Seimo opozicija teigia, kad dėl to dotacija valdantiesiems valstiečiams ir žaliesiems iš biudžeto kitais metais padidėtų 0,5 mln. eurų, o dabar nieko negaunantys jų partneriai valdžioje darbo socialdemokratai gautų 300 tūkst. Valdantieji atrėžia, kad jų tikslai kiti.

Dabar valstybės pinigai skiriami tik toms partijoms, kurios dalyvavo rinkimuose, o padalijami pagal rinkėjų balsų skaičių.

Gedimino Kirkilo vadovaujama nauja socialdemokratų darbo partija (LSDDP) rinkimuose nedalyvavo –  valdžioje liko atskilusi nuo opozicijon pasitraukusios socialdemokratų partijos (LSDP), todėl pagal dabartinę tvarką valstybės biudžeto dotacija jai nepriklauso.

Tačiau G. Kirkilo vadovaujami darbo socialdemokratai pateikė įstatymo pakeitimą, pagal kurį pinigai būtų partijoms skirstomi kitaip – pagal seime ir savivaldybėse turimų atstovų skaičių. Jei Seimas pakeitimams pritars, LSDDP jau kitais metais valstybės dotaciją gaus. Siūlymą remia ir jų partneriai valdžioje – valstiečiai žalieji.

„Pagal naują pateiktą formulę, kurią Ramūnas Karbauskis kartu su G. Kirkilu pateikė, 2 partijos gauna didžiausią naudą – tai valstiečiai, kurių finansavimas augtų daugiau kaip 0,5 mln. eurų kasmet, socdarbiečiams – daugiau kaip 300 tūkst. eurų kasmet. Kadangi nauji pinigai nėra numatyti biudžete, tai reiškia, kad tie pinigai turėtų būti paimti iš kitų partijų“, – sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Vertinu kaip visišką politinės korupcijos atvejį, nes akivaizdu kad šitas siūlymas ir svarstymas tokia didele skuba yra tiesiogiai susijęs su galima ar negalima vienos iš frakcijų parama vyriausybės siūlomiems mokesčių ir pensijų įstatymų pakeitimams.

„Partijos privalo dalyvauti rinkimuose, kad galėtų gauti finansavimą. Pasirodo, G. Kirkilo partijai padaroma išimtis, kad nedalyvavo dar jokiuose rinkimuose, bet finansavimą gautų. Na ir sudėlioja taip, kad Europos Parlamento rinkimai visiškai nereikšmingi, jų metu gauti balsai neskaičiuojami, nes, matot, G. Kirkilo partija nedalyvavo. Tai tada sumenksta opozicinių partijų turėtų balsų skaičius, kitaip sakant, iš opozicinių partijų ir atiduodama valdantiesiems valstiečiams. Ir tuščioje vietoje pradedama finansuoti G. Kirkilo partija. Nenoriu išsireiškinėti, bet sukčiai – mažiausiai, manipuliatoriai ir taip toliau“, – piktinosi Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas.

G. Kirkilas aiškina pateikęs partijų finansavimo tvarką, galiojančią daugelyje Europos Sąjungos šalių, ir pabrėžia, kad pagal ją biudžeto pinigų gautų 17 partijų, kai dabar gauna 7. Bet nepaneigia, kad ji naudinga ir jo vadovaujamai LSDDP.

„Manau, kad ir mums svarbu – aiškus reikalas. Ką jūs norit, kad partijos dalyvautų rinkimuose su neskaidriu finansavimu? Aš nemanau, kad žurnalistai to siektų?“, – kalbėjo LSDDP pirmininkas.

Paklaustas, ar etiška keisti tvarką ne kitam Seimui, ne kitiems rinkimams, o sau, G. Kirkilas atsakė: „Mes taip galvojame, tokį variantą pasiūlėm, o etiką tegu visi kiti vertina. Aš manau, kad skaidrumas svarbiausia“.

Jokių problemų savo partijai pasididinti finansavimą iš valstybės biudžeto nemato ir valstiečių žaliųjų lyderis.

„Mes neskaičiavom, matyt konservatoriai tuo užsiiminėja, kad viską skaičiuoja. Nežiūrim į tą klausimą, kaip į sprendimą, kam dabar geriau. Po vienų rinkimų gali būti vieniems geriau, po kitų – kitiems. Čia siūloma iš principo pakeisti tvarką, kad pinigai partijoms finansuoti iš valstybės biudžeto būtų skirstomi ne pagal gautų balsų skaičių, o pagal gautų mandatų skaičių“, – sakė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Seimo opozicija taip pat teigia, kad valstiečiai žalieji sutiko remti G. Kirkilo partijų finansavimo projektą mainais į paramą mokesčių reformai.

„Vertinu kaip visišką politinės korupcijos atvejį, nes akivaizdu kad šitas siūlymas ir svarstymas tokia didele skuba yra tiesiogiai susijęs su galima ar negalima vienos iš frakcijų parama vyriausybės siūlomiems mokesčių ir pensijų įstatymų pakeitimams. Manau, kad galiu tą drąsiai teigti. Šiuo atveju nauda yra labai akivaizdi, žala – taip pat labai akivaizdu kam. Žala yra opozicinėms partijoms, tai tiesiog žvelgiu į tai, kaip į visišką cinizmą“, – kalbėjo Seimo TS-LKD frakcijos narė Ingrida Šimonytė.

„Tai žinot, mūsų konservatoriai yra patys kūrybingiausi sąmokslo teorijų klausimu. Aš sąmokslo teorijų paprastai nekomentuoju – neįdomu“, – atkirto G. Kirkilas.

„Tikrai nėra skirta sau pasinaudoti. Pasinaudotų šita galimybe gauti finansavimą 17 politinių partijų – tos kurios negali pasiekti tų rezultatų. Kaip dalyvauti rinkimuose partijai, kuri neturi valstybės dotacijos? Tai bent jau būtų atspara ir pagrindas – aš per tą prizmę vertinu“, – pasakojo premjeras Saulius Skvernelis.

