Teismas įpareigojo per tris mėnesius statybų bendrovę „Egli“ ir fizinį asmenį pašalinti šalia teatro vykdytų statybos darbų padarinius.

Dėl šių statybų didelių nepatogumų turėjo teatras, į jo vidinį kiemą sostinės senamiesčio Odminių gatvėje negalėjo įvažiuoti krovininiai automobiliai su įranga, dekoracijomis.

„Vilniaus miesto savivaldybės administracija, „Egli“ kreipusis dėl statybos leidimo gavimo, privalėjo visapusiškai įvertinti situaciją dėl projekto sprendinių, įvertinant ir teatro veiklos specifiką, esant poreikiui, jį informuoti apie pradėtą prašymo nagrinėjimo procedūrą sprendimui priimti. Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo galimybes susižinoti dėl teatro su pastato statytoju sudaryto rašytinio susitarimo, pagal kurį buvo paliktas tarpas tarp namų. Šiuo tikslu statinio architektas suprojektavo atitinkamą namo fasado konfigūraciją, leidžiančią transporto priemonėms manevruoti ir įvažiuoti. Ši galimybė buvo panaikinta savavališkos statybos darbais“, – skelbiama teismo nutartyje.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-ųjų gruodį tenkino Lietuvos nacionalinio dramos teatro ieškinį ir panaikino statybos leidimą teatro esančių pastatų remontui, taip pat įpareigojo pašalinti statybų padarinius.

2016-ųjų rudenį statybų bendrovė „Egli“ pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybų leidimą turėjo vykdyti šalia teatro esančių pastatų kapitalinį remontą.

Teatras dėl darbų kreipėsi į Statybos inspekciją, ši nustatė, kad teritorijoje vykdyti ne kapitalinio remonto, o rekonstrukcijos darbai – pakeistos statinio laikančios konstrukcijos, suprojektuotos stiklo vitrinos nuo fasado plokštumos buvo atitrauktos iki 30 centimetrų.

Dėl to į dramos teatro kiemą nebegalėjo įvažiuoti teatro įrangą gabenantys krovininiai automobiliai.

„Nepaisant to, kad važiuojamosios dalies plotis nemažėja, sumažėjo atstumas tarp pastatų, kuris anksčiau buvo išnaudojamas stambiagabaričių transporto priemonių manevravimui. Dėl to į teatro kiemą neįvažiuoja televizijos filmavimo vilkikai, ilgieji krovininiai automobiliai, gabenantys teatro įrangą ir dekoracijas“, – rašoma teismo nutartyje.

„[Darbai vyksta] pagal patvirtintą projektą, išskyrus tas dalis, kurios buvo išviešintos plačiai, į ką savivaldybė atsižvelgtų: kad būtų pereinamas parkas, kad būtų galima iš vienos pusės užeiti, iš kitos išeiti, dėl kraštovaizdžio, dėl medžių, kad ne visus medžius reikėtų iškirsti. Į tuos dalykus atsižvelgta ir savivaldybė vykdo rangos darbus“, – BNS pirmadienį sakė mero patarėjas Aleksandras Zubriakovas.

Anot jo, parengiamieji darbai skvere pradėti vykdyti maždaug prieš pusantro mėnesio, rekonstrukcijos pabaiga numatoma kitąmet.

„Didžiąją dalį darbų numatoma atlikti šiemet, bet, ko gero, dėl oro sąlygų, teks per žiemą stabdyti dalį darbų, taigi baigtinis variantas greičiausiai bus pavasarį“, - aiškino mero patarėjas.

Spalį Vilniaus regioninė architektų taryba rekomendavo Reformatų skvero atnaujinimo projektą rengti iš naujo ir pateikė pastabas. A. Zubriakovo teigimu, savivaldybė į rekomendacinio pobūdžio architektų pastabas atsižvelgė iš dalies.

Tarybos išsakytose rekomendacijos teigta, kad, skvero architektūros konkursas turėtų būti rengiamas viešojo konkurso būdu. Architektai atkreipė dėmesį, kad nebuvo detalios Reformatų skvero projektavimo programos, pasigedo aiškios ir vientisos architektūros idėjos, taip pat didesnio projekto viešinimo ir aptarimo su visuomene.

Skelbta, kad sostinės Pylimo gatvėje planuojama sutvarkyti 27,9 tūkst. kv.m ploto teritoriją, įrengti inžinerinius tinklus (3,6 tūkst. m), sodo takus (2,8 tūkst. kv. m), vaikų žaidimo aikštelę (656 kv. m), du fontanus, siurblinę, vandens kolonėlę, laistymo sistemą ir t.t.

Konkursą laimėjo bendrovė „Eikos statyba“, su sostinės savivaldybe pasirašiusi 1,74 mln. eurų vertės sutartį.

Tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje nauji butai yra paklausūs, todėl tendencijos šiuose miestuose priklausys nuo plėtotojų veiksmų, teigia analitikai.

