Kaip sakė Vilniaus Bernardinų bažnyčios klebonas brolis pranciškonas, kunigas Evaldas Darulis, šventės - galimybė pabūti visiems kartu ir aplankyti savo artimuosius, tačiau yra žmonių, kurie šių akimirkų patirti negali. Jie neturi ar nepalaiko ryšio su šeima, giminaičiais, kurie galėtų pakviesti prie šventinio stalo.

„Džiaugiuosi parapijiečių iniciatyva nepamiršti stokojančių bei suteikti ir sudėtingai gyvenantiems galimybę pajusti Šv. Kalėdų dvasią“, - sakė brolis E Darulis.

Į šventės organizavimą penktus metus įsitraukia keliasdešimt parapijiečių, jų draugų ir artimųjų. Savanoriai renkasi nuo ryto ir padeda gaminti maistą, paruošti ir papuošti stalus. Susirinkus svečiams, parapijiečiai jiems neša maistą, patarnauja prie stalo.

Šventiniai pietūs Vilniaus Bernardinuose prasidės antradienį, 13 val. Šv. Mišiomis svečių intencijomis. Po jų visi sės prie iškilmingo pietų stalo bažnyčios koridoriuje.

„Jūs dosniai prisidėjote darbais, auka ir maldomis liudydami savo tikėjimą. Tegul jis, sustiprintas Šventojo Tėvo apsilankymo, toliau veda Jus pirmyn“, – kalėdiniame laiške linki Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas ir vyskupai augziliarai Darius Trijonis bei Arūnas Poniškaitis.

Vilniaus vyskupų žodžiais, vien tikėjimas į Jėzų Kristų, mūsų Išganytoją, gali būti tikros ir tvirtos vilties pamatas Lietuvai. Tai žinodami piligrimai iš visos Lietuvos šiais metais keliavo pasiaukoti Trakų Dievo Motinai, Lietuvos Globėjai, ir prašė Jos išlaikyti mūsų Tėvynę tikėjimo kelyje.

„Šiandien regime Motiną Mariją Betliejaus prakartėlėje, raginančią kiekvieną su pasitikėjimu artintis prie Dievo Sūnaus. Turime šio to pasimokyti iš Šventosios Šeimos. Pažvelkime į prakartėlę – ji tikras svetingumo stebuklas. Joje šeima, pati neturinti, kur galvos priglausti, svetingai priima atėjusius piemenis, karalius ir net Dievo angelus. Namuose, kurių sienos pastatytos iš meilės, kiekvienam pakanka erdvės“, – kalėdiniame sveikinime rašo vyskupai.

Kreipdamiesi į šeimas, ganytojai jas vadina mažąja Betliejaus prakartėle – namais, kuriuose Dievas nori užgimti.

„Kokia didelė atsakomybė yra atiduota į Jūsų rankas – būti vartais, pro kuriuos į pasaulį įžengia Dievas. Prieš du tūkstančius metų, stebindamas angelus, Visatos Kūrėjas pasirinko ateiti į pasaulį per Šventosios Šeimos vartus. Ir šiandien Jis nori keisti mūsų pasaulį, įžengdamas į jį per šeimą“, – rašoma kalėdiniame sveikinime.

Kokia didelė atsakomybė yra atiduota į Jūsų rankas – būti vartais, pro kuriuos į pasaulį įžengia Dievas.

Pasak vyskupų, šeimos yra mūsų visuomenės kraujagyslės. Jei jos užsikemša, visuomenė turi rimtų sveikatos problemų. „Užsikemša“ – reiškia, kad jose nebeperduodama iš kartos į kartą tai, kas teikia gyvybę visam organizmui. Jomis turi tekėti tautos atmintis, jomis turi tekėti iš kartos į kartą perduodamas tikėjimas ir dora, jomis turi tekėti gebėjimas mylėti, atleisti ir priimti kitą, o svarbiausia – svetingumas ateičiai.