„Mes imsimės tų priemonių, kurių leidžia įstatymai ir statutai. Pirmiausia kreipsimės į prezidentę, kad būtų vetuojama. Antra, mes ruošiam iš karto kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. Aš manau, kad Konstitucinis Teismas pasakys, ar galima tokiu būdu finansuoti politinio ciklo viduryje“, – teigė Seimo LSDP frakcijos narys Algirdas Sysas.

Šią savaitę projektą svarstęs Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nusprendė jį grąžinti iniciatoriams tobulinti, tačiau G. Kirkilas sako, kad pakeitimų priėmimas planuojamas kitą savaitę, kurią Seimas skirs mokesčių reformos įstatymų priėmimui.

Nuolatinis Rusų kultūros dienų rėmėjas Viktoras Uspaskichas neslepia, kad būtent jis šiemet pakvietė į tradicinę šventę rusų atlikėją Viktorą Saltykovą. Šis viešai gailėjosi, kad sugriuvo Sovietų Sąjunga, ir aiškino, jog Krymas visada buvo rusų.

„Žinote, manau, Krymas visada buvo mūsų. Aš užaugau su Krymu, man jis buvo prarastas tik prieš 25 metus. O dabar vėl atgavau. O tai, kas nutiko prieš kelis dešimtmečius, dėl to nekaltas nei komunizmas, nei socializmas, tik žmonių kvailumas. Galima buvo palikti didžią valstybę. Kažką pagerinti, o tik pablogino, viską sugriovė“, – kalbėjo dainininkas V. Saltykovas.

Darbo partijos pirmininkas V. Uspaskichas sako, kad V. Saltykovui honorarą apmokėjo jo sūnus Rusijoje, kiek – neatskleidžia ir pasirodymo atšaukti neketina.

„Kaip galiu atsisakyti, viskas paskelbta, padaryta. Aš kovo mėnesį, prieš pakviečiant, buvau kreipęsis į URM ir organizatorius, kad pasakytų, kokį nors sąrašą, ko negalima kviesti. Tokio sąrašo nebuvo pateikta“, – pasakojo V. Uspaskichas.

Kultūros ir politikos painiojimu neretai kaltinami Rusų kultūros dienos organizatoriai šiemet pakvietė dar vieną į Kremliaus politikos taktą dainuojantį atlikėją – Olegą Pogudiną, pernai surengusį koncertinį turą okupuotame Kryme.

Tradicinio renginio organizatoriai sulaukė dovanėlės ir iš Vilniaus miesto savivaldybės – šiemet ji tapo oficialia šventės globėja. Tiesa, iki šiol finansiškai rėmusi šventę, šiemet savivaldybė neims mokesčio už Vingio parko nuomą, taip pat, nespėjus laiku suremontuoti estrados, skirs kelis šimtus suoliukų.

„Visi dabar tapo rusiško popso ekspertais, o aš toks nesu. Kai priimtas sprendimas būti renginio globėjais, savivaldybėje nėra tokių žmonių, kurie būtų identifikavę. Kaip ir pernai, kai dar koalicijoje koorganizatoriai buvo, ir tie patys klausimai buvo keliami, taip ir šiemet nusiųsta žinia, kad negali būti jokios propagandos, juostelių koloradų ir neadekvačių dalykų, kurie Lietuvoje netoleruotini“, – sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Remigijus Šimašius/V.Skaraičio/BFL nuotr.

„Tai turėtų būti už demokratinę Rusiją paminėjimai, o ne šventimas su tais, kurie pritarė Krymo aneksijai. Nuo tokių turėtų Lietuvos valdžios ar savivalda atsiriboti, o patys padėti organizuoti tai demokratiškos Rusijos daliai tokį paminėjimą. Aš tikiu ir rusų  bendruomenėje Lietuvoje yra tokių žmonių, kurie ne visi V. Putiną garbina“, – teigė Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos narė Rasa Juknevičienė.

Ekspertai perspėja – kol Lietuva tūpčioja vietoje, Kremlius toliau į savo pusę lenkia rusų bendruomenę Lietuvoje, o tradicinės Rusų kultūros dienos tampa hibridinio karo dalimi. Esą panašius renginius turėtų remti ir organizuoti ne Rusijos ambasada Lietuvoje, o savivaldybė ar kitos institucijos. 

„Jei mes patys imtumės organizuoti, mes galėtume organizuoti su tais partneriais rusų bendruomenės vienos ar kitos. Ji tikrai visa nėra prokremliškai nusiteikusi. Mes tikrai rastume partnerius, su kuo tai daryti. Kai jau imtumės tai daryti patys, tai Rusijos ambasadai, kaip priešiškos įtakos tinklui, galėtume neleisti to daryti“, – svarstė Vilniaus politikos analizės instituto vyr. analitikas Marius Laurinavičius.

  „Negalime priekaištauti, jei nedarome jokios įtakos. Kiti daro, kaip mano, ir štai jums rezultatas. Jei nepatenkinti tuo rezultatu, tai turėtume padaryti išvadas. Tai savivaldybė gal požiūrį pakeis, aktyviau dalyvaus ir turinio požiūriu“, – vylėsi  užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Rusų kultūros dienos organizatoriai pateikti savo poziciją LRT TELEVIZIJOS laidai „Panorama“ atsisakė.

Lietuvos rusų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Viačeslavas Titovas pareiškė, kad paramos panašiems renginiams iš valdžios įstaigų neprašo, nes ji tiesiog per menka. Esą tautinių mažumų departamentas vienam renginiui gali skirti iki 4 tūkst. eurų, o tai išlaidų nepadengtų.

Dieną anksčiau Generalinė prokuratūra, tiesa, neminėdama nei R. Karbauskio pavardės, nei „Agrokoncerno“, paskelbė, kad „atsižvelgiant į žiniasklaidoje paskelbtą informaciją apie atvejus, kai keli juridiniai asmenys galimai bendrai valdo didesnius nei teisės aktuose nustatyti 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės plotus, apsisprendė inicijuoti tyrimą ginant viešąjį interesą“.

