Melas ir skaidrumu garsėjantys suomiai. Ar tai gali derėti? Aplinkos ministerijos (AM) dokumentai atskleidžia Suomijos bendrovės "Fortum" planus masiškai importuoti atliekas iš užsienio. Politikai jau užsimena ir apie Suomijos diplomatų lobizmą, ir apie galimą bendrovės akcijų išpirkimą.

Gražūs pažadai

Prieš metus Klaipėdoje atliekų deginimo gamyklą atidaręs suomių valstybinio energetikos koncerno "Fortum" padalinys "Fortum Heat Lietuva" netrukus pristatė ir tolesnius planus – pastatyti dar dvi gamyklas Kaune ir Vilniuje. Patys bendrovės vadovai pripažino, kad, norint užtikrinti minimalius gamyklos pajėgumus, vien Klaipėdos regione esančių atliekų neužtenka. Kaip alternatyva esą bus naudojamas biokuras. Tiesa, jau tuomet "Fortum Heat Lietuvos" generalinis direktorius Vitalijus Žuta pripažino, jog bus siekiama pakeisti įstatymus, taip pat bandoma derėtis su atsakingomis institucijomis, kad būtų leidžiama atliekas vežti ir iš atokesnių Lietuvos regionų. Tačiau dar 2013-ųjų rugsėjį paklaustas, ar nesvarstoma galimybė įtikinti įstatymų leidėjus persigalvoti dėl atliekų importo, t. y. leisti įvežti šiukšles iš užsienio valstybių, jis garantavo, kad apie tai nėra nė kalbos. Esą, atliekų trūkumas bus visiškai kompensuotas deginant biokurą.

Tačiau tai – tik oficiali bendrovės versija. Apie tikruosius "Fortum" planus byloja AM valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 m. planas, tiksliau, projekto derinimo pažyma, kurią rengiant pastabas galėjo pareikšti visos suinteresuotos pusės. Štai "Fortum Heat Lietuva" čia pasireiškia be konkurencijos.

Pateikiami argumentai, kodėl mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai, perdirbantys išrūšiavus likusias atliekas, yra absoliučiai blogas pasirinkimas, priešingai, nei atliekų deginimo gamyklos. Būtent atliekoms deginti, o ne perdirbti siūloma teikti prioritetą. Taip pat siūloma sudaryti specialią ekspertų grupę, kuris atliktų 2014–2020 m. atliekų tvarkymo plano pasiūlymų analizę. Be abejo, čia turėtų dalyvauti ir "Fortum" atstovas.

Sakė viena, darė kita

Tačiau pats įdomiausias siūlymas – atsisakyti šiuo metu galiojančių draudimų "tiekti" atliekas iš kitų Lietuvos regionų, taip pat importui iš kitų valstybių. Raminama, kad Lietuvoje galioja Bazelio konvencijos nuostatos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinio pervežimo ir jų tvarkymo, taigi pavojingų atliekų Lietuvoje tikrai niekas nedegintų.

"Todėl laikantis šių teisės aktų reikalavimų atliekų įvežimas galėtų būti įmanomas, – rašoma "Fortum" pastabose.

Esą, nelogiškas ir reikalavimas deginti skirtas atliekas pristatyti į artimiausią atliekų deginimo gamyklą, esą tai iškreiptų konkurenciją. Kitaip tariant, Vilniaus ar Kauno atliekas siūloma leisti deginti, pavyzdžiui, Klaipėdoje ir atvirkščiai.

AM primygtiniams "Fortum" pasiūlymams nepritarė. Ministerijos specialistų nuomone, deginimo gamyklas statyti norintys verslininkai turėtų jų galingumą planuoti atsižvelgdami į Lietuvoje susidarančių deginti tinkamų atliekų kiekį (jų per metus susikaupia 360–530 tūkst. tonų), o ne atvirkščiai – statyti galingas gamyklas ir tuomet galvoti, iš kur gauti atliekų. Be kitų blogybių, leidus importuoti atliekas iš užsienio, iškiltų dar viena ekologinė problema, kai dalis Lietuvoje sukauptų atliekų nebūtinai būtų sudegintos, o nukeliautų į sąvartynus.
Užsileido buvusi Vyriausybė?

Šiuos "Fortum" siūlymus itin kritiškai įvertino ir pats aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Ministras taip pat užsiminė apie šiuo metu Vyriausybėje svarstomos Seimo Aplinkos komiteto parengtos įstatymų pataisos, kuriomis būtų numatoma leisti Lietuvoje statyti iš viso tris atliekų deginimo gamyklas. Svarbiausia tai, kad kontrolinis, 51 proc., tokių įmonių akcijų paketas priklausytų valstybei. Neatmetama, kad ateityje tas pats principas būtų pritaikytas ir Klaipėdoje jau pastatytai gamyklai, išperkant jos akcijas.

"Aš labai blogai vertinu tokius siūlymus. Iki pastarosios savaitės buvo tokia situacija, kai valstybė neturėjo jokių svertų nei atliekų deginimo gamyklų kiekiui, nei galingumui reguliuoti. Kaip padarinys – Klaipėdoje "Fortum" gamykla buvo pastatyta dukart galingesnė, nei reikia tam regionui. Nors buvo deklaruojama, kad bus deginamos tik regiono atliekos. Taip, jų noras lyg ir logiškas, kad jie ieško galimybių praplėsti tą pirkimo galimybių lauką, t. y. pirkti atliekas iš kitų Lietuvos regionų arba, kaip minite, iš kitų valstybių. Bet aš esu kategoriškai prieš, kad atliekos deginti būtų vežamos iš kitų valstybių", – sakė V.Mazuronis.

Svarstomas ir išpirkimas

Anot jo, svarstomos įstatymų pataisos numato ne tik tai, kad deginimo gamyklas kontroliuotų valstybė, – norint jas statyti iš pradžių tektų objektams suteikti valstybinės reikšmės statusą. Kitaip tariant, galingesnėms gamykloms, neįvertinančioms realaus liekančių išrūšiuotų atliekų kiekio, leidimai paprasčiausiai nebūtų išduodami.

"Taip, regreso tvarka įstatymo Klaipėdos gamyklai taikyti neišeis. Bet yra dar du projektai Kaune ir Vilniuje. Nutarime parašyta, kad visoms gamykloms, įskaitant ir tas, kurios jau dabar degina atliekas, galioja visi kiti reikalavimai, išskyrus 51 proc. valstybės akcijų dalį. Bet manau, kad valstybė turėtų apsispręsti, ką daryti su "Fortum". Aišku, nereikėtų daryti labai staigių žingsnių, nacionalizacijų. Bet kalbėti apie akcijų išpirkimą ar galbūt dar kitokius variantus reikėtų – manau, visoms gamykloms turėtų galioti vienodas teisinis statusas", – poziciją pateikė ministras ir  pakartojo, kad galimybė įvežti atliekas iš kitų valstybių tikrai nebus svarstoma.

Spėjo parengti įstatymą

Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas informavo, kad apie "Fortum" siekius įteisinti atliekų importą jis sužinojo prieš kelis mėnesius. Kaip nesunku suprasti, skandalingi suomių siekiai nesulaukė Seimo palaikymo.

"Ta informacija mane pasiekė gal prieš du mėnesius – aš ir komitete sakiau, kad į Lietuvą deginti šiukšlių nei iš gretimų, nei iš tolimesnių valstybių nevešime. Tai tarsi dabar gyvensime dėl to, kad padarytume iš Lietuvos šiukšlyną ir iš Baltarusijos ar iš Kaliningrado srities imtume vežti šiukšles deginti. Aš pateikiau įstatymą, kad pirmiausia būtų sustabdyta ta atliekų deginimo stočių statybos karštligė, Seimas tam pritarė, persikėlė veiksmas į Vyriausybę, AM. Kitas dalykas, jei tos stotys nebus visiškai apkrautos atliekų deginimu, tegu degina medžio drožles ar ką, bet jokių atliekų į Lietuvą nevešime", – žadėjo komiteto pirmininkas.

Įtikinti bandė ambasadorius

Tačiau tuo "Fortum" žygiai nesibaigė. A.Salamakinas užsiminė apie dar vieną įdomų faktą. Pajutę, kad tiek gyventojai, tiek politikai priešinasi projektui, "Fortum" atstovai įdarbino ir Suomijos ambasadorių Lietuvoje Harri Mäki-Reinikką. Būtent jis bandė įtikinti Aplinkos komitetą neskriausti Suomijos vyriausybės valdomos energetikos įmonės.

"Nepavadinčiau galbūt to spaudimu, gal greičiau tai buvo diskusijos. Pirmas "Fortum" žingsnis buvo tai, kad jie kreipėsi per suomių ambasadorių Lietuvoje. Ambasadorius buvo atvykęs pas mane, mes daugiau nei valandą diskutavome. Ambasadorius kaip ir lobizmo tikslais buvo, dėl "Fortum". Man net pavydas ima, kaip gerai dirba kai kurių užsienio valstybių ambasadoriai, – kad ir lietuviai taip dirbtų kitose šalyse. Na, apie nuolaidas mes tikrai nekalbėjome. Kalbėjome tik apie tai, ar "Fortum" galėtų toliau statyti kitus objektus, ar ne. Pasakiau: turi būti įvykdytos visos sąlygos, nebus taip, kad savivaldybė užsimanė ir jau stato. Nors tokia jų mintis buvo, statyti penkias šešias – prie kiekvieno didesnio miesto. Nemanau, kad neradome bendros kalbos", – apie susitikimą su ambasadoriumi pasakojo jis.

Anot jo, jei bus įteisintas saugiklis, kad 51 proc. būsimų atliekų deginimo stočių akcijų turi priklausyti valstybei, problemų nei dėl noro legalizuoti atliekų importavimą, nei dėl masinės galingų gamyklų statybos nekils. Jis taip pat įvertino ir galimybę išpirkti "Fortum Klaipėdos" akcijas.

