Nepaklusdamas lūkesčiams, kad tęsis mažėjimo tendencija, eksportas, lyginant su ankstesniu mėnesiu, išaugo 0,9 proc., kai vasarį susitraukė 1,6 proc., pranešė federalinė statistikos agentūra „Destatis“. Tačiau naujų užsakymų skaičius, kuris atidžiai stebimas kaip rodiklis, galintis parodyti būsimą verslo aktyvumą, nusmuko 0,4 proc., palyginus su ankstesniu mėnesiu – įmonės „FactSet“ apklausti analitikai prognozavo 0,45 proc. prieaugį.

Pasak ING banko analitiko Carsteno Brzeskio, antradienį paskelbti duomenys patvirtina „į eksportą orientuoto Vokietijos augimo modelio sugrįžimą“. Tačiau silpni pramonės užsakymai „sugadino optimizmo vakarėlį“, sakė jis ir užsiminė apie „didelę riziką, kad į eksportą orientuotos sėkmės formulės atgijimas tėra trumpalaikis“.

Kovą užsakymus skatino stipri paklausa euro zonoje, tačiau užsakymai vidaus rinkoje sumažėjo 3,6 proc., o likusiame pasaulyje sumenko 2,9 proc.

Eksportas į Europos Sąjungą (ES), lyginant su vasariu, ūgtelėjo 0,5 proc., o į likusį pasaulį – 1,3 proc.

Tuo metu importas į Vokietiją kovą, palyginti su ankstesniu mėnesiu, padidėjo 0,3 proc. Šalies prekybos perteklius sudarė 22,3 mlrd. eurų.

Didelė infliacija, brangi energija ir silpnesnė paklausa svarbioje Kinijos rinkoje pastaraisiais mėnesiais smarkiai prislėgė svarbų Vokietijos gamybos sektorių. Tačiau numatomas paklausos atsigavimas vidaus rinkoje ir užsienyje reikš, kad „gaunamų užsakymų skaičius metams bėgant vėl didės“, pareiškime nurodė ekonomikos ministerija.

Vokietijos vyriausybė balandį nežymiai padidino 2024 m. augimo prognozę nuo anksčiau numatytų 0,2 proc. iki 0,3 proc.

Vokietijos ekonomika pirmą metų ketvirtį paaugo 0,2 proc. ir išvengė recesijos, kadangi 2023 m. pabaigoje bendrasis vidaus produktas (BVP) susitraukė.

„Ezzedine Al-Qassam“ brigados, kurios prisiėmė atsakomybę už sekmadienį surengtą keturis Izraelio karius pražudžiusią raketų ataką prieš šią perėją, pareiškime tvirtino, kad per naujausią išpuolį „taikėsi į priešo pajėgų sambūrį“ Kerem Šalome.

JT sako netekusi prieigos prie Gazos Ruožo Rafacho perėjos

Izraelis neleido Jungtinėms Tautoms patekti per uždarytą Rafacho sienos perėjimo punktą į pietinę Gazos Ruožo dalį, antradienį pranešė JT humanitarinės agentūros OCHA atstovas spaudai.

„Šiuo metu mūsų fiziškai nėra Rafacho perėjoje, nes COGAT neleido mums ten patekti“, – spaudos konferencijoje Ženevoje sakė Jensas Laerke (Jensas Lerkė), turėdamas omenyje Izraelio agentūrą, prižiūrinčią tiekimą į palestiniečių teritorijas.

Izraelio kariuomenė anksčiau antradienį pranešė, kad perėmė visišką Rafacho sienos perėjimo punkto Gazos Ruožo pusėje kontrolę.

„Jungtinės Valstijos griežtai smerkia Rusijos Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU), dar žinomos kaip APT28, piktavališką kibernetinę veiklą prieš Vokietiją, Čekiją, Lietuvą, Lenkiją, Slovakiją ir Švediją“, – pareiškime cituojamas atstovas Matthew Milleris.

„APT28, dar žinoma kaip „Fancy Bear“, „Strontium“ ir „Forest Blizzard“, yra gerai žinomas grėsmę keliantis subjektas, kuris jau kurį laiką vykdo piktavališką, nedorą, destabilizuojančią ir trikdančią veiklą“, – dėstė jis.

Pasak atstovo, JAV sieja šią grupę su kišimusi į 2016 m. rinkimus, per kuriuos į valdžią atėjo Donaldas Trumpas, ir operacijomis, nukreiptomis prieš Pasaulinę antidopingo agentūrą.

M. Milleris kalbėjo po to, kai Vokietija ir Čekija apkaltino Rusiją dėl pastaruoju metu įvykusių atakų serijos. Tai paskatino Europos Sąjungą (ES) perspėti Maskvą dėl padarinių, kuriuos gali lemti „piktavališka veikla kibernetinėje erdvėje“.

