Vytauto Didžiojo (VDU) ir Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) universitetų mokslininkai apskaičiavo, kad alkoholio vartojimo ekonominė našta Lietuvai 2015 ir 2016 m. galėjo siekti atitinkamai 320 ir 325 mln. eurų. Pirmąkart Lietuvoje į alkoholio žalos vertinimą integruota socialinė žala, kuri tarptautinės bendruomenės dažniausiai vadinama alkoholio žala kitiems nei geriantysis.

Tyrime vertinimas rėmėsi oficialių institucijų duomenimis apie išlaidas, susijusias su socialine parama ir paslaugomis socialinės rizikos šeimoms, vaikų globos kaštais, draudimo išmokomis, teisėsaugos išlaidomis dėl piktnaudžiaujančių alkoholiu, neblaivių asmenų kaltės. Alkoholio žala kitiems nei geriantysis 2015 m. sudarė 36 proc. (114,4 mln. eurų), o 2016 m. – 37 proc. (120 mln. eurų) bendros alkoholio vartojimo ekonominės naštos.

Tačiau tai tik ledkalnio viršūnė, nes paslaugos geriančiųjų aplinkiniams yra arba deramai nefinansuojamos ir nepakankamos, arba jų tiesiog nėra. Be to, statistika apie neblaivių asmenų padarytą žalą kitiems yra apskritai faktiškai nerenkama.

Pavyzdžiui, socialinės rizikos šeimų bylų analizė atskleidė, kad net 86 proc. iš jų buvo bent vienas asmuo, piktnaudžiavęs alkoholiu, o kas antroje tokioje šeimoje buvo policijos fiksuotų duomenų apie smurtą artimoje aplinkoje. Tačiau ši problema paliečia ne tik socialinės rizikos šeimas. Net 6 iš 10 smurto artimoje aplinkoje atvejų buvo dėl neblaivių smurtautojų.

Deja, smurto aukos turi labai ribotas galimybes pasišalinti iš nesaugios aplinkos. Kaunas iki šiol neteikia apgyvendinimo paslaugų nuo smurto nukentėjusioms motinoms ir vaikams, o socialinė pagalba labiau sukoncentruota į geriantįjį. Alkoholio žalos kaštų našta, kuri gula ant smurto aukų ir neformalios pagalbos pečių, į mokslininkų pateiktą alkoholio žalos vertinimą nepatenka.

Į vertinimą taip pat neįtraukta žala, kurią patyrė darbdaviai dėl sumažėjusio produktyvumo, pravaikštų bei bendradarbiai dėl viršvalandinio darbo – tokių rodiklių tiesiog neturime. Dėl oficialių duomenų trūkumo nebuvo įmanoma įvertinti ir fizinių bei psichinių sveikatos sutrikimų, paveiktų dėl artimų asmenų piktnaudžiavimo alkoholiu, kaštų. Tai tik keletas pavyzdžių, atskleidžiančių, kad alkoholio žala yra didesnė nei rodo prieinami oficialūs duomenys. Todėl, norint ją deramai įvertinti, būtina finansuoti mokslinius tyrimus – kaip tai daro kitos užsienio šalys.

Labiausiai nukenčia vaikai

Vincentas Felittis ir kiti mokslininkai, sukūrę teorinį modelį apie sąsajas tarp žalojančių vaikystės patirčių ir suaugusiojo sveikatos, prie tokių žalojančių patirčių priskiria ir tėvų nesaikingą alkoholio vartojimą. Be to, jie nustatė, kad esant bent 1 žalojančios patirties kategorijai, tikimybė, kad tokių patirčių bus ir daugiau, išauga net 80 proc.

Nustatyta, kad asmenys, kurie vaikystėje nukentėjo nuo 4 ar daugiau rūšių žalos, dvigubai dažniau rūkė, 7 kartus dažniau tapo priklausomi nuo alkoholio, 6 kartus dažniau turėjo lytinių santykių iki 15 metų, dvigubai dažniau sirgo vėžiu ir širdies ligomis, 12 kartų dažniau bandė žudytis, o gyvenimo trukmė sumažėjo net 20 metų. Žalos poveikis sveikatai išlieka net po 50 metų. Analizė Lietuvoje parodė, kad dauguma vaikų iš šeimų, įrašytų į socialinės rizikos sąrašą dėl priklausomybės alkoholiui, jau patyrė 4 ir daugiau žalos kategorijų.

Nustatyta, kad net 9 iš 10 vaikų pateko į globos sistemą dėl tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu. Dauguma jų susidūrė su žalojančia vaikyste ir to pasekmes jaus visą gyvenimą. Šių vaikų išlaikymo kaštų dalis skaičiavimuose siekia apie 47 mln. eurų 2015 m. ir apie 46 mln. eurų 2016 m.