Vilniuje Rinktinės gatvės daugiabučio gyventojai švenčia nedidelę, bet svarbią pergalę – savivaldybė įpareigojo namo pirmininką pateikti bendros nuosavybės dokumentų sąrašą ir inicijuoti naujus pirmininko rinkimus. Bendrijų atstovai sako, kad anksčiau tai pasiekti būtų pavykę nebent per teismus.

Davė namų darbų

Rinktinės gatvės 42A namo gyventojai sulaukė palankaus sostinės savivaldybės atsakymo į savo kreipimąsi dėl to, kad bendrijos pirmininkas nevykdo pareigų – nepateikia namo bendrojo naudojimo objektų aprašo. Savivaldybė, atsižvelgusi į gyventojų prašymą, įpareigojo bendrijos pirmininką ne tik pateikti aprašą. Jis įpareigotas ir informuoti, ar įkurta ir ar veikia bendrijos ginčų nagrinėjimo komisija, taip pat inicijuoti bendrijos pirmininko ir valdybos rinkimus bei įstatų tvirtinimą, nes pirmininko kadencija yra pasibaigusi, o įstatai neatitinka įstatymų. 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojo Daugiabučių namų bendrijų įstatymo pataisos, numatančios, kad bendrijos per metus turi suderinti savo įstatus su įstatyme numatytais reikalavimais. Tai padaryta nebuvo.

Spręsti galėjo tik teismas

Buitinių vartotojų sąjungos pirmininkas Antanas Algimantas Miškinis sakė pasiūlęs vienam Rinktinės gatvės 42A namo gyventojui kreiptis į savivaldybę. Anksčiau tokios galimybės nebuvo – visus panašius ginčus ir kitas bendrijos problemas buvo galima spręsti tik per teismą. Aišku, dėl didžiulių išlaidų advokatams norinčių ginti savo teises teisme neatsirasdavo.

"Žmogus kreipėsi į mane – jam patariau kreiptis į savivaldybę, nes dabar jau Savivaldos ir Daugiabučių bendrijų įstatymai leidžia kreiptis į savivaldybę, tačiau žmonės vis dar to nežino. O savivaldybė principingai šią problemą ėmėsi spręsti. Anksčiau tokios galimybės nebuvo, nebuvo kam skųstis dėl bendrijų veiklos, tik teismui. O teismas, patys suprantate, – be advokato, be pinigų nieko nepadarysi. Taigi, tokių atvejų niekada ir nebuvo", – sakė A.A.Miškinis.

Apraše – ir radiatoriai

Jo žiniomis, iki šiol tik nedidelė bendrijų dalis turi minėtą bendrojo naudojimo objektų aprašą. Savo turto nėra susisteminusios netgi tos bendrijos, kuriose bendraturtė yra miesto savivaldybė, esą tik viena iš 60-ies Lietuvos savivaldybių pateikė detalų sąrašą, kiek turi jai priklausančių butų.

"Nei namo administratoriai teikia tuos aprašus, nei pirmininkai. O ten turi būti nurodyti ne tik įprasti bendrojo naudojimo objektai, bet ir šildymo sistemos aprašas, t. y. butuose esančių radiatorių galingumas. Dauguma įsivaizduoja, kad tas radiatorius – buto savininko nuosavybė. Nieko panašaus: dabar nusipirkę butą žmonės tuoj pat pasistato naujus radiatorius, žiūri, kad jiems karšta, tada atsidaro langus. O už tą šilumos švaistymą mokame juk mes visi", – problemas įvardijo jis.

Deja, dar viena problema – nepakankama bendrijos pirmininkų kompetencija, o tai dažnai ir trukdo tinkamai reaguoti į įstatymų pasikeitimus. Anot Buitinių vartotojų sąjungos pirmininko, būtent dėl šios priežasties nemažos dalies bendrijų pirmininkai ir valdybos iki šiol neperrinkti, įstatai neatnaujinti, taigi, dirbama neteisėtai.

"Tie pirmininkai kai kur gal ir neblogai tvarkosi, bet pagal išsilavinimą jiems trūksta žinių. Na, dabar, po šio precedento, galbūt bent dalis ims domėtis įstatymais, – pripažino jis. – Juk jiems paprastai už jų einamas pareigas mokamas ir atlyginimas."

Vadovauja ir nuomininkai

Deja, Daugiabučių bendrijų įstatymo pataisose yra ir trūkumų, ir pranašumų: blogai tai, kad buvo leista bendrijos pirmininku rinkti ir bendrijai nepriklausantį asmenį, tačiau buvo leista atskirti kaupiamąją sąskaitą nuo einamosios, tad kaupti skirti pinigai nenaudojami skoloms dengti.

"Pavyzdžiui, buvo vienas atvejis Kaune – išsirinko žmonės pirmininku socialiai remtiną asmenį, kuris yra tik savivaldybės socialinio būsto nuomininkas. Tas socialiai remtinas asmuo yra įsiskolinęs savivaldybei, teismas leido jį iškeldinti, bet savivaldybė iškelti jo nesiruošia, nes jis – pirmininkas, nors jo trejų metų kadencija jau pasibaigusi, jis turi būti perrinktas. O rinkimus turi inicijuoti pats pirmininkas, kitaip jis dirbs neteisėtai. Tai ar galioja jo pasirašyti dokumentai? Įstatymu buvo atskirtos kaupiamoji ir einamoji sąskaitos – jei to pirmininkas nepadaro, gyventojai taip pat gali skųstis savivaldybei", – dėstė A.A.Miškinis.

Bendrovę „Vilniaus vandenys“ (VV) persekiojantis įtarimų korupcija šešėlis nesitraukia: pusės milijono litų vertės valymo paslaugų konkursą vėl laimėjo jas iki šiol teikusi UAB „Akvija“, vienintelė iš visų dalyvių stebuklingai žinojusi, kad reikia pateikti perteklinius dokumentus.

Laimikis – 0,5 mln. litų

Neskaidrumu vykdant viešuosius pirkimus nuolat kaltinami VV rodos, klumpa ir vėl. Šįkart mesti įtarimai neskaidriu valymo paslaugų konkurso organizavimu. Mat buvo atmesti 6 iš 7 konkurso dalyvių pasiūlymai, o valymo paslaugų sutartis pasirašoma su jas iki šiol teikusia Panevėžyje įsikūrusia UAB „Akvija“, vadovaujama  Daivos Petrauskienės.

Pats faktas, jog pašalinti visi likę konkurentai, galbūt ir liktu tik keistu atsitiktinumu, jei ne kai kurios detalės: paaiškėjo, jog visi dalyviai, pasak jų pačių, atmesti dėl vienos priežasties – jie nepateikė techninės dokumentacijos, patvirtinančios, jog valymui bus naudojamos saugios medžiagos, atitinkančios ES standartus. Įdomu tai, jog toks reikalavimas buvo pagrindinis argumentas atmetant paraiškas, nors absoliučiai visos VV konkurse dalyvavusios įmonės yra sertifikuotos, pripažintus aplinkosaugos standartus atitinkančios kompanijos, taigi, naudoja ES patvirtintas saugias valymo medžiagas. Kitas dalykas – užuomina apie konkrečių naudojamų medžiagų sąrašą nebuvo įtraukta į konkurso sąlygas, o tik paslėpta jas lydinčiame techninių specifikacijų dokumente.

Būtent šie mįslingi dalykai ir sukėlė didžiulį dalyvavusių įmonių nepasitenkinimą bei privertė prabilti apie įtarimus, jog sąlygos parengtos iš anksto žinomam laimėtojui – UAB „Akvija“. Jos pasiūlyta paslaugų kaina, beje, buvo viena didžiausių – 474,4 tūkst. litų (kitų bendrovių pasiūlymai svyravo nuo 447 iki 460 tūkst. litų.

Dar vienas keistas sutapimas – UAB „Akvija“ lyg tyčia laimi ne pirmą VV skelbtą konkursą, teikia dumblo valymo įrenginių priežiūros ir kitas paslaugas, taip pat buvo laimėjusi ir ankstesnį vidaus patalpų valymo konkursą – naujasis ir buvo paskelbtas pasibaigus sutarties terminui.

Sprendimas „pateptas“?

UAB “Švaros deivė” Vilniaus padalinio vadovė Eglė Skrebytė patvirtino įtarimus. Anot jos, yra keisti du dalykai: VV viešųjų pirkimų skyrius, įvertinęs pasiūlymus, nė vienos bendrovės neprašė pateikti patvirtinimo, jog bus naudojamos saugios medžiagos, o paprasčiausiai jas iškart pašalino iš konkurso. Antra keistenybė – apie saugias medžiagas dokumentus pristatė vienintelė ankstesnius VV konkursus laimėjusi „Akvija“.

„Viešųjų pirkimų konkursuose dalyvaujame nuolat, bet dar nebuvo tokio atvejo, kad neatitikus reikalavimų nebūtų paprašyta patikslinti siūlymo. „Vilniaus vandenų“ konkurse buvo pirmasis toks atvejis. O tas specifikacijas pateikė tik vienintelė įmonė iš, berods, 7 konkurso dalyvių. Na, tai be abejo po to kyla minčių, kad tai galėjo būti „patepta“, sąlygos aptartos iš anksto“, - pripažino ji.

Įtarimus, jog konkurso sąlygos su UAB „Akvija“ derintos iš anksto, patvirtino ir kitas konkurso dalyvis – UAB “Būsto švara”. Jos atstovas Andrius Norkus sakė, kad įmonė šiuo metu yra apskundusi sprendimą pašalinti ją iš konkurso dėl to, jog ši nepateikė perteklinių dokumentų. Dar daugiau – A.Norkus patikino, jog sąlygose buvo reikalaujama arba patvirtinti apie Europinių standartų atitikimą, arba apie naudojamas medžiagas.

