaidų

G. Nausėda trečiadienį palinkėjo Ukrainos vadovui nedaryti nepagrįstų nuolaidų artėjančiose derybose dėl taikos rytinėje šalies dalyje.

Ukrainos, Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai gruodžio 9 dieną Paryžiuje turėtų susitikti naujam taikos Donbase derybų raundui.

„Palinkėjome sėkmės derantis su ganėtinai stipriu derybų partneriu, nedaryti tų nuolaidų, kurios būtų nepagrįstos“, – bendroje spaudos konferencijoje su V. Zelenskiu sakė Lietuvos prezidentas.

Jis tvirtino, kad laukiama nuolaidų ir iš Rusijos pusės, nes „tik tai gali būti pavadinta derybomis“.

G. Nausėda teigė besitikintis, kad būsimų derybų rezultatai sumažins įtampą regione, atkurs Ukrainos teritorinį vientisumą ir „leis Ukrainai ir Rusijai bendradarbiauti kaip lygus su lygiu“.

V. Zelenskis sakė, kad iš būsimo susitikimo Paryžiuje nesitiki didelių pergalių ar pabaigti karą „rytoj“.

„Aš noriu aiškaus supratimo, kaip Ukrainos, šalies, kuri kariauja, prezidentas, kada mes galime ir kaip mes galime iš tikrųjų sustabdyti šitą karą“, – teigė Ukrainos prezidentas.

V. Zelenskis kol kas nepatvirtino žiniasklaidos pranešimų apie Paryžiuje turintį įvykti susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir teigė, kad esant reikalui atskirai susitiktų tiek su juo, tiek su Vokietijos ar Prancūzijos lyderiais.

Rytų Ukrainoje nuo 2014 metų vyksta konfliktas tarp Kijevo pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų, jo metu žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių.

Neramumai Rytų Ukrainoje prasidėjo iš karto po Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos.

Dar kiek anksčiau po masinių protestų iš šalies buvo priverstas išvykti prorusiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, atsisakęs pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga.

„Rusija visuomet turi tą patį atsakymą apie šią situaciją. Jie visada sako, kad nieko nepadarė. Mes atgavo laivus baisios būklės (...) Noriu pasakyti, kad mes tuo visiškai nesistebime. Turime nemažą santykių su Rusija patirtį, todė visiškai nenustebę, ką atgavome“, – žurnalistams penktadienį teigė Dmytro Kuleba.

Anot L. Linkevičiaus, Rusijos žengtą žingsnį sunku būtų įvertinti kaip pažangą įtampos kupinuose kaimynių valstybių santykiuose.

„Pavyzdys pailiustravimui, Jungtinių Tautų Jūrų Tribunolas pareikalavo paleisti neteisėtai sulaikytus laivus ir jūrininkus, tai nebuvo įvykdyta. Jūrininkai nebuvo paleisti, jie buvo iškeisti. Tai, kad grąžino šiuos laivus, nevertinčiau to kaip ypatingo įvykio, vien įvertinus laivų būklę... Todėl pažangą reikėtų vertinti pagal realius pokyčius, o ne pagal proceso gerėjimo imitaciją, kas dabar imama daryti. Žinoma, sveikiname bet kokį žingsnį teisinga linkme, tačiau turėtume atitinkamai jį vertinti“, – teigė ministras.

ELTA primena, kad Rusija pirmadienį paskelbė grąžinusi Ukrainai tris šios šalies karinio jūrų laivyno laivus, kurie prieš metus buvo užgrobti prie Krymo pusiasalio pakrantės.

Praėjusių metų lapkričio pabaigoje jūroje netoli aneksuoto Krymo pusiasalio Rusija apšaudė ir užėmė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus bei sulaikė jų įgulų narius. Incidentas įvyko trims Ukrainos laivams plaukiant į Mariupolio uostą Azovo jūroje. Trijų Ukrainos laivų užgrobimas buvo rimčiausia konfrontacija tarp abiejų šalių nuo karinio konflikto Rytų Ukrainoje pradžios.

Tai, kad grąžino šiuos laivus, nevertinčiau to kaip ypatingo įvykio, vien įvertinus laivų būklę.

Incidento metu Rusija sulaikė 24 Ukrainos jūreivius, kurie į Ukrainą grąžinti šių metų rugsėjį, Rusijai ir Ukrainai apsikeitus belaisviais.

Normandijos susitikimas – geras ženklas

D. Kuleba penktadienį pareiškė, kad artėjančios keturių šalių lyderių derybos dėl taikos Ukrainoje yra geras ženklas, tačiau ne rezultatas savaime.

Jis tvirtino, kad norint pasiekti realių rezultatų taikos procese, Rusija turi parodyti valią išvesti karius iš Rytų Ukrainos, grąžinti šaliai savo sienos kontrolę ir užtikrinti Donbaso regiono reintegraciją į Ukrainą.

„Susitikimas yra geras ženklas, tačiau ne rezultatas per se (savaime)“, – žurnalistams sakė D. Kuleba.

„Tam tikrų rezultatų galima pasiekti, jeigu matysime aiškią Rusijos Federacijos valią užtikrinti pajėgų išvedimą iš okupuotų Donbaso teritorijų, atkurti Ukrainos sienos kontrolę ir užtikrinti visišką okupuotų Donecko ir Luhansko regionų dalių deokupaciją bei reintegraciją į politinę, teisinę ir ekonominę Ukrainos sistemą“, – pridūrė jis.

Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderių susitikimas dėl taikos Ukrainoje turėtų vykti gruodžio 9 dieną Paryžiuje.

L. Linkevičius paragino prieš susitikimą neperkelti visos atsakomybės dėl taikos ant Ukrainos pečių.

Jis tvirtino besitikintis, kad derybos duos teigiamų pokyčių užtikrinant taiką.

„Pažanga yra tada, kai kažkas vyksta realybėje, kai pagerėjimas koks nors vyksta, ar tai būtų situacija ties kontaktine linija, ar kitoks požiūris į tą taikų sureguliavimo procesą“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Šito mes tikrai nepastebime ir todėl sakome, kad mūsų viltys yra ne tik pats susitikimas, bet kad matytume, jog realybėje yra kokių nors pokyčių ir saugumo situacija gerėja“, – teigė L. Linkevičius.

Karas Rytų Ukrainoje tarp Kijevo pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų kilo 2014 metais, jo metu žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių.

Steinmeierio formulė

Artėjant Normandijos ketverto susitikimui kilo diskusijų dėl vadinamosios Steinmeierio formulės, su kuria sutiko Kijevas.

Vokietijos prezidento vardu pavadinta nuostata numato, kad iki galimų vietos rinkimų Rusijos remiamų separatistų perimtose Rytų Ukrainos teritorijose joms būtų laikinai suteiktas ypatingasis statusas.

Tuo atveju, jei po rinkimų tarptautiniai ekspertai patvirtintų, kad balsavimas vyko laikantis demokratijos principų, jo rezultatai įgautų nuolatinę teisinę galią.

D. Kuleba sakė, kad formuluotė yra kompromisinė, tačiau ji nėra iš esmės susijusi su taikos Rytų Ukrainoje užtikrinimu.

„Joje kalbama tik apie rinkimus, kurie gali vykti okupuotose Donbaso teritorijose, kol nebus rastas platesnis sprendimas“, – teigė Ukrainos vicepremjeras.

Turėdami patirties santykiuose su Rusijos Federacija galime pasakyti, kad mūsų nestebina tai, ką gavome.

„Tai nėra susiję su niekuo kitu. Tai labai nišinis elementas, kompromisas, iš dalies nutiesęs kelią į Normandijos viršūnių susitikimą“, – sakė jis.

L. Linkevičius teigė, kad „visa tai, kas sutarta, neturi vykti Ukrainos suvereniteto sąskaita“.

Rusija taip pat neseniai grąžino Ukrainai tris pernai Kerčės sąsiauryje ties aneksuotu Krymu sulaikytus karo laivus, tačiau Kijevas teigia, kad jie yra itin baisios būklės.

„Turėdami patirties santykiuose su Rusijos Federacija galime pasakyti, kad mūsų nestebina tai, ką gavome“, – kalbėjo D. Kuleba.

Lietuvos ministras tvirtino laivų grąžinimo nevertinantis „kaip ypatingo įvykio“, nes tai buvo privaloma padaryti pagal tarptautinę teisę.

Per pernykštę konfrontaciją Kerčėje Rusija taip pat buvo areštavusi 24 ukrainiečius įgulos narius, jie rugsėjį grąžinti Ukrainai per apsikeitimą kaliniais.

Reformų konferencija

Lietuvos ir Ukrainos atstovai taip pat aptarė kitąmet Vilniuje vyksiančią Ukrainos reformų konferenciją. Ja bus siekiama apjungti tarptautinės bendruomenės pastangas remti Kijevą.

Lietuva padeda Ukrainai vykdant reformas kai kuriose viešojo sektoriaus srityse, skiria šaliai humanitarinę ir karinę paramą.

„Norime matyti ne tik pačią konferenciją, bet norime matyti ir daugiau turinio ir kad įvyktų tam tikras procesas“, – sakė L. Linkevičius.

Pasak jo, konferencija bus siekiama paskatinti reformas Ukrainoje ir įgyvendinti Asociacijos susitarimą su Europos Sąjunga (ES).

„Tai būtų geriausias atsakas skeptikams, kurie vertina situaciją pačioje Ukrainoje“, – kalbėjo ministras.

Ukrainos vicepremjeras tvirtino, kad per konferenciją bus siekiama užtikrinti tvarų pertvarkų šalyje procesą, o tai leis gilinti šalies eurointegraciją.

„Iš esmės integracija į Europos Sąjungą reiškia reformas“, – teigė D. Kuleba.

Reformų konferencija planuojama kitų metų liepos 6 – 7 dienomis.

Pasak V. Žuko, mažesnis finansavimas gynybai gali sutrukdyti Lietuvai įvykdyti tarptautinius įsipareigojimus.  

„Mes turime žinoti, kokia yra perspektyva, ar to susitarimo bus laikomasi, ar bus naujas susitarimas. Be to, yra tarptautinis aspektas, mes visa tai ištransliavome visoms tarptautinėms organizacijoms, NATO, savo partneriams. Tai yra mūsų valstybės nacionalinio prestižo klausimas, ar mes vykdome savo susitarimus, ar mes vykdome tai, ką pasirašėme patys“, – „Žinių radijo“ laidoje nuogąstavimais dalinosi V. Žukas.

