Tai ji sakė po susitikimo su organizacijos generaliniu sekretoriumi Angeliu Gurria (Anchelu Gurija).
„Priėmėme visus reikalingus įstatymus ir jau tarp kovo ir gegužės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija priims sprendimus dėl mūsų narystės (...) Pati (balandį – BNS) lankysiuos Paryžiuje ir pristatysiu šios organizacijos valdybai Lietuvos pasirengimą tapti nare. Tikimės, kad gegužės mėnesį bus priimtas galutinis sprendimas ir dar šiemet Lietuva bus pakviesta į šią organizaciją“, – po susitikimo sakė D. Grybauskaitė. Jos pasisakymo garso įrašą išplatino Prezidentūra.
Pasak prezidentės, Lietuva įgyvendino beveik visas pagrindines EBPO rekomendacijas, kurios užtikrins didesnį valstybės tarnybos ir verslo skaidrumą, efektyvų valstybinių įmonių valdymą, investicijų apsaugą, inovacijų plėtrą.
Siekdama narystės šioje organizacijoje, Lietuva ratifikavo EBPO kovos su kyšininkavimu konvenciją. Taip pat priimtas strateginių įmonių įstatymas ir konstitucinio įstatymo pataisa dėl žemės pardavimo, numatanti teisė EBPO valstybių piliečiams įsigyti žemę.
D. Grybauskaitės teigimu, narystė EBPO leis pritraukti užsienio investicijų ir padės geriau ginti Lietuvos interesus tarptautinėje erdvėje.
Pasaulio įtakingųjų klubu neformaliai vadinamai EBPO dabar priklauso 35 aukštą ekonominio išsivystymo lygį pasiekusios valstybės. Lietuva pradėti stojimo į EBPO procesą pakviesta 2015 metų birželį.
Susitiko su CERN vadove
Pasaulio ekonomikos forume dalyvaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) generaline direktore Fabiola Gianotti.
Dr. F. Gianotti yra viena iš 7 moterų lyderių, atstovaujančių politiniam, ekonominiam, moksliniam ir akademiniam elitui, kurioms šiemet buvo patikėta suformuoti Pasaulio ekonomikos forumo pagrindinę temą, diskusijų temas ir parinkti pagrindinius pranešėjus.
Ženevoje įsikūrusi organizacija yra didžiausia ir pažangiausia fizikos mokslų laboratorija pasaulyje, garsėjanti išskirtiniais atradimais. Šioje institucijoje buvo sukurtas globalus interneto tinklas „World Wide Web“, atrasta Higso bozono dalelė ir dar daugybė žmonijos pažangą nulėmusių inovacijų.
Prezidentė su F. Gianotti aptarė Lietuvos mokslo bendradarbiavimą su CERN. Lietuva šių metų sausį pirmoji iš Baltijos šalių tapo asocijuotąja CERN nare.
D. Grybauskaitės teigimu, tai labai aukštas Lietuvos mokslo įvertinimas, atveriantis naujų galimybių mūsų mokslininkams dalyvauti CERN mokslinių tyrimų programose, CERN Tarybos ir komitetų veikloje. Lietuvos verslo ir pramonės įmonės taip pat galės teikti paraiškas CERN viešųjų pirkimų konkursuose.
Narystė CERN taip pat prisidės prie inovatyvios šalies ekonomikos raidos. Lietuva patvirtino 5 metų inovacijų skatinimo planą, o Vilniuje Prezidentės iniciatyva steigiamas CERN verslo inkubatorius, kurio uždavinys - skatinti aukštųjų ir biomedicinos technologijų plėtrą. Tai dešimtas toks CERN inkubatorius Europoje.
Narystė CERN yra tiesiogiai susijusi su naryste pasaulio įtakingųjų klubu vadinamoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO). Šiemet Lietuva tikisi sėkmingai užbaigti stojimo procedūras ir tapti šios prestižinės organizacijos nare.
EBPO narėmis gali būti tik ekonomiškai stiprios ir išsivysčiusios valstybės. O narystė CERN demonstruoja itin aukštą šalies inovacijų ir technologinės pažangos lygį.
Lietuva su CERN bendradarbiauti pradėjo prieš 15 metų. Paraišką tapti asocijuotąja CERN nare Lietuva pateikė 2016 metais. Šiuo metu CERN narėmis yra 23 pasaulio valstybės.
„PayPal“ svarsto investuoti Lietuvoje
Elektroninių mokėjimų sistemos įmonė „PayPal“ domisi investavimo galimybėmis Lietuvoje, sako prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas, ketvirtadienį Davose susitikęs su kompanijos atstovu.
Nerijus Aleksiejūnas sakė „PayPal“ viceprezidentui Richardui Nashui (Ričardui Nešui) pristatęs Lietuvos pastangas tapti finansinių technologijų regioniniu centru.
„PayPal“ viceprezidentas domėjosi investavimo ir bendradarbiavimos galimybėmis, verslo klimatu. Tai buvo puiki proga pristatyti, kad Lietuva tampa regioniniu „fintech“ centru“, – BNS telefonu iš Davoso sakė N. Aleksiejūnas.