Seime Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis siūlo sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl padėties žemės ūkyje. R. Karbauskis sakė, negalįs pritarti tokiai komisijai, negana to – siūlymas jam „primena 1941 metus, kai buvo trėmimai iš Lietuvos, sąrašai sudarinėjami“. O štai premjeras palaikytų tokį parlamentinį tyrimą, ir jis turėtų apimti ne vien paskutinių metų sprendimus. Iš tiesų, jei 27 metus niekam nereikėjo priežiūros, kaip įsigyjamos žemės, tai sunku galvoti kitaip, nei kad tokia buvo valia arba tiksliau nei kairėje, nei dešinėje nebuvo politinės valios užtikrinti įstatymo vykdymą.

Prieš daugiau kaip ketvirtį amžiaus, tik prasidėjus žemės reformai, atsirado ir apribojimai, kiek galima jos įsigyti. Pirmoji riba – 150 ha. Nuo 2003 iki 2006 m. fiziniams asmenims jau leista įsigyti 300 ha, juridiniams – net 2 tūkst. ha. Teigiama, kad būtent šiuo laikotarpiu žemė labiausiai ir supirkinėta.

Tai niekam ne paslaptis – kažkokia korupcinė praktika tikrai nėra išimtis ir valstybinėse institucijose, tai teisėsaugos institucijos galėtų ištirti ir tokį klausimą.

2006 m. įstatymas dar papildomas, jame atsiranda nuostata, kad tiek juridinių, tiek fizinių asmenų įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų jau ne didesnis kaip 500 ha. Po gero dešimtmečio – 2014 m. – įstatyme atsiranda dar vienas papildomas saugiklis, kad ne tik asmuo, bet ir su juo susiję asmenys negali įgyti daugiau nei 500 ha. Kitaip tariant, užkirstas kelias žemių plotus didinti per sutuoktinius, tėvus, nepilnamečius vaikus.

Ir nors saugiklių įstatyme buvo prikaišiota, tačiau juos aktyvuojančio mechanizmo nenumatyta. Per visą nepriklausomybės laikotarpį niekas netikrino ir nesiaiškino ar žemę perkantieji laikosi nustatytų apribojimų. Be to, net padaryti to nebuvo įmanoma.

„Registrų centras neduoda tokios informacijos pagal konkrečius subjektus, bet čia, jei būtų politinė valia, įsijungtų visos struktūros būtų galima ir reikėtų išsiaiškinti“, – sako žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

Iki šių metų sausio, pasak ministro, vienintelis kontrolės mechanizmas buvo perkančiojo žemę sąžiningumas. Jis turėdavo tik užpildyti deklaraciją ir joje nurodyti, kiek turi žemės. Notarai, tvirtinantys sandorį, prievolės, patikrinti ar ši informacija teisinga, neturėjo, o Nacionalinė žemės tarnyba savo registruose tik patikrindavo ar fizinis asmuo pastaruosius trejus metus vykdė ūkinę veiklą, o juridinis – ar daugiau nei 50 proc. pajamų yra gavęs iš žemės ūkio veiklos.

Žemės ūkio rūmai sako, kad dabartinė situacija, kai dešimtys tūkstančių ha yra sukaupta vienose rankose, yra pasekmė to, kas vyko visus 27 Lietuvos nepriklausomybės metus.

„Jei pažiūrėti istoriją, tai iki 2003 m. pagal tuo metu galiojusius įstatymus žemės buvo galima įsigyti tiek, kiek gali nupirkti. Kitas dalykas ydingas buvo, labai ydingas, tai, kai žemė tapo kilnojama, tai čia patys du ydingiausi dalykai. Dabar tas visas ažiotažas, matyt, daugiau politinis žaidimas“, – teigia Žemės ūkio rūmų laikinasis direktorius Sigitas Dimaitis.

„Man atrodo, kada buvo priiminėjami įstatymai su tais visais saugikliais, vienų saugiklių įgyvendinimui buvo numatytas labai aiškus mechanizmas, kas kontroliuoja, kokios sankcijos taikomos yra, kaip procedūros vyksta. Kitiems saugikliams įgyvendinimui nebuvo nieko numatyta arba buvo numatyta minimaliai“, – pasakoja ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

S. Skvernelis/ V. Skaraičio (BFL) nuotr.

O per tą laiką vienose rankose buvo sukaupta dešimtys tūkstančių ha žemės. Estija, Latvija, Lietuva – tai šalys, kuriose su nerimu stebimas vienas greičiausių procesų, kai žemė kaupiama vienose rankose. Pasak ekspertų, stambieji ūkiai sumažina smulkesniųjų galimybes konkuruoti, diktuoja jiems savo sąlygas.

„Jau yra vykdomosios valdžios apsileidimas, ir čia jau Žemės ūkio ministerija turėtų skubos tvarka ne tik galvoti apie įstatymo pataisas, bet taip pat būtina numatyti ir įstatymo priežiūros mechanizmą“, – sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Ar gali būti ministras kaltas už tai? Būdamas metus laiko ministru, už tai kas vyko per 27 metus, tai aš tikrai būčiau labai nustebęs, jei būtų toks kaltinimas. Galvoju, kaip tik per tuos metus žengėm nemažus žingsnius, kad galėtų ta kontrolė išvis vykti. Praeitais metais, praeitą vasarą, buvo priimti du įstatymai dėl naujų registrų, dėl kooperatyvų ir žemės ūkio bendrovių, kada nuo šių metų, aišku, ne į praeitį, bet į ateitį galėsim tikrinti susietumą“, – teisinasi žemės ūkio ministras B. Markauskas.

Tačiau akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių kontrolės mechanizmo vis dar nėra, sako ministras. Nors sprendimų ieškoma, tačiau kada jie bus rasti – neaišku.

