Dėl užsakytų nužudymų informacija tiriama.

„Vienu metu ankstų rytą buvo sulaikoma 19 asmenų, kuriuos mes priskiriame prie aukšto lygio pavojingų organizuotų nusikalstamų grupių. Operacija pavyko – visi asmenys buvo sulaikyti, neįvyko jokių incidentų“, – sakė Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis.

Policija patvirtino, kad sulaikytas įtariamas grupuotės vadovas Giedrius Janonis.

Giedrius Janonis/Tomo Raginos nuotr.

„Sulaukėme padėkų iš Europolo, iš kitų kolegų, išskaidžius vieną pavojingiausių gaujų, žinomą net tik Lietuvoje, bet ir Europoje. (...) Ne vienoje ir ne dvejose Europos valstybėse buvo išsiplėtusi jų veikla“, – spaudos konferencijoje sakė policijos generalinis komisaras Linas Pernavas.

Manoma, kad grupuotė veikė ir Vokietijoje, ten vykdė turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas.

Turtas – milijonų vertės

Operacijoje dalyvavo 300 policijos pareigūnų, atlikta per šimtas kratų. Jų metu rasta daug ginklų (automatinių, pusiau automatinių), apribota teisė įtariamiesiems disponuoti milijoninės vertės turtu: automobiliai „Tesla“, „Porshe“, „Mercedes“. Operacija iš Kauno išsiplėtė į penkias apskritis. Įtariamieji privalės pasiaiškinti dėl piniginių lėšų, už kurias buvo įgyta dalis turto, kilmės.

Nusikalstamo susivienijimo narių turto, pajamų ir išlaidų analizė parodė, jog gaunama nusikalstama turtinė nauda ir disponuojamo turto kilmė yra neaiški. Įtariama, jog iš sunkių nusikaltimų gauta ženkli turtinė nauda, nusikalstamos veikos rezultatas buvo legalizuotas pasitelkiant įvairius maskavimo būdus, schemas ir su turtu atliktos įvairios pinigų plovimo operacijos, tam pasitelkiant ne tik artimųjų ratą, bet ir tam tikrus juridinius vienetus.

„Aš noriu pasiųsti aiškią žinutę visiems, kurie daro nusikaltimus, planuoja daryti nusikaltimus Lietuvoje, kad Lietuvos policija yra stipri ir kiekvienas sulauks rimto atsako, o Lietuvos gyventojai bus apsaugoti. Mūsų prioritetas yra žmogaus gyvybė ir sveikata, jiems apsaugoti mes skirsime visus savo resursus. Mūsų policijos pareigūnai dar kartą įrodė galintys atlikti pačias sudėtingiausias užduotis, didžiuojuosi visais policijos pareigūnais ir kiekvienu, kuris prisidėjo prie šios operacijos“, – sakė L. Pernavas.  

Manoma, kad ši grupuotė egzistavo ir nusikaltimus vykdė nuo 1999 metų. Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai dvejus metus vykdė didelės apimties tyrimą dėl Kauno mieste veikiančio itin pavojingos, ginkluotos ONG padarytų labai sunkių ir sunkių nusikaltimų, vykdytų Lietuvoje ir už jos ribų. ONG nariai ir lyderiai, vykdydami nusikalstamas veikas, laikėsi itin griežtos konspiracijos ir palaikė tamprius nusikalstamus ryšius su kitomis Lietuvoje ir užsienyje veikiančiomis organizuotomis nusikalstamomis grupėmis.

Lietuvos kriminalinės policijos biuras pasirengimo operacijai ir tyrimo metu glaudžiai bendradarbiavo su Nyderlandų Karalystės ir Europolo pareigūnais, kitais ES šalių partneriais.

Gresia kalėjimas iki gyvos galvos

Sulaikytiems asmenims reiškiami įtarimai dėl vadovavimo, dalyvavimo ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje. Už tai gresia laisvės atėmimas nuo 6 iki 20 metų, arba iki gyvos galvos, organizatoriams, vadovams – laisvės atėmimas nuo dešimties iki dvidešimties metų, arba iki gyvos galvos.

Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento didelę patirtį tokiose bylose turintys prokurorai.