Pasak V. Žuko, partijoms priėmus susitarimą ir įsipareigojus iki 2030 metų 2,5 proc. nuo BVP skirti gynybai, Krašto apsaugos ministerijoje buvo pradėtas vykdyti planavimas, apimantis Lietuvos kariuomenės vystymo perspektyvą, ginkluotės įsigijimą, infrastruktūros plėtrą ir t. t.

Tai yra mūsų valstybės nacionalinio prestižo klausimas, ar mes vykdome savo susitarimus, ar mes vykdome tai, ką pasirašėme patys.

„Atsižvelgiant į susitarimą, tas planavimas ir buvo daromas. Nėra taip paprasta dabar viso to atsisakyti arba keisti, kadangi tai nėra tiesiog nuėjimas į parduotuvę ir nusipirkimas arba nenusipirkimas kažkokių prekių. Yra tarptautiniai kontraktai, yra tarpvalstybiniai įsipareigojimai, kuriuos mes pradedame atsižvelgdami į tas sąlygas ir į tas sumas pinigų, kurios yra numatytos skirti krašto apsaugai. Bet koks koregavimas šitų skaičių yra ženklas, kad kažko reikės atsisakyti“, – kalbėjo V. Žukas.

Pasak G. Nausėdos patarėjo, prezidentas tvirtai laikosi pozicijos, kad pasirašytų susitarimų yra būtina laikytis.

„Prezidento pozicija yra labai aiški ir tvirta šituo klausimu, kad reikia laikytis susitarimų, kurie yra pasirašomi šalies viduje“, – patvirtino V. Žukas, vildamasis, kad ir premjeras pareikš savo poziciją gynybos finansavimo klausimu.

ELTA primena, kad Seimo BFK trečiadienį nutarė, jog Lietuvos išlaidos gynybai kitąmet siektų ne mažiau kaip 2,01 proc. BVP, o ne 2,05 proc., kaip siūlė Vyriausybė. Vis dėlto pasirašytame Lietuvos politinių partijų susitarime įsipareigota 2,5 proc. nuo BVP skirti gynybai iki 2030 metų.

R. Karbauskis: bus laikomasi to, kas įsipareigota NATO

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ketvirtadienį pareiškė, kad visuomenė nesuprastų tolesnio gynybos finansavimo augimo, jeigu valdžia neskirs trūkstamų lėšų mokytojams ar kultūros darbuotojams.

Pasak jo, Lietuva ir toliau skirs gynybai ne mažiau 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kad įgyvendintų įsipareigojimus NATO, o tolesnis finansavimo augimas yra „ne tas klausimas, apie kurį reikėtų kalbėti šiandien“.

„Tikrai bus laikomasi to, kas įsipareigota NATO, virš dviejų procentų BVP bus skiriama krašto apsaugai, dėl to abejonių nekyla“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.

„Nesu labai įsigilinęs į skaičius, bet mes turime vykdyti įsipareigojimus NATO, o jei mes pridėsime krašto apsaugai papildomai lėšų, kurių neprivalome skirti, tuo pačiu neskirdami jų mokytojams, kultūros darbuotojams, aš manau, kad visuomenė mūsų tiesiog nesuprastų“, – pridūrė jis.

„Kad skirsis keliom dešimtim milijonų jų (krašto apsaugos – BNS) biužetas į vieną ar kitą pusę, 2,05 ar 2,01 proc., ne tas klausimas, apie kurį reikėtų kalbėti šiandien“, – kalbėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas.

Taip jis komentavo Seimo Biudžeto ir finansų (BFK) komiteto trečiadienį priimtą pasiūlymą Vyriausybei pakeisti 2020-ųjų valstybės biudžeto įstatyme siūlomą formuluotę dėl skolinimosi gynybos reikmėms.

BFK siūlo, kad gynybai būtų galima pasiskolinti tiek, jog finansavimas krašto apsaugai siektų ne mažiau kaip 2,01 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vyriausybė projekto biudžete buvo numačiusi galimybę pasiskolinti lėšas, kad asignavimai siektų 2,05 proc. BVP.

Komiteto vadovas „valstietis“ Valius Ažuolas sako, jog formuluotę pasiūlyta keisti nuogąstaujant dėl galimo ekonomikos lėtėjimo ir iš to kilsiančio poreikio perskirstyti pinigus jautresnėms sritimis.

Pasak jo, komiteto siūloma formuluotė nedraus Vyriausybei skolintis ir tiek, kad gynybos biudžetas siektų 2,05 proc.

„Mes finansavimo nemažiname, yra vienoj eilutėj parašyta, kad valstybė skolinasi, kitoj nurodoma, kad turi skolintis ne mažiau, kad atitiktų 2,1 procentą, tai tik yra grindys, kad ne mažiau, o daugiau visada galima“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė V. Ąžuolas.

Gynybos biudžeto augimo šalininkai teigia, kad jį būtina didinti siekiant įgyvendinti partijų susitarimą iki 2030 metų krašto apsaugai skirti 2,5 proc. BVP.

Dabartiniame kitų metų valstybės biudžeto projekte gynybai numatyta skirti daugiau nei 1 milijardą 27 milijonus eurų arba 2,02 proc. BVP pagal aktualiausias ekonomikos augimo prognozes.

Šiemet gynybos biudžetas siekia maždaug 967 mln. eurų arba 2,03 proc. BVP.