Diplomatas sakė, kad Davose taip pat susitiko su olandų elektronikos kompanijos „Philips“ viceprezidentu Janu-Willemu Scheijgrondu.
N. Aleksiejūnas sakė negalintis detalizuoti šių bendrovių planų Lietuvoje.
Globalioms problemoms – globalūs sprendimai
Prezidentė Dalia Grybauskaitė Davose dalyvavo pagrindinėje šių metų Pasaulio ekonomikos diskusijoje - neformaliame pasaulio ekonomikos lyderių susitikime „Bendros ateities kūrimas susiskaldžiusiame pasaulyje“.
Uždaroje sesijoje Europos Sąjungos valstybių vadovai, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio'us Guterresas, Pasaulio ekonomikos forumo įkūrėjas Klausas Schwabas, didžiausi akademiniai protai ir verslo lyderiai diskutavo, kaip įveikti pasaulio susiskaldymą ir ryškėjančias antiglobalizacijos tendencijas.
Neformalioje aukšto lygio diskusijoje dalyvavusi Lietuvos vadovė pabrėžė, kad didėjanti pasaulio fragmentacija, tam tikrų valstybių noras užsidaryti ar apsaugoti savo rinkas muitais veda prie dar didesnės saviizoliacijos ir ekonominio nuosmukio. O dėl tokių sprendimų labiausiai nukenčia tų šalių žmonės.
Pasak prezidentės, šiandien pasaulis yra globalus. Visi esame susiję itin glaudžiais saitais. Sprendimai viename žemyne gali turėti didelį atoveiksmį visame pasaulyje. Tai gali nulemti ištisų regionų saugumą, ekonomiką ar socialinę aplinką. Todėl uždarumas ir izoliacija nepadės išspręsti globalių problemų, o dar labiau pagilins pleištą tarp atskirų šalių ar žemynų ir gali turėti labai neigiamų pasekmių mums visiems.
Lietuvos vadovės teigimu, pavyzdžių, kai nenoras ieškoti globalių sprendimų privedė prie krizių, yra daug. Tai ir Europos Sąjungą sukrėtęs masinis pabėgėlių antplūdis, išaugęs tarptautinis terorizmas, spartėjanti klimato kaita ir auganti nelygybė.
Pasak prezidentės, nėra jokios kitos išeities, kaip ieškoti sąlyčio taškų, stiprinti globalias pastangas siekiant tarptautinės taikos ir stabilumo, skatinant ekonominį išsivystymą, įgyvendinant tvarios pasaulio raidos tikslus, užtikrinant demokratiją ir pagarbą žmogaus teisėms.
D. Grybauskaitės teigimu, Jungtinių Tautų chartija labai aiškiai nubrėžė pamatinius tarptautinės tvarkos principus - taikus konfliktų sureguliavimas, lygybė ir pagarba kitų valstybių teritoriniam vientisumui. Šie principai privalomi visiems. Taikos ir stabilumo neįmanoma sukurti, jei tvyros nebaudžiamumo dvasia.
Prezidentė taip pat pabrėžė, kad esminė tvarios raidos sąlyga yra laisvė. Žmonės turi jaustis saugūs ir žinoti, kad jų pastangos bei darbas veda prie geresnio gyvenimo. To niekada nepasieks demokratijos ir žmogaus teisių priespauda pagrįsti režimai.
D. Grybauskaitė pasisakė apie D. Trumpą
JAV Prezidentui Donaldui Trumpui ketvirtadienį prisijungus prie „pasaulio elito“ Pasaulio ekonomikos forume (PEF), kai kurie politikai paragino JAV vadovą neizoliuoti savęs ir savo šalies, informuoja CNBC.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė interviu CNBC naujienų TV kanalui sakė, kad santykiai tarp Europos ir JAV yra geresni, nei galima būtų manyti pagal naujausią JAV Prezidento retoriką.
„Jei skaitote tik Trumpo pranešimus tviteryje, galite susidaryti vienokį vaizdą, bet jei pažvelgsite į jo administracijos veiklą ir konkrečius rezultatus, susidarysite kitokį vaizdą“, - sakė Lietuvos Prezidentė. D. Grybauskaitės nuomone, D. Trumpo žodžiai nebuvo paremti veiksmais.
„Mes matome prieštaringus signalus. Jei rimtai įvertintume vienerių prezidentavimo metų rezultatus, matytume, kad jo administracija yra labiau susisaisčiusi su Europa. Daugiau investuojama į mūsų gynybą, per metus surengti keturi vizitai į Europą, Europoje daugiau (JAV) gynybinių pajėgumų, tačiau, žinoma, retorika kartais yra labai prieštaringa“, - sakė D. Grybauskaitė.
Šveicarijos Davoso mieste kalbėdama D. Grybauskaitė teigė, kad, jei turėtų galimybę PEF pasikalbėti su D. Trumpu, paragintų jį toliau bendradarbiauti su užsienio partneriais.
Paklausta, ką norėtų pasakyti D. Trumpui, Lietuvos Prezidentė atsakė, kad įspėtų JAV vadovą neatitolti nuo Europos.
