Antinksčių nuovargis, A. Unikausko teigimu, gali sukelti daugybę sveikatos problemų, apie kurias reikėtų žinoti.

1. Nutukimas. Kortizolis, kartais dar vadinamas streso hormonu, aktyvina riebalų kaupimąsi pilve ir ant pilvo. Patiriant stresą šio hormono daugėja, o tai reiškia didėjantį, nukarusį pilvą.

Iš tiesų, tai ne tik pilvas, bet ir širdis. Širdis, plaučiai ir pilvo organai yra gyvybiškai svarbūs, riebalų kaupimas juose – gynyba ir išlikimo mechanizmas. Antinksčiai reaguoja ne tik į tai, kas vyksta dabar, bet ir prisimena, kas įvyko anksčiau. Netinkama mityba, artimojo netektis, patyčios ir t. t. visą laiką darė įtaką antinksčiams, siurbė jų energiją.

Nukaręs pilvas rodo, kad žmogaus antinksčiai nesusitvarko su stresu. Su mažiumi, lėtinis stresas vis labiau didina visceralinių riebalų kiekį. Kol esate jaunas, kortizolio lygis žemas. Kai jums per 50 metų (ypač esant menopauzei), kortizolio lygis aukštas, antinksčiai būna išsekę.

2. Poveikis smegenims, jų kognityvinėms funkcijoms. Kognityvinės funkcijos – žmogaus gebėjimas gauti, perdirbti, išlaikyti ir atgaminti informaciją. Dėl antinksčių nuovargio tampa sunku susikaupti, blogėja atmintis, darosi sunku susidoroti su stresu, atsiranda vadinamieji minčių šuoliai, o iš kantrybės gali išvesti bet kokia smulkmena.

3. Sutrikęs miegas. Kas 90 min. mūsų kūnas „pereina“ 4 miego ciklus (cirkadinis ritmas) – nuo paviršinio miego iki gilaus. Gilaus miego metu ir yra deginami  apie 98 proc. riebalų. Dieną jie beveik nedeginami. Veikiami streso pabundate, pavyzdžiui, antrą valandą nakties ir nebegalite užmigti, nes mintys „šuoliuoja“. Miego kokybė prarandama.

Tai kaip miegas vienoje lovoje su tigru. Tokiu būdu negalime deginti riebalų ir atsistatyti (atsinaujinti). Kortizolio svyravimai taip pat veikiami cirkadinio ritmo, todėl vienkartinis kortizolio lygio nustatymas seilėse rezultato neduoda. Reikia jį nustatinėti kas keturias valandas.

Perspėjimas – jeigu nemiegate naktį, nepradėkite tuo metu daryti fizinių pratimų. Tai gali pakenkti širdžiai. Geriausias pratimas tuo metu – ramus ėjimas.

Nieko stebėtino, kad po tokios nakties reikia kavos. Pasąmonė diktuoja išgyvenimo elgesį. Bet tai yra klaida – dar labiau sekinama nervų sistema.

4. Angliavandenių ir druskos abstinencija. Dėl antinksčių nuovargio jūs norite daugiau šlamštmaisčio ir sūrių. Taip yra todėl, kad streso metu dėl didelio kortizolio kiekio prarandamas natris. Tai sutrikdo kalio-natrio siurblio veiklą – trūksta energijos. Tuo pat metu būna raumenų įtampa. Jeigu tai jūros druska – nėra labai blogai. Blogai – perdirbta druska.

5. Prarandami raumenys. Pirmiausiai – keturgalvis šlaunies raumuo. „Ištraukdamas“ baltymus kortizolis jį „suvalgo“. Tampa sunku lipti laiptais aukštyn. Be to, tai turi poveikį kelių sąnariams – juos skauda, jie silpni. Atsiranda neramių kojų sindromas.

6. Prarandama uždegimo slopinamojo poveikio antinksčių apsauga. Todėl organizme aktyvesni įvairūs uždegimai. Rezultatas – lėtinis skausmas, fibromialgija, artritas, bursitas, tendinitas.

7. Prarandamas kalis. Todėl padidėja kraujospūdis, padidėja pulsas, sutrinka širdies ritmas, atsiranda raumenų įtampa.

8. Pradeda trūkti kolageno („kūno klijų“). Oda nukarusi – rankos, pilvas, šlaunys, aplink kelius, pagurklis.

9. Skysčių susilaikymas organizme. Brinksta veidas, paakiai, didėja kraujospūdis, vargina sinusitai.

10. Nepasisavinamas kalcis. Vietoje to jis yra kaupiamas minkštuose audiniuose – raumenyse, sausgyslėse, raiščiuose, arterijose, akių lęšiukuose.