Įstaigos „Real Data“ vadovas Arnoldas Antanavičius skaičiuoja, kad šįmet palaipsniui augęs neparduotų butų skaičius rugsėjo pabaigoje pasiekė 5,06 tūkstančio. Anot jo, neparduotų butų padidėjimui įtakos turėjo aktyvesni plėtotojai.

„Vystytojai toliau investuoja ir plėtoja projektus, kol rinka yra palanki. 2017-ieji parodė, kad paskutiniais mėnesiais naujų projektų buvo mažiau ir pasiūla susitraukė iki 4,4-4,5 tūkstančių. Šįmet greičiausiai taip nebus, bet nemanau, kad pasiūla kils į viršų kaip iki šiol, metų pabaiga turėtų būti ramesnė. Greičiausiai metus turėtume pabaigti arti 5 tūkst. neparduotų butų ir tai bus rekordinis skaičius“, – BNS sakė A. Antanavičius.

Pasak jo, plėtotojai žinią apie padidėjusį neparduotų butų skaičių pasitinka ramiai ir neskuba skelbti nuolaidų ar akcijų.

Panašią neparduotų butų statistiką pateikia ir „Hanner“ analitikai – jų teigimu, rugsėjo pabaigoje sostinėje buvo 5,12 tūkst. neparduotų butų.

Daugėja prestižinių butų

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Inreal“ analitikų skaičiavimu, rugpjūčio pabaigoje laisvų ir rezervuotų butų skaičius sostinėje siekė 4,9 tūkst. ir nuo metų pradžios padidėjo apie 300 vienetų.

„Dabar Vilniuje turime rekordinį prestižinės klasės butų skaičių. Pastaraisiais mėnesiais rinką papildė dideli prestižinės klasės projektai, turintys po kelis šimtus butų – tai brangus turtas, kuris turi sulaukti pirkėjo. Žiūrint į šįmet suplanuotus projektus panašu, kad tendencijos turėtų išlikti panašios – bus parduodama apie 300-310 butų, o neparduotų butų skaičius iki metų pabaigos laikysis apie 5000 per mėnesį“, – BNS prognozavo „Inreal“ analitikas Robertas Žulpa.

Pasak jo, šįmet per sausį–rugpjūtį sostinės rinkai pasiūlyta 2,9 tūkst. naujų butų, o pernai tuo pat metu – 2,7 tūkstančio.

„Inreal“ duomenimis, iš šiuo metu Vilniuje neparduotų naujų butų pusė sutelkta penkiuose mikrorajonuose: Šnipiškėse (505), Pilaitėje (579), Pašilaičiuose (487), Žirmūnuose (421) ir Užupyje (413). Apie 47 proc. arba 2180 neparduotų butų Vilniuje sudaro ekonominės klasės butai, 25,7 proc. arba 1260 butų – vidutinės klasė, beveik 30 proc. arba 1472 butai – prestižinės klasės.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, pastatytuose sostinės daugiabučiuose 2018-ųjų viduryje neparduotų butų skaičius siekė apie 1,3 tūkst. vienetų, o statomuose – apie 4,6–4,7 tūkstančio.

„Nuo 2017-ųjų ketvirčio ketvirčio stebimas neparduotų butų augimas, tačiau jis nėra toks spartus, kad rinkai sudarytų spaudimą. Pavyzdžiui, 2015–2017-aisiais neparduotų butų jau pastatytuose namuose skaičius Vilniuje svyravo nuo 900 iki beveik 1450. Todėl 2018-aisiais fiksuojamas neparduotų butų kiekis jau pastatytuose daugiabučiuose nėra išskirtinis ir iš esmės parodo, kad plėtotojai sėkmingai realizuoja statomus butus“, – BNS sakė „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis.

Anot jo, sostinėje neparduotų butų skaičius gali šiek tiek augti, jei plėtotojai bus aktyvūs.

Kaune ir Klaipėdoje nauji butai – paklausūs

„Inreal“ duomenimis, Kaune neparduotų butų nuo metų pradžios sumažėjo 50 vienetų iki 640. Anot R. Žulpos, Kaune pirkėjai yra aktyvesni negu vystytojai, todėl buvo nupirkta daugiau butų, nei pasiūlyta.

„Kaune pasiūla mažėja, bet tai nesudaro prielaidų kainų augimui, nes pasiūla pakankama. Aktyvumui augti dar yra vietos ir gali būti, kad, jei vystytojai rinkai nepasiūlys nieko naujo, pasiūla Kaune dar labiau susitrauks“, – teigė R. Žulpa.

„Ober-Haus“ skaičiavimu, Kaune neparduotų butų pastatytuose namuose skaičius per metus paaugo šimtu vienetų ir 2018-ųjų viduryje jų buvo apie 250.

