Žiūrovų mobilieji telefonai, garsiai suskambantys koncertuose, spektakliuose, verčia nervintis artistus, aktorius. Meno žmonės, nutraukti netinkamiausiu metu, bando neparodyti pykčio.
Pasirodo, ne mažesnė blogybė, kai įvairiausios melodijos nutraukia rimtį bažnyčiose. Kantrybę prarado kunigai, kurių maldas "paįvairina" tikinčiųjų telefonų garsai. Dvasininkai nusprendė paauklėti savo auditoriją ne tik pamokslais, kad prieš įžengiant į bažnyčią reikia išjungti telefono garsą, bet ir plakatais.
O juose, nors skelbiama, kad į mišias atėję tikintieji, jei nemoka išjungti telefono garso ir iš viso tinkamai elgtis su ryšio aparatais, paliktų juos namie. Tiesiai šviesiai.
Tikriausiai esate ne kartą įsitikinę, kaip bažnyčiose dėl geros akustikos puikiai skamba garsas, ypač mobiliųjų telefonų melodijos.
Ne paslaptis, kad vyresnio amžiaus žmonės yra pasididinę garsą kone iki maksimalaus. Kol dar močiutės suranda telefonus savo rankinėse, kol susigaudo, kaip išjungti garsą (geresnis variantas sustabdyti melodiją, tiesiog atsiliepti), telefonas "žviegia" pusę minutės, o gal ir daugiau.
Nutilus telefonui vienoje bažnyčios vietoje, žiūrėk, jau jis prabyla kitoje.
Todėl kunigai nusprendė paprašyti, kad būtų išspausdinti plakatai ir iškabinėti šventovėse.
"Kokteilio" pozicija
Ne visi skaito skelbimus, todėl prieš mišias tarpduryje galėtų stovėti zakristijonas su vargonininku ir kategoriškai perspėti tikinčiuosius, kad išjungtų garsą.
Linksmieji tirščiai
Policijos ekipažas kelyje pamatė klaidžiojantį ožį. Įkėlė jį į mašiną, vežė šeimininko ieškoti.
Pakeliui pastebėjo mašinas stabdantį kunigą. Priėmė ir jį. Kunigas, automobilyje pamatęs gyvulį, susidomėjęs paklausė:
– O kur jį vežate?
– Vežame į kunigų seminariją, gal įstos, – pašmaikštavo policininkai.
– O jei neįstos, tai ir liks dirbti policijoje? – neliko skolingas ir dvasiškasis tėvelis.
