Manau, kad ir vykdoma paveldotvarkos programa taip pat davė stiprų postūmį atsinaujinti Kauno miestui. Šiandieną tai jau galima pastebėti išėjus pasivaikščioti po Senamiestį ir centrinę miesto dalį. Tikiuosi, kad netrukus ateis laikas didelėms tarptautinio verslo injekcijoms ne tik į Kauno rajoną, bet ir į patį miestą. Tam, manau, padės sparčiai auganti mieste verslo biurų infrastruktūros pasiūla. Pagaliau ir dangoraižiai kaip Vilniuje ar Klaipėdoje kada nors papuoš ir mūsų miestą.

Fasadus nusprendę atnaujinti Kaune esančių pastatų savininkai šįmet sulauks kur kas didesnės pagalbos. Kauno miesto savivaldybė, pernai fasadams atnaujinti skyrusi 400 tūkst. eurų, šįmet šią sumą didina iki 1 mln. eurų. Tai puiku, jei planas bus įgyvendintas, mieste atjaunės apie 50 namų.

Viskas būtų lyg ir gerai. Kaunas po truputį atsigauna, o prie to prisideda ir savo pastatus tvarkantys kauniečiai. Aišku, diskutuotinas klausimas, kad visų kauniečių sąskaita tvarkomas kažkieno privatus, o ne bendras miesto turtas. Vieša paslaptis, kad nemaža dalis paveldosaugos objektų yra supirkta be tikslo aktyviai kurti pridėtinę vertę juos tvarkant, pritaikant efektyvesniam panaudojimui, o tiesiog investuota į bendrą nekilnojamojo turto augimo tendenciją. Todėl šioje vietoje pasigendama viešos diskusijos su Kauno miesto visuomene dėl prioritetinių klausimų sprendimo investuojant mūsų visų (kauniečių) lėšas.

Žinant mero ryžtingumą, netenka abejoti, kad bus pritarta pasiūlymui investuoti į buvusios aviacijos gamyklos teritoriją 5 mln. eurų ir čia įkurti Aleksoto inovacijų parką.

Kaunas kaip inovatyvių technologijų kūrimo centras turi didžiulį potencialą ir ne tik dėl sparčiai tvarkomos miesto infrastruktūros, tačiau pirmiausia dėl didžiulio žmogiškųjų išteklių resurso. Mes turime Kauno technologijos universitetą, didžiausią techniškųjų universitetų Baltijos šalyse, užimantį lyderio pozicijas daugelyje mokslinių tyrimų technologijų srityje.

Todėl tikėtina, kad sulauksime tikrai ne vieno stambaus tarptautinio investuotojo į būsimą technologijų parką. Tam labai didelį postūmį suteiktų planuojamas kompanijos "Samsung" atėjimas į Kauną. Vasario pradžioje Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Pietų Korėjos technologijų kompanijos "Samsung" atstovais ir aptarė investicijų Lietuvoje galimybes. Todėl labai tikėtina, kad ši milžiniška tarptautinė kompanija įžengs į Kauną paskui save atsivesdama ir kitus potencialius investuotojus.

Kitas svarbus klausimas, įkūrus technologijų parką, nesupančioti jo politinių veiksnių įtaka, nesuteikti galimybių savivaldybės politikams kištis į jo veiklą su toli gražu ne visada reikalingais patarimais ir rekomendacijomis.

Kol kas atrodo merui tai pavyksta padaryti (atriboti ūkinių miesto klausimų sprendimus nuo politinių), sprendžiant bent iš to, kad nebuvo padarytos išimtys jokiai partijai nutraukiant nemokamas panaudos sutartis politinių partijų būstinėms. Todėl labai svarbu, kas vadovaus technologijų parkui, nuo to nemaža dalimi priklausys ne tik darnus parko funkcionavimas, tačiau ir būsimųjų investicijų į jį kiekis.

