Švaros akcija Olando kepurėje prasidėjo tik sekmadienį, tačiau jos organizatorė džiaugiasi, kad jau spėjo sulaukti dėmesio.

„Dar visai neseniai socialiniame tinkle „Facebook“ parašėme, kad renkame šiukšles, o jau sekmadienį gal šeši ar aštuoni vaikai atėjo su pilnais maišais“, – pasakojo K. Rutkienė.

Moteris pažymi, kad šiukšlių rinkėjų neišgąsdino net baisūs ir lietingi orai, todėl tikisi, kad ateinančius savaitgalius norinčių prisidėti prie akcijos bus dar daugiau.

„Šiuo metu galvoju, kad reikia dar kažkaip daugkartinių puodelių vartojimą paskatinti, nes manau, kad vienkartinius puodelius reikėtų naudoti mažiau“, – atviravo pašnekovė.

Buvo net ir tokių, kurie atvešdavo man saldainių ir liepdavo, kad aš dalinčiau. Žmonės ir puodelius surinkdavo, ir saldainių atnešdavo.

Moteris tikino sulaukianti replikų, kad nėra šalia Olando kepurės šiukšlių, tačiau ji ragina pasidairyti atidžiau.

„Žinoma, jei nueini iki jūros takeliu ir atgal, tai nėra tų šiukšlių, tačiau miškas didelis. Yra priešais dviračių takas, kuris link Girulių veda, tai manau, ten tikrai nemažai šiukšlių. Pakelėse, kur mašinas sustato. Aš pati netoliese gyvenu, važiuoju ir matau, kai pakelėse būna nusėta po savaitgalio šiukšlių. Dar dabar vyksta gyvūnų migracija ir jie ėda tas šiukšles, tai iki nelaimės – vienas žingsnis“, – savo poziciją išdėstė akcijos organizatorė.

K. Rutkienė neslepia, kad tokią akciją organizuoja jau ne pirmą kartą, tačiau didesnio visuomenės dėmesio sulaukė tik dabar.

„Prieš kelis metus organizavome akciją „Parnešk puodelį, gausi saldainį“. Ši akcija vyko ilgai, vaikai gausiai nešdavo tuos puodelius“, – teigė K. Rutkienė.

Moteris teigia, kad tuo metu tiesiog norėjo paskatinti parnešti puodelius, kurie parduodami kioskelyje, tačiau sulaukdavo ir kitokių puodelių, išmestų miške.

Socialinio tinklo „Facebook“ grupės „Smart Kava-Pupele“ nuotr.

Tiesa, K. Rutkienė pasidžiaugė, kad tuo laikotarpiu sulaukdavo ne tik šiukšlių rinkėjų, tačiau ir kitų žmonių palaikymo, kurie atveždavo jai saldainių.

„Dalyvavo šioje akcijoje žmonės tikrai gausiai. Buvo net ir tokių, kurie atveždavo man saldainių ir liepdavo, kad aš dalinčiau“, – sakė K. Rutkienė.

Moteris pasakojo, kad tokios akcijos ypač džiugina vaikus. 

„Manau, kad akcijos tikrai reikalingos, ne tik švarinti aplinką, bet ir šiuo sudėtingu laikotarpiu, kai visi esame susikaustę ir prislėgti karantino, tačiau norėčiau pabrėžti visiems atvykstantiems, kad rinkdami šiukšles nesiburiuotų. Miškas yra didelis, todėl tikrai galima pasisklaidyti“, – kalbėjo organizatorė.

Portalui susisiekus su Pajūrio regioninio parko direkcijos direktoriumi Dariumi Niciumi, jis patikino, kad apie tokią akciją nieko negirdėjo, tačiau šiukšlių surinkimas ir to skatinimas jau yra sveikintinas.

Tiesa, švaros akcija sulaukė Aplinkos ministerijos dėmesio. 