11. Išsenka B grupės vitaminų atsargos.

12. Aknė.

13. Didėja rezistencija insulinui, nes antinksčiai baltymus paverčia cukrumi.

14. Moterims augantys ūsai.

15. Padidėjęs prakaitavimas.

16. Pavalgius jaučiamas silpnumas, nuovargis.

Gydytojas įspėja, kad kiekvieno iš šių simptomų gydymas atskirai, jokių rezultatų neduoda: „Mes gydome simptomus, o ne ligą.  Beje, kraujo tyrimas antinksčių išsekimą parodo tik vėlyvoje stadijoje – kai antinksčiai neveikia 90 proc. Todėl apie antinksčių išsekimą geriau spręsti iš minėtų simptomų. Tai nebus visavertis diagnozavimas, tačiau problemai įvardyti pakanka. Kai pakinta tyrimai, tai jau vadinama Adisono liga”.

A. Unikauskas siūlo nepulti į neviltį ir pateikia „antinksčių gelbėjimo planą“.

Padėti gali:

* akupresūra (poveikio žmogaus organizmui spaudant aktyvius kūno taškus technika, tradicinė kinų medicinos metodika);

* produktai, kuriuose yra vitamino B1 (maistinės mielės), kalio (šviežios daržovės, pienas, organinė mėsa), magnio (žalios lapinės daržovės, riešutai, žuvis, pupelės, avokadai, pieno produktai), racione daugiau baltymų ir sveikųjų riebalų (kokosas, alyvuogės);

* protarpinis badavimas, padedantis sumažinti gliukozės svyravimus;

* kokybiškas miegas.

Laktozės netoleravimas – opi šių dienų problema. Nemažai žmonių Lietuvoje (daugiau nei trečdalis) netoleruoja laktozės, dalis to net nežino. Laktozės netoleravimą sukelia fermento laktazės trūkumas plonajame žarnyne, sako gydytojas A. Unikauskas.

„Įvairiuose produktuose laktozės kiekis skiriasi. Daug laktozės yra šviežiame piene, pieno milteliuose, leduose, lydytame sūryje“, – aiškina medikas.

Reikia žinoti, kad alergija pienui ir laktozės netoleravimas yra du skirtingi procesai. Alergiją pienui sukelia piene esantis baltymas kazeinas. Jei žmogus vartoja pieno produktus, neturinčius laktozės, ir jam vis tiek pasireiškia simptomai (vėmimas, dilgėlinė, dusulys), reiškia, kad tai alergija pienui.

Kaip aiškina A. Unikauskas, nemažai žmonių, netoleruojančių laktozės, gali vartoti nedidelius pieno ar jo produktų kiekius nejausdami jokių neigiamų simptomų. „Apie 12 g laktozės (tai atitiktų maždaug 1 stiklinėje pieno esantį laktozės kiekį) dažniausiai nesukelia jokių simptomų. Visgi sumažinus suvartojamų pieno produktų kiekį, kyla pavojus gauti nepakankamą vitamino D, kalcio ir vitamino B2 kiekį. Todėl nusprendus koreguoti mitybą, reikia pasikonsultuoti su gydytoju“, – įspėja medikas.

Ne visi produktai sukelia vienodo stiprumo netoleravimo reakcijas. Pavyzdžiui, kietieji sūriai, tokie kaip šveicariškas čederis, turi nedidelį laktozės kiekį ir dažniausiai nesukelia jokių simptomų. Silpnesnius simptomus sukelia fermentuoti pieno produktai, pavyzdžiui, jogurtai, nes jų gamybos procese naudojamos bakterijos suskaido didesnį laktozės kiekį.

A. Unikauskas tikina, kad svarbu nepamiršti, jog laktozės yra ne tik pieno produktuose, bet ir jų gaminiuose: sriubose, salotų padažuose, kepimo mišiniuose, duonoje, sausainiuose, bulvių traškučiuose ir t. t. Todėl, renkantis produktus, reikia labai atidžiai perskaityti etiketes.

Jei turite problemų su skrandžiu – maisto alergijų, opų, dirgliosios žarnos sindromą, refliuksą, gali būti, kad tai sukelia visai ne maisto produktai, o jūsų įtemptas gyvenimo būdas ir patiriamas stresas.

„Streso metu krauju yra aprūpinami raumenys ir širdis (įsijungia „bėgti arba kovoti“ režimas), tačiau žarnyne gyvybinė veikla sustoja – tada nebepasisavinamos maistinės medžiagos, blogėja žarnyno aprūpinimas deguonimi ir net 20 tūkst. kartų mažėja fermentų kiekis“, – streso poveikį žmogaus virškinimo traktui paaiškina gydytojas.

Ar esate susimąstę, kodėl matant šokiruojančius vaizdus, esant aukščio baimei ar pirmojo pasimatymo nerimui nemalonūs pojūčiai jaučiasi pilve?