Seimo nariai pirmąjį 2020-ųjų valstybės biudžeto svarstymą pradės kitą savaitę.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Audronius Ažubalis, Emanuelis Zingeris ir Žygimantas Pavilionis praneša surinkę reikalingus parašus dėl neeilinio Užsienio reikalų komiteto posėdžio sušaukimo pirmadienį, į kurį kviečiamas pasiaiškinti L. Linkevičius. Konservatoriai reikalaus, kad būtų atsakyta į kilusius klausimus po jo susitikimo Niujorke su V. Makėjumi.

ELTA primena, kad L Linkevičius trečiadienį po susitikimo su Baltarusijos užsienio reikalų ministru džiaugėsi įvykusiu konstruktyviu pokalbiu. L. Linkevičius trečiadienio vakarą Eltai teigė, kad pokalbio metu buvo aptarti Astravo atominės elektrinės (AE) saugumo klausimai.

Konservatoriai užsienio reikalų ministro ketina klausti dėl Lietuvos pozicijos derybose dėl Europos Sąjungos-Baltarusijos partnerystės prioritetų ir šių derybų eigos.

Kartu parlamentarai domėsis dėl Vyriausybės ir Užsienio reikalų ministerijos veiksmų siekiant bendros Baltijos šalių ir visos ES pozicijos dėl elektros energijos neįsileidimo į savo šalių elektros rinkas iš Baltarusijos, kaip buvo numatyta Vyriausybės patvirtintame elektros nepirkimo įstatymo įgyvendinimo plane.

Taip pat bus laukiama atsakymų dėl Vyriausybės ir ministerijos veiksmų siekiant bendro ES ir jos valstybių narių požiūrio į Astravo atominės elektrinės keliamą grėsmę Lietuvos ir visos Europos saugumui.

Ministras neeiliniame posėdyje bus klausiamas ir dėl informacijos apie 2019 m. rugsėjo 25 d. Niujorke vykusio Lietuvos ir Baltarusijos užsienio reikalų ministrų susitikimo metu aptartus klausimus ir šio susitikimo rezultatus.

Galų gale parlamentarai klaus informacijos apie 2019 m. spalio mėnesį planuojamą ES Vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini vadovaujamos delegacijos vizitą į Baltarusiją.

„Informacija, kuri mus pasiekė oficialiais ir neoficialiais kanalais kelia nerimą dėl Lietuvos valstybės pozicijos Astravo atominės elektrinės bei laikysenos šiuo ir kitais susijusiais klausimais Europos Sąjungoje. Todėl naudojamės parlamentine teise reaguoti greitai sušaukdami neeilinį komiteto posėdį“, – motyvavo A. Ažubalis.  

Kiek anksčiau ketvirtadienį TS-LKD partijos prezidiumas pranešė inicijuojantis konservatorių Tarybos kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybę, raginantį neišduoti Lietuvos nacionalinio saugumo interesų ir užtikrinti, kad Lietuva neatsitrauks nuo ES ir Baltarusijos partnerystės susitarimų vetavimo, kaip instrumento Lietuvos nacionaliniam saugumui užtikrinti.

L. Linkevičiaus: konservatoriai atstovauja Rusijai

L. Linkevičius sako, kad siūlydami vengti dialogo su Baltarusija opoziciniai konservatoriai atstovauja Rusijai.

Taip jis reagavo į konservatorių pareikštą nerimą, kad Lietuva gali keisti poziciją ir nebeblokuoti Europos Sąjungos (ES) sutarties su Baltarusija dėl bendradarbiavimo.

„Vietoje to, kad kas savaitę klaustų apie pozicijos pasikeitimą, jie galėtų susirūpinti, kad nėra normalaus dialogo su Baltarusija. Kokie gali būti pokyčiai tos šalies veiksmuose, jeigu mes iš viso nesikalbame?“, – BNS ketvirtadienį telefonu iš Niujorko sakė L. Linkevičius.

„Dar labiau stebina tai, kad jie nenori dialogo tarp ES ir Baltarusijos. Tai čia tikrai atitinka vienos šalies (Rusijos) interesus, bet aš nežinau, ar jie sąmoningai, ar nesąmoningai tos šalies interesus gina“, – teigė jis.

Tai čia tikrai atitinka vienos šalies (Rusijos) interesus, bet aš nežinau, ar jie sąmoningai, ar nesąmoningai tos šalies interesus gina.

Iki šiol Vilnius vetuodavo ES ir Minsko santykių pagrindų susitarimą.

Konservatoriai sako, kad jiems kelia nerimą atsinaujinantis politinis dialogas tarp Lietuvos ir Baltarusijos bei trečiadienį Niujorke įvykęs šių šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas.

Konservatoriai teigia, kad Lietuvos galimybė blokuoti šį susitarimą yra priemonė užtikrinti Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Partija pareiškė, kad L. Linkevičius nesiima aktyvių priemonių siekiant vieningos Baltijos šalių ir visos ES pozicijos dėl Astravo atominėje elektrinėje pagamintos elektros neįleidimo į bendrijos rinką.

Lietuvos diplomatijos atmetė šią kritiką: „Mūsų požiūris į elektrinę nesikeičia“.

„Tačiau mes matome platesnio aspekto dialogą su ta šalimi. Svarbu, kad ji išlaikytų savo suverenitetą, nes ji dabar patiria didelius išbandymus, taip pat mums svarbios žmogaus teisės, politinių partijų veikla Baltarusijoje“, – tvirtino L. Linkevičius.