Kita problema – pinigai. Nacionalinė žemės tarnyba tikrindama ar juridinis bei fizinis asmuo ir su jais susiję asmenys neviršija įstatymų nustatytos ribos, turės surinkti begalę duomenų, o bet kokia užklausa Registrų centre kainuoja. Todėl, pasak Žemės ūkio ministerijos, ir čia reikia sprendimų, kad valstybės įmonės informacija dalytųsi, o ne ja prekiautų.

Viešąjį interesą ėmėsi ginti ir prokurorai. Tyrimas pradėtas po portalo 15min.lt tyrimo, kad valstiečių ir žaliųjų lyderiui R. Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ naudojasi jo sūnų, sesers, brolio ir tėvo valdoma žeme. Ar bus kreiptasi į teismą, paaiškės po papildomai surinktų duomenų.

„Jeigu kažkas kažko tai nekontroliavo, nežiūrėjo, tai tikriausiai ne pirkėjo ir ne pardavėjo žemės problemos, o tų, kurie nieko nepadarė. Tai dabar toks labai keistas vaizdas, kada kaltina žemdirbius, kaltina mane tuo, kuo aš negalėjau būti kaltas“, – kalba Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas R. Karbauskis.

Apžvalgininkai sako, kad prokurorų tyrimas ir galbūt atsirasianti Seimo laikinoji komisija pagaliau atsakys į kylančius klausimus, kurių R. Karbauskis vengia apie savo verslą.

„Jei valstiečiai ir žalieji tikrai nori skaidrumo, nori didinti pasitikėjimą Seimu, tai jie turėtų pritarti tokios komisijos steigimui. Tačiau be abejo visi supranta, kad tai yra nelabai smagus reikalas ir gali suveikti tokie instinktai, kad reikia vengti šito, ginti savo partijos lyderį“, – teigia VU TSPMI profesorius dr. Tomas Janeliūnas.

Kodėl įstatyme nebuvo numatytas tinkamas kontrolės mechanizmas? Galbūt, kažkam buvo naudinga, kad kelis dešimtmečius niekas šios rinkos nekontroliuotų?

„Tai niekam ne paslaptis – kažkokia korupcinė praktika tikrai nėra išimtis ir valstybinėse institucijose, tai teisėsaugos institucijos galėtų ištirti ir tokį klausimą, ar nebuvo kažkokio piktnaudžiavimo įgaliojimais arba korupcijos apraiškų vengiant atlikti tinkamą šito sektoriaus kontrolę“, – sako dr. T. Janeliūnas.

Paskutinį pavasario sesijos posėdį Seimas ypatingos skubos tvarka patvirtino valstiečių žaliųjų atstovo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko E. Jovaišos inicijuotas bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gaires. Seimo nutarimu patvirtintame dokumente konstatuojama, kad tarptautinėje mokinių pasiekimų vertinimo programoje, vadinamoje tarptautiniu PISA vardu, kurioje viso pasaulio penkiolikmečiai laiko tokį patį gamtos mokslų, matematikos ir skaitymo gebėjimų egzaminą Lietuvos pasiekimai žemesni už tyrime dalyvaujančių šalių vidurkį.

Seimo opozicija teigia, kad esamos švietimo būklės analizė – vienintelė vertinga kaitos gairių dalis. Tačiau esą pagal jas neaišku, kaip ją gerinti. Liberalai balsavime išvis nedalyvavo, pareiškę, kad dokumentą rengė keli valstiečių žaliųjų atstovai, nepasitarę nei su kitais politikais, nei su plačiąja visuomene.

„Kaip dirbsime su tais vaikais, kuriems sekasi sunkiau sekasi mokytis, nes kaip žinome, kad valstybės, kurios siekia geriausių rezultatų pirmiausia dėmesį skiria čia, ką mes darome su emocine sveikata. Tai iš tiesų klausimų yra daugiau, negavau atsakymų, aš tikrai nemanau, kad šį dokumentą mes galime laikyti bendru Seimo nutarimu“, – sakė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narė Aušrinė Armonaitė.

Dauguma Tėvynės sąjungos atstovų balsavo prieš.

„Pagal tuos pačius PISA tyrimus Lietuvoje besimokančių vaikų, kurie rodo blogus rezultatus, yra dvigubai daugiau negu ES vidurkis ir dvigubai blogiau nei Estijoje. Ar ką nors atsako štai šis dokumentas į tokius labai aiškius klausimus? Aš raginu, atsipeikėt! Jeigu mes norim rimtai kalbėt apie švietimą, tai tuomet negalima šitaip atmestinai numesti ant stalo dokumento, prie kurio net nė viena žinomesnė asociacija ar ekspertas savo nuomonės nepareiškė“, – kalbėjo Seimo Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos narys Andrius Kubilius.

„Čia yra gairės, ir jokiu būdu jos nepretenduoja imtis vykdomosios valdžios darbo. Tai yra Seimo kaip įstatymo leidėjo, kuris taip pat atsakingas už švietimo kultūrą, švietimo kokybę, matymas, kuriuo keliu turėtų žengti“, – teigė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas E. Jovaiša.

Konservatoriai kaltina, kad šis nutarimas turi ir paslėptą tikslą, nes jame, parašyta, kad mokytojus turi rengti edukologijos mokslinius tyrimus vykdantys universitetai, užtikrinantys tinkamas pedagoginės praktikos sąlygas.

„Mes žinom, kad dokumentą rengia Eugenijus Jovaiša. Kis yra atėjęs iš Lietuvos edukologijos universiteto – ne sykį jį gynęs viešai, pasisakęs. Mes manome, kad gindamas universiteto interesus jisai gali bandyti šiuo dokumentu tą universitetą išsaugoti“, – nuogąstavo Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

„Nu klausykit, jūs rankose laikote gaires – ar ne? Jūs matote, kad tai yra vienas sakinys, skirtas šitam reikalui. Vienas! Uno! Tai apie kokį čia saugojimą? Tai bet kam čia yra gairės, bet kas gali imtis edukologinių tyrimų ir dirbti. Apie ką mes čia šnekam“, – teigė E. Jovaiša.