„Kova su organizuotu yra specifinė – vienas dalykas žinojimas, kitas – to žinojimo pavertimas įrodymas. Ji veikė ir užsienyje“, – sakė A. Roginskis, paklaustas, kodėl policijai nepavyko išskaidyti grupuotės anksčiau.

Grupuotės nariai naudojo daug ir įvairių konspiracijos priemonių. Teismas jau leido suimti 12 asmenų 2-3 mėnesių laikotarpiui. Manoma, kad įtariamųjų daugės. 

Nori teisingumo

„Teisingumo“, – BNS atsakė prokuroras Giedrius Tarasevičius, BNS paklaustas, ko prokuratūra prašo teismo.

Lietuvos apeliacinis teismas birželio 9 dieną pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2013 metais paskelbtą nuosprendį. Ankstesniu nuosprendžiu realiomis laisvės atėmimo bausmėmis (nuo 5 iki 7 metų) buvo nuteisti trys buvę Trakų rajono savivaldybės vadovai, pripažinti kaltais 11 valstybės tarnautojų, verslininkų ir penki juridiniai asmenys. Apeliacinis teismas laisvės atėmimo bausmių vykdymą atidėjo. Nuteistieji įpareigoti kurį laiką neišvykti iš namų be leidimo ir sumokėti įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) sako, kad buvo ištirtas ir atskleistas vienas didžiausių tų metų sisteminės korupcijos savivaldos įstaigose atvejis, vykdant viešuosius pirkimus. STT pareigūnai ir prokurorai išaiškino, kad buvę Trakų rajono savivaldybės vadovai versdavo verslininkus, dalyvaujančius viešuosiuose pirkimuose, tiesiogiai mokėti jiems neteisėtus atlygius (kyšius) ir kaip kyšio forma remti jų atstovaujamas politines partijas.

„Manome, kad iš esmės netinkamai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas, atsižvelgiant, kiek buvo padaryta nusikalstamų veikų, koks sistemingumas, kokios pareigos ir kiti kriterijai, kuriuos išdėstėme kasaciniame skunde. Manome, kad vis tik esant tokiai situacijai neturėjo būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas“, – BNS sakė G.Tarasevičius.

Prokuratūra prašo palikti galioti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, pagal kurį V.Petkevičius turi kalėti penkerius, S.Raščiauskas – šešerius, o L.Karnila – septynerius metus.

Praėjo jau 9 metai

Apeliacinio teismo teisėjas Kęstutis Jucys yra sakęs, kad pakeisdama bausmes V.Petkevičiui, L.Karnilai ir S.Rasčiauskui Apeliacinio teismo teisėjų kolegija įvertino aplinkybes ir situaciją dabar – nuo nusikaltimų padarymo praėjo daugiau nei 9 metai.

Apeliacinis teismas išreikalavo medžiagą, bylos nagrinėjimas užsitęsė, todėl taikyti realias laisvės atėmimo bausmės V.Petkevičiui, L.Karnilai ir S.Rasčiauskui, šio teismo manymu, būtų neteisinga. Apeliaciniame teisme ši byla nagrinėta 4 metus.

„Baudžiamajame kodekse yra numatyta bausmės paskirtis ir tikslai, o, užsitęsęs procesas, kaip žinia, nėra bausmė. Aišku, teismų praktikoje pripažįstama, kad į tai turi būti atsižvelgta, bet šiuo atveju tai negali būti esminė ir pagrindinė aplinkybė, nulemianti bausmių sušvelninimą tiek, kad jos galėtų būti atidėtos“, – BNS sakė prokuroras G.Tarasevičius.

Įstatymus turime, svarbu, kaip jie taikomi teismuose

Premjero požiūris

Premjeras Saulius Skvernelis neseniai pareiškė, kad bausmės už korupcinius nusikaltimus šiuo metu nėra adekvačios, o viena geresnių priemonių užtikrinti neišvengiamą atsakomybę – panaikinti galimybę taikyti bausmės atidėjimą rezonansinėse politinės korupcijos bylose.

„Kas gerokai svarbiau – kad rezonansiniai politinės korupcijos nusikaltimai..., šiandien yra galimybė realiai išvengti atsakomybės. Nuteisus asmenį ir skyrus laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymas yra atidedamas keleriems metams, vadinasi, realiai, ypatingai kalbant apie politinės korupcijos bylas, toks asmuo, buvęs politikas išvengia atsakomybės“, – yra sakęs S.Skvernelis.