„PSO labai nerimauja, kad plataus masto karinė operacija Rafoje, Gazos Ruože, gali lemti kraujo praliejimą ir dar labiau susilpninti jau ir taip palaužtą sveikatos priežiūros sistemą“, – tinkle „X“ pareiškė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

Jo pareiškimas pasirodė praėjus dienai po to, kai Sakartvelo parlamentas antruoju svarstymu pritarė minėtam teisės akto projektui, ir po dar vienos prieš šį įstatymą nukreiptų protestų nakties.

Kritikai sako, kad šis teisės aktas yra bandymas užgniaužti kitaminčius. Jei įstatymas būtų priimtas, būtų reikalaujama, kad tos nepriklausomos nevyriausybinės organizacijos ir žiniasklaidos organizacijos, kurios daugiau nei 20 proc. finansavimo gauna iš užsienio šaltinių, užsiregistruotų kaip „organizacijos, siekiančios užsienio jėgos interesų“.

„Raginu Sakartvelo valdžios institucijas atsisakyti šio įstatymo projekto ir užmegzti dialogą, be kita ko, su pilietine visuomene ir žiniasklaidos organizacijomis, – sakė V. Turkas. – Finansavimą iš užsienio gaunančių NVO ir žiniasklaidos priemonių kaip „organizacijų, siekiančių užsienio jėgos interesų“, ženklinimas kelia rimtą grėsmę žodžio laisvei ir laisvei burtis į asociacijas.“

Sakartvelą masiniai antivyriausybiniai protestai kausto nuo balandžio 9 d. Demonstracijos kilo po to, kai valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ grįžo prie planų priimti „užsienio įtakos“ įstatymą.

Anksčiau šią savaitę policija smurtu nutraukė prieš ją vykusią demonstraciją, paleisdama ašarines dujas, vandens patranką ir gumines kulkas, taip pat sumušdama ir sulaikydama daugybę žmonių.

V. Turkas nurodė, kad yra susirūpinęs dėl pranešimų, jog teisėsauga prieš protestuotojus ir žiniasklaidą „bereikalingai ir neproporcingai panaudojo jėgą“, ir paragino atlikti tyrimą dėl kaltinimų netinkamu elgesiu per protestus ir po sulaikymo. Jis pridūrė, kad „už pasinaudojimą savo teise į žodžio laisvę ir teise rinktis į taikius susibūrimus savavališkai“ sulaikyti asmenys turi būti nedelsiant paleisti, o jiems pareikšti kaltinimai – panaikinti.

„Jei viskas bus sąžininga, aš mielai priimčiau rezultatus“, – trečiadienį laikraščiui „Milwaukee Journal Sentinel“ pareiškė buvęs respublikonų prezidentas.

D. Trumpas, kuris siekia sugrįžti į Baltuosius rūmus ir beveik neabejotinai vėl susigrums su Joe Bidenu, kaip ir 2020 m., panašius komentarus išsakė ir prieš dvejus ankstesnius prezidento rinkimus.

Jis sakė „Milwaukee Journal Sentinel“, kad „praneš“, jei manys, kad esama problemų. „Tikiuosi sąžiningų rinkimų ir tikimės pasiekti galbūt labai didelių pergalių“, – tvirtino D. Trumpas.

Kai žurnalas „Time“ neseniai jo paklausė, ar po jo pralaimėjimo lapkritį kiltų politinis smurtas, D. Trumpas kalbėjo neaiškiai.

Į jo naujausius komentarus sureagavo J. Bideno stovykla. „D. Trumpas yra grėsmė Konstitucijai ir mūsų demokratijai“, – pareiškime nurodė rinkimų kampanijos atstovas Jamesas Singeris.

D. Trumpui šiuo metu gresia dešimtys kaltinimų dėl įtariamo nusikalstamo sąmokslo pakeisti 2020 m. rinkimų rezultatus, kurio kulminacija tapo jo rėmėjų surengtas JAV Kapitolijaus šturmas.

Buvęs prezidentas toliau nepagrįstai tvirtina, kad 2020 m. iš jo buvo pavogta dar viena kadencija Baltuosiuose rūmuose. Jis dviejuose rinkimų kampanijos renginiuose neseniai pareiškė, kad demokratai neva vykdė plataus masto sukčiavimą.

„Radikalūs kairieji demokratai suklastojo prezidento rinkimus 2020 m. ir mes neleisime jiems suklastoti prezidento rinkimų 2024 m.“, – Viskonsino valstijoje teigė D. Trumpas.

Per televiziją parodytame kreipimesi iš Baltųjų rūmų J. Bidenas pridūrė, kad universitetų miesteliuose nėra vietos antisemitizmui ar kitokiai neapykantą kurstančiai kalbai.

81-erių demokratas, kurio siekis būti perrinktam per lapkritį vyksiančius rinkimus gali susidurti su karui prieštaraujančių rinkėjų mestu iššūkiu, pažymėjo, kad turi būti pusiausvyra tarp teisės taikiai protestuoti ir būtinybės užkirsti kelią smurtui.