Seimo nutarimai neturi tokios galios kaip įstatymai, tačiau jais gali vadovautis Vyriausybė, priimdama savo sprendimus.

Lyg to būtų negana, net ir tarpusavyje jie dažnai mąsto ir kalba skirtingai. Visko gali būti, kad toks pat likimas ištiks ir mokesčių naujoves, kurias premjeras pažadėjo paskelbti birželio 1-ąją. Saulius Skvernelis rinkėjų reakciją – smunkančius reitingus – įvertino, kad tai dėl vykdomų reformų. Bet šiandien galima ginčytis kas tikresnis – reformos ar chaosas?

Iš vizito Tailande ir Indonezijoje grįžusi prezidentė apsilankiusi inovacijų ir technologijų festivalyje pareiškė, kad Lietuva galėtų būti rojus: „Kai grįžti, kai nusileidi – toks grynas oras, na praktiškai rojus... ir toks jausmas būna gerą savaitę Po to jį labai pagadina. Ir gadina visi – nuo politikų iki kitų asmenų.“

Kažkas gadina ir valdančiųjų valstiečių žaliųjų rėmėjų nuotaiką – pagal gyventojų apklausas per mėnesį jie prarado 4 proc. palaikymo, o reitingai mažėja jau penktas mėnuo iš eilės. Premjero Sauliaus Skvernelio reitingas smuko 6 proc. punktais, o valstiečių partijos pirmininko Ramūno Karbauskio 8-niais.

Premjeras S. Skvernelis sako, kad jo reitingas krenta dėl vyriausybės atliekamų reformų: „Visi 27 metai, kai buvo daromos reformos, sukūrė beviltišką situaciją švietime, beviltišką situaciją socialinėj srity – atskirty, beviltišką situaciją su emigravimu, beviltišką viešąjį sektorių – didžiulę korupciją.  Tas reformas kažkas darė, o mes dabar visa šitą pajudinome.“

„Mūsų reitingai krito, kadangi įstatymus paruošti, juos priimti reikia nemažai laiko, kita vertus, mes sulaukiam didelio interesų grupių pasipriešinimo, kurios naudojasi ir politikų pagalba, kaip ir tas neseniai įvykęs koncertas „Laisvė rokenrolui“ prie Seimo“, – aiškino valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Žmonės, kurie yra tiesiogiai susiję su inicijuojamomis pertvarkomis sako kaip tik ir nerimaujantys dėl to, kad valdančiųjų svarstomi įstatymai neparuošti, o idėjos neaiškios.

„Ras nežinojimas, ta nežinomybė, skubėjimas, chaotiškas įstatymo stūmimas mums ir kelia didžiausią nerimą“, – teigė verslininkė Rasa Starkuvienė.

Sunku paaiškinti ir kur link juda aukštojo mokslo reforma. Staiga iniciatyvos ėmėsi Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Jis pritarė Vytauto Didžiojo universiteto planams tapti nacionaliniam – jungtis su kitais Kaune esančiais Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos sporto universitetais bei Vilniuje esančiu Edukologijos universitetu.

Tuo metu pagal vyriausybės siūlomą planą, Kaune į vieną turėtų būti sujungti ne tik šie, bet ir vienas stipriausių Lietuvoje – Kauno technologijos universitetas.

„Savotiškai tie dalykai atrodo, kadangi vietoj paramos vyriausybei, kuri ryžosi bandyti daryti tokią radikalią reformą, vietoj pagalbos čia matyti kažkokie keisti interesų vedini judesiai. Ir tiems stipriesiems universitetams, tiems, kurie remia tuos bandymus, – į kokybę orientuotus pokyčius – tai atrodo keistai“, – sakė Kauno technologijos universiteto rektorius Petras Baršauskas.

„Aš pildau vyriausybės programą tokią, kokia ji yra skelbiama, laukiau universitetų iniciatyvos, dabar jos ir atkeliauja, tai turbūt pirmą kartą istorijoje patys universitetai prisideda prie reformos“, – sakė Seimo pirmininkas V. Pranckietis.

„Universitetų tikslai yra iš esmės skirtingi – susitarti praktiškai neįmanoma. Čia turi būti valstybės arbitras, valstybės nuostata, kuri aiškiai pasakys, ko reikia valstybei, o ko ne – aš išliksiu, ar aš neišliksiu“, – sakė P. Baršauskas.

Ne vien universitetų sujungimas suvokiamas skirtingai, šią savaitę Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad visa jo vadovaujama Valstiečių žaliųjų frakcija Seime nepritaria jų pačių į vyriausybę deleguotos švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės siūlymui ilginti mokslo metus moksleiviams.

Kad patys valstiečiai žalieji nesusikalba, o pokyčių nėra, atkreipė dėmesį ir prezidentė: „Kol kas matome, kad procesai vyksta lėtai, sudėtingai, bet nepamirškime, turime labai daug žmonių politikoje apskritai – tiek Seime, tiek ir didele dalimi profesionalius bet politiškai nepatyrusius kai kuriuos vyriausybės narius, tai toks strigimas yra dalinai užkoduotas.“

S. Skvernelis tikino, kad „jeigu kas nors buvo pripratę, kad sprendimai būtų darniai, choru, unisonu priimami, – tai taip nebus.“

Akivaizdžiai skiriasi net valstiečių žaliųjų lyderių požiūris kai kuriais klausimais. Pavyzdžiui, premjeras mano, kad pavardes originaliai lotyniškomis raidėmis reikia leisti rašyti pagrindiniame paso puslapyje, o Valstiečių žaliųjų frakcijos lyderis tik kituose paso puslapiuose.