“Toks įspūdis, kad jų juridinis skyrius neturi supratimo, kaip ruošti konkurso medžiagą, - stebėjosi A.Norkus. - Ten buvo nurodymas pateikti sertifikatą arba atitinkamą dokumentą. Taigi mes ir pateikėme tą atitikties deklaraciją, kuri tiko visuose konkursuose.  Bet mums pradėjo aiškinti, kad va, parašyta, kad reikia kito dokumento, sakė, nežiūrėkite į tą “arba”, čia mes tik taip sau parašėm. Tai jei nebūtų to žodelio, visi būtume pateikę tuos dokumentus. Aš manau, kad konkurso laimėtojas buvo iš anksto informuotas, nes keistas sutapimas, kad visi padarė tą pačią esminę klaidą. Nes ta sąlyga skamba kvailai, kaip “sviestas sviestuotas”: jei jau tu naudoji medžiagas, atitinkančias standartus, kam tau dar kartą rodyti, kokias medžiagas naudoji? Tokie reikalavimai egzistuoja tik medicininės įrangos konkursuose, jei, pavyzdžiui, medžiagos naudojamos Europoje, bet Lietuvoje jos nesertifikuotos.”

Ne sėkmė, o tik „sunkus darbas“

Pati UAB „Akvija“ vadovė D.Petrauskienė ne iškart prisiminė ką tik laimėtą beveik 0,5 mln. litų vertės konkursą.

„Turėčiau pasitikrinti. Bet jei sakote, kad laimėjome, turbūt žinote, - kalbėjo ji su kiek apsimestinėmis abejonėmis balse, kurios dingo paklausus, ar jos vadovaujama bendrovė  prieš tai tikrai nelaimėjo konkursų.

„Ne, esame vieną pirkimą laimėję. Ir šiuo metu tikėtin... greičiausiai... turbūt yra projekto tęstinumas. Remiantis viešųjų pirkimų įstatymu, jei procedūros yra užsitęsusios, o jos yra užsitęsusios, tai eina kitos procedūros“, - painiai dėstė D.Petrauskienė.

Ji taip pat neneigė, kad „Akvija“ yra laimėjusi ir konkursą kitų VV pastatų priežiūrai.

„Jei neklystu, mes dumblo tikrai nevalome. Tiesiog valymo paslauga gali būti teikiama dumblo valymo pastate. Tai gali būti taip“, - sakė D.Petrauskienė.

Paklausta, kaip užsitikrino tokią sėkmę VV konkursuose, ji tikino, kad čia kalta visai ne sėkmė, o tik sunkus ir atsakingas darbas: „Būna įvairiai, nieko nėra šimtu procentų – yra viešieji pirkimai, vienus laimi, kitus pralaimi, būna pakartotinai laimi, būna – po metų. Dirbame jau 20 metų, yra laimėtas ne vienas pirkimas. Lygiai taip pat esame matę visokių įdomių dalykų per visą tą 20 metų istoriją. Tai galvoju, kad buvo tiesiog atsakingai ne tik pateikta medžiaga, bet ir jos vertinimas atsakingai atliktas .“

Ji pagaliau prisiminė, kad teismas, nepaisant kitų konkurso dalyvių skundų, jo taip ir nesustabdė, tad sutartis su VV bus sudaryta. Ir ne šiaip sutartis – paslaugos bus teikiamas trejus metus, t.y. maksimalų Viešųjų pirkimų įstatyme numatytą terminą. Būtent tokiam terminui buvo sudaryta ir ankstesnė valymo paslaugų sutartis.

V.Miltienis nieko nežino

„Vilniaus vandenų“ vadovas Valentinas Miltienis taip pat nebuvo labai kalbus – visais klausimais jis siūlė kreiptis į įmonės viešųjų pirkimų skyrių.

„Aš, kaip direktorius, neturiu teisės dalyvauti ir nedalyvauju nei pirkimo komisijos darbe, nei darau kokią nors įtaką. Geriausia skambinti mūsų įmonės Viešųjų pirkimų komisijos vadovams“, - patarė V.Miltienis.

Beje, neskaidrių viešųjų pirkimų kontekste gan įdomiai atrodo VV reikalavimas trečdaliu (nuo 4,37 iki 5,88 lito už m3) branginti vandenį vilniečiams. Pasak V.Miltienio, VV tokių ketinimų neatsisakys net po to, kai pernai šiam veiksmui nepritarė Vilniaus savivaldybės taryba - Valstybinė kainų ir energetikos komisija esą jau netrukus turėtų pritarti naujoms kainoms.

„Visi dokumentai yra kainų komisijos, laukiame jų sprendimo. Mes tikimės, kad jau šį mėnesį apsispręs, per mėnesį turėsime informuoti gyventojus. Mums reikia prižiūrėti 3000 km vamzdynų, siurblines, pakėlimo stotis, valymo įrenginius. Ir už kurą, už elektrą, už chemikalus turime mokėti, mokesčius. Tai ne iš gero gyvenimo prašome didinti kainą“,  - skundėsi vadovas.

Tačiau kokią įtaką kainos kėlimui turi neskaidriai vykdomi viešieji pirkimai, kuriais jau nekartą yra suabejojusi Viešųjų pirkimų tarnyba, o įtarimus dėl to VV vadovams yra pateikusi ir STT? Galbūt tokio drastiško kainų šuolio ir nebūtų, jei skandalų lydimi „Vilniaus vandenys“ nesirinktų brangiausių rangovų? V.Miltienis į klausimą, kodėl vis tiek samdomos brangiausiai paslaugas teikiančios bendrovės, nenorėjo atsakyti, bei dar kartą patarė visko klausti viešųjų pirkimų skyriaus.

„Vsio zakonno“

Lina Gervytė, VV viešųjų pirkimų skyriaus specialistė dėstė, kad brangiausiai paslaugas siūlanti bendrovė jau antrąkart laimi konkursą kuo sėkmingiausiai laikantis įstatymų. Esą, ne visos, o tik kelios bendrovės netiko dėl to, jog nepateikė jau minėto detalaus valymo priemonių sąrašo. Be to, tvarką, kad šis reikalavimas gali būti įtrauktas ne pagrindiniame, o nugrūstas ir į lydinčius dokumentus, nustatė Aplinkos ministerija.

„Ar teko girdėti apie žaliuosius pirkimus? Aplinkos ministerijos yra nustatyti labai konkretūs reikalavimai Žaliųjų pirkimų vykdymui, kurie ir buvo nustatyti šiose pirkimo sąlygose, kurios paskelbtos viešai. Taip, nuostata yra ne pačiose sąlygose, bet techninėje specifikacijoje, bet tai taip pat leidžia Aplinkos ministro įsakymas. O dėl to, kad nebuvo leista papildyti paraiškų, yra skirtingi dalykai – patikslinti ir papildyti. Pagal viešųjų pirkimų įstatymą, galima koreguoti tik tiekėjų kvalifikaciją, bet viso kito – ne. Galima kitus dokumentus tik paaiškinti“, - įstatymų subtilybes atskleidė specialistė.

Ji sakė taip pat neprivalanti žinoti apie ankstesnius „Akvijos“ laimėtus konkursus ir jų organizavimo peripetijas.

Korupcijos skandalai lydi nuolat

Bendrovę „Vilniaus vandenys“ jau ne vieni metai lydi skandalų bei įtarimų šešėlis. Neskaidrūs konkursai, teismų maratonai, įtarimai kyšininkavus ir teismų nuosprendžiai tapo neatsiejama šios bendrovės veiklos dalimi.

Vienas paskutiniųjų skandalų „Vilniaus vandenis“ sudrebino praėjusių metų pabaigoje, kai 16 mln. litų vertės sostinės savivaldybės įmonės „Vilniaus vandenys“ paskelbtas konkursas, kurio nugalėtojas buvo aiškus iš anksto, įstrigo nežinia kuriam laikui. Mat paskelbus konkursą kilo įtarimų, kad „Vilniaus vandenų“ sąlygas atitiko vienintelė įmonė - UAB „Biastra plius“, o kitos bendrovės neturėjo jokių šansų tapti konkurso nugalėtojomis.

Nors „Vilniaus vandenų“ vadovai dievagojosi, kad Lietuvoje nėra kitos įmonės, kuri galėtų taip kompostuoti dumblą, toks argumentas neįtikino Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo Žydrūno Plytniko. Pastarasis neslėpė, kad šis konkursas kelia didelių abejonių dėl skaidrumo.

Buvusiems vadovams – kyšininkų etiketė

Buvę „Vilniaus vandenų“ vadovai ne kartą atsidūrė Temidės akiratyje ir privalėjo minti teismų slenksčius.

Prieš keletą metų bendrovės vadovai Darius Norkus ir Nerijus Laurinaitis buvo nuteisti už kyšininkavimą. Teismas nustatė, kad jie veikdami bendrininkų grupėje, D.Norkus ir N.Laurinaitis 2010 metų vasarį kavinėje iš bendrovės „Komsetas“ komercijos direktoriaus P.K. pareikalavo 16 tūkst. litų kyšio už tai, kad „Vilniaus vandenys“ pasirašytų su šia bendrove serverinės virtualizavimo paslaugų sutartį. Pusė šios sumos turėjo būti perduota iki sutarties pasirašymo.

