Kaip BNS informavo Vilniaus apskrities policijos atstovė spaudai Julija Samorokovskaja, apie 6.45 val. gautas pranešimas, kad nusižudė rinktinės štabo pareigūnas.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.

VSAT atstovas Giedrius Mišutis patvirtino, kad 36-erių pareigūnas rastas tarnybinėse patalpose Vilniaus pasienio rinktinės teritorijoje, Mickūnuose, po budėjimo pamainos. Įtariama savižudybė.

Anot G. Mišučio, tai buvo „vienas geriausių, pareigingiausių skyriaus pareigūnų“, jam ne kartą skirti aukščiausi apdovanojimai.

Sureagavo ir ministrė

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė trečiadienį žurnalistams patvirtino, kad apie galimą pasieniečio savižudybę kalbėjosi su VSAT vadu Rustamu Liubajevu.

Ji teigė šios konkrečios situacijos komentuoti nenorinti, tačiau pažymėjo, jog ministerija gali inicijuoti diskusiją apie pareigūnų psichologinės sveikatos gerinimą.

„Tikrai labai daug dėmesio skiriame, kalbėdami su visais statutinių tarnybų vadovais, tai pačiai psichologinei atmosferai, psichologinei pareigūnų sveikatai, kaip jie jaučiasi, nes tikrai suvokiame, kad tai yra svarbus dalykas. Matyt, grįšime prie šitų klausimų, bandysime pasiaiškinti, kokia yra situacija. (...)

Persižiūrėsime, jei yra kažkokių problemų mūsų tarnybose, tai tikrai investuosime papildomą dėmesį, stiprindami ir gerindami psichologinę mūsų pareigūnų sveikatą“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Ministrės teigimu, mirusiojo kolegoms suteikiama psichologinė pagalba.

Kaip BNS nurodė G. Nausėdos rinkimų štabo vadovas Povilas Mačiulis, renginys šeštadienį vyks Kauno kavinėje „Kultūra“. Dėl riboto vietų skaičiaus į jį kviečiami tik užsiregistravusieji.

„Planuojame, kad dalyvaus apie 30 žmonių, nes sudarome galimybę atvykti pateikusiems savo ekrano nuotraukas su šeimomis“, – sakė P. Mačiulis.

Pasak jo, vyks „šilta, improvizuota diskusija“ be darbotvarkės, numatytas neformalus pokalbis su G. Nausėda prie kavos.

„Tikriausiai, kiekvienas turės klausimus ir temas, kurias atsineš, kažko paklaus prezidento, kažko paklaus prezidentas“, – nurodė P. Mačiulis.

Susitikime šią savaitę pareiškė dalyvausiantis Laisvės partijos atstovas T. Raskevičius, jis savo „Facebook“ paskyroje skelbė šeštadienį Kaune gersiantis kavą su prezidentu.

Planuojame, kad dalyvaus apie 30 žmonių, nes sudarome galimybę atvykti pateikusiems savo ekrano nuotraukas su šeimomis.

Vasario pabaigoje G. Nausėda paskelbė įrašą, kuriame teigė mielai išgersiantis kavos su keletu asmenų, kurie pasirašys už jo dalyvavimą prezidento rinkimuose, tai yra, su 5000-tuoju, 7500-tuoju, 10000-tuoju, 15000-tuoju ir 20000-tuoju pasirašiusiuoju. Jis paragino tokiais tapusius žmonės atsiųsti tą įrodančią ekrano nuotrauką.

T. Raskevičius tvirtino tapęs 15 000-uoju rinkėju, internetu pasirašiusiu už G. Nausėdą.

Po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sulaukė skundų dėl minėto kvietimo, prezidentas jį patikslino – sakė kviesiantis susitikti kavinėje, ne darbo metu, o už kavą pokalbio dalyviai turėsiantys susimokės asmeniškai.

„Manau, kad tai yra mūsų teisingos užsienio politikos įvertinimas ir toks būtų mano atsakymas. Jeigu Rusiją nervina mūsų veiksmai, reiškia, mes pasiekėme rezultatą“, – žurnalistams Paryžiuje sakė G. Nausėda, paklaustas apie Baltijos šalių politikams pritaikytas naujas Rusijos sankcijas.

Pasak prezidento, atsakomieji Baltijos šalių veiksmai yra „mūsų visų vienybė ir labai aiškūs sprendimai dėl Ukrainos“.

„Tai yra geriausia „dovanėlė“, kurią mes galime padovanoti Kremliaus režimui“, – teigė G. Nausėda.

Rusija antradienį pareiškė į savo sankcijų sąrašus įtraukusi 347 Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliečius, įskaitant ministrus ir parlamento narius.