„Daugelis šiais metais klausė, ką daryti, kad į naują šimtmetį įžengusi Lietuva atgimtų ir sustiprėtų. Brangūs broliai ir seserys, kad Lietuvos kraujagyslėmis imtų tekėti gydanti Dievo malonė, reikia maldos šeimoje, maldos namie. Kai šeima drauge meldžiasi, ji virsta mažąja prakartėle – Dievo namais. Pasitikime Jumis, mielos šeimos, ir nuolat meldžiame, kad Dievo ranka Jus laimintų ir – teigia vyskupai.

Šį šventą Kalėdų laiką ganytojai savo maldose ypač prisimena tuos, kurie sėda prie Kalėdų stalo vieni ar guli ligos patale, tuos, kurie sutinka šventes globos namuose, visus, budinčius darbe ir esančius kelionėje, tuos, kurie yra įkalinimo įstaigose.

„Jūsų artimųjų nėra šalia, bet pats Dievas ateina, kad būtų Jums artimas“, – sako vyskupai.

Mums visiems gimė Išganytojas, kurio vardas Emanuelis – Dievas su mumis. Sveiki sulaukę šventų Kalėdų! 

Skirtingai nei kitose šventovėse, Bernardinuose nepamatysi ėdžiose gulinčio kūdikio, Marijos, Juozapo, išminčių. Čia pati bažnyčia tarsi paverčiama tvartu, kuriame gimė Jėzus.

Kaip Eltai pasakojo kasmet į Bernardinus asiliuką ir avytes atvežantis parapijietis Dalius Joneikis, kunigo Juliaus Sasnausko iniciatyva iš pradžių prieš Kalėdas į Bernardinus būdavo atvežama tik avyčių. Joms būdavo atitveriamos tuomet dar neremontuotos patalpos bažnyčios kairės navoje.

„Asiliukas Valentinas irgi nebe naujokas, galima sakyti gyvosios prakartėlės „profas“. Tik tiek, kad anksčiau pakakdavo susitarti su gerais žmonėmis ir tiesiog atvežti gyvulėlius Kalėdoms, o dabar iš anksto reikia viską derinti su žaliaisiais, gyvūnų globos draugijomis, pasirašant raštus, kad mes gyvulėlių nekankinsim, šersim tinkamu maistu. Vyksta susirašinėjimai, kaupiasi segtuvai dokumentų su apibūdinimais, kas juos veš, ar ne koks sadistas. Asiliuko vežimą pradedam derinti likus mėnesiui iki Kalėdų“, – pasakojo etatiniu asilo į Bernardinus vežiku prisistatęs D. Joneikis.

Biurokratijos padaugėjo po skundo, kad gyvojoje prakartėlėje kankinami gyvūnai, kuriems bažnyčioje šalta.

Kad ir kaip būtų, Bernardinų gyvoji prakartėlė buvo ir išlieka viena gyviausių ir jaukiausių vietų Vilniuje per Kalėdas.

ELTA primena, kad prieš Kalėdas uolos grotoje apgyvendinęs prakartėlės veikėjus, tarp kurių buvo tikrų gyvūnų, XII amžiuje gyvenęs šventasis Pranciškus norėjo, kad Dievo gimimas būtų atpažįstamas ir artimas tiek senam, tiek mažam.

Tradiciniai prakartėlės personažai – Marija, Juozapas, Kūdikis, asilas ir jautis, žvaigždė, karaliai ir piemenys.

Asiliukas, su kuriuo Marija ir Juozapas atvyko į Betliejų – vargšų gyvulys, pasaulio Išganytojo gimimo scenoje liudijantis ypatingą nusižeminimą ir skurdą.

Pirmosios skulptūrinės prakartėlės, kurią sukūrė garsus vėlyvųjų viduramžių menininkas Arnolfo di Cambio, fragmentai saugomi Didžiojoje Marijos bazilikoje Romoje.

Pirmoje Dievo Motinai dedikuotoje krikščionių šventovėje yra ir ėdžių, kuriose buvo paguldytas kūdikėlis Jėzus, fragmentai, daugiau relikvijų, susijusių su Jėzaus gimimo istorija.

