Tai paaiškėjo Nacionalinei teismų administracijai penktadienį pristačius teismų veiklos ataskaitą.

„Bylos dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų sutvarkymą ir skolų išieškojimą – tai jų skaičius iš tikrųjų įspūdingas, jei žiūrėtume į labiausiai apygardų administracinių bylų darbą – 75 procentai, tikrai didelis skaičius“, – pristatydama ataskaitą sakė Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė.

Pernai dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų sutvarkymą bylų nagrinėta 16,7 tūkst., o 2022-iais – apie 9,3 tūkstančiai.

Anot Teisėjų tarybos pirmininkės, nors bylos savo turiniu teisiškai nėra labai sudėtingos, bet rodo, kad esama nesklandumų dėl teisinio reguliavimo arba teisės aktų įgyvendinimo.

Šitoj vietoj kažkas netvarkoj su tų santykių tvarkymu mūsų valstybėje, reikia galbūt nelabai didelių, bet kažkokių pakeitimų teisiniame reguliavime arba teisės aktų įgyvendinime.

„Šitoj vietoj kažkas netvarkoj su tų santykių tvarkymu mūsų valstybėje, reikia galbūt nelabai didelių, bet kažkokių pakeitimų teisiniame reguliavime arba teisės aktų įgyvendinime“, – sakė S. Rudėnaitė.

Apie 10 tūkst. pernai augo civilinių bylų skaičius, labiausiai dėl prievolių ir skolų, kurios negrąžintos. Tokių bylų pernai teismuose nagrinėta daugiau kaip 56,3 tūkst., kai tuo tarpu metais anksčiau – apie 47,9 tūkstančio.

Pasak S. Rudėnaitės, tiek įmonės, tiek gyventojai susiduria su mokumo problemomis, kurias lemia ekonominės situacijos pokyčiai šalyje. Taikos sutartimi pernai baigėsi beveik 4 tūkst. civilinių bylų, 2022-iais – apie 3,5 tūkstančio.

Iš viso pernai teismuose išnagrinėtų bylų skaičius buvo panašus į užpernykštį. 2022 metais išnagrinėta beveik 192 tūkst. bylų.

Dažniausiai skiria baudas

Pasak Teisėjų tarybos pirmininkės, dažniausia pernai taikyta baudžiamojo poveikio priemonė buvo bauda – apie 4,5 tūkst. kartų (2022 metais – apie 4,8 tūkst.). Laisvės atėmimas (apie 3,4 tūkst. kartų), areštas (apie 3,1 tūkst.), laisvės apribojimas (apie 3,3 tūkst.) bei viešieji darbai (652) skirti rečiau, jų apimtys lyginant su 2022-iais mažėjo.

Turime santykinai mažiau įkalintų asmenų ir laisvės atėmimo bausmių.

„Vienas rodiklis, kuris yra svarbus tarptautiniu aspektu vertinant Lietuvos baudžiamąją, teismų veiklą, valstybės politiką baudžiamosios teisės srityje – Lietuva iš penktos nusileido į 13 vietą Europoje pagal įkalintų žmonių skaičių. Tai reiškia, turime santykinai mažiau įkalintų asmenų ir laisvės atėmimo bausmių“, – sakė S. Rudėnaitė. 

Pernai apie šimtu išaugo bylų skaičius, susijusių su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jų nagrinėta apie 1,9 tūkstančio.

Augo nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams, tai yra, vagysčių ir kitų tokio pobūdžio nusikaltimų – jų nagrinėta apie 3,2 tūkst., kai 2022 metais – apie 3 tūkstančiai.

Apie tūkstančiu augo ir administracinių bylų, susijusių su kelių eismo taisyklių pažeidimais, skaičius. Pernai jų nagrinėta apie 3,3 tūkstančio (2022 metais – apie 2,3 tūkst.).

Nuslūgus neteisėtos migracijos iš Baltarusijos srautams, sumažėjo tokių bylų skaičius.

S. Rudėnaitės teigimu, 2022-iais teismai buvo užtvindyti tokiomis bylomis, kai jų nagrinėta per 2 tūkst., o pernai turėjo galimybę atsikvėpti – nagrinėtos 146 bylos.