Kremlius šiuos žmones vadina „priešiškai nusiteikusiais“ ir skundžiasi jų parama Ukrainai, sovietinių paminklų griovimu, rusakalbių persekiojimu.

Į sankcijų sąrašą pateko Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis, Latvijos premjerė Evika Silina ir dar keli šimtai žmonių. Jiems draudžiama atvykti į Rusiją.

„Dėl to ir yra numatytas atlyginimų kėlimas dviem etapais. Tai suteikia mums ir saugumo, kad jeigu nepasiteisins Finansų ministerijos prognozės, tą jau matysime, bus indikacijos pirmaisiais ketvirčiais kitų metų ir bus galima peržiūrėti biudžetą“, – Eltai trečiadienį komentavo G. Jakštas.

„Jei tos prognozės nepasiteisins, tai antrasis kėlimas galės būti didesnis tiek, kad iš tikrųjų būtų pasiektas 130 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio tikslas. Tą esame suplanavę ir numatę“, – pridūrė ministras.

Anot jo, jei kitais metais vidutinis šalies darbo užmokestis augs sparčiau, biudžetas taip pat bus didesnis nei šiuo metu prognozuojama. Tai, pabrėžė ministras, leis rasti papildomų lėšų didesniam mokytojų atlyginimų kėlimui.

„Ekonomikoje viskas yra susiję. Jeigu gausis taip, kad vidutinis šalies darbo užmokestis auga sparčiau, matyti, kad ekonomika vystosi sparčiau negu prognozuota, ir biudžetas galbūt bus surenkamas didesnis negu prognozuota. Tai mes su Finansų ministerija esame sutarę, kad jeigu nepasiteisins prognozės, bus rastos papildomos lėšos“, – aiškino G. Jakštas.

Mes su Finansų ministerija esame sutarę, kad jeigu nepasiteisins prognozės, bus rastos papildomos lėšos.

Šiuo metu Finansų ministerija prognozuoja, kad kitais metais vidutinis darbo užmokestis didės 6,5 proc. Visgi tiek Lietuvos bankas, tiek Europos Komisija (EK) numato didesnį atlyginimų augimą – apie 7 proc.

Vyriausybė yra numačiusi kitais metais mokytojų atlyginimus didinti po 10 proc. nuo sausio ir rugsėjo mėnesių. Vis dėlto, toks darbo užmokesčio didinimas netenkina Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos (LŠDPS). Šios profsąjungos nariai trečiadienį atnaujino streiką, tikėdamiesi, kad Seimo nariai išgirs mokytojų prašymą didinti atlyginimus bent 32 proc.

Profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas trečiadienį ryte paragino Seimo narius balsuoti dėl valstybės biudžeto „sąžiningai“ ir atsižvelgti į mokytojų prašymus.

„Tikrai kviestumėme Seimo narius šiandien ateiti į mitingą, bendrauti su mokytojais, išgirsti juos ir balsuoti ne taip galbūt, kaip liepia partijos vadovai, bet balsuoti pagal sąžine (...), įsiklausant ir atstovaujant mokytojus, visuomenę“, – LRT radijui kalbėjo LŠDPS pirmininkas.

Antradienį prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė išreiškė abejones dėl to, ar bus pasiektas nacionaliniame partijų susitarime įrašytas tikslas mokytojų atlyginimus didinti tiek, kad jie pasiektų 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio kitais metais.

ELTA primena, kad trečiadienį streikuoti ketina virš 3 tūkst. pedagogų ir 200 ugdymo įstaigų. Pirmąją streiko dieną planuojamas ir mokytojų mitingas prie Seimo.

Ministerijos teigimu, švietimo biudžetas kitąmet augs beveik puse milijardo – 496 mln. eurų, arba 14 procentų, palyginus su 2023-aisiais. Numatoma, kad valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos švietimui iš viso sudarys daugiau nei 4 mlrd. eurų.

Daugiausia papildomai skiriamų lėšų (352,6 mln. eurų) biudžeto projekte numatyta skirti pedagogų, dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų, kitų švietimo darbuotojų atlyginimams didinti ir darbo sąlygoms gerinti.

Seimo pirmininkė: finansavimas švietimui galėtų didėti tik mažinant jį kitoms sritims

Finansavimas švietimui tenkinant streikuojančios pedagogų profesinės sąjungos reikalavimus galėtų dar didėti tik mažinant asignavimus kitoms sritims, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Matome, kokia yra situacija, koks yra biudžeto projektas, kokia yra raudonoji linija, riba – 3 procentai, iš esmės dabartiniame projekte ji yra pasiekta. Nebent tik būtų sumažintas finansavimas kažkuriai kitai sričiai. kitų galimybių kaip ir nėra“, – LRT radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino patikslintą kitų metų biudžeto projektą, jame daugiausia papildomų lėšų – 157 mln. eurų – numatoma keliams. Toliau biudžeto projektas grįš į Seimą.