„Nesikalbėjimas su ta šalimi neizoliuos Baltarusijos, o izoliuos mūsų galimybes ją paveikti“, – pridūrė jis.

Pasak ministro, ES šalys ir Baltarusija šiuo metu tariasi, kaip atrodytų susitarimas dėl santykių pagrindų, o Lietuva siekia į dokumentą įtraukti nuostatas dėl demokratijos ir branduolinės saugos.

„(Pritarsime sutarčiai), jeigu bus atspindėtos nuostatos, kokių mes reikalaujame, bet jeigu to nenutiks, be abejo, mes nepritarsime. Tas visiems žinoma“, – teigė L. Linkevičius.

Dialogas su Baltarusija atnaujinamas liepą prezidentu tapus Gitanui Nausėdai. Ankstesnė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė buvo sustabdžiusi dialogą su Minsku, jos sprendimu nesusitikdavo ne tik šalių vadovai, bet ir užsienio reikalų ministrai.

„Man asmeniškai per trumpą laiką teko sukaupti nemažą politinę patirtį, buvau priverstas tą padaryti. Teko lipti ant grėblių, kurių laiku nepastebėdavau. Teko nudegti ten, kur buvo visai nebūtina. Bet tai buvo mano išmoktos pamokos“, – kalbėjo jis.

„Didžiausia klaida buvo galvoti, kad tiksliai žinome, ko reikia Lietuvai, ir vienintelis tikslas buvo pasiekti kuo greičiau šiuos pokyčius. Visuomenė retai kada pokyčius sutinka džiugiai“, – pridėjo į ministrus pirmininkus siūlomas kandidatas.

Pasak S. Skvernelio, viena didžiausių padarytų klaidų – etatinis mokytojų darbo apmokėjimas.

„Įvedant etatinį mokytojų apmokėjimą lankstumo pritrūko, gaila, nepavyko susitarti, ir sprendimai, kurie randami dabar, nebuvo rasti anksčiau. Aš suprantu, kad kai kada griežta retorika politikoje gali būti klaida. Kaip ir nesibaigiančios rietenos, kaltų ieškojimai, tušti apsižodžiavimai su oponentais. Šias pamokas taip pat išmokau“, – Seime kalbėjo l.e.p. premjeras.

Aš suprantu, kad kai kada griežta retorika politikoje gali būti klaida. Kaip ir nesibaigiančios rietenos, kaltų ieškojimai, tušti apsižodžiavimai su oponentais. Šias pamokas taip pat išmokau.

Pasak S. Skvernelio, jis nori atsiprašyti Lietuvos žmonių už ambicijų kovas ir nesutarimus, kurie kenkia šalies gerovei.

„Šiandien šioje šalyje, matyt, galime kiekvienas, bent aš asmeniškai tai tikrai, atsiprašyti Lietuvos žmonių – kartais demokratinė konkurencija išsigimsta ir vietoje bendro darbo Lietuvos labui jiems tenka matyti ambicijų kovas ir politinius susistumdymus. Tai negerina bendro fono valstybėje“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Kalboje Seime l.e.p premjeras taip pat pažymėjo, kad būsimos Vyriausybės pagrindinis tikslas bus socialinės atskirties mažinimas.

„Aiškus XVII Vyriausybės prioritetas būtų socialinė atskirtis. Ne žodžiais, o konkrečiai darbais pavyko išspręsti sudėtingus ilgus metus strigusius klausimus. Jų naudą pirmiausia patyrė silpniausi – vaikus auginančios šeimos, senjorai“, – Seime kalbėjo S. Skvernelis.

Vyriausybės sudėtis paaiškės artimiausiomis dienomis

Prezidentas G. Nausėda sako, kad atnaujintos Vyriausybės sudėtis paaiškės artimiausiomis dienomis.

Šalies vadovas teigė, kad premjeras Saulius Skvernelis jam dar nepateikė konkrečių ministrų kandidatūrų.

„Nieko mes negavome, mes apsikeitėme nuomonėmis (su premjeru), tikrai jokio apibrėžto sąrašo nėra. Jis tikrai gims artimiausiomis dienomis ir, suderinę kandidatūras, mes, manau, galėsime pateikti tuos siūlymus tvirtinimui“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Nausėda, Seime pateikęs premjero kandidatūrą.

Ministrų kabinetas atnaujinamas prieš kelias savaites valdančiosios koalicijos sutartį pasirašius „valstiečiams“, „socialdarbiečiams“, „tvarkiečiams“ ir Lenkų rinkimų akcijai.

Šiuo metu „valstiečiai“ formaliai kontroliuoja 12 iš 14 ministerijų veiklą, o dar du portfelius turi „socialdarbiečiai“.

Pagal naują sutartį, koalicijos partneriams iš viso priklauso penkios ministerijos.

G. Nausėda dar kartą paragino valdančiuosius neeksperimentuoti dėl krašto apsaugos ministro. Šį portfelį gavo „Tvarka ir teisingumas“.

Pasak jo, dabartinis ministras Raimundas Karoblis dirbo sėkmingai, sukaupė reikalingą patirtį ir turi planų ateičiai.

„Atsižvelkime dar į tai, kad artėja gruodžio 4 dieną labai atsakingas NATO viršūnių susitikimas, kuriame bus nubrėžti planai tolesnei šios organizacijos veiklai ir ypatingai su fokusu į mūsų Baltijos regioną“, – kalbėjo prezidentas.