Didins baudas

Tuo metu Prezidentūra pranešė, jog šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė per Seimo rudens sesiją ketina pateikti Baudžiamojo kodekso pataisas didinti baudas už visus nusikaltimus, o korupciniuose nusikaltimuose baudas susieti su žalos dydžiu, nusikaltėlių gauta nauda ar kyšio suma.

BNS paklaustas, ar kasaciniam skundui įtakos turėjo valstybės vadovų pasvarstymai, daugybę korupcinių bylų tyręs prokuroras sako, kad, jo manymu, Baudžiamajame kodekse šiuo klausimu nieko keistino neįžvelgia.

„Pasižiūrėjus į kodeksą, tos bausmės nėra per švelnios, esmė – kokia įprasta teismų praktika ir kokios jos realiai taikomos. Aš sakyčiau, ne įstatymo problema. Sakykim, Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalis, kyšininkavimas. Numatytas vien tik laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų, alternatyvių bausmių nėra, vidurkis – 5 metai. Šiuo atveju atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, tik sunkinančios – veikimas bendrininkų grupėje. Tai mano vertinimu, pirmos instancijos teismas priėmė pagrįstus sprendimus šių asmenų atžvilgiu. Buvo pasinaudota užimamomis pareigomis, viešaisiais pirkimais, esama situacija ir noru pasipelnyti. Kaltės nepripažįsta, parodymai prieštaringi, nėra kritiško savo veiksmų vertinimo“, – mano G.Tarasevičius.

Buvęs Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius L.Karnila Vilniaus apygardos teismo buvo pripažintas kaltu dėl 11 nusikalstamų veikų. Iš jo buvo konfiskuota 58 tūkst. litų  (daugiau kaip 16 tūkst. eurų).

Buvęs Trakų rajono savivaldybės vicemeras S.Raščiauskas pripažintas kaltu dėl 7 nusikalstamų veikų, iš jo konfiskuota 38 tūkst. litų (daugiau kaip 11 tūkst. eurų). Buvęs Trakų rajono savivaldybės meras V.Petkevičius pripažintas kaltu dėl 6 nusikalstamų veikų, iš jo konfiskuota 29 tūkst. litų (daugiau kaip 8 tūkst. eurų).

Ši byla buvo perduota nagrinėti teismui dar 2009 metais. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2007 metų pabaigoje.

Nuteisti ir davusieji kyšius

V.Petkevičius ir L.Karnila buvo Trakų rajono savivaldybės tarybos nariai, L.Karnila priklausė Liberalų ir centro sąjungai, V.Petkevičius buvo socialdemokratas. Nuteistasis R.Raščiauskas buvo buvusio Trakų mero Vinco Kapočiaus patarėjas.

„Buvusių trijų savivaldybės vadovų veikla buvo nukreipta ne tarnauti žmonių gerovei, o gauti didesnės naudos“, – yra sakęs ankstesnis valstybės kaltintojas šioje byloje.

Jo teigimu, Trakų rajone tuo metu be kyšių negalėjo veikti nė viena bendrovė, teisėtais būdais verslininkai negalėjo laimėti konkursų, o tuometinių savivaldybės tarnautojų veikla buvo panaši į nusikalstamos grupuotės veiklą. Šioje byloje nuteistos ir bendrovės „Elektros pasaulis“, „Altitudė“, „Vilungė“, „Baltic Faber“ bei „Dializės centras“ – joms skirtos piniginės baudos nuo 7,5 iki 11,3 tūkst. eurų. Įmonės taip pat buvo parašiusius skundus Apeliaciniam teismui, tačiau jie buvo atmesti.

Šioje byloje nuteisti ir kyšius davę verslininkai. Nė vienam iš jų neskirta reali laisvės atėmimo bausmė, daliai skirtos baudos.

Bylos duomenimis, Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius reikalavo beveik 29 tūkst. eurų kyšio, kad bendrovei „Dializės centras“ palankiomis sąlygomis būtų išnuomota sena ligoninės katilinė.

Savivaldybės įmonė „Trakų šilumos tinklai“ šias patalpas išnuomojo „Dializės centrui“.

Dėl šios nuomos administracijos direktorius esą suderino su Trakų rajono meru V.Petkevičiumi.