„Geri darbai nelieka nepastebėti! Už originalią idėją, skatinančią gyventi švariai, laikinai einantis aplinkos ministro pareigas Kęstutis Mažeika reiškia padėką „Smart Kava-Pupele“. Dėkojame, kad esate neabejingi gamtai ir jos puoselėjimui“, – rašoma socialinio tinklo „Facebook“ ministerijos paskyroje.

Kioskelis „Smart Kava-Pupelė“ dirba savaitgaliais nuo 11 val. iki 17 val. Norintys surinkti šiukšles ir gauti už tai puodelį kavos, maišelio turi paprašyti kioskelyje.

2001 m. paruoštas detalusis planas nebeatitinka sklypo ribų, kuriose ketinama atkurti Šv. Jono bažnyčią.

"Kartu su evangelikų liuteronų bendruomene planuojame bažnyčią atstatyti visiškai, ne tik bokštą ir mažas prielipas šalia, todėl savivaldybė suinteresuota pakeisti sklypo ribas", – teigė Klaipėdos mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis.

Situaciją apsunkina ir tai, kad Šv. Jono bažnyčia yra pripažinta valstybinės reikšmės objektu. Tai reiškia, kad detaliojo plano korekcijas turėtų planuoti valstybinės institucijos.

Dėl šios priežasties A. Cesiulis ir Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo vyriausiasis patarėjas Ričardas Zulcas susitiko su Kultūros ir Aplinkos ministerijų atstovais.

2001 m. paruoštas detalusis planas nebeatitinka sklypo ribų, kuriose ketinama atkurti Šv. Jono bažnyčią.

"Tai yra gana ilgas ir biurokratizuotas procesas. Numatyti įvairūs apribojimai, reglamentai ir planavimo procedūros", – aiškino A. Cesiulis.

Pasak pašnekovo, savivaldybės atstovai susitikime siekė išsiaiškinti, kas galėtų būti detaliojo plano koregavimo organizatorius.

"Galime pasidžiaugti, kad buvo rastas mums visiems palankus kompromisas – toliau sklypo plano ribų pakeitimo procedūrą galėtų vykdyti pati savivaldybė. Tai reiškia, kad pradėtą procesą mes galėsime tęsti savarankiškai", – teigė R. Zulcas.

Tiesa, savivaldybės atstovai nenurodė konkrečios datos, kada galima tikėtis pastato projektavimo starto.

"Pradėsime, kai bus atlikta detaliojo plano korektūra ir kai bus baigti archeologiniai tyrimai, tada atsivers visos galimybės imtis projektavimo", – kalbėjo R. Zulcas.

"Per patį karantiną situacija buvo sudėtinga, nes socialines paslaugas teikiančios įstaigos turėjo nemažai iššūkių. Iš pradžių trūko kaukių, dezinfekcinio skysčio, tik vėliau priemones nupirko savivaldybė ir išdalijo", – teigė Socialinės paramos tarybos pirmininkas Saulius Liekis.

S. Liekis neslėpė, kad pirmadienį vykusiame Socialinės paramos tarybos posėdyje išryškėjo dar viena problema, su kuria susidūrė nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovai.

"Šių organizacijų atstovai, dirbę per karantiną, pasirodo, negavo atlygio už papildomą darbą. Jiems šiek tiek buvo finansuota iš organizacijų vidinių resursų", – kalbėjo S. Liekis.

Pašnekovas tikino, kad dėl šių darbuotojų apmokėjimo tikrai bus kreiptasi ir į savivaldybę, ir į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.

Pasak jo, NVO atstovai visada skatinami įsitraukti į socialinių paslaugų teikimą, tačiau, prakalbus apie atlygį, iškyla daug neaiškumų.

Tiesa, S. Liekis džiaugiasi, kad sudėtingu laikotarpiu socialines paslaugas teikiančios įstaigos ir jų darbuotojai rado naujų būdų, kaip  galima padėti žmonėms.

