-
Seimas dėl nepasitikėjimo atleido parlamento kanclerį M. Gelbūdą 1
Už tai per slaptą balsavimą buvo 95 Seimo nariai, 13 buvo prieš. Atstatydinti kancleriui reikėjo bent pusės Seimo narių balsų, t. y. 71 iš 141.
Nepasitikėjimo procedūrą kancleriui inicijavo 74 parlamentarai, priekaištaudami dėl nesutvarkytų Seimo prieigų, valstybės tarnybos reformos įgyvendinimo eigos, negebėjimo užtikrinti nepertraukiamos Seimo kavinės, medicinos punkto veiklos ir kitų stringančių darbų, prasto mikroklimato.
M. Gelbūda per Seimo posėdį ketvirtadienį atsakydamas į jam pareikštus priekaištus teigė, kad jie nepagrįsti duomenimis ir faktais, smulkmeniški, o dauguma nesusiję su kanclerio atsakomybe ir kertine Seimo veikla.
Po M. Gelbūdos pasisakymo keli parlamentarai teigė nepasirašę teikimo dėl nepasitikėjimo, bet po jo pasisakymo balsuosiantys už atleidimą, kaltino arogancija.
„Kai jūsų kandidatūra buvo pristatoma Seimui ir mes kalbėjome su jumis frakcijoje, jau pirmo pokalbio metu supratau, kad jūs neadekvačiai suvokiate savo būsimas funkcijas, nes jūs nesate Vokietijos kancleris, jūs esate Lietuvos respublikos Seimo kancleris“, – sakė konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorius, tarptautinio verslo ir vadybos ekspertas M. Gelbūda Seimo kancleriu paskirtas 2021 metų balandį.
Seimo kanclerio kadencija – penkeri metai.
-
L. Kasčiūnas įvardija prioritetus: Vokietijos brigados priėmimas, šaukimo reforma, dronai 14
L. Kasčiūnas, jei būtų paskirtas ministru, taip pat žada paspartinti darbus, kurių pasigedo iš dabartinio ministerijos vadovo Arvydo Anušausko – per mėnesį sukurti karinių komendantūrų sistemą, aktyviau imtis dronų integravimo į gynybos sistemą.
„Prioritetas, aišku, yra Vokietijos brigada – tai jau negrįžtamas procesas bet turime būti pasirengę padaryti visus namų darbus, kas nuo mūsų priklauso, kad 2027 metais brigada čia jau būtų išvysčiusi pilną operacinį pajėgumą. Taip pat akcentavau, kad vienas iš prioritetų – šaukimo reforma Seime, reikia sutelkti paramą ir tą darysiu“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda trečiadienį žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
Kalbėdamas apie kitus prioritetus, jis pažymėjo, kad divizijos kūrimas priklausys nuo turimų lėšų, tad reikia priimti sprendimus dėl papildomų lėšų gynybai, kad „visi kartu, ir opozicija, ir pozicija, rastų kompromisinį variantą dėl gynybos tvaraus finansavimo“.
Seimo komiteto vadovas įsipareigojo per mėnesį sukurti karinių komendantūrų tinklą, kurio vystymui iki šiol sako pasigedęs Krašto apsaugos ministerijos dėmesio.
„Darbų tęstinumas labai svarbus dalykas, bet komendantūrų sukūrimo mes prašėm, maldavom dvejus metus. To nebuvo padaryta – aš jums pažadu, jei būsiu paskirtas ministru, per mėnesį šitai padarysiu“, – į nueinančio ministro A. Anušausko pasisakymą, kad naujas ministras spės tik užbaigti pradėtus darbus, reagavo L. Kasčiūnas.
Jis taip pat pažymėjo, kad būtina sparčiau dirbti dronų programos kūrimo, pilietinio pasipriešinimo, visuotinės gynybos principo diegimo klausimais.