„Šnekant apie tai, kas vadinama chaosu – tai jeigu šnekėtume apie 3 raides X,Y, W, tai šitoj situacijoje visos frakcijos balsuoja laisvai – tai yra vertybinis klausimas, kuriuose nė viena frakcija, – nei mūsų, nei kitos – nenutarė, kad balsuos vienodai, nes yra skirtingos nuomonės“, – sakė R. Karbauskis.

Skirtingai valstiečių žaliųjų lyderiai mato ir politinę padėtį valdančiojoje koalicijoje. Besibaigiant savaitei S. Skvernelis pareiškė, kad socialdemokratai jau laukia, kol bus išmesti iš valdančiosios koalicijos, nes patys išeiti nenori.

R. Karbauskis koalicijos griūties nemato: „Yra nelengva visiems, bet, aš manau, kol galim priiminėti sprendimus, tol juos priiminėsim.“

Ne vien politikai blaškosi su savo siūlymais ir įstatymais, nevienodai jų elgesį vertina ir politikos mokslininkai.

„Aišku, yra chaoso detalių, bet svarbu tai, kad šita vyriausybė siekia daryti reformas. Vis tiek, diskutuojant Seime apie tas reformas, tikriausiai išsikristalizuos kažkokie pokyčiai“, – sakė politologas Mažvydas Jastramskis.

Tuo metu kitas politologas, Lauras Bielinis, teigė, kad valstiečių ir žaliųjų reformos strategiškai menkai apsvarstytos.

Valstiečių žaliųjų ir valdančiosios koalicijos tvirtumą ir gebėjimą priimti sprendimus dar kartą išbandys ir kita savaitė – Seimas planuoja svarstyti atidėtą naująjį Darbo kodeksą ir aukštojo mokslo pertvarką.

Tiesa, nors konservatoriai iki šiol rėmė kodeksą, šią savaitę partijos pirmininkas kalbėjo kiek kitaip. Tuo metu socialdemokratų pirmininkas prieš tris savaites sakęs, kad tokiam Darbo kodeksui socdemai nepritars. Netgi surengęs apklausą, kurioje 90 proc. partijos narių pasisakė prieš Darbo kodeksą, pirmiausia sulaukė frakcijos nuomonės, kad apklausa nieko nereiškia, o vėliau ir prezidiumo sprendimo – palaikyti Darbo kodeksą balsuojant Seime. Naujasis partijos pirmininkas, regis, pirmą rimtą mūšį pralaimėjo.

Valstiečių žaliųjų deleguotas premjeras Saulius Skvernelis siekia, kad naujasis Darbo kodeksas įsigaliotų jau nuo liepos pirmosios – ir būtent toks, kokiam valdžios, darbdavių ir profsąjungų atstovai pritarė Trišalėje taryboje. Tiesa, profsąjungos yra pareiškusios, kad per kelis mėnesius Trišalė taryba iš esmės nepataisė socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus vyriausybės inicijuoto dokumento, kuriam praėjusios kadencijos Seimas buvo pritaręs, o naujasis, Valstiečių žaliųjų dominuojamas, pusmečiui atidėjęs – neva kad būtų labiau apgintos dirbančiųjų teisės.

Artėjant galutinio sprendimo laikui Naujasis socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas socialiniame tinkle „Facebook“ savo partijos narių paprašė atsakyti, ar šie pritaria naujojo Darbo kodekso įsigaliojimui nuo liepos pirmosios. O savaitės vidury išplatino pranešimą, kad tik 10 proc. socialdemokratų pritaria naujojo Darbo kodekso įsigaliojimui nuo liepos. Dauguma narių  – beveik 90 proc. apklausoje pasisakė už tai, kad Darbo kodeksas būtų toliau tobulinamas.

Tai toksai vyriausybės darbo jovalas. Net mes jau frakcijoj nelabai žinom, kas registruoja, kokias pataisas, kurioje stadijoje Darbo kodeksas ir kiti panašūs dalykai. Visiškai nėra lyderystės, niekas nėra atsakingas už procesą.

Seimo Valstiečių ir žaliųjų frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis sako, kad „nauji socialdemokratų lyderiai turi savo matymą, kuris kartais tolokas nuo matymo Seimo frakcijos, dėl to, kad tie žmonės nedirba Seime ir nedalyvauja  posėdžiuose“. Pasak, R. Karbauskio, pasisakant kai kuriais klausimais, pavyzdžiui, alkoholio kontrolės, atrodo, kad šnekama nežinant, kas buvo siūloma.

Socialdemokratų pirmininko surengtos apklausos, kurioje paprasti partijos nariai nepalaiko naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo nuo liepos, nesureikšmina ir partijos frakcija Seime.

„Balsavo ne tik socialdemokratai. Apklausa buvo paskelbta „Facebook“, galėjo visi, kurie apie tai žinojo, dalyvauti balsavime. Tai yra tiesiog apklausa, o frakcija visada sprendimus priima atsakingai, įsigilinusi, ir taip, kad pats įstatymo projektas nebūtų išbalansuotas. Galima rengti tokias apklausas, niekas nedraudžia, bet aš manau, kad didžioji dalis tų dalyvių apklausose yra net neskaitę to darbo kodekso“, – tikina Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė.

Po ketvirtadienį įvykusio socialdemokratų partijos prezidiumo naujasis partijos pirmininkas G. Paluckas sušvelnino poziciją. Kalbos apie tai, kad reikia atidėti naujojo Darbo kodekso įsigaliojimą nebėra.

„Partijos prezidiumas rekomenduoja frakcijai paremti prezidentės ir Algirdo Syso registruotas pataisas, kurios yra papildomos nuo Trišalėje taryboje svarstytų pataisų ir joms jau yra pritaręs Socialinių reikalų ir darbo komitetas Seime, tai tokia rekomendacija frakcijai Seime yra išduota“, – komentuoja LSDP pirmininkas.

Tačiau premjeras ne kartą yra sakęs, kad Seimas turi taisyti tik tai, kas suderinta Trišalėje taryboje. To griežtai reikalauja ir darbdavių organizacijos.