Pasak pirmininkės, pernai mažėjo Europos Žmogaus Teisių Teismui pateiktų bylų skaičius prieš Lietuvą. Jų pernai pateikta 364 (2022 metais – 431), atmesta – 421 (2022 metais – 294).

Atleista mažiau teisėjų

Teisėjų tarybos pirmininkė teigė, kad pernai šalies teismuose buvo 786 teisėjų etatai, metų pabaigoje 77 iš jų buvo laisvi.

Pernai dėl įvairių priežasčių atleisti 28 teisėjai, lyginant su ankstesniais metais skaičius mažesnis, kai buvo atleisti 42 teisėjai.

Anot S. Rudėnaitės, teisėjų korpusas pagrinde pasipildo teisėjais tampant jų padėjėjams. Pernai teisėja tapo ir viena rinkimų komisijos narė, keletas mokslo srities darbuotojų.

Vienas apylinkės teismo teisėjas pernai išnagrinėjo apie dešimtadaliu daugiau bylų – 394. Apygardos teismuose krūvis kiek mažėjo, vienam teisėjui teko 103 bylos (2022 metais – 110). Apygardų administraciniuose teismuose (rūmuose) krūvis padidėjo, teko apie 510 bylų (2022 metais – 492). Tai nulėmė minėtas bylų, susijusių su vietinėmis rinkliavomis už atliekas, skaičius.

Apie 43 tūkst. posėdžių pernai surengta per „Zoom“ platformą. Jų trukmė – maždaug 50 tūkst. valandų.

S. Rudėnaitė teigė, kad visuomenėje vis dar gajus mitas, jog pirmosios instancijos teismo sprendimai itin dažnai naikinami aukštesnės instancijos teismuose.

Ataskaitos duomenys rodo, kad teismų sprendimai jau keletą metų išlieka stabilūs – tik 1,6 proc. iš 190 tūkst. per metus teismuose priimtų sprendimų buvo pakeisti arba panaikinti.

Anot jos, ypač pastebimos mažėjančios skiepijimosi apimtys iki septynerių metų vaikų amžiaus grupėje.  

„Didesnis rūpestis dėl to: tymai, parotitas, raudoniukė, kaip matome, skiepų apimtys mažėja kasmet. Praėjusiais metais (mažėjo – BNS) septynių metų vaikų tarpe, atrodo būtų nedaug, 0,8 procentais, bet galutinis rezultatas – nėra pilnų 86 proc. Tai tikrai tymai yra nevaldom“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė epidemiologė.

Anot jos, siekiant valdyti šios ligos plitimą paskiepytų asmenų skaičius turi siekti apie 95 procentus. 2022-iais nuo tymų buvo paskiepyta 86,53 septynmečių, dar metais anksčiau – 88,37. 2010-iais rodiklis siekė per 94 procentus.

NVSC duomenimis, pernai amžiaus grupėje iki dviejų metų nuo tymų buvo paskiepyta apie 87 proc. vaikų. Kasmet nepaskiepijama didelis skaičius vaikų. Tokių septynmečių pernai buvo 4,3 tūkst., dvimečių – 3,3 tūkstančio.

„Būtent visuomenėje atsiranda didelė dalis, kuri labai imli tymų virusui, žinant, kad tymų virusas yra labai lakus. Mes visi esame imlūs, jei nesame sirgę ir nesame skiepyti. Ta situacija ir baugina, nes mums pasivyti 95 proc. reikės daug laiko“, – kalbėjo D. Razmuvienė.

Jos teigimu, pernai tymais sirgo trys vaikai, raudoniuke – du. Šiemet jau registruota 11 tymų atvejų, iš kurių trys vaikai, aštuoni suaugę, kuriems 37-59 metai. Susirgo neskiepyti vaikai, o suaugę medikams teigė neatsimenantys, ar buvo skiepyti, arba tokių skiepų neturėjo.

Epidemiologės teigimu, situacija dėl tymų yra prasta visoje Europoje. Daugelyje Europos Sąjungos ir Europos Ekonominės Erdvės šalių stebimas 90 proc. skiepų masto nuo tymų nesiekiantis rodiklis. Prasčiausia situacija šiuo metu Rumunijoje, čia sergančiųjų skaičius viršijo 7000, fiksuotos aštuonios mirtys.