"Darbuotojai bendravo su žmonėmis, kuriems reikia pagalbos, internetu ar vaizdo konferencijose. Kai kurių socialines paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojai veždavo pietus žmonėms į namus, nepaliko jų likimo valiai. Tokių atradimų tikrai buvo, ir šias svarbias paslaugas namuose žmonės gavo", – teigė pašnekovas.

Šiuo metu socialinių paslaugų įstaigos jau grįžta į įprastas vėžes.

"Kai kurie žmonės mažina šias paslaugas, nes bijo, kad pas juos į namus ateis kažkas ir apkrės koronavirusu. Taip pat kai kuriose įstaigose sugriežtintos lankymo taisyklės, siekiant užtikrinti saugumą ir rekomendacijų laikymąsi, bet visos būtinos ir reikalingos paslaugos yra teikiamos", – sakė S. Liekis.

Šis parduodamų nekilnojamojo turto objektų sąrašas Klaipėdos miesto savivaldybėje jau buvo tvirtintas pernai, tačiau šiais metais pasipildė naujais pastatais.

"Iš seno sąrašo liko tik aštuoni objektai, visi kiti yra nauji", – sakė Klaipėdos savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis.

Šiais metais savivaldybė ketina parduoti 33 nekilnojamojo turto objektus. Daugiausia – prastos būklės bendrabučio tipo butų.

Pasak pašnekovo, objektai jau nebereikalingi savivaldybės funkcijoms vykdyti, todėl geriausia išeitis juos parduoti ir gautais pinigais papildyti miesto biudžetą.

"Šiems butams sutvarkyti, kad būtų galima apgyvendinti, investicijos yra per didelės. Kai kurie objektai neturi net sanitarinių mazgų ar centrinės šildymo sistemos. Todėl mes vertiname šias investicijas ir siekiame gauti lėšų, kurios galėtų būti panaudotos kitiems butams pirkti ir žmonėms apgyvendinti", – teigė E. Simokaitis.

Taip pat savivaldybė viešajame aukcione ketina parduoti gyvenamąjį namą (Liepojos g. 15), mokyklą, esančią Uosto g. 22, dispečerinę (I.Simonaitytės g. 29A), negyvenamą patalpą, kurioje anksčiau veikė vaistinė su bendrosios praktikos gydytojų kabinetais (Šilutės pl. 38-1).

"Į šį sąrašą įtraukiami objektai, kurie yra apleisti ir atitinka teisės aktuose nustatytus kriterijus. Jei pastatas atrodo nekaip ir yra nepatrauklus, dar nereiškia, kad jis gali būti įrašytas į sąrašą", – teigė Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius.

Pasak pašnekovo, pastatą savininkai gali prižiūrėti, atlikti techninę priežiūrą, bent šiek tiek paremontuoti. Vien dėl šių priežasčių tokių pastatų į sąrašą įtraukti negalima.

Šiais metais į apleistų ir netvarkomų pastatų sąrašą nepateko "Baltijos" kino teatras, nes liepos mėnesį, po beveik 10 metų pertraukos, savininkai gavo statybų leidimą jo rekonstrukcijai į svečių namus.

"Su savivaldybe buvo sutarta, kad bent jau šiais metais, jei gaus leidimą, į sąrašą "Baltijos" kino teatro ji neįrašys. Leidimą savininkai gavo ir pradėjo administracinius darbus dėl rekonstrukcijos, todėl savivaldybė pažado laikosi", – kalbėjo G. Pocius.

Šiais metais apleistų ir netvarkomų pastatų sąraše yra stalių dirbtuvės Artojo g. 6, ūkinis pastatas Didžiosios Vandens g. 28A ir kioskas Prano Lideikio g. 1A.

Atsižvelgus į miestiečių poreikius, minėta teritorija pamažu turėtų virsti daugiafunkciu kompleksu, kuriame bus administracinės, prekybos, paslaugų, gyvenamosios, sporto, maitinimo paskirties patalpos.