Profesinės sąjungos pirmininkas A. Navickas sako besitikintis „sąžiningo balsavimo“ Seime priimant biudžetą ir tenkinant šios profesinės sąjungos reikalavimus.

„Sąžiningas balsavimas, mano galva, yra įgyvendinimas to, kas buvo pažadėta pasirašant nacionalinį susitarimą dėl švietimo. Ir tai yra didelis įsipareigojimas. Matome, kad liūto dalis padidinimo finansavimo apskritai iš visų sektorių nueina būtent švietimo sektoriui. Ir tai, man rodosi, yra svarbu, reikia įvertinti“, – profsąjungos vadovo pareiškimus įvertino V. Čmilytė-Nielsen.

„Jei reikėtų daugiau – žinoma, galima grįžti prie biudžeto peržiūrėjimo. Tai esame darę ne vieną kartą per šią kadenciją, kai buvo poreikis, neprognozuota situacija. Tai jeigu bus tokia, tai Seimas tikrai pasirengęs bus grįžti“, – sakė ir Seimo pirmininkė.

Gausiausiai protestuoja Klaipėda

Masiškiausiai pedagogai protestuoja Klaipėdoje – 44-iose arba maždaug pusėje savivaldybės įstaigų, čia streikuoja per 1300 mokytojų. Streikas taip pat vyksta 33-ose arba ketvirtadalyje Vilniaus, 17-oje Alytaus, 20-yje Panevėžio švietimo ir ugdymo įstaigų.

Pasyviausiai streikas vyksta Kaune – trijose įstaigose protestuoja apie 60 pedagogų, vienoje jų, Vytauto Didžiojo universiteto klasikinio ugdymo mokykloje, streikuoja tik viena mokytoja.

Ant Klaipėdos „Vydūno“ gimnazijos langų penktadienį matyti iškabos „Streikas“. Jos pasitinka ir įėjusius į vestibiulį, visai greta Vydūno skulptūros. Pirmosios dvi pamokos čia taip pat nevyksta – pedagogų teigimu, į mokyklą kol kas atėjo vos keli moksleiviai, jų užimtumu yra pasirūpinta, keli vaikai žaidžia stadione futbolą.

Šioje gimnazijoje streikuoja 53 pedagogai iš maždaug 70.

„Ir Vydūnas streikuoja“, – BNS sakė apie 30 metų lietuvių kalbos mokytoja dirbanti Lilija Bručkienė, einanti ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pavaduotojos pareigas.

Reikalavimus vadina neadekvačiais

Kauno Vytauto Didžiojo Universiteto „Rasos“ gimnazijos direktorius Artūras Sakalauskas BNS teigė, kad ši gimnazija yra bene vienintelė streikuojanti Kaune. Kodėl kolegos šiame mieste negausiai jungiasi jis nedrįso vertinti.

Gimnazijoje penktadienį streikuoja 26 pedagogai iš 99 darbuotojų, tai, anot A. Sakausko, – apie trečdalis nuo mokytojų skaičiaus.

„Jie (reikalavimai – BNS) sunkiai pasiekiami, ypač klasių mažinimo po 20 mokinių palikti. Pritarčiau, kad tada reikia statyti mokyklas. Tokiu atveju reiktų mūsų mokykloje apie 20 naujų mokytojų, o jų ir taip trūksta. Manau, kad lūkesčiai nepamatuoti. Kad reikia mažinti – taip, 30 per daug. Reikia sėsti ir kalbėtis, kad nenueitų iki tikrojo streiko“, – sakė A. Sakalauskas.

Anot jo, šiandien gimnazijoje numatyta sporto šventė visai bendruomenei. Ji apie 10 val. prasidės stadione, Kleboniškio miškelyje, vaikams rengiamos estafetės, pirmos pagalbos kursai, pasivaikščiojimas.

Kitą savaitę teiksime pasiūlymus, norisi išgirsti iš pačių mokytojų, kokius lūkesčius jie tiems pasiūlymams turi.

G. Jakštas: siūlymus teiksime kitą savaitę

Į susitikimą su sostinės pedagogais atvykęs švietimo ministras Gintautas Jakštas teigė sieksiantis išgirsti mokytojų reikalavimus.