Lietuvoje nėra atlikta tyrimų apie tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu poveikį vaikų sveikatai. Dėl minėtos priežasties šie rodmenys į pateiktus skaičiavimus neįtraukti. Tačiau netgi nevertinant finansinių kaštų, galima teigti, kad šios žalos pasekmes tiek ją patyrusieji, tiek visa visuomenė jaus net ir po pusės amžiaus.

Tai, kad žalojančią vaikystės patirtį turėję asmenys net 7 kartus dažniau tampa priklausomi nuo alkoholio, gali būti siejama su neišvystytų pagalbos paslaugų tinklu bei alkoholio vartojimu kaip vienu iš būdų kančiai sušvelninti. Tą pagrindžia ir alkoholio vartojimo motyvai, kurie išskiria Lietuvą iš kitų ES šalių, nes mūsų valstybėje dažniausia griebiamasi alkoholio jei liūdna ar norima užsimiršti.

Žala kitiems turi būti įtraukta ir į politikos darbotvarkę

Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, alkoholio žala kitiems nei geriantysis dar nebuvo įtraukta į politikos darbotvarkę (išskyrus vairavimą išgėrus). Tokiame kontekste žala aplinkiniams, ypač vaikams, jokiais būdais negali būti ignoruojama. Šeimos nariai, kurie yra palikti nuošalyje ir be pagalbos, laikui bėgant turi didesnę tikimybę papildyti nesaikingai alkoholį vartojančiųjų gretas, yra žymiai prastesnės socialinės, fizinės ir emocinės sveikatos. Ignoruojant su alkoholiku susietus aplinkinius, laiku jiems nesuteikiant pagalbos, prarandama galimybė vystyti veiksmingą alkoholio vartojimo, sveikatos sutrikimų, nusikalstamumo prevenciją.

Problemos sprendimui būtina atsižvelgti į sociokultūrinį kontekstą ir formuluoti socialinės žalos mažinimo tikslus, priemones jų realizavimui. Reikia ne tik stebėti, bet ir vertinti taikomų prevencijos ir intervencijos priemonių veiksmingumą. Dominuojantis susikoncentravimas į geriantįjį (vartojimas ir žala sveikatai) ir šalies ūkį (pardavimai, surenkami akcizai) nukreipia žvilgsnį nuo tikrųjų su alkoholiu susietos žalos mastų.

Alkoholio žala kitiems nei geriantysis turėtų būti įtraukta ne tik į žalos metodiką bei vertinimus. Alkoholio kontrolės įstatyme, stebėsenos rodikliuose bei žalos prevencijos programose turi atsirasti vietos šiai visame pasaulyje itin aktualiai ir spręstinai sričiai – alkoholio žalai kitiems nei geriantysis.

Tyrimas parengtas įgyvendinant 2017 m. Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo 1 prioriteto Alkoholio vartojimo prevencija” veiklos 1.3. „Moksliniai tyrimai“ priemonės 1.3.1. „Alkoholio vartojimo sąlygojamos žalos Lietuvoje skaičiavimo metodikos“ projektą „Alkoholio vartojimo sąlygojamas žalos Lietuvoje skaičiavimo metodikos parengimas ir žalos įvertinimas 2015 m. ir 2016 m.“, finansavimo sutarties Nr. S-320/PRM17-171.

Kas keičiasi?

Ši reforma orientuota į struktūrinius pokyčius. Dabar veikiantys Vaiko teisių apsaugos skyriai (VTAS) bus centralizuoti, valstybiniai. Tai reiškia, kad savivaldybių administracijose tokie padaliniai bus naikinami. Pranešimai apie galimą ar patiriamą smurtą bus kreipiami į valstybinį VTAS.

Pagal naują tvarką VTAS nustatys nulinį, pirmą arba antrą grėsmės vaikui lygį. Melagingi pranešimai bus priskirti prie nulinės grėsmės. Tačiau su pirmo ir antro grėsmės lygių nustatymu yra painiavos – verta pasiaiškinti, kuo jie skiriasi.

Pirmojo grėsmės lygio atveju vaikai liks šeimoje, su kuria dirbs jai paskirtas socialinis darbuotojas. Antrojo lygio atveju vaikui bus skiriama laikinoji globa ir teikiama pagalba, konsultacijos tėvams. Pastiprinimas – mobilios specialistų komandos, kurios, po trumpalaikės intervencijos į šeimą, patars atvejo vadybininkui (socialiniam darbuotojui), kaip toliau organizuoti darbą su šeima. Sėkmės atveju vaikas bus grąžinamas tėvams. Tačiau, jei bus konstatuojama, kad per 60 dienų vaiko tėvai ar globėjai nesistengė ir nepakeitė savo elgesio, toliau vengia atlikti savo pareigas, piktnaudžiauja tėvų valdžia arba nesirūpina vaikais, VTAS kreipsis į teismą dėl tėvų globos (ne)terminuoto apribojimo, nuolatinės vaiko globos, įvaikinimo.