„Taip kad tikrai yra labai rimtų darbų ir mes negalime čia dabar eksperimentuoti“, – pridūrė jis.

G. Nausėda nekomentavo „socialdarbiečio“ Andriaus Palionio galimybių tapti žemės ūkio ministru, nes tvirtino šios kandidatūros dar negavęs.

Kalbėdamas apie valdančiųjų planus pakeisti mažiausiai keturis ministrus, šalies vadovas užsiminė, kad Lietuvoje galėtų būti mažinamas ministerijų skaičius.

„Neskaičiuosiu, nes dabar tikrai neprisiminsiu, kiek ten pagal tą mūsų sąrašą. Tiek ministrų daug, gal turėtų būti jų šiek tiek mažiau Lietuvoje. Bet reikia tikrai pakalbėti rimtai ir tik tada užsiiminėti matematika“, – teigė prezidentas.

Praėjusį penktadienį G. Nausėdai davus prezidento priesaiką, Vyriausybė jam grąžino įgaliojimus. Tokia procedūra, kartais vadinama mandagumo atsistatydinimu, yra numatyta Konstitucijoje.

Seimas dėl premjero kandidatūros planuoja balsuoti antradienį. Valdantiesiems planuojant keisti daugiau ministrų, Seime gali tekti balsuoti ir dėl Vyriausybės programos.

G. Nausėda priims premjerą

G. Nausėda artimiausiu metu susitiks su premjeru Sauliumi Skverneliu ir valdančiąją koaliciją subūrusių partijų lyderiais aptarti Vyriausybės sudėtį.

Ministras pirmininkas darbo susitikimui pas prezidentą atvyks ketvirtadienį pusę trijų popiet, po šio susitikimo komentarai žiniasklaidai nenumatomi, BNS sakė prezidento atstovas Aistis Zabarauskas.

Keturių valdančiųjų partijų lyderius G. Nausėda priims penktadienį 11 valandą.

Po vadinamojo mandagumo atsistatydinimo G. Nausėda ketvirtadienį pateikė Seimui S. Skvernelio kandidatūrą toliau eiti premjero pareigas.

Derybose dėl Vyriausybės atnaujinimo kol kas daugiausia diskusijų kelia krašto apsaugos ministro pozicija.

Šis postas pagal koalicinę sutartį priklauso „tvarkiečiams“, bet prezidentas išsakė lūkestį, kad krašto apsaugos ministro pareigose liktų Raimundas Karoblis.

G. Nausėda prezidento pareigas pradės eiti liepos 12-ąją po inauguracijos. Sekmadienį vykusiuose prezidento rinkimuose akivaizdžia persvara laimėjo prieš buvusią finansų ministrę Ingridą Šimonytę. G. Nausėda gavo beveik 66 proc. balsų, o Seimo narė I. Šimonytė sulaukė beveik 33 proc. palaikymo.

Pažadėjo savo ir komandos paramą

D. Grybauskaitė pirmadienį pažadėjo savo ir komandos paramą būsimajam šalies vadovui G. Nausėdai rengiantis perimti pareigas.

„Jaučiu didžiulę žmogišką pareigą padėti ir visa mano komanda yra pasirengę padėti“, – po susitikimo Prezidentūroje sakė D. Grybauskaitė.

„Tai yra mūsų pareiga valstybei, tai mano pareiga, kaip nueinančios prezidentės ir todėl esame atviri, geranoriški ir pasirengę visada būti atrama“, – tvirtino ji.

Jaučiu didžiulę žmogišką pareigą padėti ir visa mano komanda yra pasirengę padėti.

Ji teigė, kad su G. Nausėda rado „labai daug bendro suvokimo ir supratimo apie valstybę“, ir tvirtino besitikinti, jog „toks didžiulis žmonių pasitikėjimas, koks buvo parodytas išrinktajam prezidentui, išties bus pateisintas“.

„Tai, aišku, yra ir pasitikėjimas, ir didžiulė atsakomybė“, – kalbėjo prezidentė.

G. Nausėda sakė, kad per susitikimą pasidalijo nuomonėmis aktualiais klausimais, šalies vadovė perdavė informaciją apie netrukus lauksiančius darbus.

„Matau tikrai begalinį norą vardan tos Lietuvos padaryti ir šitą procesą perdavimo kiek galima sklandesnį, remiantis tarpusavio supratimu, tarpusavio pagarba“, – tvirtino išrinktasis prezidentas.

D. Grybauskaitė ir G. Nausėda po susitikimo ir trumpų pareiškimų į žurnalistų klausimus neatsakė.

Išrinktasis prezidentas antrajame rinkimų ture nugalėjo prieš buvusią finansų ministrę, Seimo narę Ingridą Šimonytę.

Jis pradės eiti pareigas po inauguracijos liepą.

Kita vertus, svarsto politologai, jeigu „valstiečiai“ ir nuspręs pareikšti politinį palaikymą kuriam nors iš kandidatų, kyla klausimas, ar toks sprendimas bus sutiktas palankiai rinkėjų - mat nėra iki galo aišku, ar I. Šimonytei ir G. Nausėdai į antrąjį turą eiti geriau su ar be „valstiečių“ paramos.

Primena viešųjų ryšių akciją

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius mano, kad kvietimas diskusijai yra pozityvus veiksmas, tačiau kartu tai primena ir viešųjų ryšių akciją, o ne rimtą ketinimą išsiaiškinti svarbius klausimus.

