Pasirodo, medus gali mums padėti daugiau, nei žinome. Sirgdami šaukštais jį į arbatą dedame. "Kokteilis" sulaukė žinių apie kitus atvejus, kur galima panaudoti šį bičių produktą.
Medų kaip antibakterinę priemonę galime užtepti, kai turime pūliuojančių žaizdų ir odos nudegimų.
Medus teigiamai veikia širdies raumenį, todėl daugeliu atvejų jis gali pakeisti gliukozės tirpalą, leidžiamą į veną.
Vakare išgertas medaus tirpalas pagerins miegą. Dėl nemigos šį tirpalą turėtų vartoti nerviniu požiūriu dirglūs asmenys.
Medaus tirpalu galima reguliuoti skrandžio sulčių rūgštingumą ir atstatyti pažeistą skrandžio gleivinę.
Medumi galime gydyti ankstyvąsias kataraktos formas.
Kaip atskirti
Vaismedžių medus – šviesiai geltonas, malonaus obelų žiedų kvapo, susikristalizavęs į smulkius kristalus.
Aviečių medus – nuo šviesiai geltono su žalsvu atspalviu iki tamsaus kaip derva. Susikristalizavęs yra labai šviesus su pilkšvu ar melsvu atspalviu, malonaus aviečių kvapo.
Kiaulpienių medus – aukso geltonumo, labai kvapnus, greitai kristalizuojasi.
Dobilų medus – šviesiai geltonas. Susikristalizavęs būna beveik baltas, aromatas vos jaučiamas.
Rapsų medus – šviesiai gelsvas, susikristalizavęs yra baltos taukų spalvos, aromatas vos jaučiamas.
Liepų medus – šviesiai geltonas, kartais gelsvai žalsvas. Šviežias turi tamsiai žalią atspalvį, malonaus liepų žiedų kvapo.
Viržių medus – tamsiai geltonas su rusvu ar rausvu atspalviu, silpno aromato, susikristalizavęs būna minkštokas.
Miško medus – aitraus skonio, dažniausiai tamsios (iki šviesiai pilkšvos) spalvos. Aromatas ne visada vienodai jaučiamas.
Grikių medus – tamsiai geltonas ar rudas, aštraus specifinio skonio ir kvapo.