Europos ligų prevencijos kontrolės centras prognozuoja, kad tymų daugės, jie gali labiau išplisti vasarą, kuomet atostogų metu planuojama daugiau kelionių. 

Anot D. Razmuvienės, įvertinus praėjusių metų skiepijimo apimtis pagal profilaktinių skiepų kalendorių nuo 14 infekcijų stebima, kad apimtys sumažėjo nuo penkių ligų – hepatito B, tymų, raudoniukės, parotito, ŽPV.

Bendrai, pasak epidemiologės, skiepijamų vaikų iki 17 metų skaičius didėja. Ši tendencija stebima nuo 2019.

Sugrįžta užmirštos ligos

Vilniaus universiteto Ligoninės Santaros Klinikų gydytoja Inga Ivaškevičienė ragina tėvus neatidėti skiepų ir laiku paskiepyti vaikus pagal patvirtintą kalendorių. Anot jos, medikai stebi ligas, kurios vadinamos užmirštomis.

„Paskutiniuoju metu ligoninėje vis dažniau  susiduriame su vaikais, sergančiais ligomis, kurias buvome įpratę vadinti „užmirštomis“. Taip šias infekcijas galėjome vadinti tik dėl skiepų. Mažėjant pasiskiepijusių vaikų, deja, jau sulaukiame mažųjų pacientų, sergančių kokliušu, tymais“, – sako I. Ivaškevičienė.

Anot jos, nemažai šių vaikų dėl simptomų sunkumo gydomi ligoninėje, sutrikdoma ne tik vaikų sveikata, bet ir kasdienis jų ugdymosi ritmas, visos šeimos gyvenimas.

Pasak specialistų, labai svarbu, kad nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių tėvai neskiepija vaikų, niekada nevėlu sugrįžti ir tęsti nutrauktą skiepijimą arba pradėti skiepyti iš naujo. Tokiais atvejais sudaromas individualus skiepijimo planas.

Nuo gripo ir encefalito – daugiau skiepijamų asmenų

Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė teigia, kad siekdama užtikrinti pakankamą gyventojų apsaugą nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų bei valdyti šių ligų plitimą visuomenėje, ministerija patvirtino Nacionalinę imunoprofilaktikos programą 2024–2028 metams.

„Nuo 2024 metų rugsėjo bus pradėti skiepyti 50-55 gyventojai erkinio encefalito vakcina. Išplėstos gripo rizikos grupės – bus skiepijami nuo dvejų iki septynerių metų amžiaus vaikai“, – teigė G. Megelinskienė.

Pasak jos, 50-55 amžiaus grupė įtraukta, nes patiria „didžiausią sergamumo ir ligos naštą“. Tuo metu vaikus nuspręsta skiepyti atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizaciją, kuri į rizikos grupes įtraukė ir vaikus. Iki šiol jie nebuvo skiepijami, tačiau atsižvelgta į ekspertų rekomendacijas.

Patarėjos teigimu, įgyvendinant imunoprofilaktikos programą bus ir toliau svarstomas naujų vakcinų įtraukimas į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, vertinamos naujos rizikos grupės, tobulinama skiepijimo aprėpčių stebėsena.

„Norisi nuraminti visus mokinius, kurie pamatė taškus, – jie nebūtinai yra galutiniai, gali keistis, priklausomai nuo to, kaip bus įvertintas uždavinys“, – trečiadienį Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariams sakė ministras.

Anot jo, po praėjusią savaitę vykusio fizikos tarpinio patikrinimo ministeriją pasiekė daug laiškų su nusiskundimais dėl nekorektiškų užduočių tiek iš pačių mokytojų, dalykininkų asociacijos, tiek Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos moksleivių. G. Jakšto teigimu, nusiskundimai išdėstyti labai išsamiai ir argumentuotai.