Išnagrinėjęs bylą teismas D.Norkų ir N.Laurinaitį pripažino kaltais, skyrė jiems vienų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams. Abu kaltinamieji taip pat buvo įpareigoti sumokėti po 20 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio, arba 2,6 tūkst. litų, įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Pasivijo nauji kaltinimai

Po keleto metų, pernai, „Vilniaus vandenų“ vadovybė vėl atkreipė teisėsaugos dėmesį. Jau kartą teisti buvę „Vilniaus vandenų“ vadovai D. Norkus ir N. Laurinaitis šį kartą į teisiamųjų suolą sėdo dėl naujų nusikalstamos veikos epizodų vykdant viešuosius pirkimus „Vilniaus vandenyse“. Kartu su jais teisiami ir esami „Vilniaus vandenų“ darbuotojai – gamybos padalinio vadovas Vytautas Kisielius ir plėtros direktorius Linas Didrikas. Jie įtariami reikalavę kyšio iš viešojo pirkimo metu pasirinktos bendrovės direktoriaus už sutarties su bendrove „Vilniaus vandenys“ pasirašymą.

Buvusi Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė prieš keletą metų yra viešai išreiškusi abejones dėl bendrovės „Vilniaus vandenys“ veiklos skaidrumo. Viename interviu ji teigė, kad įmonė generuoja šimtą milijonų siekiančią apyvartą, o didžiąją dalį gaunamų pajamų bei iš ES atkeliaujančią paramą investuoja į įvairius infrastruktūros projektus. „Žinant lietuviškas tradicijas, 7–10 proc. nuo jų vertės „įsisavinti“, siekis kontroliuoti „Vilniaus vandenis“ yra nesunkiai nuspėjamas“, – tuomet samprotavo R. Vainienė.

Ar visoms šilumą gaminančioms įmonėms galioja Lietuvos Respublikos įstatymai? Klaipėdoje didžiąją dalį šilumos tiekiančios "Fortum Heat Lietuvos" pelnas ne tik neribojamas, bet ir saugomas kaip valstybinė paslaptis.

Mįslinga išimtis

Lietuvoje veikiantiems nepriklausomiems šilumos gamintojams, pasirodo, galioja skirtingos taisyklės. Nors įstatymai turėtų būti traktuojami vienodai, vieniems taikoma reguliuojama šilumos gamybos kainodara, kitiems – ne. Reguliuojama kainodara reiškia tai, kad šilumos gamintojo pelno maržą pagal patvirtintas taisykles nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK). Nereguliuojama kainodara reiškia, jog įmonė šilumą gali pardavinėti kokia nori kaina ir gauti kokį nori pelną, svarbu, kad šiluma būtų parduodama minimaliai pigiau, nei pasigamintų pati šilumos tiekimo įmonė.

Nuo 2013 m. liepos įsigaliojusios Šilumos ūkio įstatymo pataisos numato tris atvejus, kai NŠG pelnas turi būti reguliuojamas: kai įmonė gamyklai statyti ar modernizuoti yra gavusi ES paramą; kai elektros gamybai gaunamos valstybės dotacijos viešuosius interesus atitinkančioms paslaugoms (VIAP); kai pagamintas šilumos kiekis viršija trečdalį visos toje šilumos tiekimo sistemoje pagamintos šilumos kiekio per metus.

Įdomu tai, kad pastarąjį kriterijų kuo puikiausiai atitinka Klaipėdoje veikianti "Fortum Heat Lietuvos" kogeneracinė elektrinė. Tačiau VKEKK sprendimu  "Fortum Heat Lietuvos" antrinė bendrovė "Fortum Klaipėda", valdanti Klaipėdos atliekų deginimo gamyklą, yra gavusi patvirtinimą, kad iki 2016 m. balandžio kainodara nebus reguliuojama.

Aprūpina pusę Klaipėdos

Tai, kad įmonės metinė šilumos gamybos apimtis viršija trečdalį visos Klaipėdoje pagamintos šilumos, patvirtino ir pačios "Klaipėdos energijos" technikos direktorius Vilius Buinevičius. Anot jo, vasaros mėnesiais "Fortum" pagaminamos ir miestui parduodamos energijos kiekis pasiekia ir 100 proc. visos suvartojamos šilumos, o šiomis dienomis, kai lauke itin šalta, "Fortum" dalis sudaro apie 25 proc. Tad metinis šilumos kiekis esą gerokai perlipa trečdalį.

"Šiuo metu miesto šilumos poreikis yra 251 mW, iš jų "Fortum" pagamina 65,8 mW, tai sudaro apie 25–26 proc. Jie tą energijos gamybos galią palaiko nuolat – pagal nustatytą tvarką mes privalome supirkti visą nepriklausomų gamintojų šilumos energiją. O Klaipėdoje jie yra šeši ir visi nereguliuojami. Mes turime siūlymą, kad juos reikėtų vertinti visus sudėjus, nes visi dirba viename integruotame tinkle. Tuomet jie būtų reguliuojami. O dabar kainų komisija juos vertina atskirai. Tiesa, "Fortum" pagal pagaminamos energijos kiekį ir taip turėtų pakliūti į tą reguliuojamų gamintojų kategoriją, bet čia jiems – tik pati darbo pradžia, nelabai yra, kaip juos reguliuoti. Kodėl? Taip yra pagal įstatymą – Kainų komisija nustato taisykles kiekvienam gamintojui atskirai, parengia individualią metodiką, mes negalime priimti nieko", – paaiškino jis.

Pritrūko Marytės plauko?

Tačiau pati VKEKK tvirtino, kad reguliuoti "Fortum Klaipėdos" nėra pagrindo, nes jos 2013 m. pagamintos šilumos kiekis trečdalio nesiekia, o sudaro tik... 32,6 proc., t. y. iki įstatymu numatytos ribos trūksta 0,4 proc. VKEKK neatsakė į tai, ar artimiausiu metu įvertinus naujausius duomenis planuojama imti reguliuoti bendrovės pelną.
Reguliuojamiems šilumos tiekėjams nustatyta pelno marža, anot VKEKK, siekia apie 7 proc. Tačiau koks yra "Fortum Klaipėdos" pelnas, komisija esą nežino, nes nereguliuojami gamintojai "neprivalo teikti informacijos komisijai apie veiklos rezultatus".

Tylūs susitarimai

Dar prieš kelis mėnesius pats "Fortum Heat Lietuvos" vadovas Vitalijus Žuta yra pripažinęs, kad VKEKK ir yra davusi sutikimą trejus metus nereguliuoti Klaipėdos bendrovės pelno, nors tai daryti leidžiančių įstatymų kriterijų įmonė gali ir nebeatitikti.

Buvęs VKEKK vadovas prof. Vidmantas Jankauskas pripažino, kad komisija galėjo atskirai tartis su "Fortum" vadovais dėl išskirtinių sąlygų pirmaisiais veiklos metais, tačiau kiek tokie susitarimai leidžiami įstatymų, atsakyti negalėjo.

"Detalių nežinau, bet čia turėjo būti atskiras susitarimas, nes jie norėjo, kad atsipirktų investicijos, matyt, turėjo kokią nors sutartį. Bet žinau dar daugiau, kad jie netgi skundėsi, jog vasarą atsirado kažkoks nepriklausomas gamintojas, kuris sugebėjo už juos pigiau gaminti šilumą ir bandė iš jų atimti rinką", – sakė profesorius ir pripažino, kad tokie skundai esant laisvai nepriklausomų gamintojų rinkai mažų mažiausiai keisti.

Pelną slėpti leista

V.Jankauskas sakė matantis dvi problemas, kurių neišsprendė nė liepą sugriežtinti reikalavimai nepriklausomiems gamintojams: šie gali nustatyti centu mažesnę šilumos kainą, o savivaldybių šilumos ūkiai privalės tokią šilumą supirkti, net jei vartotojui iš to naudos nebus. Antra bėda tai, kad nereguliuojami nepriklausomi gamintojai, prisidengdami komercinės paslapties šydu, gali slėpti savo pelną, nors jis gaunamas tiesiogiai iš šilumos vartotojų.

"Nepriklausomi nereguliuojami gamintojai, esu įsitikinęs, ypač tie, kurie atėjo pirmieji, galėjo džiaugtis fantastišku pelnu, jiems projektai atsipirko per kelerius metus. Tai buvo iš principo klaidingas dalykas, kai buvo nuspręsta, kad šilumos ūkyje nėra konkurencijos. Kitose šalyse, kur taikomas panašus principas, kur konkuruoja nepriklausomi šilumos gamintojai, konkuruoti leidžiama prieš tai: kuris pasiūlo gaminti pigiau, tam ir leidžiama statyti gamyklą, tas ir prisijungia prie tinklų. O pas mus padarytas kioskelio principas: pasistatysi, bankrutuosi – tai tavo reikalas. Dabar ateina kai kurie pas pramonininkus skųstis, kad jiems sudaromos kliūtys, nenumatytos sąlygos, kad jie daug tikėjosi, o dabar pralaimi. Taip, tai yra laisva rinka, bet energetikoje ta laisva rinka yra per brangi – per didelės investicijos, per didelė rizika", – sakė energetikos ekspertas ir pripažino, kad po didelių investicijų bandoma bet kuria kaina atsigriebti iš vartotojų, o ne stengtis, kad šilumos kaina būtų pati mažiausia.

"Fortum Heat Lietuvos" atstovas spaudai Andrius Kasparavičius nesutiko atskleisti savo atstovaujamos įmonės pastarųjų metų pelno maržos, taip pat iki trečiadienio vakaro neatsakė į kitus pateiktus klausimus.
Ieško politinio užtarimo?

Seimas antradienį po pateikimo pritarė atliekų deginimo gamyklų veiklą griežtinantiems teisės aktams. Kelių frakcijų atstovų pateiktos pataisos numato, kad gamyklos, kuriose būtų deginamos komunalinės atliekos, privalo būti Vyriausybės pripažintos valstybinės reikšmės. Seimo prašoma pataisas priimti skubos tvarka jau šiandien, t. y. sausio 23 d. Tai iš dalies nukreipta prieš sunkiai suvokiamus "Fortum" planus statyti antrą šiukšlių deginimo gamyklą Vilniuje ir Kaune kilusį pasipriešinimą dėl tokios gamyklos statybų.
Gal todėl, neoficialiomis žiniomis, į Lietuvą penktadienį atvyksta "Fortum" vadovybė. Koks vizito tikslas, ar planuojami susitikimai su Lietuvos politikais, "Fortum" neatskleidžia.