Mano nuomone, būtų puiku, jeigu tokiam centrui galėtų vadovauti jaunas inovatyvus ir verslus žmogus, nebijantis iššūkių ir turintis patirtį technologijų srityje. Bent vieną tokį potencialų vadovą žinau, manau, kad paliekantis Seimą Tadas Langaitis arba jo kompetencijos lygio vadovas tikrai suteiktų proveržį Kauno planams tapti Lietuvos technologijų sostine.

Mūsų valstybę slegia puokštė demografinių problemų, tokių kaip sparčiai mažėjantis gimstamumas, jaunesnio ir vidutinio amžiaus gyventojų emigracija, spartus visuomenės senėjimas.

Didesnis imigrantų skaičius galėtų palengvinti šių problemų sprendimą.

Jei ir nuspręstume, kad imigrantų didėjantys srautai mums neteiks naudos, o tik sukels papildomų rūpesčių, mes tam kelio neužkirsime.

Su šiandienėmis pasaulinės globalizacijos tendencijomis tai neišvengiama. Tik klausimas – koks imigrantų kontingentas Lietuvoje bus dominuojantis.

Ar pabėgėliai iš karo draskomų šalių, ar darbo imigrantai iš ekonomiškai silpnesnių šalių, ar dominuos musulmoniško tikėjimo, ar artimesni mūsų tikėjimui imigrantų srautai.

Tam reikia ruoštis iš anksto, žinoti, kokį kelią mes pasirinksime, kaip integruosime būsimus piliečius į valstybę. Ar tai bus labiau pilietinio nacionalizmo, kai valstybė gauna politinį legitimumą iš politiškai aktyvios visuomenės dalies, ar labiau kultūrinio nacionalizmo kelias, kai valstybingumo pagrindu laikoma kultūrinės šaknys: kalba, religija, papročiai.

Turbūt vieni ryškiausių pilietinio nacionalizmo pavyzdžių vykdant imigracinę politiką yra Vokietija ir Jungtinė Karalystė. Kur, mano nuomone, imigrantams sudaromos idealios sąlygos gyventi savo įprastinį gyvenimą kaip ir istorinėse tėvynėse, išlaikant savo papročius, tradicijas bei etniškumą.

Prancūzai, mano nuomone, pasirinko kitą kelią sėkmingai derindami pilietinio ir kultūrinio nacionalizmo principus ir paversdami imigrantus ne į prancūzus, bet į Prancūzijos piliečius, kuriems privalu laikytis visiems valstybės piliečiams priimtinų normų ir susitarimų dėl bendro gyvenimo šalyje.

Mano nuomone, tai teisinga, nes jei valstybė neturi savo šaknų, t.y. tradiciškai susiformavusių kultūrinių tradicijų, tuomet ganėtinai lengvai prigyja naujos (tradicijos) ir nebūtinai geresnės. Aišku, svarbiausia, kad išliktų laisva tolerantiška piliečių visuomenė, kad tradicijos, etninis ir kultūrinis paveldas neužgožtų žmogaus laisvės bei lygybės.

Kiekvienoje šalyje istoriškai formuojasi kultūrinės ir vertybinės skalės. Kartais jos yra kardinaliai skirtingos.

Pavyzdžiui, durų atidarymas ir moters praleidimas į priekį Skandinavijoje nėra mandagumo ženklas, greičiau bus įvertintas kaip moters sumenkinimas, o Pakistane moters prašymas vyro arba vyresniojo brolio leidimo išvykti į užsienį nieko nestebina taip pat kaip ir žmonių plakimas lazdomis per padus miesto aikštėje už padarytus nusižengimus.

Mano nuomone, mes turėtume būti tiesiog savimi, toliau nuosekliai puoselėti savo nacionalinį identitetą išlaikydami nacionalinį tapatumą, siekdami ekonomiškai bei politiškai stiprios Lietuvos valstybės ir priimti į savo šalį visus imigrantus, kuriems šie siekiai ir tikslai priimtini.