Vieno ministro pastangomis jie ateina į draudimų ir reguliavimų pasaulį, net sunku suprasti, kas kadaise taip nuskriaudė ministrą, kad jis nepasitiki žmonėmis. Su alkoholio draudimu šiemet nepasisekė, mokslo metai prasidėjo diena vėliau. Ir ką, veikiausiai, pamatėme būrius nusvaigusių moksleivių, ieškančių paparčio žiedo?
Nieko panašaus, jie protingesni ir už mus, ir už mūsų ministrus. Tačiau kai kurie pirmą kartą išgirdo žodį „draudimas“. Mokyklose jie sveikatinami, t.y. valgo ne tai, ko norėtų ir kas būtina augančiam organizmui, o tai, kas skanu tik ministrui. Pasirinkimo laisvė – nebent už kampo, hamburgerinėje, kur visi ir traukia būriais, jau pradėdami suprasti, kad kitur jie laikomi avių banda.
Lenk medį, kol jaunas, tokia būdavo protėvių pedagogika. Ir tie medžiai nesugebėdavo atsitiesti, vis žiūrėdavo, kuriam čia ponui nusilenkus, kad tik neduotų per kuprą. Draudimai ir reguliavimai perša mintį, kad jie toleruotini ir šeimose – direktyvia forma. Aklą paklusnumą išugdyti nėra labai sunku. Tik tiek, kad jaunimas jau kitoks ir niekas su baudžiavos tradicijomis nesitaikstys.
Žinoma, normos egzistuoja, tačiau jas reikia pajusti vidumi, o ne išgirsti per radiją. Čia ir pedagogų bei tėvų rūpestis – ne įkalti vaikui, kad yra vienaip ar kitaip, o išauklėti jį taip, kad pats tas normas suprastų ir priimtų. Ir tai nėra sunku. Vaikas turi labai stiprų teisybės pojūtį, jį pažeisti tuščiu moralizavimu, reikštų nuskriausti vaiką. Iš nuskriaustų vaikų išauga, tarp kita ko, ir neadekvatūs politikai, labai jau linkę žiūrėti, iš kur vėjas pučia, ir klausyti kitų politikų blėnių.
Žvelgdamas į šviesius dabartinių moksleivių veidus, galvojau: kaip gerai, kad kada nors jie mus pakeis. Juk čia eina būsimi menininkai, verslininkai, politikai, o kartų kaita neišvengiama. Ir jiems atėjus bus daug mažiau keliaklupsčiavimo, otkatų, visuomenės skandalų, neadekvatumo, o daug daugiau darbo Lietuvai.