Tačiau tiek politikai, tiek energetikai jau ne pirmus metus pastebi prezidentūros prielankumą šiai įmonei. Gal todėl VKKEK taip pedantiškai skaičiuoja "Fortum" pagaminamos šilumos dalį ir nebando apriboti įmonės pelno, kurį suneša Klaipėdos gyventojai?

Vilniuje ir Kaune planus statyti atliekų deginimo gamyklas puoselėjanti bendrovė "Fortum" pristatoma kaip šilumą didmiesčiuose atpiginsianti išganytoja. Tačiau Klaipėda, kur gamykla jau veikia, moka daugiau nei Šiauliai ar Panevėžys, o nuo dujomis šildomo Vilniaus uostamiestį skiria vos 1,5 cento.

Apgavo net Prezidentę?

2008-ųjų pabaigoje–2009-aisiais, kai Klaipėdoje buvo dėliojami paskutiniai sutarties su suomių vyriausybės valdoma "Fortum Heat Lietuva" akcentai, tuometis miesto meras Rimantas Taraškevičius pateikė ir preliminarius specialistų skaičiavimus: esą, šilumos kaina miestiečiams nuo 20,5 cento už 1 kWh galėtų sumažėti iki 13–15 centų.

Dabar tokie pažadai atrodo juokingi: nors sausį, palyginti su pernai, Klaipėdoje šilumos kaina nepadidėjo, jos kilovatvalandė vis dėlto kainuoja ne 13–15, o 24,9 cento. Nepaisant šio fakto, atliekų deginimo gamyklų projektams Vilniuje ir Kaune besiskinant kelią naudojami tie patys argumentai: gamyklų reikia, kad šiluma būtų pigesnė.

2013-ųjų gegužės viduryje, kai "Fortum Heat Lietuva" uostamiestyje oficialiai atidarė termofikacinę elektrinę, gražių žodžių negailėjo ir pati šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Klaipėdą ji įvardijo kaip pavyzdį kitiems didmiesčiams, nesunku nuspėti kuriems – Kaunui ir Vilniui.

"Tai iš tiesų pavydėtinas pavyzdys kitų miestų merams. Tai reiškia ne tik pigesnę šilumą, bet ir daug mažesnę priklausomybę nuo dujų monopolio bei sveiką konkurenciją tarp šilumos gamintojų, ko taip trūksta Lietuvoje", – tuomet sakė šalies vadovė.

Tačiau ir šios Prezidentės viltys neišsipildė ar bent jau kainų scenarijus buvo gerokai pesimistiškesnis nei prognozuota.

Sąlygas diktuoja "Fortum"

"Klaipėdos energijos" atstovų teigimu, 2013-aisiais didžiąją dalį šilumos pagamino būtent nepriklausomi tiekėjai. O tuo, jog esminę įtaką galutinei uostamiesčio šilumos kainai daro "Fortum Heat Lietuva", nesunku įsitikinti pažvelgus į lapkričio mėnesio "Klaipėdos energijos" šilumos supirkimo kvotas: daugiau nei 62 proc. (arba 38 880 MWh) iš nepriklausomų tiekėjų "Klaipėdos energijos" superkamos šilumos kiekio (jis siekia 62 228 MWh) tiekia būtent suomių bendrovė.

Tačiau Klaipėda su 24,9 cento už 1 kWh kaina šių metų sausį iš penkių didžiųjų miestų labiausiai lenkia tik Kauną (čia šiluma pabrango nuo 28,08 iki 28,13 cento už 1 kWh). Už Vilniaus, kuriame šiluma pabrango nuo 26,44 cento už 1 kWh 2013-ųjų gruodį iki 26,54 cento šių metų sausį, kainą Klaipėdos kaina mažesnė tik 1,64 cento.

Šiaulių ir Klaipėdos šilumos kainos beveik lygios – Šiauliuose nuo praėjusių metų pabaigos šilumos kaina pakilo nuo 24,95 iki 25,14 cento už 1 kWh. Absoliutus mažų šilumos kainų lyderis – Panevėžys, čia kilovatvalandė šilumos nuo sausio kainuoja tik 22,66 cento (buvo 22,33 cento).

Ne sezono metu, nuo birželio iki spalio, nepriklausomų šilumos tiekėjų kaina Klaipėdoje svyravo nuo 6,4 iki 9,5 cento, o jau lapkritį, įsibėgėjus šildymo sezonui ir keliskart išaugus šilumos poreikiui, kaina padidėjo iki 12 iki 16,2 cento už 1 kWh. "Fortum", kurios deginant šiukšles gaminama šiluma yra tik šalutinis elektros gamybos produktas, vidutinė šilumos pardavimo "Klaipėdos energijai" kaina taip pat šoktelėjo – iki 14,63 cento.

Dėl kainos kaltina korupciją

Iš Klaipėdos kilęs Seimo narys Naglis Puteikis priežasčių, kodėl pažadai apie pigiausią šilumą nevirto tiesa, siūlė ieškoti prieš 4–5 metus vykusiuose procesuose, abejotinuose konservatorių deleguoto ūkio ministro Rimanto Žyliaus bei Klaipėdos liberalcentristų veiksmuose.

"Fortum" – Suomijos vyriausybės kontroliuojama korporacija, o Suomija patiria šiokių tokių ekonominių sunkumų. Tad panašiai, kaip buvo dirbant Andriaus Kubiliaus Vyriausybei, yra nurodymas valstybės kontroliuojamoms įmonėms didinti dividendus į biudžetą. Yra atrištos rankos vietiniam personalui, kuris visokiais būdais dalina malones vietos liberalcentristams, – aš neabejoju, kad buvo mokami pinigai vietos politikams. Yra ir viešas faktas, kad dalis vietos politikų giminaičių, vaikų dirba "Fortum" arba susijusiose įmonėse. Yra politinė korupcija", – dėstė jis ir priminė, kad dėl šių dalykų yra kreipęsis į Specialiųjų tyrimų tarnybą.

N.Puteikis taip pat priminė, jog "Fortum" gamykla esą pastatyta virš karšto geoterminio vandens telkinio. Tai leisti turint valstybės kontroliuojamą įmonę "Geoterma", kurios gaminamos šilumos savikaina yra mažiausia Lietuvoje, neva buvo visiškas absurdas. Iš bendrovės, parlamentaro teigimu, atimta teisė ir tiekti pigiausią karštą vandenį vasarą.

"Apmaudu, kad prezidentūra spaudė tuometę konservatorių kontroliuojamą Ūkio ministeriją ir ji nedavė pinigų "Geotermos" biokuro katilinei, kuri buvo reikalinga, kad vanduo būtų dar šiek tiek pašildytas. Taigi turime visą komplektą faktų, jog "Fortum" vadovybė veikė korupciniais būdais, kad būtų nesąžiningai įsirengta alternatyva, kuri visiškai nereikalinga. O viešai nuomonei pagerinti jie ir skleidė tą informaciją, kad šiluma Klaipėdoje bus pigiausia. Šiandien matome, kad tai – visiška netiesa", – sakė jis.

Atrišo rankas spekuliantams

Dar dvi esminės klaidos, anot N.Puteikio, – tai, kad valdant gamyklą savivaldybė visiškai nedalyvauja, priešingai, nei yra Suomijoje, kur veikia "Fortum" gamyklos; taip pat ydingas šią Seimo kadenciją priimtas energetikos įstatymų paketas.

"Klaipėdos savivaldybė galėjo turėti 50 proc. akcijų, kad rinkėjai per savo tarybos narius galėtų kontroliuoti kainas. Bet nieko panašaus neįvyko, net nebuvo užsiminta, kad normaliame pasaulyje tokių objektų valdymą privatūs šildytojai pasidalija su savivalda per pusę. Dar vienas dalykas – priimtas įstatymų paketas, kad vietinės savivaldybių kontroliuojamos šilumos įmonės privalo supirkti šilumą iš nepriklausomų tiekėjų, jei šių siūloma kaina yra bent dešimtadaliu cento mažesnė už jų pačių. Taigi, gyventojai čia visiškai nelaimi nieko. Realiai ta propagandinė kampanija, kuria buvo teigiama, kad kilovatvalandės šilumos gamyba kainuos keliolika centų pigiau nei kūrenant dujas, buvo teisinga. Bet gamyba pigiau kainuoja ne vartotojui, o gamyklos savininkui", – dėstė N.Puteikis. Jis paminėjo ir dar vieną aplinkybę: "Fortum" atveju visas gautas didžiulis pelnas neva išvežamas iš Lietuvos, o tai prieštarauja papildomiems įstatymų paketo tikslams skatinti ir mūsų šalies ekonomiką.

Kalti konservatoriai?

Dėl šios bendrovės esą vykdomo lobizmo net ir tuometėje, konservatorių ministro R.Žyliaus valdytoje, Ūkio ministerijoje N.Puteikis tvirtina kreipęsis į partijos vadovybę.
Taip pat prašyta A.Kubiliaus paaiškinti ir su tuo susijusius dalykus, t. y. kodėl norėta privatizuoti "Geotermą". Paklaustas, ar nebijo kaltinti savo partijos atstovų, N.Puteikis tikino, kad bijoti turėtų būtent tie, kurie "organizavo aferas". Anot jo, būtent "Fortum" ir buvo tiesiogiai suinteresuota "Geotermos" privatizavimu, o tai padarius bendrovė esą tiesiog būtų buvusi privesta prie bankroto.