Kaip tam tikros užduotys atitinka bendrojo ugdymo programą, vertins ir išvadas iki savaitės pabaigos pateiks darbo grupė. Ji sudaryta antradienį. Grupė, pasak ministro, turi pateikti sprendimus ir siūlymus, „kaip tas vietas, kur yra galimai nekorektiškai suformuota, reikia išspręsti“.

„Jau dabar matome, kad yra uždavinių, kaip mes sakome, su dvigubu baudimu, susijusios tarpusavyje – viename gauni atsakymą, kitam turi panaudot jau turimą atsakymą. Jei pirmas buvo klaidingas, automatiškai klaidingas ir antras“, – kalbėjo ministras.

Laukiama komisijos išvados ir objektyvių siūlymų, kad nenukentėtų mokiniai.

Pasak jo, į sistemą bus įvesta galimybė užskaityti antrąjį uždavinį, jei jis buvo sprendžiamas teisingai, tačiau pirmosios užduoties atsakymas buvo klaidingas.

„Priėmus sprendimą, kad tokie atsakymai turi būti užskaityti, laike tai užtruks, rezultatai bus po mėnesio, gal ilgiau gali užtrukti. Reikės perprogramuot, kad būtų užskaityti ir kitokie atsakymų variantai. Laukiama komisijos išvados ir objektyvių siūlymų, kad nenukentėtų mokiniai“, – kalbėjo G. Jakštas.

G. Jakšto teigimu, susidariusi situacija „nėra maloni, bet ji nėra neįprasta“, nes pasitaiko ir kitų šalių švietimo sistemose.

Pasak ministro, patikrinimo užduotis vertina trys recenzentai, tačiau svarstoma, jog jų ratas turėtų būti platesnis, kad nekorektiškos užduotys pasitaikytų rečiau.

Trečiadienį 11-okai laiko matematikos tarpinį patikrinimą, jame dalyvauja apie 12 tūkst. moksleivių. Iki šiol jau įvyko keturi patikrinimai: gimtosios kalbos, tai yra, lenkų, taip pat prancūzų, filosofijos ir fizikos.

Anot ministro, įvykusių tarpinių patikrinimų patirtys skiriasi. Pavyzdžiui, lenkų kalbos patikrinime iš 800 laikiusiųjų beveik pusė surinko 35 ir daugiau iš 40 galimų taškų, tad moksleiviai kitąmet į egzaminą ateis žinodami, kad jau surinko mažiausią reikiamą balų skaičių išlaikyt egzaminą. Tokių patirčių esama ir tarp laikiusių prancūzų egzaminą.

Planuojama, kad per porą metų bus įrengta dar apie 500 tokių sirenų.

„Iš šito norvegų finansavimo yra įsigyta 197 sirenos ir jų valdymas, (...) įgyvendinus šitą projektą bus uždengtas ruožas 100 kilometrų nuo Astravo, nes tuo metu planuojant projektą ir derinant pirkimų apimtis dar nebuvo karo pavojaus kaip tokio numatyta, nes projekto parengimas, įgyvendinimas trunka ganėtinai ilgą laiką“, – pirmadienį žurnalistams sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) viršininkas Saulius Greičius.

Viena tokių sirenų pirmadienį pademonstruota ties Vilniaus klinikine ligonine. Modernios sirenos, anot S. Greičiaus, ne tik skleidžia įspėjamąjį signalą, tačiau leidžia transliuoti ir žodinį tekstą.

PAGD vado teigimu, atsižvelgiant į naujus geopolitinius iššūkius, reikia įsigyt dar bent 500 sirenų, kurios būtų išdėstomos visoje Lietuvoje, siekiant padidinti pasiekiamumą ne tik dėl Atsravo atominės elektrinės pavojaus, bet ir kitų geopolitinių grėsmių.

Anot vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, minimi 500 sirenų įgyvendinant kitą norvegų projektą Lietuvoje bus įrengti per artimiausius dvejus metus. Projektų bendra vertė sieks apie 10 mln. eurų.

 Užbaigus projektą turėtume turėti Lietuvoje apie 1141 sireną.

A. Bilotaitės teigimu, Lietuvoje turimas sirenų tinklas „šiuo metu gana blogas“, nes maždaug tūkstantis sirenų leidžia perspėti apie 57–58 proc. šalies gyventojų. Įrengus Norvegijos fondo finansuojamas sirenas tinklas bus išplėstas.