Lietuvą prakartėlės tradicija pasiekė kartu su krikščionybe. Jėzaus gimimo aplinka atkuriama ne tik pagrindinėse miestų aikštėse, bet ir bažnyčiose, tikintieji prieš šventes pagal savo matymą ir supratimą prakartėles įsirengia namuose. 

Kalėdų išvakarėse visiems susirinkti pabūti kartu – sena ir stipri tradicija. Negalintiems atvykti šeimos nariams ir mirusiesiems prie stalo paliekama laisva vieta.

Tradiciškai, vakarienė pradedama malda, o paskui dalijamasi kalėdaičiu – plonu neraugintos duonos paplotėliu. Perlaužtas kalėdaitis ne tik išreiškia susirinkusiųjų meilę ir vienybę su Bažnyčia, bet ir pasišventimą, tarnavimą artimiesiems, vienas prie kito padeda artėti net labiausiai susipykusius.

Pats kalėdaitis primena apie duoną – Dievo dovaną. Tegul jos niekada nepristinga mums ir mūsų artimiesiems.

Ne tik kaimo žmonės, bet ir gyvenantys mieste, dar laikosi tradicijos po balta staltiese pakloti šieno. Kūčioms valgomi pasninko valgiai, pabrėžiama, jog kitu atveju tai būtų paprastos vaišės.

Kūčių naktį šventinamos prakartėlės. Tarp jų ir Vilniaus Katedros aikštės, kuri vilniečius ir miesto svečius džiugins iki Trijų Karalių.

Šioje prakartėlėje – ne tik natūralaus dydžio Šventoji šeimyna, bet ir kiti tradiciniai prakartėlės personažai.

Per Tris Karalius prakartėlės pasipildo išminčių skulptūromis. Mato evangelijoje užsimenama, kad išminčius iš Rytų pas Išganytoją atvedė žvaigždė, pasirodžiusi Jėzaus gimimo išvakarėse. Kaip nustatė mokslininkai, evangelijose minimu konkrečiu Erodo valdymo metu iš tiesų buvo ypatingas žvaigždžių išsidėstymas. Kaip pasakoja legenda, pirmasis išvydęs Kūdikį nuo kupranugario nušoko jauniausias, vikriausias išminčius, tačiau pribėgęs prie jo, iš to nuostabaus patyrimo, kad mato Dievą, akimirksniu paseno.

Karaliai kūdikiui atnešė dovanų: aukso, kuris reiškia pagarbą kaip karaliui, smilkalų jo dieviškumui ir miros, kuri naudojama mirusiesiems balzamuoti.

Šv. Kalėdos – svarbiausia po Šv. Velykų metų šventė, kurią krikščionys pradėjo švęsti nuo IV-o amžiaus. Paliepus imperatorienei Elenai, tuo metu Betliejuje, Jėzaus gimimo vietoje, buvo pastatyta Viešpaties Gimimo bazilika. Vėliau, siekiant įamžinti Jėzaus gimimą, pradėtos statyti prakartėlės. 

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad, sujungus šias dvi sistemas, bus galima efektyviau planuoti sveikatos priežiūros įstaigų ir jose dirbančių specialistų darbą, o kartu spręsti pacientų eilių problemą.

Taip pacientams atsiras dar viena nauja galimybė registruotis pas gydytojus, žinoma, išliks ir iki šiol įprasti būdai - registracija telefonu bei atvykus į registratūrą gydymo įstaigoje. Ši naujovė bus dar vienas svarbus žingsnis, mažinant pacientų eiles pas gydytojus.

Sklandžia sistemų integracija rūpinasi Registrų centro specialistai.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, šiuo metu gydymo įstaigos naudoja atskiras pacientų registracijos informacines sistemas, kurios neleidžia matyti kitų įstaigų specialistų užimtumo.

„Sistemų integracija leis sujungti atskirų sveikatos priežiūros įstaigų sistemas į vieną ir sudarys galimybę efektyviau planuoti gydytojų darbo laiką, o pacientams - laiku gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Be to, šios technologinės naujovės padės užtikrinti ir sklandų prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuoto įstatymo įgyvendinimą, kuriame numatytos naujovės įsigalioja jau kitais metais ir yra svarbios mūsų šalies pacientams“, - sako ministras A. Veryga.