Visgi, pasak G. Palucko, Trišalėje taryboje derybos vyko ne lygiateisiai.

„Darbdaviai ir vyriausybė turėjo daugiau galių, o profesinių sąjungos paskui yra pareiškusios nemažai priekaištų, todėl mes prisiimam tą politinę atsakomybę ir norėtumėm žiūrėti į turinį, o ne į formą – tos papildomos pataisos gal nekeičia daugelio kodekso nuostatų, bet daro jį žmogiškesniu, socialiai šiek tiek atsakingesniu“, – tvirtina socialdemokratų lyderis.

R. Karbauskio nuomone, bus priimta tai, ką patvirtino Trišalė taryba, ir visi kiti pasiūlymai bus grąžinti Trišalei tarybai svarstyti.

Tuo tarpu premjeras sako, kad tokiais klausimais koalicija turėtų sutarti.

„Jeigu kalbam apie koaliciją, aš nebėgiosiu ir neieškosiu būnant koalicijoj ir turint daugumą Seime opozicinių partijų paramos tokiems esminiams sprendimams“, – tikina S. Skvernelis.

Bėgios ar nebėgios, didžiausios Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos lyderis Gabrielius Landsbergis premjerui paramos nebežada, nors anksčiau konservatorių dauguma rėmė kuo greitesnį naujojo kodekso įsigaliojimą.

„Tai toksai vyriausybės darbo jovalas. Net mes jau frakcijoj nelabai žinom, kas registruoja, kokias pataisas, kurioje stadijoje Darbo kodeksas ir kiti panašūs dalykai. Visiškai nėra lyderystės, niekas nėra atsakingas už procesą. Premjeras pasakė, kad užtenka jam tik treptelėti kojele ir niekas daugiau pataisų neregistruos, paaiškėjo, kad tai visiškai neveikia – registruota pataisų ir mes nebežinom, ar tas Darbo kodeksas yra geresnis negu buvo ar yra daugiau prigadintas ir sunku atsirinkti. Man atrodo, kad ši vyriausybė nėra pajėgi apskritai jokio Darbo kodekso priimti, ir kaip darysis ateity – aš negaliu pasakyti. Tai dėl konkrečių pataisų balsuoti greičiausiai mes susilaikysim“, – komentuoja G. Lansbergis.

Liberalai stoja į premjero pusę, nes jų tikslas, kad kuo greičiau nebegaliotų senasis kodeksas, kurį jie vadina atspindinčiu sovietines realijas ir kaltina nulėmus emigraciją. Tačiau jie taip pat kritikuoja naujojo Darbo kodekso priėmimo procesą.

„Beviltiška šita situacija, valstiečiai norėjo suvaidinti, kad jie kažką keičia ir dėl to atidėjo, per tą pusmetį iš esmės nieko naujo nepadarė – pagerino, pablogino – čia kiekvienas subjektyviai žiūri, socdemai iš vienos pusės lyg turėtų gelbėt savo kūdikį, už kurį didžiule persvara balsavo pernai birželį, tačiau išsirinkę naują pirmininką dabar jau jie sutriko – vieni sako, kad klaida, kiti – ne. Socdemų pajėgos nėra didelės, tačiau jie yra valdantieji ir nuo jų labai daug kas priklausys“, – sako Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Pasak, Tvarkos ir teisingumo lyderio Remigijaus Žemaitaičio, jų frakcija Seime palaikys Trišalėje taryboje palaimintą naujojo Darbo kodekso variantą.

Lenkų rinkimų akcija vėl planuoja balsuoti prieš naujojo darbo kodekso įsigaliojimą.

„Teko girdėt viešoj erdvėj, kad bus siūloma atidėti ir vis dėlto galvotumėm, kad tas sprendimas iš tikrųjų yra geras, reikia priimti tuos dalykus kurie priimtini visoms pusėms ir atidėti Darbo kodeksą iki kol mes spręsime žmonių pajamų klausimą“, – aiškina Seimo Lenkų rinkimų akcijos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė.

Premjero teigimu, „dabar yra pritarta keletui pataisų, kurios yra techninio pobūdžio ir nesprendžia problemų, kurias partneriai populiariai deklaruoja, matyt, irgi procesas vyks plenarinių posėdžių salėje.

Seimas naująjį darbo kodeksą plenarių posėdžių salėje svarstys antradienį.

Miškininkai baiminasi, kad po reformos nebus kam prižiūrėti miškų, padaugės nelegalių kirtimų, atleidus darbuotojus regionuose išaugs nedarbas. O smulkieji verslininkai sako, kad nebeįpirks medienos ir bankrutuos.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas teigia, kad sujungus urėdijas, valstybinį miškotvarkos institutą ir generalinę urėdiją bus sukurta viena valstybinė įmonė su 25 filialais. Pasak ministro, centralizavus miškų valdymą ir tvarkymą, bus dirbama skaidriau, efektyviau, nes dabar urėdijos pelningai dirba kirsdamos ,bet ne visada atkurdamos mišką.

Mes nedarome reformos gamtos sąskaita, mes norime, kad žmonės liktų miškuose, kad miškai būtų prižiūrimi, kad jūs sutiktumėte miškininką miške ir ne tiktai valstybės valdomame, bet ir privačiame.

„Manome, kad per vieną centralizuotą įmonę mes galėsime užtikrinti ir skaidrius valdymo mechanizmus, ir apskaitos mechanizmus, ir miško pardavimo priemones. Dėl to, žinodami bendrą kontekstą ir tai, kad sąžiningų ir kvalifikuotų žmonių Lietuvoje nėra daug, vienas iš kriterijų yra bendra įmonė“, – teigia ministras.

Dabar miškus valdo per 40 urėdijų, tūkstančiui hektarų miško vidutiniškai tenka beveik keturi darbuotojai, po reformos esą tokiam plotui vidutiniškai tektų tik vienas. urėdijos atstovai sako, kad miškai nebus prižiūrėti, padaugės vagysčių.