„Pagrindinis tikslas išgirsti mokytojus, kodėl pasirinkta būtent šita forma, kokie yra lūkesčiai. Kitą savaitę teiksime pasiūlymus, norisi išgirsti iš pačių mokytojų, kokius lūkesčius jie tiems pasiūlymams turi“, – žurnalistams penktadienį sakė G. Jakštas.

„Planas mums yra laikytis susitarimų, tų, kas yra sutartyse su profesinėmis sąjungomis ir nacionaliniame įsipareigojime, susitarime tarp politinių partijų“, – pridūrė jis.

G. Jakštas sakė, kad „dėl streikavimo lėšų daugiau neatsiranda, tai yra aišku.“

„Yra įsipareigojimai padaryti ir jų laikomasi“, – kalbėjo ministras.

Didinti atlyginimus prašo dar šiemet

LŠDPS reikalauja atlyginimus nuo rugsėjo didinti 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 proc., klasėse mažinti mokinių skaičių ir kita. Nepavykus sutarti dėl reikalavimų iki rugsėjo pabaigos LŠDPS ketina surengti ir didesnės apimties streiką.

Reikalavimus dėl mokytojų algų, mokinių skaičiaus klasėse bei kitų dalykų kelia ir Egidijaus Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga. Ji taip pat neatmeta galimybės streikuoti.

Premjerė Ingrida Šimonytė kartoja, kad atlyginimai pedagogams iki 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio bus keliami kitąmet, kaip įsipareigota partijų susitarime, dviem etapais – nuo sausio ir nuo rugsėjo, o dalis profesinės sąjungos reikalavimų, anot jos, yra neįgyvendinami.

„Man panašu, kad Seimas yra linkęs pritarti veto, mes Liberalų frakcijoje aptarinėjome šį klausimą, tai tikėtina, kad balsuosime laisvai“, – žurnalistams antradienį Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo birželį priimtos pataisos numatė, kad merų ir savivaldybių tarybų narių galimus interesų konfliktus pirmiausia tirtų savivaldos etikos komisijos, o ne Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

Prezidentas vetavo tokias Seimo priimtas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo pataisas argumentuodamas, jog savivaldos politikų pažeidimus palikus tirti išimtinai vietos etikos komisijoms kyla pavojus, kad objektyvus tyrimas bus neįmanomas dėl šališkumo.

Grąžindamas pataisas Seimui prezidentas siūlo nustatyti, kad skundų dėl savivaldybių tarybų narių ir savivaldybių merų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms tyrimas liktų VTEK kompetencija.

Įstatymas iki šiol numato, kad VTEK nesiima tyrimų pagal asmenų pranešimus, skundus ir prašymus tik dėl parlamentarų, birželį Seimo priimtomis pataisomis ši išlyga papildyta ir savivaldybių tarybų nariais bei merais.

VTEK laikosi pozicijos, kad šios pataisos suderino Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymą su Vietos savivaldos įstatymu ir Valstybės politikų elgesio kodeksu.

Žinia apie tai politikas pasidalijo feisbuko paskyroje.

„Padariau didelę ir neatleistiną klaidą – vairavau neblaivus. Todėl traukiuosi iš užsienio reikalų viceministro pareigų.

Po vakar dienos pasisėdėjimo su bičiuliais, kuris užtruko iki vėlumos, pamiegojęs septynias valandas maniau, kad jau būsiu išsiblaivęs, ir nuvažiavau už trijų kilometrų nuo miestelio Molėtų rajone prie ežero išsimaudyti. Paaiškėjo, kad klydau – grįžtantį mane patikrino policija ir nustatė 0,62 prom. girtumą.

Tai tik mano kaltė. Dėl jos labai apgailestauju. Nemėginu teisintis. Atsiprašau visų, kurių pasitikėjimą šiais savo veiksmais apvyliau“, – socialiniame tinkle rašė M. Adomėnas.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtino neturėjęs priekaištų dėl M. Adomėno darbo kokybės, tačiau jo sprendimą atsistatydinti po šio įvykio vertina teigiamai.

„Tačiau po įvykių, kuomet vairavo neblaivus, jo apsisprendimą atsistatydinti vertinu kaip tinkamą žingsnį“, – BNS perduotame komentare šeštadienį teigė ministras.

Premjerės spaudos tarnyba BNS nurodė, kad Ingridos Šimonytės vertinimu, viceministras padarė akivaizdų pažeidimą ir jo sprendimas trauktis yra garbingas žingsnis.

Su pačiu M. Adomėnu BNS šeštadienį nepavyko susisiekti. LRT radijui jis patvirtino informavęs G. Landsbergį apie atsistatydinimą.

„Pranešiau ministrui, nėra daugiau ką komentuoti – tai mano kaltė, mano klaida ir viskas“, – sakė jis.