"Frakcija tris kartus kreipėsi į A.Kubilių, kad jis paaiškintų, kodėl nori privatizuoti "Geotermą". Jis nesiteikė to paaiškinti. Tai ko aš turiu bijoti? Tegu A.Kubilius bijo partijos narių, tegu A.Kubilius bijo partijos, frakcijos narių, rinkėjų įtūžio, kai visos šitos aferos, apie kurias mes kalbame, išaiškės. Nes be Tėvynės sąjungos kontroliuojamos Ūkio ministerijos šios nesąmonės nebūtų prasidėjusios", – sakė jis ir neslėpė apmaudo, jog dėl atvirų kalbų partijos vadovybė neleidžia jam eiti aukštų pareigų partijoje.

Scenarijus Vilniui ir Kaunui

Kalbėdamas apie "Fortum" planuojamas atliekų deginimo gamyklas Vilniuje ir Kaune, N.Puteikis nė neabejojo, kad neva bus elgiamasi analogiškai: atliekos bus deginamos gerokai žemesnėje temperatūroje, nei tai daroma Skandinavijos šalyse, aktualūs taršos duomenys bus slepiami, o parduodamos šilumos kaina bus truputį žemesnė nei kūrenant dujomis, tik bus didesnė bendrovės pelno marža.

"Tai jei jie apgavo klaipėdiečius, kodėl jie neturėtų apgauti kauniečių bei vilniečių? Jie net taršos rodiklių neviešina, tik aiškina – kreipkitės į Ūkio ministeriją, kad ji priverstų mus viešinti taršos rodiklius internete esamuoju metu", – sakė jis.

"Fortum" šiukšlių deginimo projektai kelią Lietuvoje stumiasi sėkmingai, nors kitose valstybėse nesulaukia palaikymo. Situacija jau susirūpino ne tik gyventojai, bet ir politikai, galvojantys įstatymais riboti šį verslą.

"Kvailiausias sprendimas"

Suomių kapitalo koncerno "Fortum" gamykla Klaipėdoje šią vasarą jau pradėjo deginti šiukšles. Netrukus įmonė planuoja pastatyti dar dvi atliekų deginimo gamyklas Kaune ir Vilniuje.

Abiejų miestų gyventojai tam bando priešintis, bet kol kas "Fortum" buldozerio sustabdyti nepavyksta.

Įdomiausia, kad Vilniuje "Fortum" šiukšlių deginimo gamykla būtų jau antra mieste. Tokia viena, kuri visiškai padengtų sostinės šiukšlių naikinimo poreikį, jau statoma.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas pripažino, kad prieš pritariant statyboms reikėtų aiškiai atsakyti, kiek Lietuvai reikia atliekų deginimo stočių.

"Vykdomosios valdžios apskaičiuota – per akis užtenka trijų: viena, "Fortum", jau stovi Klaipėdoje, antra galbūt atsirastų Kaune, trečia – Vilniuje. Kaune dar vyksta derinimai, o Vilniuje prasidėjo varžytuvės, viename kvadratiniame kilometre, gali būti, stovės dvi gamyklos – "Reenergy" ir "Fortum". Bet tai būtų kvailiausias sprendimas, kokį tik galima sugalvoti", – teigė A.Salamakinas.

Atsakymų iš "Fortum" neišgirdo

Aplinkos apsaugos komiteto vadovas tvirtino prieš savaitę, trečiadienį, susitikęs tiek su suomių įmonės, tiek su "Reenergy" atstovais, tačiau jam liko nemažai neatsakytų klausimų.

"Buvome susitikę ir su Vilniaus meru Artūru Zuoku, ir su abiejų įmonių atstovais. Aiškių atsakymų negavau: pirmą įmonę Statybų inspekcija apskundė teismui, "Fortum" turi sklypą prie Grigiškių "Maximos" ir derina statybas", – padėtį nušvietė A.Salamakinas.

Vienas neatsakytų klausimų, kodėl "Fortum", tvirtinanti, kad Vilniaus gamykla trūkstant atliekų bus kūrenama biokuru, vis tiek ketina statyti ne pigų biokuro, o brangiomis technologijomis pagrįstą atliekų deginimo katilą.

Neatmeta riboti įstatymu

Būtent dėl šių abejonių jis neatmetė, kad situacijai, kai vienoje vietoje planuojamos net dvi gamyklos, neišsisprendus, gali būti imamasi ir griežtesnių veiksmų – gamyklų skaičių reglamentuoti įstatymais.

"Seimo įsikišimas gali būti toks, kaip aš, pavyzdžiui, įsikišau praėjusią savaitę. Bet jei matysime, jog procesas eis ta linkme, kad atsiras dvi deginimo stotys viename kvadratiniame kilometre, rinksimės ir kitą kelią – reglamentuoti jų statybas įstatymu. Kitą savaitę susitinku ir su bendruomene, kur planuojamos tos gamyklos. Tad ir Seime turbūt tikrai sulauksime pritarimo. Jei nesusišnekama ir verslas taip "nachališkai" skinasi kelią, tai imsimės teisinių priemonių. Nes jei pristatysime tiek stočių, kad nebus atliekų, kurias būtų galima deginti, tai jų teks importuoti iš Baltarusijos. O jei "Fortum" ketina deginti biokurą, tai kuriems galams tuomet statyti bent penkis kartus brangesnį katilą?" – stebėjosi jis.

Kam tokios galingos?

Anot A.Salamakino, tai, kad per metus Lietuvoje iškilo viena suomių gamykla ir suplanuotos dar kelios, verčia stebėtis verslo sėkme, verslininkų įžvalgumu, o galbūt ir dar kuo nors.

"Atsakymas vienas – žmonės turbūt turi daug pinigų, yra stipriai finansuojami pagrindinės suomių kapitalo įmonės ir jie stengiasi lengvai ateiti į tą rinką. Nesu įtarus, nors ir renku informaciją. Aišku, buvo mesti kaltinimai ir Prezidentei, kad neva ji proteguoja "Fortum", – aš tokių faktų neturiu. Nors tam tikrų požymių, kad tai vyksta, yra, ir to niekas nenuslėps. Gal prezidentūrai ar Prezidentei labiau patinka užsienio investuotojai nei vietiniai. Bet tai turėtų spręsti Aplinkos apsaugos komitetas, Vyriausybė, Aplinkos ministerija. O prezidentūra tegul užsiima savo reikalais, tegu užsiima užsienio politika, o atliekas tegu palieka vykdomajai valdžiai", – įgėlė jis.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis teigė, kad pagal atliekų tvarkymo strategiją Lietuvoje numatytos trys atliekų deginimo gamyklos. Tačiau toje pačioje strategijoje numatyta Klaipėdos deginimo gamykla turėjo būti dvigubai silpnesnė, nei buvo realiai pastatyta bendrovės "Fortum". Ministro žiniomis, pernelyg galingą planuojama statyti ir Kaune.

"Fortum" šiukšlių deginimo projektai kelią Lietuvoje stumiasi sėkmingai, nors kitose valstybėse nesulaukia palaikymo. Situacija jau susirūpino ne tik gyventojai, bet ir politikai, galvojantys įstatymais riboti šį verslą.

"Kvailiausias sprendimas"

Suomių kapitalo koncerno "Fortum" gamykla Klaipėdoje šią vasarą jau pradėjo deginti šiukšles. Netrukus įmonė planuoja pastatyti dar dvi atliekų deginimo gamyklas Kaune ir Vilniuje. Abiejų miestų gyventojai tam bando priešintis, bet kol kas "Fortum" buldozerio sustabdyti nepavyksta.

Įdomiausia, kad Vilniuje "Fortum" šiukšlių deginimo gamykla būtų jau antra mieste. Tokia viena, kuri visiškai padengtų sostinės šiukšlių naikinimo poreikį, jau statoma.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas pripažino, kad prieš pritariant statyboms reikėtų aiškiai atsakyti, kiek Lietuvai reikia atliekų deginimo stočių.

"Vykdomosios valdžios apskaičiuota – per akis užtenka trijų: viena, "Fortum", jau stovi Klaipėdoje, antra galbūt atsirastų Kaune, trečia – Vilniuje. Kaune dar vyksta derinimai, o Vilniuje prasidėjo varžytuvės, viename kvadratiniame kilometre, gali būti, stovės dvi gamyklos – "Reenergy" ir "Fortum". Bet tai būtų kvailiausias sprendimas, kokį tik galima sugalvoti", – teigė A.Salamakinas.

Atsakymų iš "Fortum" neišgirdo

Aplinkos apsaugos komiteto vadovas tvirtino prieš savaitę, trečiadienį, susitikęs tiek su suomių įmonės, tiek su "Reenergy" atstovais, tačiau jam liko nemažai neatsakytų klausimų.

"Praėjusią savaitę buvome susitikę ir su Vilniaus meru Artūru Zuoku, ir su abiejų įmonių atstovais. Aiškių atsakymų negavau: pirmą įmonę Statybų inspekcija apskundė teismui, "Fortum" turi sklypą prie Grigiškių "Maximos" ir derina statybas", – padėtį nušvietė A.Salamakinas.

Vienas neatsakytų klausimų, kodėl "Fortum", tvirtinanti, kad Vilniaus gamykla trūkstant atliekų bus kūrenama biokuru, vis tiek ketina statyti ne pigų biokuro, o brangiomis technologijomis pagrįstą atliekų deginimo katilą.

Neatmeta riboti įstatymu

Būtent dėl šių abejonių jis neatmetė, kad situacijai, kai vienoje vietoje planuojamos net dvi gamyklos, neišsisprendus, gali būti imamasi ir griežtesnių veiksmų – gamyklų skaičių reglamentuoti įstatymais.

