34 metų Christopheris Wardas buvo nuvežtas į ligoninę, kai jam įkando vienas iš dviejų augintinių – Gilos pabaisų.

C. Wardo draugė policijai sakė, kad išgirdo kažkokį triukšmą ir įėjusi į kambarį pamatė, kaip vienas driežų vardu Winstonas įsikibęs C. Wardui į ranką.

Moteris teigė, kad jos draugas po šio užpuolimo kelis kartus vėmė, galiausiai apalpo ir nustojo kvėpuoti.

C. Wardui gana greitai suteikta pagalba, jis nuvežtas į ligoninę, tačiau po intensyvios kovos už jo gyvybę medikai po keturių parų galiausiai konstatavo paciento smegenų mirtį.

Ar C. Wardas mirė nuo augintinio nuodų, ar dėl kokių kitų negalavimų, Džefersono apygardos koronerio pareigūnai atsisakė komentuoti. Šių nuodingų roplių įkandimai gali sukelti stiprų skausmą ir priversti apalpti, bet paprastai nėra mirtini.

Gilos pabaisos, įsikibusios į auką, paprastai intensyviai juda, gilindamos žaizdą.

Milžiniški moliūgai, mėsėdžiai augalai, stulbinančio dydžio voragyvių, šliaužiančių gyvačių ir plazdenančių šikšnosparnių instaliacijos bei tūkstančiai puošnių žibintų kaip tik šiuo metu, artėjant Helovinui, pasitinka lankytojus ne viename Amerikos zoologijos ar botanikos sode.

Pavyzdžiui, Niujorko botanikos sode šiuo metu galima pamatyti itin įspūdingą moliūgų ekspoziciją, kurioje yra egzotiškų veislių moliūgų – nuo mėlynų iki rožinių, taip pat įspūdingo dydžio, sveriančių daugiau nei 2 tūkst. svarų (virš 900 kg).

Moliūgų drožėjas Adamas Biertonas, skulptorius iš Ročesterio, savaitgaliais rengia moliūgų drožimo dirbtuves.

San Diego zoologijos sode lankytojai itin laukia renginių Helovino temomis. Milžiniškų voragyvių demonstravimas pritraukia daug vaikų, instaliacijos pagamintos labai tikroviškai ir mažiesiems leidžia daugiau pažinti gamtą.

Fort Veino zoologijos sode, Indianoje, kiekvieną spalio savaitgalį vyksta skirtingų temų „Laukinio zoologijos sodo Helovino“ renginiai.

Bronkso zoologijos sode Niujorke siūlomas renginys po saulėlydžio – „Moliūgų naktis“.

Žingsniuojant daugiau nei 5 tūkst. šviečiančių moliūgų taku, lankytojai gali daugiau sužinoti apie naktinį gyvūnų elgesį.

San Diego zoologijos sodo darbuotojų teigimu, žmonės geriausiai mokosi, kai linksminasi.

Esą po tokios Helovino šventės jie grįžta namo geriau pažinę gamtą.

Ši tradicija, kai daugiau nei prieš 50 metų pirmąkart iš atviros aikštelės netoli prekybos centro keli pilotai pakėlė į dangų oro balionus, ilgainiui tapo pagrindiniu didžiausio valstijos miesto ekonominiu varikliu.

Fiesta tapo vienu labiausiai fotografuojamų renginių pasaulyje. Oro balionų dizainuose galima išvysti nuo animacinių filmukų herojų iki „Žvaigždžių karų“ personažų.

Praėjusių metų renginyje dalyvavo beveik 830 tūkst. žmonių iš viso pasaulio.

Naktiniuose renginiuose paprastai dangų nušviečia fejerverkai, o oro balionai pripučiami ir apšviečiami nuo žemės.

Pirmąjį šventės vakarą prasidėjo vienas didžiausių aviacijos renginių – Gordono Bennetto varžybos.

Pilotai skrido aukštai ore vandenilio pripildytais balionais. Laimėjo toliausiai nuskridęs.