„Mes nesame autoritarinė šalis, kurioje tildome žmones ar slopiname kitaminčius“, – tvirtino J. Bidenas.

„Bet mes taip pat nesame beteisė šalis, – pridūrė prezidentas. – Mes esame pilietinė visuomenė, turi vyrauti tvarka.“

J. Bidenas dėl šių protestų susilaukė kritikos iš visų politinio spektro pusių. Respublikonai kaltina valstybės vadovą užimant švelnią poziciją dėl, anot jų, antisemitinių protestuotojų nuotaikų, o savo paties partijos viduje J. Bidenas susiduria su pasipriešinimu dėl jo tvirtos paramos mirtinai Izraelio karinei kampanijai.

„Jokiame universiteto miestelyje ir Amerikoje neturėtų būti vietos antisemitizmui ar grasinimams panaudoti smurtą prieš žydų studentus“, – kalbėjo J. Bidenas.

„Nėra vietos jokiai neapykantą kurstančiai kalbai ar smurtui, nesvarbu, ar tai būtų antisemitizmas, islamofobija ar arabų amerikiečių arba palestiniečių amerikiečių diskriminacija“, – sakė jis.

„Tai tiesiog neteisinga“, – akcentavo JAV prezidentas.

Jo komentarai nuskambėjo po to, kai Izraelio prezidentas ketvirtadienį pareiškė, kad protestų apimti JAV universitetai yra „užteršti neapykanta ir antisemitizmu“.

Izraelio oro pajėgų (IAF) „naikintuvai smogė ginkluotiems teroristams, teroristų infrastruktūrai ir veikiančioms tunelių šachtoms“, socialiniame tinkle „Telegram“ pareiškė Izraelio gynybos pajėgos (IDF). „IDF toliau veikia centrinėje Gazos Ruožo dalyje“, – pridūrė IDF.

IDF nurodė, kad ataką surengė po to, kai trečiadienį iš centrinės Gazos Ruožo dalies buvo inicijuoti „keli paleidimai“, nukreipti prieš Izraelio pajėgas. Buvo sunaikintas minosvaidis ir nukauta keletas ginkluotų smogikų, tvirtino kariuomenė.

Tuo tarpu Izraelio gynybos ministras Yoavas Gallantas per telefoninį pokalbį su savo kolega iš JAV Lloydu Austinu aptarė „operatyvinius įvykius“ Izraelio šiaurėje ir pietuose, pranešė Y. Gallanto atstovė. Jie taip pat pasikalbėjo apie pastangas paleisti dar daugiau „Hamas“ rankose esančių įkaitų.

Be to, Ll. Austinas pateikė informacijos apie pasirengimą būsimoms operacijoms Gazos Ruože. Izraelis anksčiau paskelbė, kad pietiniame Rafos mieste surengs prieštaringai vertinamą karinę operaciją, jei nebus greitai susitarta dėl paliaubų ir Izraelio įkaitų iškeitimo į palestiniečius kalinius.

Į darbotvarkę taip pat buvo įtraukta humanitarinė pagalba kenčiantiems Gazos Ruožo gyventojams ir kitų sienos perėjų atidarymas. Pastaruoju metu gerokai padidėjo pagalbos prekių srautai, tačiau JAV reikalauja išplėsti juos dar labiau.

Gazos karą sukėlė beprecedentės spalio 7 d. smogikų iš „Hamas“ ir kitų grupuočių surengtos žudynės, kurios Izraelyje pareikalavo daugiau nei 1,2 tūkst. gyvybių.

Izraelis į tai sureagavo inicijuodamas antskrydžius ir sausumos puolimą. Atsižvelgiant į didelį civilių aukų skaičių ir katastrofišką padėtį Gazos Ruože, Izraelis susilaukia tarptautinės kritikos.

Pasak „Hamas“ kontroliuojamos sveikatos tarnybos, nuo karo pradžios Gazos Ruože žuvo 34 tūkst. 596 žmonės, o dar 77,8 tūkst. buvo sužeista. Šių duomenų nepriklausomai patikrinti negalima.

„Matome, kad garsios švietimo institucijos, istorijos, kultūros ir mokslo koridoriai yra užteršti neapykanta ir antisemitizmu, kuriuos kursto arogancija ir nežinojimas... Su siaubu stebime, kaip švenčiami ir teisinami spalio 7-osios žiaurumai prieš Izraelį“, – pareiškime nurodė I. Herzogas.

A. Blinkenas, kuris šiuo metu keliauja po regiono šalis, prieš tai Amane pareikalavo, kad „Hamas“ priimtų pasiūlymą dėl galimybės nutraukti ugnį ir paleisti įkaitus, kuriuos ši grupuotė laiko palestiniečių teritorijoje nuo karo pradžios spalio 7 d.