Kaip priminė ministras, įstatyme numatyta, kad pirminės sveikatos priežiūros paslaugos turi būti suteiktos ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas, o antrinės ir tretinės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos - ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų.

Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė tvirtina, kad minėtų sistemų integracija taip pat leis geriau įgyvendinti ne tik minėtame įstatyme numatytas naujoves, bet ir palengvins darbą medikams ir pacientų registraciją pas gydytojus.

„Integravus minėtas dvi sistemas pas savo gydymo įstaigos specialistą dėl per didelio užimtumo negalintys patekti pacientai galės būti registruojami pas analogišką kitos gydymo įstaigos specialistą ir laiku bei operatyviai gauti reikiamas gydymo paslaugas. Neabejotinai, šios naujovės palengvins pacientams galimybes užsiregistruoti pas gydytojus. Žinoma, ir toliau išliks galimybės pas juos registruotis įprastais būdais - telefonu arba atvykus į registratūrą gydymo įstaigoje“, - sako viceministrė K. Garuolienė.

Nuo kitų metų pradžios pradedami pacientų portalo ir specialistų portalo prototipų pristatymai sveikatos priežiūros įstaigoms, vėliau sukurta sistema bus išbandyta testinėje aplinkoje.

Gyventojams galimybė prisijungti prie atnaujintos sistemos bus suteikta 2019 m. antro ketvirčio pradžioje. Šiuo metu prie IPR (portalo sergu.lt) yra prisijungusios daugiau kaip 140 šalies gydymo įstaigų. Per metus sistemoje atliekama apie 10 mln. pacientų registracijų pas gydytojus, 2 mln. visų registracijų atlieka patys pacientai. Šiuo metu IPR IS tvarkytojas yra Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos, nuo 2019 m. sausio 1 d. SAM pavedimu tvarkytojo funkcijas perims Registrų centras.

Tiek IPR IS, tiek ESPBI IS valdytojas yra SAM.

Priimdama ugnelę šalies vadovė padėkojo Lietuvos skautams, kurių pastangomis ramybę ir taiką simbolizuojanti liepsnelė keliaus po šalies miestus ir miestelius, mokyklas, bažnyčias, įvairias institucijas, skleis šilumą senelių namuose, vaikų ir jaunimo dienos centruose.

Kaip skelbė ELTA, Betliejaus taikos ugnis, kurios kiekvienas galės prasinešti į savo namus, Lietuvai iškilmingai perduota antradienį Lenkijos - Lietuvos pasienio Slobudkos miestelio pagrindinėje mokykloje.

Ceremonijoje dalyvavo per 130 skautų ir harcerių, tarp jų Suvalkų harceriai, įvairių skautiškų organizacijų atstovai iš Lietuvos bei Lietuvos lenkų harceriai.

Kaip skelbė ELTA, nuo gruodžio 18 dienos iki pat Šv. Kalėdų įvairių skautiškų organizacijų atstovai kartu su Lietuvos lenkų harceriais dalins žvakeles su Betliejaus ugnimi įvairiausiose vietose: bažnyčiose, ligoninėse, globos namuose, kalėjimuose, mokyklose, geležinkelio stotyse, aukščiausiose šalies valdžios institucijose ir kitose organizacijose.

Akcijos tikslas - kad ugnis apkeliautų visą Lietuvą ir įžiebtų tikėjimą, viltį, ramybę bei taiką žmonių širdyse. Šiemet tarptautinės akcijos šūkiu tapo žodžiai „Taikos ugnis - vienijanti įvairovę“.

Skautai ir harceriai, perimdami ir dalindamiesi simboline taikos ugnimi, įsipareigoja kartu nešti šilumą, šypseną, dalintis geru žodžiu su visais, kuriems to reikia.