„Jei tariamės, siekiame dialogo, reikia, kad diskusija būtų inicijuota abipusiu požiūriu, o ne padiktuojant sąlygas kandidatams. (...) Pagrindinis noras yra parodyti, kad mes esame valdančioji partija“, - sakė profesorius.

Pastebėtina, teigė A. Krupavičius, kad „valstiečiai“ kvietimu diskusijai parodė esą taikantys dvigubus standartus, nes „vieniems kandidatams yra užduodami klausimai, o savo partijos pasiūlytam kandidatui jų nebuvo“.

Tomas Janeliūnas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius, taip pat tikina, kad valdančiajai politinei partijai kviestis kandidatus į prezidentus pokalbio yra sveikintina, tačiau būdas, kaip tai yra daroma - esąs arogantiškas.

Bet tas formatas, kaip tai yra daroma, iš tikrųjų yra toks netgi arogantiškas - primestas kandidatams be jų derinimo.

„Valstiečiai bando iš anksto nustatyti tam tikras sąlygas ir būsimų santykių su naujuoju prezidentu ribas, galbūt aptarti pagrindines kryptis. Toks kvietimas būtų turbūt įprastas dalykas bet kokioms partijoms (...), bet tas formatas, kaip tai yra daroma, iš tikrųjų yra toks netgi arogantiškas - primestas kandidatams be jų derinimo“, - sakė T. Janeliūnas.

„Kol dar kandidatai nėra prezidento pozicijoje ir neturi politinės galios, matyt, „valstiečiai“ nori tokiu, vos ne derybų, būdu paskatinti vieną iš kandidatų įsipareigoti dar prieš rinkimus. Tai „valstiečius“ daro dominuojama jėga, jie bando naudotis tuo, kad nė vienas iš dviejų kandidatų neturi ryškaus pranašumo“, - tikino politologas pažymėdamas, kad nėra iki galo aišku, ar toks susitikimas bus turiningas - jau būta nemažai debatų, kuriuose kandidatai galėjo pasisakyti įvairiausiais klausimais, o rėmėjai susidaryti nuomonę.

Nepaisant to, VDU profesorius A. Krupavičius tikina, kad tiek I. Šimonytė, tiek G. Nausėda turėtų atsiliepti į kvietimą ir taip neva parodyti savo atvirumą, tiesa, mokslininkas abejoja, ar kandidatams reikėtų įdėti daug pastangų kovoje dėl „valstiečių“ paramos. Jo teigimu, vienam iš kandidatų ji gali būti netgi žalinga.

„G. Nausėdai parama galėtų būti neutrali, bent jau neatbaidytų esamų rinkėjų, nes jis yra „griebk viską“ kandidatas, o I. Šimonytė turi labai aiškiai apibrėžtą elektoratą - konservatorių ir dalies liberalų. Jai, matyt, vienareikšmis „valstiečių“ paramos išreiškimas gali būti veikiau su minuso ženklu, paskleistų tam tikras abejones lojalių rinkėjų atžvilgiu“, - tikino jis.

Kad Ramūno Karbauskio partijos parama gali turėti neigiamų atspalvių abiem kandidatams, pažymi ir TSPMI profesorius T. Janeliūnas. Jis teigia, kad išreikštas politinis palaikymas galėtų atgrasinti dalį kandidato rinkėjų, nusivylusių Vyriausybe ir Seimu.

„Viena pusė galėtų pasakyti, kad štai kitas kandidatas yra labiau remiamas „valstiečių“, tai jeigu esate prieš dabartinę valdžią, turėkite aiškų pasirinkimą. Tai galėtų paskatinti konsoliduotis priešingą pusę“, - teigė politologas pridurdamas, kad rinkimų štabams reikia nuspręsti, kurią taktiką pasirinkti: atsigręžti į „valstiečių“ rinkėją ir bandyti gauti jų paramos, ar geriau laikytis atokiau ir pateikti save kaip alternatyvą.

Sekmadienį LVŽS išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad pagal Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos tarybos sprendimą antradienio posėdžio metu iš kandidatų tikimasi išgirsti nuomones dėl šių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programinių nuostatų:

Galimybių pakeisti Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje sistemą, užtikrinant principą, kad įprastai Lietuvai Europos Vadovų Taryboje atstovautų ne Prezidentas, o Ministras Pirmininkas; Įvykdytos pensijų reformos pasiekimų, esą surasto kompromiso tarp gyventojų kartų, tarp „Sodros“ ir privataus kaupimo fondų bei būtinybės saugoti ir didinti „Sodros“ rezervo fondą.

Taip pat dėl viešojo sektoriaus optimizavimo ir darbo vietų išsaugojimo regionuose perspektyvų, decentralizacijos ir savivaldos įgaliojimų stiprinimo politikos įgyvendinimo; „Valstybės pažangos strategijos 2030“ keitimo galimybių bei prioriteto teikimo darnaus vystymosi tikslams pasiekti; Galimybių tobulinti Lietuvos konkurencijos teisės nuostatas, o esant poreikiui - ir imantis lyderystės dėl Europos Sąjungos konkurencijos teisės nuostatų keitimo, siekiant smulkaus verslo interesų apsaugos bei savivaldos teisių vykdyti ūkinę veiklą, trumpųjų grandinių plėtros užtikrinimo.

