-
O. Vyšniauskas: jei galėčiau nekoncertuoti, nebekoncertuočiau
Pasak atlikėjo, tikroji jo atgaiva – ne scena, o gamta: „Grįžęs iš miško suprantu, kad gamta mane valo.“
O. Vyšniauskas net neatsimena, kaip ir kada pradėjo dainuoti: „Man labai patikdavo žymusis italų atlikėjas Robertino Loreti, tai kai jis dainuodavo, visus tildydavau. Tačiau muzika visuomet manyje buvo – mažas pradėjau kurti. Tiesa, labai traukė ir gamta – miškai, jūra. Ne tiek daug dainavau, bet vieną kartą išėjo, kad uždainavau ir taip iki šiol nenustoju.“
Atlikėjas prisimena, kad buvo gabus tinginys ir į mokyklą neturėjo kada eiti, nes buvo daug reikalų: mokėsi muzikos mokykloje, sportavo dziudo, auklėjo savo šunį Torą ir leisdavo laiką kaime.
„Būdamas visiškas kleckas, pamačiau koridą per juodai baltą televizorių. O kolūkyje kaip tik buvo bulius. Jis man nepatiko ir aš jam nepatikau. Kartą atvažiavau su savo dviračiu ir sugebėjau bulių pastatyti ant kojų. Akmenukais taikiau į geras vietas ir jį visiškai užkūriau. Jis pradėjo ratais skuosti aplink kuolą – kuolas išskrido. Tada mačiau į mane bėgantį kalną mėsos, apgaubtą dulkių debesies. Aš sėdau ant dviračio, pralenkdamas pedalus myniau ir atsitokėjau tik pieninėje po pienininko žiurstu. Mano dviratis prie pieninės buvo sumindytas buliaus“, – vaikystės vasaros nuotykius prisimena O. Vyšniauskas.
Kai tą laisvę teko keisti į kariuomenę, man buvo šiurpu. Prisimenu, kaip užsidarydavo geležiniai vartai ir atrodydavo, kad niekada nepaleis.
Anot dainininko, jis nebijo rizikuoti ir visada norėjo pats rinktis tai, ką veiks. Tiesa, kartą prievolės paklusti įstatymui neišvengė: „Mane visada traukė laisvė veikti tai, ką noriu. Kai tą laisvę teko keisti į kariuomenę, man buvo šiurpu. Prisimenu, kaip užsidarydavo geležiniai vartai ir atrodydavo, kad niekada nepaleis. Tačiau net ir ten grojau pučiamųjų ir estradinės muzikos orkestre.“
Vis dėlto dabar atlikėjas yra pasiekęs savo karjeros aukštumas – yra žinomas visoje Lietuvoje, rengia tūkstančius fanų surenkančius koncertus ir galvoja apie galimybę pailsėti.
„Jaučiu, kad jei galėčiau nekoncertuoti, nebekoncertuočiau. Bet tai įvyks tik tada, kai nebeliks klausytojų. Nesu iš tų žmonių, kurie skaudžiai išgyvena ilgai trukusios karjeros pabaigą“, – atvirauja O. Vyšniauskas.
Jis taip pat prasitaria, kad tikroji jo atgaiva – ne scena, o gamta, kurioje jaučiasi kaip namie.
„Jaučiu, kur žuvys neršia, važiuodamas autostrada pastebiu už pusės kilometro stovinčią stirną. Gamta man yra žemės rojus, ten aš esu aš. Po koncertų girdžiu, kaip ausyse zyzia, o tada išvažiuoju į miškelį. Pabuvęs grįžtu namo ir zyzimas būna pradingęs. Suprantu – gamta mane valo.“
-
I. Stasiulytė: V. Šustauskas ir aš esame labai geri draugai 1
Transliacijos metu žinoma moteris žiūrovus linksmino Egidijaus Dragūno bei Vytauto Šustausko parodijomis.
Aktorė I. Stasiulytė viešumoje nemažai kalba apie moteriškumą, svarsto, koks moters vaidmuo šeimoje. Kaip pati sako, tai visiškai natūralu: „Visada mes kalbame apie tai, kas mums aktualiausia. Aktyviai apie tai šnekėjau tada, kai man tai buvo labai svarbu.“
Laidos vedėjos Editos Mildažytės paklausta, ar vaikystėje buvo princesė, aktorė paneigė šią mintį. Anot jos, net ir dabar jai svetima dirbtinė estetika.
„Aš lankiau pramoginius šokius, tačiau juos mečiau. Niekada nemokėjau maivytis, tai darydavau nenatūraliai, buvo šiek tiek gėda. Žaviuosi moterimis ir vyrais, kurie tai sugeba padaryti. Kai projekte šokau su D. Meškausku, dėl to turėjome daug ginčų, nes maivymasis man atrodė kaip parodija“, – kalba I. Stasiulytė.
Jis yra visiškai sveiko proto žmogus. Mes kartais susiskambiname ir pasišnekame. Žmonės dažnai nepažįsta, bet turi susidarę savo nuomonę.
Nors garsi pora kartu gyvena jau aštuonetą metų, kol kas neskamba vestuvių varpai, o sužadėtuvių žiedas bevardžio piršto taip pat nepuošia. Aktorė juokauja, kad geriau apie tai kalbėtis su D. Meškausku, kuris kol kas nesiperša.
I. Stasiulytė sako su paaugle dukra problemų neturinti. Atvirkščiai – ji labai gera: „Dukra protinga ir išmintinga, kartais mane pastato į vietą.“ Tiesa, aktorė priduria, kad norėtų turėti du vaikus.