„Tai leis pasiekti geresnį informuotumą gyventojų ir užbaigus projektą turėtume turėti Lietuvoje apie 1141 sireną. Tikslas pasiekti, kad 75 proc. visos Lietuvos gyventojų girdėtų, kad situacija sudėtinga, oro pavojus ar kita situacija, ir galėtų tinkamai sureaguoti“, – pirmadienį žurnalistams sakė A. Bilotaitė.

Jos teigimu, Lietuvoje esantis sirenų tinklas visgi yra neblogas, lyginanti su estais ar latviais, kur tinklas sudaro 200 sirenų.

Ministrės teigimu, tarp darbų numatytas ir sirenų tinklo centralizavimas. Šiuo metu ji yra decentralizuota.

„Tai reiškia, kad kiekviena sirena gali būti pajungiama atskirai arba kiekviena savivaldybė organizuoja sirenų įjungimą pagal tai, kokius turi mechanizmus ir algoritmus. Mes dirbame link to, kad turėtume centralizuotą, tai reiškia, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas esant oro pavojui ar kitai situacijai galėtų centralizuotai paspausti mygtuką, ir arba visoje Lietuvoje, arba konkrečioje vietoje įsijungtų sirenos“, – teigė A. Bilotaitė.

Be sirenų įspėjimai siunčiami ir kitais būdais – trumposiomis žinutėmis, kurios pasiekia apie 90 proc. gyventojų. Pasak A. Bilotaitės, šiuo metu kuriama mobili aplikacija, kuri leistų efektyviai įspėti gyventojus apie galimus pavojus.

Jis taip trečiadienį kalbėjo kilus pasipiktinimui dėl nuotraukose prie Klaipėdos jūrininkų ligoninės įamžintų dešimčių gyvoje eilėje laukiančių žmonių, kaip teigiama, siekiančių užsiregistruoti pas kardiologą.

„Tai yra žmonės, kurie jau turi sveikatos problemų, jeigu jie eina į gydymo įstaigą, ieško pagalbos, ir pati gydymo įstaiga taip organizuoja darbą, kad tie žmonės turi stovėti lauke. Čia elementariausios empatijos klausimas“, – trečiadienį portale „15min transliuotame interviu sakė ministras.

Čia elementariausios empatijos klausimas.

Jis pripažino, kad eiles iš dalies lemia ir tai, jog visoje šalyje pastebimas kardiologų trūkumas, tačiau pabrėžė, jog nepaisant to, kitur žmonės eilėse lauke nestovi.

„Čia yra du dalykai: yra sisteminės priežastys, už kurias prisiimu atsakomybę, kurias sprendžiame ir kurioms yra numatyti ištekliai, tai reiškia, pakeistas valstybės specialistų užsakymo modelis, kad tam tikrų specialybių gydytojų būtų ruošiama daugiau, bet tam reikės laiko, – kalbėjo ministras. – Yra numatyti ištekliai informacinėms sistemoms, kad ten būtų daugiau funkcionalumo, kad žmonės į laukimo eilę galėtų patys užsirašyti“.

„Visa tai galima padaryti ir bus padaryta, tačiau tai nieko nepadės, jeigu pačiose gydymo įstaigose jų vadovai neužtikrins kasdienio darbo“, – pabrėžė A. Dulkys.

„Gal tiems vadovams patiems į eilę atsistoti nakties metu ir stovėti? Visi šie sprendimai yra konkrečios gydymo įstaigos vadovo rankose“, – pridūrė jis.

A. Dulkio žiniomis, įstaigos vadovai trečiadienį susirinko aptarti šio klausimo, tačiau pabrėžė, kad iki šiol jie į situaciją viešai nesureagavo.

„Pasižiūrėsime, ką nuspręs, ir tikiuosi, kad tie sprendiniai bus mus tenkinantys“, – sakė ministras.

Vis dėlto paklaustas, ar mato pagrindą įstaigos vadovybei trauktis, A. Dulkys teigė, jog galutinius vertinimus reikėtų priimti išklausius įstaigos vadovų.