Taigi, dabartiniai VTAS specialistai sprendžia dilemą – palikti vaiką augti šeimoje ar skirti jam laikiną globą. Nuo šio vertinimo priklauso vaikų likimai.

Kelia abejonių

Kaip naujovė yra pristatoma kompleksinė pagalba vaikui ir šeimai. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, bendro darbo koordinavimo organizavimą savivaldybėse turi užtikrinti tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, kuris tirs poreikį, planuos, t.y. atliks administravimo funkcijas. Jo funkcija – labai svarbi. Greičiausiai tarpinstitucinio darbo koordinatorius dirbs ir su atvejo vadybininku. Skamba naujai ir daug žadančiai, bet... Nenorėčiau menkinti įstatymo iniciatyvos, bet kyla dvejonių.

Pavyzdžiui, įstatymo 37 straipsnyje teigiama, kad "atvejo vadybos tikslas – rasti geriausią problemos sprendimo būdą ir suteikti šeimai tokią pagalbą, kuri ne tik padėtų išspręsti vaiko bei šeimos problemas, bet ir sudarytų sąlygas šeimai pačiai siekti reikiamų pokyčių, užtikrinančių vaiko saugumą, jo interesus, ir tik išnaudojus visas galimybes padėti šeimai ir šiai pagalbai nepavykus kreiptis į teismą leidimo vaiką paimti iš šeimos ir jam nustatyti globą (rūpybą)".

41-ame straipsnyje atvejo vadybininkas apibrėžiamas tik per administracines funkcijas: jis siunčia vaiko atstovus gauti paslaugų ir koordinuoja jų teikimą, suteikia informaciją, organizuoja atvejo nagrinėjimo posėdžius, baigia atvejo vadybos procesą.

Akivaizdu, kad pokyčiai vaiko teisių apsaugos srityje paremti tik į šeimą orientuota strategija. O kas teiks paslaugas vaikui?

Skirtingos pagalbos

Atvejo vadybos tikslas yra rasti vaiko ir šeimos problemų sprendimo būdą. Reformos silpnoji vieta yra dedamas lygybės ženklas tarp šeimos (suaugusiųjų) ir vaiko problemų. Daroma prielaida, kad jei tėvams bus suteiktos paslaugos, vaikai neturės problemų. Deja, tai netiesa. Vaikai turi problemų, o socialinės rizikos šeimų vaikai jų turi dar daugiau.

Lietuvoje dažniausios problemos yra piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtas artimoje aplinkoje, socialinių tėvystės įgūdžių stoka, skurdas, pagalbos vaikams, kurie patiria smurtą ar patyčias, stoka.

Taip, daugelis vaikų problemų yra tėvų ir kitų suaugusiųjų problemų padarinys. Bet ne tik. Vaikai taip pat gali turėti problemų, pavyzdžiui, sunkumų dėl mokymosi, patirti patyčias, smurtą, bendravimo problemų, išgyventi vienatvę, turėti minčių pakelti prieš save ranką, gėdos ir baimės jausmų, priklausomybę nuo kompiuterio, moralinių išgyvenimų.

Negalima manyti, kad suteikus paslaugas tėvams, vaikų problemos išsispręs savaime. Vaikų neišklausymo ir jų problemų ignoravimo pavyzdys yra vaikų savižudybės.

Paslaugų prieinamumas

Nusiųsti tėvus pasinaudoti paslaugomis, galinčiomis išspręsti jų problemas, tikrai nėra iššūkis. Piktnaudžiaujantys alkoholiu tėvai siunčiami į priklausomybių ligų centrą, neturintieji nuolatinės gyvenamosios vietos įrašomi į eilę socialiniam būstui gauti, nuomotis. Tačiau nebūtinai tos paslaugos tėvams bus suteiktos.

Didysis iššūkis yra jų prieinamumas. Pavyzdžiui, galima paprašyti ar įpareigoti smurtą patiriančią moterį palikti smurtautoją, bet stokojame laikino apgyvendinimo paslaugų.

Akivaizdu, kad kuriama sistema gali būti veiksminga tik šeimoms, kuriose yra viena problema – tėvystės įgūdžių stoka. Priklausomybės nuo alkoholio, narkotikų, skurdo, nedarbo ir smurto artimoje aplinkoje atveju problemos sprendimas gali būti uždelstas, nes nesudarytos sprendimo įgyvendinimo sąlygos.

Vienintelė galimybė atliepti vaiko poreikius yra socialinių darbuotojų pagalba. Tačiau pripažinkime, kad Lietuvoje – ne viena tėvystės įgūdžių stokos problema. Jų yra gerokai daugiau.

Kyla klausimas, ar vaikams nereikia paslaugų? Ar jie liks tik informatoriais smurto atveju, kad būtų nubaustas kaltinamasis? Įvardijamas grėsmės vaikui lygis, bet pagalbos poreikis – ignoruojamas. Tiek poreikių, tiek rizikos nustatymas yra tik pirmas pagalbos žingsnis.