Pasak popiežiaus Pranciškaus, taika yra dovana, kurią gavę kaip amatininkai turime kasdien dirbti savo rankomis, turime ugdyti kasdieniais mažais darbais. „Nieko neduos dideli taikos manifestai, nieko neduos tarptautiniai susitikimai, jei taika nebus ugdoma mažuose dalykuose. Tu gali kalbėti apie nuostabius darbus, tu gali surengti įspūdingą konferenciją... bet jei taika neugdoma tavo kasdieniais mažais darbais, jei nėra ramybės tavo širdyje, tavo šeimoje, tavo gyvenamajame rajone, tavo darbovietėje, tuomet nebus taikos ir pasaulyje“, - popiežių cituoja skautai.

ELTA primena, kad Betliejaus taikos ugnies idėja kilo 1986 metais Austrijoje vykdant socialinę paramos akciją „Šviesa tamsoje“.

Daugiau nei 30 metų artėjant Šv. Kalėdoms ypač pasižymėjęs vaikas iš Austrijos keliauja į Palestiną ir Betliejuje uždega žvakę, pargabena ją namo, o iš Austrijos ugnis pasklinda po Europą, Amerikos ir Australijos žemynus.

Šių metų ugnies nešėju išrinktas Niklasas Lehneris lapkričio 28 dieną įžiebė ugnį nuo žibinto Jėzaus gimimo grotoje Betliejuje.

Šiomis prezidentės inicijuotomis Švietimo bei Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymų pataisomis nustatyta paprastesnė etatinio darbo užmokesčio struktūra.

Įstatymuose daugiau dėmesio skiriama tiesioginiam mokytojų darbui ir kvalifikacijai gerinti. Taip pat sudarytos sąlygos nustatyti aiškesnę mokytojo darbo krūvio struktūrą pagal dalykus, mokymo ar ugdymo sritis. Į šių sprendimų priėmimą įtraukiami ir socialiniai partneriai.

Švietimo ir mokslo ministerija reikalingus poįstatyminius teisės aktus turi parengti iki 2019 metų kovo 1 dienos.

ELTA primena, kad D. Grybauskaitės inicijuotas įstatymų pataisas, kuriomis patobulintas mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelis, Seimas priėmė ypatingos skubos tvarka.

Kaip numato priimtas įstatymas, „mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo laikas per savaitę yra 36 valandos ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, vadovauti klasei (grupei)“.

Įstatyme įteisinta, kad darbo laiką sudaro „kontaktinės valandos, skiriamos bendrojo ugdymo srities (dalyko), profesinio mokymo, formalųjį švietimą papildančio ugdymo programoms įgyvendinti pagal ugdymo (mokymo) planuose numatytas valandas, neformaliojo švietimo programoms (išskyrus ikimokyklinio, priešmokyklinio ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas) - pagal programoje numatytas valandas, ir valandos ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, vadovauti klasei (grupei)“.

Darbo laiką sudaro ir valandos, susijusios su profesiniu tobulėjimu ir su veikla mokyklos bendruomenei.

Veiklų, susijusių su profesiniu tobulėjimu, aprašą tvirtins švietimo, mokslo ir sporto ministras, atsižvelgdamas į socialinių partnerių ir pedagogų rengimo centrų pasiūlymus. Veiklų mokyklos bendruomenei aprašą tvirtins švietimo, mokslo ir sporto ministras, atsižvelgdamas į socialinių partnerių pasiūlymus.

Įstatymų pakeitimai įsigalios nuo 2019 metų rugsėjo 1 dienos.

Išlydėti mokytojų atvyko ir juos palaikiusi švietimo ekspertė, Švietimo ateities forumo prezidentė Vilniaus universiteto profesorė Vilija Targamadzė.

Kaip Eltai sakė lapkričio 12 dieną neterminuotą švietimo darbuotojų streiką paskelbusios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Andrius Navickas, ŠMM mokytojai 21 dieną bendravo su ministerijos žmonėmis, atstovaudami streikui pritariančių mokytojų pozicijai derybose su Vyriausybės ir ministerijos atstovais.