A. Unikauskas atskleidžia, kad daug kam pažįstami „drugeliai pilve“ iš tikrųjų yra klajoklio nervo, nutįsusio iš smegenų į žarnyną, sukeliamas jausmas. „Sutrikdyta žarnyno veikla klajokliu nervu pradeda neigiamai veikti smegenis“, – tikina A. Unikauskas.

Gydytojas priduria, kad gausybė tyrimų rezultatų patvirtina, jog fermentuoto maisto ir daržovių valgymas pagerina žarnyno bakterijų balansą ir taip pat pagerėja smegenų darbas, net jei iki tol jautėtės visiškai gerai.

Kaip teigia jis, atsisakius cukraus ne tik gerėja sveikata, bet ir rečiau apsilankoma pas gydytojus, mažiau nuskriaudžiama piniginė.

Visi žino, kad per didelis cukraus vartojimas gali neigiamai paveikti sveikatą – skatina svorio priaugimą, staigius nuotaikos svyravimus, lėtines ligas. Tačiau dauguma nekreipia dėmesio ir vis tiek vartoja didelius cukraus kiekius kasdien. Atsisakius cukraus bent vasarą, nauda bus nepamatuojamai didelė, sako gydytojas A. Unikauskas.

Pagerės burnos kvapas. Cukrus sukelia ne tik ėduonį, bet ir blogą burnos kvapą, nes jis – bakterijų maistas. Nuolat turėdamos maisto bakterijos dauginasi greičiau, o tai ir lemia blogą burnos kvapą.

Pagerės smegenų veikla. Cukrus trikdo gebėjimą mokytis. Ruošiantis egzaminui cukraus turinčio maisto geriau nevartoti.

Mažesnė tikimybė susirgti Alzheimeriu. Smegenyse yra medžiagos, vadinamos BDNF (brain-derived neurotropic factor). Ji padeda vystytis jungtims tarp neuronų, taip sukurti ir saugoti prisiminimus. Atminties sumažėjimas siejamas su per dideliu cukraus vartojimu.

Oda atrodys jauniau. Amerikos mokslininkai sako, kad, sumažinus cukraus vartojimą, gali išnykti aknė. Būtent cukraus sukelti uždegiminiai procesai lemia aknę.

Širdis pasakys „ačiū“. Žmonės, vartojantys per daug cukraus, turi didesnę riziką patirti širdies priepuolį. Saldūs gėrimai skatina vainikinių širdies arterijų ligas. Mažindami cukraus kiekį, mažiname ir insulino lygį, pulso dažnį, kraujo spaudimą. Tai reiškia, kad širdis mažiau apkraunama darbu.

Mažesnis blogojo cholesterolio kiekis. Didelis cukraus kiekis padidina blogojo cholesterolio kiekį organizme, todėl prastėja širdies būklė, kas sukelia gyvybei pavojingas situacijas.

Geresnė nuotaika. Prastesnė nuotaika iš karto po cukraus vartojimo sumažinimo – normalu. Tačiau kai priprantama prie pokyčio, savijauta pagerėja. Tyrimai rodo, kad žmonės, vartojantys labai nedaug arba visai nevartojantys cukraus, rečiau arba niekada neišgirsta depresijos diagnozę.

Geresnis miegas. Didelio cukrus kiekio nulemtas insulinas sąveikauja su energija. Staiga sumažinus cukraus vartojimą normalu jaustis mieguistai. Tačiau kai organizmas prie to prisitaikys, aktyvumas neapleis visą dieną. Taip, atėjus miego metui, natūraliai norėsis miegoti, dienos ir nakties ritmas bus subalansuotas.

Mažesnė tikimybė susirgti diabetu. Valgant daug gliukozės išsivysto didelis atsparumas insulinui. Tai reiškia, kad cukrus negali patekti į ląsteles ir daug jo bus kraujyje.

Mažesnė tikimybė susirgti vėžiu. Kasos vėžys dažnai siejamas su dideliu cukraus kiekiu. Nors mokslinės studijos šiuo klausimu nėra vieningos, geriau nerizikuoti.

Aštresnis regėjimas. Cukrus turi įtakos akių būklei. Insulino ir gliukozės lygių pokyčiai jūsų organizme lemia kraujagyslių pažeidimus ir blogesnę akių tinklainės kraujotaką. Tai lemia sumažėjusį regėjimo aštrumą, gali išsivystyti trumparegystė arba katarakta.

Greitas svorio kritimas. Valgant daug cukraus, kasa yra priversta gaminti daugiau insulino, todėl kiti hormonai, atsakingi už metabolizmą, virškinimą ir svorį, nebeveikia taip, kaip turėtų. Tuomet organizmas siunčia klaidingą signalą, kad laikas užkąsti. Nereikia leisti, kad cukrus apkvailintų.