„Dronų integracija į ginkluotąsias pajėgas, dronų programos atidarymas gynybai su parama Ukrainai, pilietinio pasipriešinimo paketas, visuotinė gynyba, tai net nedaug kainuojantis dalykai, tiesiog reikia imtis lyderystės ir daryti darbus“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Klausiamas, kokių žingsnių imsis, kad užtikrintų gynybos pirkimų skaidrumą, kai nueinantis ministras metė šešėlį dėl galimos erdvės korupcijai, L. Kasčiūnas teigė, kad visų pirma reikėtų atlikti analizę ir identifikuoti silpnąsias sistemos vietas.
„Tą galima padaryt audito būdu, galima pagalvoti ir apie NATO pasitelkimą – NATO turi tam tikrų programų, kurios leidžia įvertinti valstybių išvystytas sistemas, kaip jos perka įsigijimus. Pirmiausiai turi būti padaryta analizė, įvertintos silpnosios ir stipriosios pusės, vertinant ir STT indėlį, būtų galima sulaukti jų patarimų, ką galima padaryti geriau“, – teigė L. Kasčiūnas.
Klausiamas, kaip tikisi organizuoti bendrą darbą, kai jo kandidatūrai dėl vertybinių požiūrių skirtumų nepritaria koalicijos partnerė Laisvės partija, L. Kasčiūnas sakė visgi besitikintis sutarimo, o su „laisviečių“ lydere, ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite teigė daug nuveikęs dėl gynybos pramonės plėtros.
Laisvės partijos vadovė A. Armonaitė antradienį pareiškė, kad dėl skirtingų vertybinių pozicijų žmogaus teisių klausimais L. Kasčiūno kandidatūra į krašto apsaugos ministrus Laisvės partijos palaikymo neturi.
P. Paleckio/BNS nuotr.
„Puikiai įsivaizduoju tą darbą, kas įdomiausia, mes su Aušrine esam padarę daug darbų, daug pataisų. Žino mano nuostatas, gali patikt, gali nepatikt, man žmogiškai truputį keista. Kaip pavyzdį duodu Seimo pirmininkę, mes irgi su ja nesutariam vertybiniais kausimais, bet ji atskiria, kur Kasčiūnas vertybiniais kausimais, o kur Kasčiūnas nacionalinėj saugumo srity. Gynybą organizuojame visiems piliečiams, nepaisant jų visų pažiūrų“, – sakė NSGK vadovas.
Jis teigė besitikintis ir Laisvės partijos paramos šaukimo reformai, nors „laisviečiai“ skeptiškai vertina visuotinio šaukimo idėją.
Gynybą organizuojame visiems piliečiams, nepaisant jų visų pažiūrų.
„Šaukimo reforma – visų mūsų reikalas, aš manau, kad Laisvės partija, nepaisant to, kokių žodžių esu išgirdęs, yra valstybiškai nusiteikusi politinė jėga, jai svarbus Lietuvos saugumas“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Esu kalbėjęsis ir su Švietimo ir mokslo komiteto pirmininku (Laisvės partijos atstovu Artūru Žukausku – BNS), kur dabar yra šaukimo reforma, jis nori pasiūlyti tam tikrą opciją, kad iš karto po mokyklos būtų šaukiami vaikinai, yra nusiteikimas dirbti, idėjos yra įdomios, inovatyvios ir aš jas labai pozityviai vertinu“,– pridūrė kandidatas į KAM vadovus.
Premjerės Ingridos Šimonytės į krašto apsaugos ministrus pakeisti A. Anušausko pateiktas L. Kasčiūnas trečiadienį susitiko su prezidentu G. Nausėda.
Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys po susitikimo teigė, kad šalies vadovas tikisi šią savaitę paskirti naują krašto apsaugos ministrą, ir trečiadienį po susitikimo su L. Kasčiūnu kreipėsi į specialiąsias tarnybas dėl kandidatūros vertinimo.
Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį paprašė dabartinio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko trauktis iš pareigų, nes, jos teigimu, šiame etape reikia greitesnių sprendimų ir didesnio įsitraukimo sprendžiant įvairius su krašto apsauga susijusius klausimus.
Ministrus skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.