„Mokytojai daug pasiekė, daug padarė, ir už tai jiems ačiū. Privertėm taisyti įvesto etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelio klaidas, pakoregavus apmokėjimo struktūrą atsiras daugiau valandų pasiruošimui pamokoms. Čia nėra nugalėtojų ir pralaimėtojų, tiesiog darėme, ką galim. Dėkojame, mokytojams, kad jie išdrįso streikuoti“, - sakė A. Navickas.

Čia nėra nugalėtojų ir pralaimėtojų, tiesiog darėme, ką galim. Dėkojame, mokytojams, kad jie išdrįso streikuoti.

Pasak profsąjungos vadovo, per Kalėdas streikuoti neverta, o paskui bus matyti. „Džiaugiamės, kad mokytojai paskatino diskusijas apie viso viešojo sektoriaus darbuotojų darbo sąlygas“, - išleistuvių iš ŠMM išvakarėse sakė LŠDPS vadovas.

Pasak jo, per 21 parą intensyvių diskusijų su ministerijos atstovais visi artimiau susipažino vieni su kitais, mokytojai ir ministerijos darbuotojai susidraugavo ar tiesiog tapo gerais pažįstamais.

„Kiek girdėjome, mokytojai iš ŠMM bus išlydimi su pyragais“, - Eltai sakė A. Navickas, pridurdamas, kad mokytojams nebuvo visai neįprasta nakvoti kukliomis sąlygomis. Su vaikais važinėjant į ekskursijas, Dainų šventes, taip pat tenka nakvoti ne viešbučio sąlygomis.

ELTA primena, kad neterminuotą švietimo darbuotojų streiką Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga paskelbė lapkričio 12 dieną. Jo piko metu streikavo per 1500 mokytojų.

Švietimo ir mokslo ministerijos preliminariais duomenimis, antradienį streikavo 32 (apie 1,6 proc.) švietimo įstaigos. Streiką tęsė 29 iš jų, prisijungti planavo 3, nutraukti streiką irgi 3. Gruodžio 18 dieną streikavusių mokytojų skaičius buvo apie 200.

Pirmą kartą surengtame žiemos priėmime į profesines mokyklas dalyvavo 67 profesinio mokymo įstaigos, stojantieji galėjo rinktis 226 kokybiškai atnaujintas mokymo programas ir užimti 3 tūkst. nuo vasaros priėmimo likusių laisvų vietų.

Antradienį stojantiesiems išsiųsti kvietimai pasirašyti mokymosi sutartis. Tai padaryti bus galima gruodžio 19-21 dienomis.

Kaip skelbė ELTA, priimtieji per žiemos priėmimą turėtų pradėti mokytis nuo pavasario semestro pagal profesinio mokymo įstaigos nustatytą datą - tarp 2019 m. pradžios ir vasario 4 dienos.

Daugiausia stojančiųjų dėmesio per žiemos priėmimą sulaukė Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras - jį rinkosi 149 stojantieji, Kauno statybos ir paslaugų mokymo centras - 92, Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras - 82, Plungės technologijų ir verslo mokykla - 71, Marijampolės profesinio rengimo centras - 66, Alytaus profesinio rengimo centras - 58, Vilniaus statybininkų rengimo centras - 54, Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras - 50.

Populiariausios tarp stojančiųjų buvo krovininio transporto vairuotojo, elektriko, masažuotojo, vizualinės reklamos gamintojo, kosmetiko, sekretoriaus, suvirintojo, apskaitininko ir kasininko, siuvėjo specialybės.

Žiemos priėmimas į profesines mokyklas šiais metais vykdytas pirmą kartą. Jis labiausiai naudingas tiems, kurie šiemet baigė mokyklą ir vasarą dar nebuvo apsisprendę, ką veikti toliau, taip pat tiems, kurie nori tobulinti ar keisti anksčiau įgytą kvalifikaciją.

Profesinio mokymo įstaigoms 2018 m. iš viso buvo numatyta skirti 20,1 tūkst. valstybės finansuojamų vietų, iš jų 3 tūkst. per vasaros priėmimą liko neužimta. Daugiausia laisvų vietų buvo likę gamybos ir perdirbimo, informacijos ir ryšio technologijų, transporto srityse.