E. Mildažytė teiravosi, kodėl I. Stasiulytė visada atlieka linksmus, lengvo pobūdžio vaidmenis ir nesiima dramatiškesnių.
„Bandžiau, tačiau man nepavyko, nes žmonės nuolatos juokiasi. Viename spektaklyje turiu atvirumo valandėlę – pamenu, norėjau įrodyti, kad galiu vaidinti rimtus vaidmenis, o salė jau tuo metu juokėsi. Aš nuoširdžiai verkiau, kalbėjau, o visi žiūrovai kvatojosi. Aš tai vertinu ir juos suprantu“, – sako pašnekovė.
Aktorė I. Stasiulytė, gavusi prašymą suvaidinti E. Dragūną, išdavė, kad į kiekvieną vaidmenį reikia „įeiti“: „Kaip kiekvienas dainininkas turi toną, taip aš – garsą, kuris leidžia įsilieti į parodijuojamą žmogų. Kai vaidinu E. Dragūną, pradedu nuo frazės „c`mon“, o kai V. Šustauską – kalbu grubiai.“
Garsi moteris pripažino, kad iš tiesų gerai sutaria su V. Šustausku: „Jis yra visiškai sveiko proto žmogus. Mes kartais susiskambiname ir pasišnekame. Žmonės dažnai nepažįsta, bet turi susidarę savo nuomonę. Mes su juo radome bendrą kalbą.“
-
Monika Marija: mama nuolat primena, kad turiu elgtis kaip geras žmogus 1
LRT TELEVIZIJOS laidoje „Editos šou“ mergina atskleidžia, su kuo nori sieti savo gyvenimą ir kaip šlovę priima atlikėjos namiškiai.
Laidos vedėjos Editos Mildažytės paklausta, kada M. M. Paulauskaitė suprato, kad turi balsą, atlikėja pripažino, jog su muzika susipažino dar vaikystėje.
„Muzika mano šeimoje niekada nebuvo hobis ar darbas. Tėtis bei seneliai grojo keliais instrumentais, močiutė dainavo, tad muzika mūsų šeimoje – natūralus ir savaime suprantamas dalykas. Aš manau, kad dainuoti pradėjau dar būdama maža“, – kalba pašnekovė.
Pasak M. M. Paulauskaitės, vos tik pradėjusi dainuoti didžiosiose scenose ji suprato, koks malonus jausmas matyti palaikančius žiūrovus: „Dabar aš neabejoju, kad būtent su tuo noriu sieti gyvenimą, esu labai patenkinta ir jaučiuosi savo vietoje.“
E. Mildažytė taip pat pasiteiravo, kaip atlikėja bei jos šeima susitaikė su netikėtai užgriuvusia šlove. M. M. Paulauskaitė papasakojo, kad namiškiai džiaugiasi jos pasiekimais, tačiau negaili patarimų.
„Mama visą laiką primena, kad esu iš Kelmės ir turiu elgtis kaip paprastas bei geras žmogus. Tai, jog esu iš mažesnio miestelio, mane išmokėti gražiai bendrauti, gerbti kitus, nes dideliame mieste dažnai to pasigendu“, – aiškina dainininkė.
-
I. Zasimauskaitė: vaikystėje sakiau – jei laimėsiu „Euroviziją“, tai tik Lisabonoje 3
LRT TELEVIZIJOS laidoje „Editos šou“ viešėjusi dainininkė papasakojo ne tik apie savo karjerą, bet ir apie kartu su ja į pasirodymus keliaujantį vyrą Marių Kiltinavičių bei jųdviejų santykius.
„Man labai sunku priimti kritiką, ypač iš artimo žmogaus. Tai – nepakeliamas dalykas, kai „sukyla“ ego. Bet iš tikrųjų Mariaus kritiką man išgirsti svarbiausia“, – kalbėjo atlikėja I. Zasimauskaitė. Ji tikino, jog M. Kiltinavičius ne tik palaiko žmoną koncertų bei repeticijų metu, bet ir pasiūlo savas idėjas pasirodymams.
Iš televizijos studijoje viešėjusių žiūrovų išgirdusi klausimą, ar nesijaučia nusivylusi, kad vis nepatenka į didžiąją „Eurovizijos“ sceną, atlikėja šiek tiek pasimetė, tačiau netrukus pripažino norinti vykti į Portugaliją, nes tai – jai artima šalis.
„Kai buvau maža, mamai sakiau, kad jei aš laimėsiu „Euroviziją“, tai bus Portugalijoje, Lisabonoje“, – apie keistą sutapimą kalba dainininkė.
Kartu su žmona televizijos studijoje svečiavęsis M. Kiltinavičius, paklaustas, ar jo netrikdo tarp poros esantis 12 metų amžiaus skirtumas, su šypsena atsakė, jog džiaugiasi turėdamas jaunesnę žmoną. O štai I. Zasimauskaitė pripažįsta, jog pasitaiko atvejų, kai vyrą pavadina „seniu“.
„Kartais aš visai pamirštu, kiek mums metų: jam – 35-eri, o man – 24-eri. Bet kartais, kai man nepatinka jo ramybė, pasakau: oi, tu, seni“, – juokėsi „Eurovizijos“ atrankos dalyvė.
Atlikėja prisiminė, kad pirmą kartą jiedu susitiko dar tuomet, kai M. Kiltinavičius buvo grupės „NEO“ narys. Tuomet ji dar nežinojusi, kad vyras dirbo krepšinio rinktinės treneriu ir tuo pačiu dainavo vaikinų grupėje. Vis dėlto abu sako iškart kritę vienas kitam į akį.
Plačiau – laidos „Editos šou“ vaizdo įraše.