"Planuojama šį objektą paversti dar vienu klaipėdiečių pamėgtu ir miestą papildysiančiu traukos centru. Taip pat siekiama šią erdvę susieti su Kultūros fabriku ir Jono kalneliu. Norima, kad kompleksas susilietų su jau esančiomis ir šalia įsikūrusiomis miesto erdvėmis", – pasakojo Klaipėdos savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėja Mantė Černiutė-Amšiejienė.

Tiesa, ji pripažino, kad dar nėra aišku, kada prasidės "Švyturio" gamyklos pritaikymo naujai funkcijai darbai, tačiau tikino, kad ši erdvė nebus skirta tik vienai gyventojų grupei.

"Manau, kad tikrai ji nebus orientuota į kažkurią amžiaus grupę, o pritaikyta plačiajai visuomenei", – teigė M. Černiutė-Amšiejienė.

Prieš dvejus metus jau rekonstruota alaus darykla "Švyturys Brewery". Čia po vienu stogu veikia gastrobaras, parduotuvė, muziejus, konferencijų bei degustacijų salės.

Visuomenėje vis dar piktinamasi dėl esą nepasiekiamų gydytojų ir negaunamų paslaugų.

Klaipėdos savivaldybės Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Rožė Perminienė pabrėžė, kad šiuo metu vis dar paskelbta ekstremali padėtis, todėl sveikatos priežiūros įstaigos negali laisvai atsidaryti ir teikti paslaugas taip, kaip iki karantino.

"Dėl ekstremalios situacijos valstybėje gydymo įstaigos susiduria su tam tikrais iššūkiais. Pavyzdžiui, Klaipėdos universitetinė ligoninė, kurioje gydomi COVID-19 ligoniai, turi išlaikyti ir tuščių lovų rezervą, jei staiga padidėtų sergančiųjų skaičius", – sakė R. Perminienė.

Pasak jos, tuščių lovų Klaipėdos universitetinėje ligoninėje turi būti 98.

Tiesa, gydymo įstaigos šiuo metu stengiasi suteikti paslaugas kiek įmanoma daugiau pacientų ir registruoja juos elektroniniu būdu.

Dauguma gydymo įstaigų taip pat diegia naujoves – programėlėmis registruoja praleistus pacientų skambučius. Tokiu būdu registratūros darbuotojai gali jiems perskambinti.

"Birželio pabaigoje paprašėme sveikatos priežiūros įstaigų pateikti duomenis, kaip joms sekasi atnaujinti paslaugas. Palyginome šių ir praėjusių metų liepą", – sakė R. Perminienė.

Pasak jos, pirminės ir konsultacinės sveikatos priežiūros grandies paslaugos atnaujintos nuo 82 iki 101 proc., o stacionarinės paslaugos – nuo 71 iki 78 proc.

"Krūviai sveikatos priežiūros įstaigose ir planinės paslaugos pagal reikalavimus kai kuriose vietose netgi viršyti", – rezultatus apibendrino R. Perminienė.

Atnaujinus paslaugas, didžiausias darbo krūvis atiteko šeimos gydytojams.

"Jei palygintume praėjusių ir šių metų liepos rezultatus, šeimos gydytojų paslaugos netgi viršijo reikalavimus. Jie turėjo dirbti ir nuotoliniu būdu, ir viską suvesti į e. sveikatą, ir pakalbėti su kiekvienu skambinančiu pacientu", – teigė R. Perminienė.

Įrengus sienelę, gatvė dar labiau susiaurėtų, ir eismas taptų neįmanomas.

Posėdyje inžinierius Vidas Milišauskas, projektuojantis triukšmą slopinančias sieneles Klaipėdos apskrityje, pateikė siūlymą šioje vietoje įrengti vienpusį eismą, kad mašinos galėtų važiuoti tik viena kryptimi. Tam reikėtų atitinkamų kelio ženklų.