Antradienio rytą socialiniuose tinkluose paskelbtos nuotraukos, kuriose matoma dešimčių žmonių eilė. Komentare nurodoma, jog tai „eilė registruotis į eilę, kurioje galėsi laukti talono pas kardiologus“ Klaipėdos jūrininkų ligoninėje.

Ligoninė vėliau feisbuke išplatino komentarą, kuriame apgailestavo dėl situacijos, tačiau patvirtino, jog tam, kad „žmonėms būtų paprasčiau pakliūti pas gydytoją, jie registruojami į laukimo eilę“.

Pasak įstaigos, gyvų eilių atsisakyti negalima, nes senjorai negeba naudotis elektronine registracijos sistema, be to, tokia galimybė e.sveikatoje gyventojams šiuo metu nėra sudaryta.

Ligoninė teigė, kad, jos medikai ir vadovybė „daro viską, kad planinės pagalbos laukiantys pacientai pas gydytoją patektų kuo skubiau, ieško naujų būdų ir galimybių palengvinti registracijos procesą“.

Pasak įstaigos, laukimo eilė sudaroma pas tokius specialistus kaip kardiologai, hematologai ir neurologai, pas kuriuos talonai „dingsta akimirksniu“. Laukimo eilė, ligoninės teigimu, leidžia užtikrinti, kad paslaugą jie gautų.

Jūrininkų ligoninės teigimu, tokia eilė nusidriekia apie 8 val. ryto, prieš prasidedant darbo dienai, ir registratūrai pradėjus darbą, jos nelieka per maždaug 20 minučių. Antradienį, ligoninės duomenimis, pas kardiologus gyvai ir telefonu į eilę užregistruota 850 pacientų.

Įstaigoje bus reikšmingai padidintas konsultacijų skaičius.

Padidins kardiologų konsultacijų skaičių

Klaipėdos jūrininkų ligoninėje bus pakeista registracijos tvarka ir padidintas kardiologų konsultacijų skaičius, trečiadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys.

„Labai gaila, kad tik visuomenei įsikišus ir asmeniškai ministrui pradėjus domėtis rado laiko ir įstaigos vadovai susirinkti į pasitarimą. Naujausios žinios tokios, kad ši registracijos tvarka bus nutraukta, registracija bus daroma nebe kartą per mėnesį, o kiekvieną dieną, įstaigoje bus reikšmingai padidintas konsultacijų skaičius“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė A. Dulkys.

Jis pažymėjo, kad Klaipėdos jūrininkų ligoninėje dirba 28 kardiologai, tad jie yra pajėgūs priimti pakankamai didelį skaičių pacientų, o vertimas žmones laukti gyvoje eilėje lauke rodo tik įstaigos vadovų empatijos trūkumą.

„Yra organizaciniai dalykai ir darbo grafikų klausimas, bus peržiūrėti šiuo metu dirbančių 28 kardiologų darbo grafikai ir jie bus peržiūrėti taip, kad tarnautų pacientams ir konsultacijų skaičius didėtų. Trūksta įstaigos, administracijos vadovams paprasčiausios empatijos, jei žmonės, kurie turi jau sveikatos problemų ir ateina jų spręsti, tikisi pagalbos, ir jie ramiai sustatomi lauke į eilę, tiesiog sugalvojus, kad būtų labai gerai registraciją daryti tik vieną kartą per mėnesį“, – kalbėjo ministras.

Ligoninė: būtini sisteminiai spendimai

Ties Klaipėdos jūrininkų ligonine lauke besidriekiant gyvoms eilėms registracijai pas kardiologus, šios ligoninės Kardiologijos klinikos vadovė Dalia Jarašūnienė sako, kad būtini sisteminiai sprendimai ir šeimos gydytojų tarnybos stiprinimas.

„Mes prisiimam visą atsakomybę už visą susidariusią situaciją, bet pirmiausia reikia pagalvoti, kodėl susidarė ši situacija? (...) Tai sisteminiai dalykai. Tai rodo, kad žmonės nepasitiki šeimos gydytojo institucija, jie nepatiki savo sveikatos šeimos gydytojui spręsti savo problemas. Tai labai gaila. Niekada specialistas negali tapti šeimos gydytoju ir negali priimti visų“, – trečiadienį žurnalistams ligoninėje sakė D. Jarašūnienė.