M. Adomėnas užsienio reikalų viceministru dirbo nuo 2020-ųjų gruodžio vidurio, kai po Vyriausybės suformavimo į pareigas buvo paskirtas kartu su kitais viceministrais.

Nuo 2000 iki 2018 metų ji buvo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų nariu. Tų metų birželį partijos Priežiūros komitetas jį pašalino iš partijos už nederamus ryšius su koncernu „MG Baltic“.

M. Adomėnas 2008–2020 metais buvo Seimo narys, 2020-aisiais jis pralaimėjo rinkimus Raudondvario vienmandatėje apygardoje. 

„Prieš patį konkursą tai tikrai nežinojau, to turbūt niekas nežinojo, bet konkursui įsibėgėjus jau paskui, kai praktiškai kelio atgal nebuvo, jau buvo aiškūs finalininkai, tada paaiškėjo“, – BNS ketvirtadienį sakė A. Nekrošius.

Šiaulių apygardos teismo atstovas Vytautas Jončas trečiadienį BNS patvirtino, kad šis teismas 2012 metais paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį G. Pikūnui byloje, kur jis ir dar vienas vyras buvo pripažinti kaltais dėl sukčiavimo ir svetimo turto užvaldymo. G. Pikūnas buvo nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme.

A. Nekrošius tvirtino apie G. Pikūno teistumą sužinojęs iš socialinėje erdvėje pasklidusios informacijos, tačiau įvardyti, kada tiksliai, negalėjo.

„Aš dabar tikslios datos nepasakysiu, bet galiu pasakyti, kad buvo finalas ir reikėjo tiesiog rinktis praktiškai išvakarėse. Mane įvairiai bandė spausti dėl to, tai aš sakiau, kad kadangi aš nežinau nei aplinkybių, nei dėl ko, tai aš tokio sprendimo drastiško tikrai nedarysiu, man reikia faktų, sužinoti priežastis“, – teigė jis.

Konkursas vyko dviem etapais, pirmuoju dalyvius vertino atrankos komisija, daugiausia balų pelnę kandidatai pateko į antrąjį atrankos etapą – pokalbį su meru.

Aš manau, kad jeigu būtų žinoję komisijos nariai prieš patį konkursą ir aš pats būčiau žinojęs, galbūt būtų turėję kažkiek įtakos.

Pasak A. Nekrošiaus, apie G. Pikūno teistumą nežinojo ir komisijos nariai.

„Aš manau, kad jeigu būtų žinoję komisijos nariai prieš patį konkursą ir aš pats būčiau žinojęs, galbūt būtų turėję kažkiek įtakos (konkursui – BNS)“, – tvirtino meras.

Meras sakė šiuo metu laukiantis STT išvados dėl to, ar G. Pikūnas gali eiti ligoninės vadovo pareigas, ar ne.

„Pagal įstatymą 14 dienų, tai tikimės, kad greičiau sulauksime“, – atsakė jis, paklaustas, kada tikisi sulaukti STT išvados.

Pasak jo, jei STT išvada būtų G. Pikūnui nepalanki, jis nebūtų paskirtas į vadovus, bendradarbiavimas su juo būtų nutrauktas.

„Mes gyvename teisinėje valstybėje, žmonės, kurie jau atlikę kažkokias baudžiamąsias sankcijas, jie antrą kartą už tą patį nėra baudžiami. Teoriškai, jeigu STT nematytų problemos tame, aš, kaip vadovas, kažkokių papildomų įrankių taip pat neturėčiau“, – sakė meras.

Antradienį A. Nekrošius paskelbė, jog G. Pikūnas laimėjo konkursą į miesto ligoninės vadovo pareigas.

Sveikatos apsaugos ministerija trečiadienį pabrėžė, jog, nors nėra Raseinių ligoninės steigėja ir nedalyvauja kandidatų atrankos bei paskyrimo procese, „susiklosčiusią situaciją vertina labai rimtai“.

„Manome, kad konkurso organizatorius turėtų atsakyti į klausimus, ar duomenys apie kandidatų teistumą buvo pateikti konkurso dokumentuose ir ar į juos buvo atsižvelgta vertinant kandidatų tinkamumą siūlomoms pareigoms“, – BNS pateiktame komentare sakė sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė.

Bylos duomenimis, G. Pikūnas ir R. D. buvo nuteisti už tai, kad 2009-aisiais Alytuje gyvenančiam vyrui pasiūlė išsinuomoti žemės ūkio bendrovei priklausantį namelį ant ratų, pasikviesti merginų ir važiuoti į gamtą.

Alytiškiui sutikus ir išsinuomojus automobilį „Fiat Ducato“, R. D. paprašė leisti šį pavairuoti ir išvyko nenustatyta kryptimi.