Kandidatai bus klausiami ir dėl nacionalinio susitarimo inicijavimo ir būtinų reformų, kurias galėtų inicijuoti ir/ar palaikyti valstybės vadovas, siekiant užtikrinti, kad per 5 metus Lietuvos išlaidų vidurkis socialinei politikai (santykyje su BVP) pasiektų Europos šalių vidurkį; Esą būtinų antikorupcinių įstatymų (civilinio turto konfiskavimo, nuteistų už korupciją apribojimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kontroliuoti žiniasklaidos priemones ir kt.) priėmimo; Teismų sistemos trūkumų ir būtinų reformų, kurias galėtų inicijuoti ir/ar palaikyti valstybės vadovas.

Susitikimo metu taip pat bus kalbama santykių su Lenkija gerinimo tęstinumo užtikrinimo, ryšių su Latvija ir Ukraina plėtojimo temomis; Dėl „Socialinio ramsčio“ kūrimo Europos Sąjungoje poreikio ir valstybės vadovo galimybių imtis lyderystės šiuo klausimu bei LVŽS vykdomos sveikatos politikos (įskaitant dėl valstybinių vaistinių) ir šiuo metu Seime svarstomų teisės aktų pakeitimų (plečiant sveikatos priežiūros įstaigų steigėjų ratą, įteisinant sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas regionuose, sukuriant privalomus kolegialius valdymo organus bei valdybų, stebėtojų tarybų bei regioninių tarybų nariams įtvirtinant prievolę deklaruoti privačius interesus).

Kandidatų pristatytas nuomones vertins Seimo frakcijos nariai ir tarybos sudaryta konsultacinė grupė, į kurią deleguoti partijos valdybos pirmininkas Bronis Ropė, partijos pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas, Seimo LVŽS frakcijos pirmininko pavaduotojas Jonas Jarutis, Sauliaus Skvernelio rinkimų štabo vadovas Vytautas Bakas ir Seimo pirmosios vicepirmininkės Rimos Baškienės patarėja Laima Mogenienė.

LVŽS pozicija dėl galimos paramos kandidatams į Lietuvos Respublikos Prezidentus, manoma, bus patvirtinta partijos valdybos ketvirtadienį.

ELTA primena, kad po penktadienį vykusio LVŽS posėdžio nuspręsta abu kandidatus į prezidentus - ekonomistą Gitaną Nausėdą ir Seimo narę Ingridą Šimonytę - kviestis į frakciją, kurioje, uždavus klausimus, būtų išsiaiškinta, kuriam kandidatui LVŽS deklaruos paramą.

Partijos pirmininko pavaduotojas T. Tomilinas pabrėžė, kad tęsti pradėtas reformas galėtų ir patys „valstiečiai“, bent jau kol kas deklaruojantys, kad yra nusprendę likti valdžioje. Tačiau, akcentavo jis, labai svarbu, kad ir naujasis prezidentas su valdančiųjų intencijomis sutiktų.

„Aš suprantu, kad mes ir patys be prezidento galime vykdyti visus tuos dalykus, bet mūsų valstybės praktika rodo, kad prezidentas bent jau pastaruosius dešimt metų kišosi labai aktyviai į kiekvieną reformą, ir ne visada sėkmingai“, - teigė T. Tomilinas.

Su „valstiečiais“ susitiks tik G. Nausėda

Į prezidentus kandidatuojantis ekonomistas Gitanas Nausėda trečiadienį ketina susitikti su valdančiųjų „valstiečių“ frakcija Seime dėl partijos paramos per prezidento rinkimus.

G. Nausėda pirmadienį paskelbė ketinantis atvykti į frakcijos posėdį.

Tuo metu konservatorių iškelta kandidatė, buvusi finansų ministrė parlamentarė Ingrida Šimonytė į „valstiečių“ frakciją neatvyks dėl įtemptos darbotvarkės, BNS pranešė kandidatės atstovė Giedrė Balčytytė.

Klausimą dėl paramos kandidatams „valstiečių“ gretose organizuojantis parlamentaras Tomas Tomilinas BNS patvirtino, kad I. Šimonytei neavykus, frakcija posėdžiautų tik su G. Nausėda.

„Valstiečių“ kandidatas į prezidentus premjeras Saulius Skvernelis per pirmąjį prezidento rinkimų turą liko trečias.

G. Nausėda pranešė, kad trečiadienį atskirai taip pat susitiks su Socialdemokratų partijos frakcija, nes „valstiečių“ kandidatams keliami klausimai „yra svarbūs platesnį rinkėjų ratą atstovaujančioms parlamentinėms partijoms“.

„Pagarba rinkėjams ir jų deleguotoms politinėms partijoms yra tarp pamatinių G. Nausėdos vertybinių principų, todėl dialogas bus palaikomas ir siekiama visuomenės aiškiai išsakyto poreikio – konstruktyvaus politinio bendradarbiavimo“, – teigiama kandidato štabo pranešime.

I. Šimonytė laiške „valstiečiams“ pareiškė nemananti, kad „partija ar jos frakcija yra įgaliota remtis šiais balsais kaip kažkokio derybinio paketo dalimi“.

„Esu tikra, kad už Saulių Skvernelį balsus atidavę rinkėjai patys pasirinks sau tinkamesnį kandidatą II-ajame ture“, – teigiama kandidatės laiške.

Vis dėlto ji atsakė į „valstiečių“ viešai paskelbtus klausimus kandidatams.