Miškais rūpinamės nuo želdinimo: girininkas atsakingas iki užauginimo, vieni atsako už želdinius, kiti už kirtimą, kiti už kelių tiesimą“, – mano Biržų urėdas Romanas Gaudiešius.

Centralizuotas medienos pardavimas kelia nerimą smulkiesiems verslininkams iki šiol ją pirkdavusiems urėdijose per elektroninę prekybos sistemą. Jie baiminasi, kad nepajėgs konkuruoti su stambiaisiais verslininkais ir turės bankrutuoti.

Vienos lentpjūvės vadovai sako, kad ryžosi plėtrai tik sudarę ilgalaikę medienos pirkimo sutartį su urėdija.

„Su Darbo birža pasirašėm sutartį, priėmėm 6 žmones, ši linija yra nupirkta. Su Darbo birža sudaryta sutartis, kad trejiems metams turime išsaugoti tas vietas. Jeigu mes prarandame tiekimą, pinigai turi būti grąžinti, kurie yra investuoti. O tai kelias į bankrotą“, – sako UAB „Ernita“ komercijos direktorius Algirdas Kuginis.

„Galvojant apie pertvarką, reikia galvoti apie tai, kaip daryti nepažeidžiant regioninio intereso, kad išsaugotume kuo daugiau dalyvių, kurie konkuruotų medienos versle. Viena iš sąlygų yra užtikrinti skaidrumą“, – aiškina Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Povilas Urbšys.

Kai kurie Seimo nariai siūlo ne naikinti, o jungti urėdijas.

„Darykime savarankiškas 25 urėdijas ir vieną valstybinę miškų įmonę. Tuomet problema bus išspręsta“, – siūlo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Viktoras Rinkevičius.

Miškininkų profsąjungos atstovai teigia, kad urėdijose dirba 4 tūkstančiai žmonių, tad baiminasi, kad dauguma bus atleisti, nors ministras tikina, kad bus sumažinta tik administracija.

„Ministras pristatydamas viziją apie naują įmonę teigė, kad pirmame etape turėtų 1600-ia, o vėliau mažėti dar tūkstančiu žmonių“, – perspėja Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profsąjungos pirmininkė Inga Ruginienė.

„Mes nedarome reformos gamtos sąskaita, mes norime, kad žmonės liktų miškuose, kad miškai būtų prižiūrimi, kad jūs sutiktumėte miškininką miške ir ne tiktai valstybės valdomame, bet ir privačiame“, – teigia K. Navickas.

Kai kurios šalies regioninės plėtros tarybos, pavyzdžiui, Marijampolės, kur labiausiai išvystytas medienos perdirbimas, kreipėsi į prezidentę prašydamos reformą stabdyti.

Valstybinių miškų sistemos pertvarkos projektas bus svarstomas Seimo pavasario sesijoje.

Mokymosi ir karjeros planavimo parodoje „Studijos 2017“ moksleiviai iš visos Lietuvos žvalgosi kur stoti, o universitetai ir kolegijos bando sudominti atėjusius. Didžiausia šių metų stojamųjų naujovė – Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytas mažiausias konkursinis balas stosiantiems į valstybės finansuojamas vietas: universitetuose – ne mažiau nei 3, kolegijose – ne mažiau nei 1,6 stojamojo balo.

Tačiau ministerija tikisi, kad su mažesniais balais aukštosios mokyklos nepriims ir tų moksleivių, kurie patys mokės už mokslą, siekiant studijų kokybės.

„Mes stengsimės finansiškai skatinti tuos, kurie laikysis kartelės ir valstybės nefinansuojamose vietose. Žiūrint į ateitį, taip pat diskutavome su rektoriais ir kolegijų direktoriais, kitiems metams ketiname kelti kartelę iki 4 universitetams ir iki 2 kolegijoms“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Populiariausi universitetai aukštesnės kartelės nebijo.

Kauno technologijos universiteto rektorius prof. Petras Baršauskas įsitikinęs, kad koeficientą dar reikia didinti, jeigu norime tarptautiniu mastu konkurencingo aukštojo mokslo.

Tačiau yra ir tokių universitetų, kurie atsargiai žiūri net į ministrės planus kitąmet kartelę kelti iki 4 balų.

„Dar trejetas yra visiškai priimtina, bet, jei balą kelsime aukščiau, tuomet turėtų lydėti mokyklų lygio išlyginimas. Kad nepadarytumėme taip, jog vien dėl to, kad jaunuolis ar jaunuolė gyvena labiau nutolusiame regione ir vien dėl to negali patekti į universitetą ar kolegiją,“ – nuogąstavo Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis.

Nei švietimo ir mokslo ministrė, nei premjeras neatsako į klausimą, ar vasarą, kai abiturientams reiks galutinai apsispręsti kur stoti, jau bus aišku, kurie universitetai Lietuvoje išliks po jų paskelbtos aukštojo mokslo reformos, per kurią valstybinių universitetų skaičių planuojama sumažinti.

„Aš manau, kad kol kas reikia studentams rinktis tas programas ir tas studijų kryptis, kur jiems širdis sako, kad čia yra mano pašaukimas. Nebus taip, kad jie įstoja ir bus uždaryta studijų programa. Jie gali įstoti į vieną aukštąją mokyklą, bet pabaigs stipresnį, geresnį ir solidesnį universitetą“, – sakė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Atėjusiųjų pasižvalgyti po parodą moksleivių dar neaiškios reformos kryptys nuo noro studijuoti Lietuvoje neatbaido.

Beje, pabaigusiems profesines mokyklas su pagyrimu ir pasirinkusiems tą pačią studijų kryptį universitete bus pridėtas vienas konkursinis balas. Pusė balo bus pridėta atlikusiems privalomą karinę tarnybą arba karinius mokymus, tačiau ne į visas programas. Kokias – vėliau nustatys aukštosios mokyklos.