„Apygardos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad visi surinkti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad G. Pikūnas ir R. D. dalyvavo nusikalstamoje veikoje apgaulės būdu įgyjant žemės ūkio bendrovei priklausantį automobilį „Fiat Ducato“, aiškiai suprato savo veikos nusikalstamą pobūdį ir tikslingai rinkosi elgesio variantą – įkalbėjo vyrą savo vardu išsinuomoti automobilį, davė pinigų nuomai, po to, žadėdami kartu vykti papramogauti, perėmė automobilį ir jo negrąžino“, – sakė V. Jončas.

Nuteistųjų skundą nagrinėjęs teismas paliko ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau sumažino priteistos turtinės žalos dydį: nuo 138 tūkst. litų (39,9 tūkst. eurų) iki 74 tūkst. litų (maždaug 21,4 tūkst. eurų).

Liepos pabaigoje pranešta, kad dalis Raseinių ligoninės medikų pateikė prašymus išeiti iš darbo, kilus abejonių dėl atrankos į ligoninės direktoriaus pareigas skaidrumo, taip pat dėl darbo sąlygų, kitų priežasčių.

Po medikų pateiktų prašymų sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys paragino stabdyti šį konkursą, bet Raseinių meras tuomet tvirtino neketinantis to daryti. Konkursą stabdyti prašė ir ligoninės medikai.

„Manau, kad tam yra nemažai pagrindo dabar“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė Lietuvos vyriausybės vadovė.

Seimas yra priėmęs įstatymą dėl ribojamų priemonių Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, tačiau pastariesiems ribojimų įvesta mažiau.

Pasak premjerės, „situacija per tą laiką pasikeitė“.

„Labiausiai pasikeitė po šito vadinamojo „Wagnerio“ maišto ir po to, kai (Aliaksandras) Lukašenka nusprendė savo šalyje priglausti teroristinę organizaciją“, – sakė I. Šimonytė.

Manau, kad tam yra nemažai pagrindo dabar.

„Aišku, kad tai keičia ir bendrą situacijos matymą ir rizikų supratimą“, – pridūrė ji.

Ministrė pirmininkė pabrėžė, kad humanitarinės išimtys režimo priešininkams ir opozicionieriams turėtų išlikti.

Pagal dabar galiojančius teisės aktus, iki kitų metų gegužės 3-iosios rusams ir baltarusiams ribojama galimybė gauti Lietuvos vizas, elektroninio rezidento statusą, tačiau Rusijos piliečiams dar papildomai apsunkinta galimybė atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamojo turto, taip pat laikinai nepriimami jų prašymai dėl leidimo gyventi Lietuvoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda laikėsi pozicijos, kad Baltarusijos piliečiams turėtų būti taikomos tokios pačios sankcijos kaip rusams, tačiau Seimas atmetė tokį jo veto dėl laisvesnių sąlygų baltarusiams.

Lietuva taip pat nuo rugpjūčio vidurio planuoja uždaryti du pasienio postus su Baltarusija – Šumsko ir Tverečiaus.

Vis dėlto svarstant dėl daugiau punktų uždarymo, anot I. Šimonytės, nutarta konsultuotis su regioniniais partneriais.

„Tokie sprendimai turi pasekmes kitoms valstybės“, – kalbėjo premjerė.

Kaip pavyzdį ji pateikė Lenkiją, kuriai uždarius pasienio punktus, Lietuvoje išaugo sunkvežimių eilės.

„Jei mes tokį sprendimą priimtume, neabejotinai Latvija tą patirtų. Todėl buvo sutarta, kad bet kokie tolesni sprendimai, jei būtų reikalas juos priimti, jie būtų koordinuojami tarp trijų valstybių“, – sakė Vyriausybės vadovė.

Jis taip pat išreiškė įsitikinimą, kad Ukraina galiausiai taps NATO nare pasibaigus Rusijos pradėtam karui.

Bendroje spaudos konferencijoje su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu Ukrainos prezidentas sakė, kad G-7 pažadai turėtų būti vertinami „ne vietoje NATO, o kaip saugumo garantijos mūsų integracijos kelyje“.

„Galime teigti, kad viršūnių susitikimo rezultatai yra geri, bet optimalu būtų, jeigu gautume kvietimą (stoti į NATO)“, – NATO viršūnių susitikime sakė V. Zelenskis.

„Geriausios saugumo garantijos Ukrainai yra būti NATO“, – sakė prezidentas, pridūręs, kad, „dėkui Dievui, nematome, kad kuri nors NATO narė kariautų, kentėtų, kad žūtų jų žmonės, kad jos turėtų ginti savo žemę“.