"Seimo įsikišimas gali būti toks, kaip aš, pavyzdžiui, įsikišau praėjusią savaitę. Bet jei matysime, jog procesas eis ta linkme, kad atsiras dvi deginimo stotys viename kvadratiniame kilometre, rinksimės ir kitą kelią – reglamentuoti jų statybas įstatymu. Kitą savaitę susitinku ir su bendruomene, kur planuojamos tos gamyklos. Tad ir Seime turbūt tikrai sulauksime pritarimo. Jei nesusišnekama ir verslas taip "nachališkai" skinasi kelią, tai imsimės teisinių priemonių. Nes jei pristatysime tiek stočių, kad nebus atliekų, kurias būtų galima deginti, tai jų teks importuoti iš Baltarusijos. O jei "Fortum" ketina deginti biokurą, tai kuriems galams tuomet statyti bent penkis kartus brangesnį katilą?" – stebėjosi jis.

Kam tokios galingos?

Anot A.Salamakino, tai, kad per metus Lietuvoje iškilo viena suomių gamykla ir suplanuotos dar kelios, verčia stebėtis verslo sėkme, verslininkų įžvalgumu, o galbūt ir dar kuo nors.

"Atsakymas vienas – žmonės turbūt turi daug pinigų, yra stipriai finansuojami pagrindinės suomių kapitalo įmonės ir jie stengiasi lengvai ateiti į tą rinką. Nesu įtarus, nors ir renku informaciją. Aišku, buvo mesti kaltinimai ir Prezidentei, kad neva ji proteguoja "Fortum", – aš tokių faktų neturiu. Nors tam tikrų požymių, kad tai vyksta, yra, ir to niekas nenuslėps. Gal prezidentūrai ar Prezidentei labiau patinka užsienio investuotojai nei vietiniai. Bet tai turėtų spręsti Aplinkos apsaugos komitetas, Vyriausybė, Aplinkos ministerija. O prezidentūra tegul užsiima savo reikalais, tegu užsiima užsienio politika, o atliekas tegu palieka vykdomajai valdžiai", – įgėlė jis.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis teigė, kad pagal atliekų tvarkymo strategiją Lietuvoje numatytos trys atliekų deginimo gamyklos. Tačiau toje pačioje strategijoje numatyta Klaipėdos deginimo gamykla turėjo būti dvigubai silpnesnė, nei buvo realiai pastatyta bendrovės "Fortum". Ministro žiniomis, pernelyg galingą planuojama statyti ir Kaune.

Griūvantis Panerių g. 15 namas pagaliau bus prikeltas naujam gyvenimui – po pusmečio ginčų gyventojai sutiko gelbėti savo būstą. Darbai bus suskirstyti etapais, o paramą žada ir Aplinkos ministerija, ir Vilniaus savivaldybė.

Įtikino daugumą

Nuo birželio trunkantis chaosas, kai nugriuvus Panerių g. 15 balkonui ir žuvus vienai jo gyventojai namas buvo paskelbtas esantis avarinės būklės, atrodo, baigsis jau netrukus: didžioji dalis gyventojų sutiko su jau trečiąkart rengiamu pasiūlymu skubiai remontuoti pastatą. Tokiam sprendimui pritarė devyni būstų savininkai iš 15.

Vienas namo gyventojų Nikolajus Demčenkovas sakė, kad gyventojai pagaliau nusileido, nes su naująja darbų vykdytoja, bendrove "Unikals", ir namą administruojančio "Naujamiečio būsto" atstovais susitarta darbus vykdyti etapais, tad ir mokėjimai bus išdėstyti dalimis. Taip pat nutarta, jog atlikus būtinus avarinės būklės namo tvarkymo darbus bus bandoma gauti papildomų pinigų įtraukiant pastatą į renovacijos programą.

"Praėjusį penktadienį buvo gyventojų susirinkimas, buvo visų įstaigų atstovai, gyventojai, susitarėme. O pagrindinės problemos anksčiau kilo dėl didelės sąmatos, dėl to, kad buvo numatytas trumpas atsiskaitymo laikotarpis. Dabar parašyta, kad su kiekvienu namo gyventoju bus vedamos atskiros derybos, o iki Naujųjų metų bus atlikti trys esminiai darbai: pašalinti balkonai, galerijos, sutvarkyti rūsiai. Pažadėta, kad namas bus įtrauktas į antrąjį renovacijos etapą, tada už dyką projektą parengs. Savivaldybė taip pat kurs paramos fondą. Žodžiu, sąlygos tikrai palankios", – džiaugėsi N.Demčenkovas.

Pralaužė ledus kitiems

Kaip jau anksčiau "Vilniaus dienai" sakė savivaldybės Energetikos ir būsto skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas, specialaus fondo parama galėtų siekti apie penktadalį visos reikiamos sumos. Be to, savivaldybė žada prie remonto prisidėti ir tiesiogiai, nes dalis patalpų priklauso miestui. K.Karoso teigimu, savivaldybės dalis galėtų siekti dar apie 15 proc. visos sumos.

N.Demčenkovas tvirtina, kad nors dauguma gyventojų – pensininkai, galimybių atrasti pinigų visada įmanoma. Jis pripažįsta, kad dirbantiems žmonėms, kaip jam, tai yra paprasčiau, tačiau "Naujamiesčio būstas" esą pažadėjo, kad kiekvienam gyventojui bus pasiūlytos lanksčios mokėjimo sąlygos.

"Manau, bus viskas gerai, – buvo ir iš Seimo žmonių, ir iš kitų institucijų. Pradžioje situacija buvo beviltiška, visiems buvo šokas, kad reikės iškart sumokėti pusę milijono. Dabar tikrai viskas kitaip. Taip, mes esame pionieriai, išjudinome tą sistemą – visi supranta, kad panašių problemų kils ir kitiems žmonėms Vilniuje, kad būtinas ir specialus fondas, kad reikia ir gyventojams kaupimo fondo neatidėliotiniems darbams. Visi suprato, jog tokių pinigų iš niekur staiga nepaimsi. O anksčiau visos įstaigos slėpėsi, kišo galvas į smėlį, buvo tylu ramu", – prisiminė pašnekovas.

Aptvarkys iki Naujųjų metų

"Naujamiesčio būsto" direktorė Aurelija Dapkūnienė pozityviai įvertino gyventojų supratingumą, kad lėšų namo remontui reikės skirti ir jiems patiems, taip pat pripažino ir kitų institucijų indėlį.

"Be abejo, prisidėjo ir kitos institucijos: Aplinkos ministerija ketina įtraukti namą į renovacijos programą, nors jis ir neturi centrinio šildymo, o tokie namai nebuvo niekada tinkami programai. Tad stogo, sienų šiltinimo darbus ketiname atlikti per renovaciją, bet ar tos priemonės tiks, paaiškės tik parengus investicinį projektą. Kadangi jis rengiamas nemokamai, tai užtruks.

Planuojame, kad kovo mėnesį turėsime sprendimą, – jei netiks renovacija, gyventojai turės ieškoti kitų galimybių. O šiemet bus atliekami neatidėliotini darbai, kuriems gyventojai davė pritarimą", – informavo A.Dapkūnienė.

Ji patvirtino, kad gyventojams greičiausiai už darbus reikės atsiskaityti per 3–6 mėnesius, tačiau esą visi kviečiami pasirašyti susitarimą mokėjimus išdėstyti per ilgesnį laiką.

Darbai turėtų prasidėti kitą savaitę ir baigtis iki Naujųjų metų. A.Dapkūnienė taip pat išreiškė viltį, kad savivaldybės taryba žadėtą paramą darbams patvirtins kuo skubiau. Nors tai esą darbams įtakos neturės, nes parama skiriama tik žinant bendrą sąmatą, t. y. darbams jau įvykus: "Viskas priklausys nuo to, kuriame posėdyje tai bus nagrinėjama. Bet, manau, visai tikėtina, kad tam bus pritarta dar šiemet."

Gyventojams nesutinkant su pasiūlymais remontuoti avarinės būklės Panerių g. 15 esančio namo, prabilta apie kraštutinį sprendimą – gyventojų iškeldinimą. Miesto valdžia tvirtina, kad savivaldybės būstų visiems neužtektų, o ir ne visi būtų patenkinti naujomis sąlygomis.

Iškels, jei nesusitars

Įtampa dėl Panerių gatvės 15-o namo auga: gyventojai nesutinka jau su trečio rangovo, išrinkto atlikti kapitalinį namo remontą, sąlygomis, tad jau imta kalbėti ir apie kraštutinį įstatymų numatytą sprendimą – gyventojų iškeldinimą.

Tiesa, tokio radikalaus šios problemos sprendimo būdo nenori nei namo administratorius, nei Vilniaus savivaldybė. Nes greičiausiai ne visiems 17-os butų gyventojams užtektų savivaldybės turimų būstų.

Tačiau jei gyventojų gyvybei kyla pavojus, įstatymai namą administruojančią įmonę įpareigoja imtis bet kokių priemonių.

"Tokia prievolė numatyta įstatyme ir techniniame reglamente – jei jau gresia pavojus gyvybei, aplinkai, žmonių saugumui. Toks kelias yra, – teigė  savivaldybės Energetikos ir būsto skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas. – Tarkime, jei stogo perdanga įskilusi ar yra stogo deformacijų ir jei ekspertai nustato, kad būklė avarinė, tai turi būti atliekama. Aišku, praktiškai tai padaryti labai sunku. Praktikoje buvo vienas atvejis Šiaulių gatvėje, kai sugriuvo namo dalis, tada žmonės buvo iškeldinti, apgyvendinti kituose būstuose."

Žada pagalbą, tik nežinia kada

K.Karosas patvirtino, kad ekspertai nustatė, jog Panerių gatvės 15-as namas – avarinės būklės, tad, vadovaujantis įstatymais, šio namo gyventojams priverstinis iškeldinimas gali būti taikomas.