Toks sprendimas susilaukė Vitės kvartalo bendruomenės atstovų pastabų.

Pasak žmonių, padarius šioje gatvėje vienpusį eismą, Kelių eismo taisyklės būtų nuolat pažeidžiamos, o iš įmonių važiuojantis krovininis transportas turėtų būti nukreiptas į Sportininkų ar Pušyno gatves.

Atstovai atkreipė dėmesį, kad dėl tokio sprendimo bendruomenėje kiltų pasipiktinimas, nes, tikėtina, reikėtų naikinti automobilių stovėjimo aikšteles.

"Mūsų siūlymas būtų šioje vietoje įrengti pirmumo ženklus, kai vienoje pusėje važiuoti galima, o kitoje reikia praleisti. Tokiu būdu būtų efektyviau reguliuojamas transporto srautas", – teigė bendruomenės atstovas.

Triukšmą slopinančias sieneles ketinama įrengti ir Geležinkelio gatvėje. Šioje vietoje problemų taip pat yra, tačiau mažiau.

"Bėda ta pati – vietos trūkumas. Įrengus sienelę kelio dalis čia susiaurėja iki 3,5 m, todėl dvipusis eismas negalimas", – kalbėjo V. Milišauskas.

Eismo saugumo komiteto posėdyje numatyta, kad Geležinkelio gatvėje važiuojamoji kelio dalis bus praplėsta iki 5,5 m, susiaurinant dalį šaligatvio.

Šių triukšmą slopinančių sienelių Geležinkelio ir Stadiono gatvėse gyvenantys žmonės laukia jau seniai.

Garso problema tapo dar aktualesnė, kai į Klaipėdą pradėjo riedėti daugiau prekinių traukinių sąstatų.

Viename socialiniame tinkle pasklido nuotrauka, kurioje užfiksuotas vyras rankoje laikantis taurelę ir, pasak įrašo autorės, geriantis stipriuosius gėrimus.

„Kasdien važiuoju į darbą viešuoju transportu. Žmogelis kol pasiekė Palangą suvartojo visą butelį iš firminės „čierkelės“, – piktinosi įrašo autorė.

Kiti įrašo komentatoriai juokavo, kad tokiu būdu keleivis tiesiog stengiasi išvengti kaukės dėvėjimo viešojoje erdvėje.

„Žmogus protingas, kai geri ir valgai, kaukių nereikia“, – šmaikštavo vienas komentatorius.

Dar kiti teigė, kad taip žmogus tiesiog dezinfekavosi, nes ne kiekvienas gali nusipirkti tokio brangaus gėrimo ir dar su originalia taurele.

„Mąstau, kad gal nuo Klaipėdos iki Palangos visi perkam butelį ir geriam? Bus visi lygūs ir prieš Dievą, ir vairuotoją, ir koronavirusą. Sėdėt šalia tokio. Net pareikalaučiau grąžinti pinigus už kelionę iš vairuotojo“, – piktinosi dar vienas komentatorius.

Įrašo autorei taip pat kilo klausimas, ar turi vairuotojas reaguoti į tokius atvejus.

Susisiekus su transporto įmone, vežusia šiuos keleivius, atstovas tvirtino, kad apie šį konkretų atvejį informacijos neturi, tačiau alkoholinius gėrimus transporte vartojančių žmonių pasitaiko.

„Žinoma, kad būna, tačiau ne tik pas mus, bet ir visur. Tokiu atveju vairuotojas turėtų keleivį išlaipinti, o jeigu jis agresyvus, iškviesti policiją, kad ji įvertintų situaciją ir pasirūpintų neblaiviu keleiviu“, – teigė atstovas.

Portalas primena, kad alkoholinių gėrimų vartojimas viešose vietose arba pasirodymas išgėrus priskiriamas administraciniams nusižengimams ir užtraukia baudą nuo 20 iki 100 eurų.