Tai sisteminiai dalykai.

Anot ligoninės ambulatorijos skyriaus vedėjos Nijolės Rimdžiuvienės, antradienį ligoninė sulaukė neregėto antplūdžio užsiregistruoti pas specialistus norinčių žmonių.

„Tokio didelio antplūdžio kaip vakar mūsų ambulatorija dar nebuvo sulaukusi. Įprastinę išankstinės konsultacijos dieną būna iki 400 pacientų, vakar paskaičiavome apie 900 laukimo eilėje“, – sakė N. Rimdžiuvienė.

Anot jos, daugiausiai norinčiųjų yra užsiregistruoti pas kardiologus, hematologus bei neurologus.

Dėl šios situacijos ligoninė ketina keisti registracijos į laukimo eilę tvarką – ją vykdys kasdien, o vėliau pacientus priskirs tam tikriems gydytojams.

Klinikos vadovė akcentavo, kad ligoninė ketina padidinti konsultacijų skaičių, tačiau esminių pokyčių tikėtis neverta. Siekiant spręsti šią situaciją būtina daryti sisteminius sprendimus ir „atstatyti šeimos gydytojo institucijos patikimumą“, sakė medikė.

Anot jos, nesama reglamento, kada šeimos gydytojas gali rašyti siuntimą pas širdies ligų specialistą. Siuntimai išrašomi sudūrus širdies plote, svaigstant galvai, esant silpnumui. Dažnas pacientas net neapsilanko pas šeimos gydytoją ir siuntimo paprašo nuotoliu.

D. Jarašūnienės teigimu, maždaug pusė pacientų iš atėjusių problemas galėtų spręsti šeimos gydytojų kabinete. Ji pabrėžė, kad iššūkis laukia ir dėl onkologinių pacientų, kurių daugėja. Juos kardiologai turės priimti be eilės pagal žaliojo koridoriaus principą.

„Nėra atrankos. Negali ir šeimos gydytojai atrinkti, nes į jį nesikreipia gydytis, o kreipiasi prašyti siuntimo. Yra išrašoma krūva siuntimų, jis neturi kur eiti. Žiūri, kas yra geriausia. Centras, kur atliekama viskas, nuo elementariausių konsultacijų iki sudėtingiausių procedūrų, tampa populiariausias“, – sakė klinikos vadovė.

Kitose Europos Sąjungos šalyse, jos žiniomis, pacientas turi būti pradedamas „gydyti trijų vaistų kombinacijomis“ ir tik vėliau siunčiamas pas specialistą.

Anot jos, ligoninė tarsi galėtų pasidžiaugti, kad yra tokia populiari ir pacientai čia veržiasi ne tik iš gretimų rajonų, bet atvyksta ir iš tolimų šalies vietovių – Dzūkijos, Suvalkijos, tačiau džiaugsmo susidarant kelių mėnesių eilėms laukiant vizito pas kardiologą nesama.

Šiuo metu klinikoje, anot D. Jarašūnienės, dirba 28 kardiologai, kuriems tenka ir budėjimai naktimis, ir darbas skyriuose, ir pacientų, kurie turi širdies nepakankamumą ir kitas sunkias ligas, gydymas.

„Kad sukurtume normalią kardiologijos tarnybą, reiktų padvigubinti kardiologų skaičių“, – sakė gydytoja, kviesdama medikus prisijungti prie kolektyvo.

Šiuo metu ligoninės kardiologai per mėnesį atlieka iki 400 konsultacijų.

D. Jarašūnienė teigė, jog žmonių pagausėjimą norint apsilankyti pas specialistus nulėmė ir pastaruoju metu nuskambėjusios staigios žinomų žmonių mirtys.

„Tai padidina budrumą ir žmonėms“, – teigė gydytoja kardiologė ir biomedicinos mokslų daktarė.

Ji priminė, jog Klaipėdoje kardiologai pacientus konsultuoja ir Universiteto ligoninėje, taip pat Respublikinėje ligoninėje.