"Kokteilio" ištikimas bičiulis Barmantas mėgsta laiką leisti miesto parkuose. Kadangi amžius jau kiek slegia sprandą, tai jam dažnai norisi pritūpti ant suolelio, pasidžiaugti puikiai nugyventu gyvenimu, o kai džiugesys ūmai atslūgsta, vyras ima tyrinėti ant suoliukų paliktus ženklus – įrašus, įbrėžimus, įpjautas žinutes. Dažniausia jų – "A+B=M", bet pasitaiko ir AMB, bet čia jau – politika. Barmantas nėra koks nors senas bambeklis, bet tikino, kai parke pamato ant medinių suoliukų ar net ant medžių kamienų išraižytas įsimylėjėlių pirmas vardų raides ir širdutes, jam tai neatrodo miela. Maža to, kankinantis klausimas jo neapleidžia iki pat namų: kodėl į pasimatymą kažkas nešasi peilį?

Taip ir nesuprato

Jauna mama pasakoja savo draugei:

– Vakar mes mokėme savo sūnelį vaikščioti.

– O kam? – stebisi draugė. – Negi jūs neturite mašinos?

Gyvenimas – nepakenčiamas

Ant upės pakrantėje drybsančio krokodilo užšoko varlė. Tiesiai ant jo snukio ir šleptelėjo. Tokia susinervinusi baisiausiai, viskuo gyvenime nepatenkinta. Patupėjo, pasidairė ir kvaksi pasipiktinusi:

– Na ir gyvenimas: uodai baigėsi, vanduo šaltas, gyventi nėra kur, o čia dar ir tas krokodilas prie užpakalio prilipo.

Atpažinimo ženklas

Kaimo seniūnas atėjo į ūkininko sodybą ir teiraujasi šeimininkės:

– Kur galėčiau rasti jūsų vyrą?

– Jis kiaulidėje, – atsako ši, – atpažinsite iš kepurės.

Geležinė logika

Mama, aš šiukšlinu – tu tvarkai, aš išsiterlioju – tu skalbi, aš noriu valgyti – tu verdi košę. Oi, mamyte, ką tu be manęs darytum? Visai aptingtum.