Retesni apsilankymai pas gydytoją. Cukrus labai veikia imuninę sistemą. Nuo bakterijų ir virusų mus saugo baltieji kraujo kūneliai. Jų efektyvumas stipriai sumažėja, kai suvartojamas per didelis cukraus kiekis. Cukrus kenkia ir dantų būklei, todėl lankytis tenka ne tik pas šeimos gydytoją, bet ir odontologą.

Sutaupyti pinigai. Nustojus valgyti cukrų, galima sutaupyti pinigų, leidžiamų vizitams pas gydytojus, odontologus, taip pat brangiems vaistams, užkandžiams ir gėrimams.

„Daugelis, išgirdę žodį uždegimas, pirmiausia galvoja apie infekciją. Bet ar tikrai uždegimas yra tik infekcija? Atsakymas – ne. Yra tik dvi įgytų ligų rūšys – infekcinės ir lėtinės ligos, kurios yra ne kas kita, kaip neinfekcinių uždegimų kūne pasekmė. Šie lėtiniai neinfekciniai uždegimai ir yra daugumos mūsų sveikatos problemų priežastis“, – sako A. Unikauskas.

Profesoriaus teigimu, pagrindinės uždegimo priežastys yra penkios.

Alergija maistui. Alergija maistui yra stipri atsakomoji imuninės sistemos reakcija į organizmui netinkančią medžiagą. Ji ne visada kenksminga, bet imuninis atsakas į ją gali sukelti simptomus ir ligą.

„Suvalgėte, pavyzdžiui, papriką, ir jums ima sukti pilvą, skaudėti. Tai jau nėra gerai. Jei pavartoję tam tikrų produktų jaučiate nemalonius simptomus, stebėkite save. Jei reikia, užsirašykite, ką valgote. Sprendimas paprastas – tiesiog išbraukite tuos produktus iš savo mitybos“, – sako A. Unikauskas.

Hormonai. Daugelis hormonų, kontroliuojančių uždegimą, išsiskiria antinksčiuose. Juose gaminasi kortizolis, pasižymintis uždegimo slopinamuoju poveikiu.

„Organizmui reikia kortizolio, bet ne per daug ir ne per mažai. Jeigu jo per daug – organizme bus daug uždegimų, jei per mažai – uždegimai bus per daug stiprūs. Taigi, viena iš hormoninės kilmės uždegimų priežasčių yra per daug kortizolio“, – aiškina medikas.

Tulžies stoka. Paprastai tulžies trūksta dėl to, kad ji sunkiai nuteka arba kepenys nepajėgia jos gaminti. Tais atvejais galite jausti įvairius nemalonius pojūčius dešinėje pusėje – dešinio rankos piršto, peties ar čiurnos skausmus.

„Tai gali reikšti, kad turite problemų dėl tulžies pūslės ir kepenų“, – pastebi A. Unikauskas.

Senos traumos. Jei turite įsisenėjusių traumų, kamuoja nugaros, sąnarių, riešo, alkūnės, peties skausmai, o gal po seniai atliktos operacijos jaučiatės nelankstus, sustingęs, reikia masažuoti priešingą sąnarį. Pavyzdžiui, jei skauda dešinį kelį, išmasažuokite priešingą. Taip pat su klubais, riešais, pečiais ir pan.

Kalcio kaupimasis minkštuosiuose audiniuose. Daugelis žmonių, prisiklausę reklamų ar draugų ir kaimynų patarimų, geria kalcio tabletes neva kaulams stiprinti, o jaučiasi dar blogiau. Taip atsitinka, nes kalcis kaupiasi minkštuose audiniuose.

„Vitaminai K2 ir D3 padeda sumažinti kalcio kaupimąsi minkštuosiuose audiniuose. K2 šaltiniai – sūris, kiaušiniai, sviestas, vištiena, jautiena, D3 – saulė“, – sako A. Unikauskas.

Jo teigimu, greitieji angliavandeniai ir blogieji riebalai – tie komponentai, kurie dažniausiai sukelia uždegimą. O magnis, beta karotenas, vitaminai A, B6, C, D, E, skaidulos, omega 3 riebalų rūgštys, flavanoidai ir antioksidantai pasižymi itin dideliu uždegimo slopinamuoju poveikiu.

Tad, pataria profesorius, padės šie produktai:

prieskoniai: ciberžolė, kajeno pipirai, cinamonas, imbieras;

daržovės: česnakas, brokolis, tamsiai žalios spalvos lapinės daržovės, batatai;

sėklos: kanapių sėklos, linų sėmenys;

riebalai: riebi (idealiausia laukinė) žuvis, alyvuogių aliejus, avokadas;

vaisiai: Obuolių žievė (polifenoliai, flavonoidai), vynuogės, mėlynės, vyšnios;

žalioji arbata;

migdolai ir graikiniai riešutai.