Galime teigti, kad viršūnių susitikimo rezultatai yra geri, bet optimalu būtų, jeigu gautume kvietimą stoti į NATO.

„Pakeliui į NATO norėtume turėti nuolatines garantijas, kad jos darytų mūsų santykius su šalimis garantėmis stipresnius, norime atitinkamo dokumento“, – kalbėjo jis.

„Kartais labai sunku tam tikrus dalykus paaiškinti partneriams. Mes kare, o partneriai tikrai mums nori padėti. Bet mes gyvename labai skirtingomis sąlygomis. Mes gyvename sąlygomis, kur reikia išgyventi, o partneriai mums nori padėti gyventi. Bet kad galėtume gyventi, mums reikia išgyventi“, – sakė jis, paklaustas, kaip vertina NATO lyderių susitarimą, jog Ukraina bus pakviesta į Aljansą, kai dėl to sutars bloko valstybės ir Kyjivas įvykdys keliamas sąlygas.

Vilniuje vykstančio NATO viršūnių susitikimo kuluaruose vėliau trečiadienį bus pristatytas planas užtikrinti ilgalaikę G-7 šalių karinę pagalbą Ukrainai.

Kadangi Ukrainai greičiausiai teks ilgai laukti, kol įgyvendins savo siekį tapti NATO nare ir įgyti automatinę Aljanso apsaugą, G-7 šalys pristatys laikiną planą, kuriuo siekiama užtikrinti nuolatinę pagalbą. Pasak amerikiečių pareigūnų, planu siekiama padėti Ukrainai sukurti kariuomenę, kuri galėtų apsiginti ir atgrasyti nuo būsimo užpuolimo.

V. Zelenskis sakė, kad dabartinė Ukrainos padėtis skatina sparčias reformas tarptautinėje saugumo architektūroje.

„Deja, tai turi labai didelę kainą, mūsų gyvybių kaina matome, kaip kovoti su bet kokia agresija“, – nurodė jis.

P. Peleckio / BNS nuotr.

„Po karo Ukraina bus NATO narė“

„Suprantame, partneriai padeda mums ginklais, tai išgyvenimo momentas ir tai mums labai reikalinga. Suprantame, kad kai kas bijo kalbėti apie mūsų narystę NATO dabar, nes niekas nenori, kad kiltų pasaulinis karas“, – sakė V. Zelenskis.

„Mes civilizuoti, adekvatūs žmonės, ir Ukraina supranta, kad negalime būti NATO nare, kol vyksta karas. Tai absoliučiai aišku“, – kalbėjo prezidentas.

„Esu įsitikinęs, kad po karo Ukraina bus NATO narė. Mes darysime viską, kad tai įvyktų“, – pridūrė jis.

Antradienį NATO lyderiai susitarė, kad Ukraina bus pakviesta, kai bus įvykdytos tam tikros sąlygos.

„Aš tai suprantu kaip „kai mūsų žemėje bus saugu“, – sakė V. Zelenskis.

Ukrainos vadovas palygino situaciją su šalies tapimu kandidate į ES.

„Kandidatūra į ES irgi buvo signalas. Kandidatūroje nėra narystės ES, kandidatūroje yra užtikrintumas – tai stipri mobilizacija Ukrainai ir stiprus signalas Rusijai, kad Ukraina ne kažkokios kitos sąjungos narė“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Ukrainai šiuo metu yra suteiktas kandidatės į ES statusas, tačiau norint pradėti oficialias derybas dėl stojimo, Kyjivas turi įgyvendinti numatytas reformas.

Europos Komisija birželio pabaigoje pareiškė, kad Ukraina, net vykstant karui ir nesiliaujant Rusijos atakoms, toliau siekia pradėti narystės derybas su bloku, ir pagyrė ją už reformas keliuose sektoriuose.

Galiausiai spaudos konferencijoje paklaustas apie JAV sprendimą siųsti Ukrainai prieštaringai vertinamas kasetines bombas, V. Zelenskis padėkojo prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui) ir Kongresui už sutikimą jas tiekti.

Jis sakė suprantąs, kad žmonės laikosi skirtingo požiūrio į šių šaudmenų, kuriuos draudžia naudoti daugiau kaip 120 šalių, įskaitant daugelį NATO sąjungininkių, naudojimą.