Anot jo, savivaldybė taip pat žada padėti ir sukurti specialų fondą, kuris, jei tik pritars taryba, galbūt leistų skirti beveik penktadalį remontui reikalingos sumos, t. y. bent 80 tūkst. litų. Tačiau toks fondas net jei ir būtų įsteigtas, tai ne anksčiau kaip po poros metų, o tai reiškia, kad greitų permainų gyventojai gali nesitikėti. O laikas šiuo atveju ne gyventojų naudai – brangi kiekviena diena, nes delsiant nelaimė gali vėl pasikartoti.

"Mes svarstome tam tikrą galimybę, kad taryba patvirtintų tvarką, pagal kurią būtų suteikiama finansinė parama – 20 ar kažkiek procentų – avarinių konstrukcijų remontui. Taip, tas procesas gali užtrukti, o darbus tame name reikia atlikti itin skubiai. Bet darbai yra suplanuoti keliais etapais, pirmiausia numatyta pašalinti grėsmę keliančius balkonus. Su gyventojais apie tai šnekėta. Tuomet, po kelių etapų, būtų prieita ir prie kitų konstrukcijų remonto. Savivaldybė ten taip pat turi turto – pusrūsius, tad mes taip pat prisidėsime prie darbų. Kiek žinau, savivaldybės dalis gali sudaryti iki 15 proc. visų darbų. Nors visos tvarkos remiasi tuo, kad darbai finansuojami nuo pat pradžių, yra galimybė juos finansuoti ir atgaline tvarka", – kad atidėlioti siekiant gauti paramą nėra reikalo, pripažino savivaldybės atstovas.

Renovacijos programa neišgelbės

Per šio namo gyventojų susitikimus buvo svarstyta galimybė namui dalyvauti būsto modernizavimo programoje, kuri padėtų gauti iki 15 proc. valstybės finansavimą kai kuriems darbams.
Tačiau K.Karosas informavo, kad gyventojai vargu ar ką laimėtų, nes valstybė finansuotų tik šilumos išsaugojimo priemones, bet ne kapitalinį namo remontą, tad galutinė suma, kurią būstų savininkams tektų sumokėti už darbus, įvertinus net ir valstybės piniginį indėlį, galėtų būti netgi didesnė.

"Tie reikalingi darbai tame name yra daugiau atstatomojo pobūdžio, nesusijusio su šilumos vartojimu, na, galbūt tik stogo apšiltinimas. Bet ten yra įrengtas krosninis šildymas, tai vargu ar būtų tos šilumos kiek nors sutaupyta", – teigė jis.

Vis dėlto, neradus kompromiso, svarstyti gyventojų iškeldinimo galimybę, kad ir kaip tai būtų nemalonu, tektų.

"Tuomet turėtų, matyt, būti teismo sprendimas, įpareigojantis savininkus palikti tą avarinį būstą. Matyt, turėtų įsikišti ir policija. Kaip tai praktiškai turėtų vykti, nelabai įsivaizduoju. Tikiuosi, kad tokio sprendimo neprireiks – penktadienį numatytas susitikimas su gyventojais", – kad sprendimas bus priimtas, vylėsi specialistas.

Delsimas lėmė tragediją

Nors gyventojus apie avarinę namo būklę bei būtinybę atlikti skubų remontą namo administratorius "Naujamiesčio būstas" informavo ir anksčiau, gyventojams šis pasiūlymas netiko. Net ir po to, kai šių metų birželio 25-ąją nukrito vienas namo balkonų.

Per minėtą incidentą buvo sunkiai sužalota, o vėliau ligoninėje mirė 86-erių namo gyventoja Liuvova N. Apie iškeldinimą prabilta neatsitiktinai – gyventojams nesutinkant imtis priemonių, panaši nelaimė gali nutikti vėl.

2007 m. sausio 25 d. Vilniuje, Šiaulių gatvės 8-ame name, įvykus vandentiekio avarijai nugriuvo dalis bendrovės "Constructus" statomo namo – tuomet gyventojai bendrovės iniciatyva laikinai buvo apgyvendinti viešbučiuose. Po kelių savaičių jie perkelti į savivaldybės rezervinio fondo butus, kur gyveno tol, kol su statybų bendrove buvo išspręsti ginčai dėl kompensacijų
2007-ųjų kovo 11-ąją viename Žirmūnų rajono daugiabutyje kilo gaisras, kuris pareikalavo 6 žmonių gyvybės, sudegė ar kitaip buvo apgadinta daugybė butų. Tuomet savivaldybė suteikė būstą iškart net keliolikai šeimų. Tačiau šiuo metu tokios galimybės yra itin ribotos dėl milžiniškų savivaldybės skolų ir socialinių būstų trūkumo.

Prieš mažiau nei pusmetį įvykusi nelaimė, kai sostinės Panerių g. 15 nukrito namo balkonas, gali pasikartoti: gyventojai atsisako tvarkyti savo turtą.

Tragedija nepamokė

Maža to, jie užsimanė, kad viską į skolą sutvarkytų namo administratorius, o savo kaprizais jau atbaidė daugiabučio remontą pasišovusius atlikti statybininkus. Jei remonto darbai ir toliau neprasidės, gyventojams gali grėsti iškeldinimas.

1900-aisiais pastatyto Vilniaus Panerių gatvės 15 namo gyventojai vos prieš pusmetį patyrė šoką: birželio 25-ąją kartu su 86-erių Liubova N. nukrito namo balkonas. Moteris vėliau dėl sužalojimų ligoninėje mirė.

Paradoksas – vos mėnuo iki nelaimės namą administruojanti įmonė „Naujamiesčio būstas“ gyventojams pristatė avarinės būklės pastato konstrukcijų šalinimo planą. Kitaip sakant, siūlė kapitališkai tvarkyti itin prastos būklės pastatą. Gyventojai buvo raginami pritarti namo remontui, tačiau tąkart jie to atsisakė ir tvirtino, kad nemokės beveik pusės milijono litų už būtinus remonto darbus.

Lyderei niekas neįtinka

Aršiausiai neišvengiamam remontui besipriešinanti daugiabučio įgaliotinė Renata Rasimavičiūtė, nesutikusi su administratoriaus pasiūlyto rangovo sąmata, pasišovė pati rasti, jos nuomone, pigiau dirbančius statybininkus. Ji rado kitą įmonę, bendrovę „Kaminta“, kuri ir pasiūlė atlikti visus darbus, pateikė pradinę sąmatą. Tačiau, anot jos, vėliau sąmata išaugo keliasdešimčia tūkstančių litų, iki 481 tūkst. litų.

Naujasis rangovas, kurį R.Rasimavičiūtė įvertino kaip alternatyvą administratoriaus pasiūlytai bendrovei, nutarė negadinti savo reputacijos ir neprasidėti su viskuo besiskundžiančiais gyventojais.

Šį daugiabutį namą administruojantis vadybininkas Rolandas Mackevičius tvirtino, kad bet kokie sprendimai atlikti griūvančio namo remonto darbus tiesiog sabotuojami, o gyventojai ir toliau žaidžia rusišką ruletę.

"Nelaimė įvyko vasarą, tuo metu pradėti teikti pasiūlymai, kaip greičiau sutvarkyti namą ir galbūt užbėgti dar vienai nelaimei už akių. Manau, kad gyventojai specialiai tempia gumą, vilkina darbų pradžią tik dėl to, kad nenori mokėti už remontą. Įsivaizduokite, samdome rangovus, sumokame jiems tuos daugiau nei 400 tūkst. litų, o susigrąžinti pinigus – beveik jokių šansų.

Vienas rangovas, pamatęs gyventojų prieštaravimus, nors ir atliko milžinišką darbą pateikdamas, tikslindamas sąmatas, galiausiai į viską spjovė. Pastarasis jau kitos remonto darbų konkursą laimėjusios bendrovės „Unikals“ pasiūlymas buvo 469 tūkst. litų. Tačiau gyventojams tai vėl netiko. Ieškojome dar kito rangovo, bet gyventojams ir vėl niekas netiko", – situaciją pasakojo R.Mackevičius.

Gresia prievartinis iškeldinimas

„Naujamiesčio būsto“ direktorė Aurelija Dapkūnienė pripažino, kad gyventojai neturi pinigų ir nenori ieškoti išeičių, kaip apsaugoti savo turtą, o gal net ir gyvybę.

"Problema yra tai, kad gyventojai anksčiau ir nekaupė lėšų, jie niekada tų lėšų ir neturėjo, niekada anksčiau nesutiko daryti remonto darbų. Suprantama, kad pinigų jie neturi, bet ir neieško jokių išeičių. Administratoriai atlieka tik smulkius darbus, o kai yra avarinė situacija, kitos išeities neturime – privalome darbus daryti. Esame siūlę, kad jei jau kas nors tikrai negali, galime pagal atskirą susitarimą išskirstyti skolos mokėjimą ilgesniam laikui, bet, aišku, ne su visais – negalime finansuoti visos sumos, nes tokių objektų yra daug. Negalime finansuoti visų namų po 0,5 mln., nes tai – jų turtas, jų pinigai. O jie dabar rašo skundus visur – gal Seimas duos pinigų, gal savivaldybė. Jie tikisi, kad tą remontą privers padaryti ir mus savo lėšomis. Bet to tikrai negalėsime padaryti. Įdomu, kaip elgsis tie aršiausiai nusiteikę gyventojai, jei, neduok Dieve, vėl įvyks panaši nelaimė", – kalbėjo A.Dapkūnienė.

Savivaldybės koridoriuose kalbama, kad tokiais atvejais, kai gyventojai piktybiškai nesutinka pradėti griūvančio namo remonto darbų, jiems gali grėsti priverstinis iškeldinimas. Žinia, savivaldybė negali pasigirti naujų būstų pasiūla, todėl greičiausiai naujakuriams būtų pasiūlyta apsigyventi gerokai nudėvėtuose, ne itin geros reputacijos bendrabučiuose.