Maždaug 550 oro balionų pilotų užsiregistravo rungčiai, kai reikėjo laviruoti skirtinguose aukščiuose, vėjui pučiant priešingomis kryptimis.

Tik įgudę pilotai galėjo išlaikyti oro balioną virš pakilimo vietos.

Už tam tikrą mokestį lankytojai taip pat buvo skraidinami link Sandijos kalnų ar Naujosios Meksikos sostinės Santa Fė.

Pasak šventės organizatorių, ši fiesta tapo kultūros dalimi, jungtimi, vienijančia čia susirenkančius žmones.

Kiek daugiau nei trijų mėnesių amžiaus šių didžiųjų kačių jaunikliai – brolis ir sesuo – didelėmis, pilkomis, blizgančiomis akimis, pirmąkart paleisti į didįjį aptvarą nerodė didelio pasitikėjimo anapus tvoros vaikščiojančiais lankytojais.

Jaunikliai sėlino ratu ir šiepė savo mažas iltis.

Iki šiol jie buvo maitinami pienu ir tik neseniai išbandė mėsą.

Lankytojai stebėjosi, kad jaunikliai, primenantys mielus kačiukus, net ir tokie maži yra gana aršūs: patelė, dairydamasi savo brolio, staiga ėmė kandžioti aptvare buvusio prižiūrėtojo koją, tačiau ji dar pernelyg maža, kad ką nors sužalotų.

Jaunikliai kol kas neturi vardų. Zoologijos sodo administracija planuoja surengti konkursą, kurio metu tikimasi, kad visuomenė nuspręs, kaip juos pavadinti.

Leopardų rūšis priskiriama prie nykstančių ir įtraukta į Pasaulio raudonąją knygą.

Šitie keturi leopardai yra vienintelės šios rūšies didžiosios katės, gyvenančios Peru.

„Turime tikslą išsaugoti šią nykstančią rūšį, skatindami tinkamą, kontroliuojamą dauginimąsi, todėl priėmėme sprendimą suteikti šiai jaunai leopardų porai susilaukti palikuonių“, – sakė Limos zoologijos sodo vadovės padėjėja Giovanna Yepez.

Prieš dvejus metus Kunsten muziejus Olborge (Danija) rengė parodą apie darbo sąlygas ir užsakė sukurti du paveikslus žinomą danų menininką J. Haaningą, tiksliau atkurti ankstesnius jo kūrinius su banknotais, pritvirtintais prie drobių, atspindinčių vidutinį metinį atlyginimą Danijoje ir Austrijoje.

Kūrėjui buvo duotos 492 549 kronos (apie 70 tūkst. JAV dolerių), dalis banknotų turėjo atsirasti paveiksluose, dalis buvo menininko honoraras.

Kūrėjas užsakovui po kurio laiko pateikė dvi tuščias baltas drobes rėmuose.

„Paveikslus“ jis pavadino „Imk pinigus ir bėk“, banknotų ant jų nebuvo.

„Kūrinius“ muziejus pakabino ekspozicijoje. Paroda sukėlė ažiotažą.

O praeitą savaitę Kopenhagos apygardos teismas nusprendė, kad J. Haaningas turi grąžinti pinigus už sutarties su muziejumi pažeidimą.

Teismas nurodė, kad muziejaus ir J. Haaningo sutartyje buvo nurodyta, jog grynieji pinigai – menininkui duoti banknotai – bus prieinami laikino kūrinių demonstravimo metu, o po to jie turi būti grąžinti.

Kai pasibaigus parodai J. Haaningas atsisakė grąžinti grynuosius pinigus, muziejus ėmėsi teisinių veiksmų.

Menininkas neigė padaręs nusikaltimą ir tvirtino, kad sukūrė meno kūrinį.

Beje, teismas leido J. Haaningui pasilikti 40 tūkst. kronų ( 5 676 JAV dolerių) iš pradinės sumos, kurią jam suteikė muziejus kaip honorarą.