Tačiau V. Zelenskis pridūrė, kad žmonės turėtų vertinti šį žingsnį iš teisingumo pozicijos, pažymėdamas, kad Rusija nuo praėjusių metų įsiveržimo į Ukrainos teritoriją nuolat naudoja šią amuniciją.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Nauji paramos paketai

NATO viršūnių susitikimo kuluaruose V. Zelenskis trečiadienį surengė susitikimus su Kanados premjeru Justinu Trudeau (Džastinu Triudo), Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu), Jungtinės Karalystės premjeru Rishi Sunaku (Rišiu Sunaku), Australijos ministru pirmininku Anthony Albanese'iu (Entoniu Albaniziu), Nyderlandų premjeru Marku Rutte (Marku Riute) bei Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu).

Ukrainiečių lyderis po dvišalių susitikimų socialiniuose tinkluose rašė, kad su kanadiečių premjeru aptarė saugumo garantijas Ukrainai jos kelyje į NATO, taip pat susitarė dėl tolesnės karinės pagalbos šarvuočiais.

Su vokiečiais susitarta dėl papildomų „Patriot“ paleidimo įrenginių ir raketų šioms sistemoms.

V. Zelenskis sakė padėkojęs britų lyderiui už ginklus, taip pat ir tolimojo nuotolio ginkluotę, ir nurodė, kad su R. Sunaku aptarė saugumo garantijas Ukrainai pakeliui į NATO. Po derybų su A. Albanese'iu Ukrainos prezidentas sakė, kad užsitikrino naują gynybos paketą, įskaitant 30 šarvuočių „Bushmaster“.

Susitikęs su Nyderlandų ministru pirmininku, Ukrainos vadovas sakė, kad susitarta dėl ukrainiečių karių apmokymo pilotuoti F-16 naikintuvus nuo rugpjūčio bei dėl konkretaus Nyderlandų indėlio stiprinant Ukrainos oro gynybą ir artileriją.

E. Macroną jis sakė informavęs apie padėtį mūšio laike ir aptaręs tolesnę karinę pagalbą, įskaitant išminavimo įrangą, padėkojo už ilgojo nuotolio raketas.

Visiems lyderiams V. Zelenskis dėkojo už paramą Kyjivo kelyje į NATO. „Ilgalaikės paramos programos yra geriausias ženklas pasauliui, kad mūsų Europa išliks saugumo ir taikos erdve“, – parašė jis socialiniame tinkle „Telegram“.

V. Zelenskio administracijos vadovas: NATO sprendimuose stengiamės įžvelgti pozityvumo

Prezidento V. Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas sako, kad nepaisant nepateisintų šalies lūkesčių dėl Ukrainos narystės NATO perspektyvų, Kyjivas stengiasi įžvelgti pozityvumo Vilniaus viršūnių susitikimo sprendimuose.

„Aš tikiuosi, kad šis susitikimas nebus praleista proga. Vėlgi, galite išgirsti ir pamatyti šios dienos rezultatus, mes turime itin pozityvų dvišalį susitikimą su kai kuriais partneriais, ir mes žiūrime į šio susitikimo pozityvą“, – NATO viešajame forume Vilniuje trečiadienį kalbėjo A. Jermakas.

Jis teigė, kad trečiadienį didžiųjų NATO valstybių planuojama paskelbti parama Ukrainai „bus itin svarbus momentas Ukrainai dėl saugumo garantijų jos kelyje siekiant tapti NATO nare“.

Antradienį NATO lyderiai sutarė, jog kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir šalis įvykdys keliamas sąlygas.

A. Jermakas taip pat akcentavo, kad Ukraina per daugiau nei 500 dienų trunkantį karą jautė „NATO vienybę ir paramą“, ir tai yra „stiprus signalas agresoriui, pirmiausia, kad Aljansas ir partneriai ne tik tiki, bet yra tikri dėl mūsų pergalės.“.

V. Zelenskio administracijos vadovas taip pat pripažino, jog ukrainiečiai, kas minutę susiduriantys su Rusijos agresija, tikėjosi „labai konkrečių dalykų“ iš susitikimo Vilniuje.

„Žinoma, tikimės, kad šios dienos šio susitikimo rezultatai bus labiau įkvepiantys ir suteiks ne tik emocinę, bet ir labai praktinę paramą, paspirtį mūsų kariams“, – sakė jis.

A. Jermakas išreiškė viltį, kad iki kitų metų NATO viršūnių susitikimo Vašingtone „mes laimėsime karą“, tačiau iki tol tikisi Aljanso sutarimo dėl aiškesnių saugumo garantijų.

Jis dėkojo partneriams NATO ir už vadinamąsias tankų, oro gynybos koalicijas, kartu išreikšdamas viltį, jog Ukraina darys viską iš savo pusės, kad „nustebintų Vašingtone“.

„Bet, žinoma, mes žvelgiame į ateitį, į perspektyvas, bet ne į dvejones, kurios yra“, – kalbėjo V. Zelenskio administracijos vadovas.