-
Ministras: matematikos patikrinimo rezultatai rodo, kad daugiau mokinių išlaikys egzaminą
„Turėtume žiūrėti, kaip anksčiau atrodydavo brandos egzaminai, ir kiek reikėdavo surinkti taškų, kad išlaikytų, ir kokią dalį taškų paprastai per brandos egzaminus rinkdavo abiturientai. Matome, kad išlaikyti egzaminui reikėdavo 16 proc. taškų, kokia dalis rinkdavo bent 40 proc. taškų – dabar ta dalis didesnė“, – BNS antradienį Seime sakė G. Jakštas.
„Nors atrodytų, kad vidutinis taškų kiekis nedidelis, mažiau ne pusė renkama, bet visada taip būdavo, ir pažiūrėjus, kiek abiturientų surinkdavo bent 40 proc. taškų, tarpiniame matome, kad didesnis skaičius vienuoliktokų per tarpinį matematikos A lygio patikrinimą rinko 40 proc. taškų“, – pažymėjo ministras.
Pasak jo, tai reiškia, kad jei vienuoliktokai išlaikys panašų lygį ir „tokiu pat tempu rinks taškus ir kituose tarpiniuose“, kitąmet bus daugiau išlaikiusių matematikos egzaminą, nei iki šiol.
„Kadangi buvo kalbama, kad sudėtingas egzaminas, o didesnė dalis potencialiai žygiuoja tokiu ritmu, kad egzaminus išlaikytų, galime daryti prielaidą, kad vienuoliktoj klasėj tarpiniams patikrinimams atsakingai ruošėsi ir rezultatai buvo geresni“, – sakė G. Jakštas.
Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) antradienį paskelbė pirmuosius tarpinių vienuoliktokų patikrinimų rezultatus, bendras matematikos A lygio patikrinimo vidurkis neperkopia pusės maksimaliai galimų surinkti balų.
NŠA duomenimis, matematikos (išplėstinio kurso) patikrinime dalyvavo 13 332 vienuoliktokai, o bendras surinktų taškų vidurkis siekia 8,5 iš 20 galimų. Vis dėlto pažymima, kad kandidatai rinko vidutiniškai didesnę taškų dalį lyginant su pernai metais rinkta taškų dalimi per matematikos valstybinį brandos egzaminą.
„Tai, kad daugiau nei trečdalis dalyvavusiųjų pirmajame matematikos išplėstinio kurso tarpiniame patikrinime surinko pusę ir daugiau galimų taškų, rodo, kad vienuoliktokai buvo pakankamai gerai pasiruošę ir atėję į antrąjį patikrinimą ir brandos egzaminą rezultatą dar pagerins“, – pranešime sako NŠA laikinasis direktorius Aidas Aldakauskas.
750 šį patikrinimą laikiusių mokinių surinko 17 ir daugiau taškų, o maksimalų taškų skaičių surinko 120 moksleivių.
Antrąjį matematikos tarpinį patikrinimą ir brandos egzaminą kandidatai laikys kitais mokslo metais. Todėl, kaip nurodo NŠA, jie turės dvi galimybes savo rezultatus pagerinti.
Taip pat skelbiami pirmosios užsienio (prancūzų) kalbos, filosofijos, ekonomikos ir verslumo preliminarūs rezultatai. NŠA teigimu, diskusijų sukėlusių fizikos ir matematikos B lygio patikrinimų rezultatai bus skelbiami vėliau, kadangi dėl jų užduočių šiuo metu dar aiškinasi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sudarytos komisijos.
Jei mokinio netenkina tarpinių patikrinimų metu gautas rezultatas, juos jis dar galės perlaikyti IV gimnazijos klasėje.
NŠA atkreipia dėmesį, kad skelbiami rezultatai yra preliminarūs, juos dar turi patvirtinti komisijos. Rezultatai po komisijų patvirtinimo gali keistis tik mokinių naudai.
Nuo 2024–2025 mokslo metų valstybinio brandos egzamino įvertinimą (iki 100 balų) sudarys tarpinio patikrinimo (iki 40 balų) ir brandos egzamino (iki 60 balų) įvertinimai. Per tarpinį patikrinimą surinkęs ne mažiau kaip 35 taškus, į egzaminą atėjęs abiturientas jau bus tikras, kad jį išlaikė.