„Akivaizdu, kad neparduotų butų kiekis linkęs augti tuose miestuose, kuriuose fiksuojamos spartesnės naujo būsto statybų apimtys. 2016-aisiais Kaune plėtotojai daugiabučiuose pastatė ir pirkėjams pasiūlė 329 butus, 2017 metais – 633 butus, o 2018 metams prognozuojame virš tūkstančio pastatytų butų, todėl Kaune ir toliau gali būti fiksuojamas neparduotų butų skaičius augimas“, – sakė R. Reginis.

Jo teigimu, Klaipėdoje neparduotų butų palaipsniui mažėjo – metų viduryje jų buvo apie 370.

„Klaipėdoje didesnis butų pasiūlos ūgtelėjimas bus užfiksuotas tik šiais metais, kadangi čia turėtų būti baigtos iki 450 naujų butų statybos dvylikoje skirtingų projektų. 2010–2017-aisiais uostamiesčio daugiabučiuose vidutiniškai per metus buvo pastatoma tik po 200 butų. Todėl šiame mieste ir toliau fiksuojamas naujų butų pastatytuose namuose mažėjimas, kadangi rinka pajėgi įsisavinti daugiau būsto nei jo yra pastatoma“, –aiškino R. Reginis.

„Inreal“ skaičiavimu, nuo metų pradžios neparduotų butų uostamiestyje išaugo 50 vienetų iki maždaug 600 rugpjūtį.

Kaip BNS informavo savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėja Vilma Lajauskaitė, jau antrąjį savivaldybės skelbtą aukcioną ketvirtadienį laimėjo fizinis asmuo.

„Per dvi dienas laimėtojas turi pasirašyti laimėtojo protokolą, vėliau pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį ir apmokėti“, – sakė V. Lajauskaitė.

Trijų aukštų 264 kvadratinių metrų ploto patalpos L. Stuokos-Gucevičiaus g. 11 aukcione buvo parduodamos už 500 tūkst. eurų pradinę kainą. Elektroniniame varžytinių portale paskelbtas aukcionas vyko rugsėjo 24–27 dienomis.

Birželio mėnesį vykusiame pirmame aukcione šias patalpas siūlyta įsigyti už 350 tūkst. eurų pradinę kainą. Tąsyk aukcioną laimėjusi įmonė už patalpas pasiūlė 612 tūkst. eurų, tačiau, pasak V. Lajauskaitės, iš pradžių neįvertino patalpų išplanavimo ir nusprendė jų nepirkti. Savivaldybei liko įmonės pradinis įnašas – 35 tūkst. eurų.

TS-LKD patalpas paliko po Vilniaus savivaldybės sprendimo nebeskirti nemokamai didesnių nei 50 kvadratinių metrų patalpų politinėms partijoms, jas siūlyta išsinuomoti rinkos kaina.

Ministerijos teigimu, iki 2019-ųjų pradžios iš Lukiškių kalėjimo galėtų būti iškeldinta apie 30 proc. kalinių, tačiau tikslūs visų patalpų atlaisvinimo terminai kol kas neaiškūs. Vis dėlto pabrėžiama, kad projektą siekiama įgyvendinti skubiai.

Iškėlus įkalinimo įstaigą, kompleksas būtų perduotas valstybės valdomam Turto bankui. Pastarasis gali turtą parduoti rinkoje arba įgyvendinti valstybės projektą, kaip, pavyzdžiui daro su Vilniaus koncertų ir sporto rūmais.

Lukiškių kalėjimo šešių dalių pastatų kompleksas, kurį sudaro kalėjimo, ligoninės, gamybinis, administracinis pastatai bei Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė, įtrauktas į Kultūros vertybių registrą nuo 2002 metų. Jam suteiktas aukščiausias - nacionalinio reikšmingumo apsaugos lygmuo.

Saugomos šešios pastato dalys, Kalėjimų departamento teigimu, užima 13,7 tūkst. kv. metrų plotą, o iš viso planuojama atlaisvinti 21-ą 16,9 tūkst. kv. metro ploto statinį. Pati Lukiškių kalėjimo teritorija apima 1,91 hektaro.

Rekonstruoti ir statyti draudžiama

Pasak Kultūros paveldo departamento atstovės spaudai Dovilės Bielevičiūtės, dėl komplekso vertingųjų savybių, galimybių atlikti kokius nors jo pakeitimus, beveik nėra.

Dėl komplekso vertingųjų savybių, galimybių atlikti kokius nors jo pakeitimus, beveik nėra.

„Šešių komplekso dalių bendra vertybė yra tūrinė erdvinė kompozicija bei planinė struktūra, todėl keisti jų nepavyktų. Kartu teritorijoje yra ir kitų vertingųjų savybių, kur galimi tik tvarkybos darbai. Tačiau kalėjimo kompleksą galima pritaikyti įvairiai veiklai, nepažeidžiant vertingųjų savybių“, - įsitikinusi ji.

Ką konkrečiai galima būtų įrengti vietoje kalėjimo ir kokius pakeitimus atlikti pastate, anot D. Bielevičiūtės, paaiškėtų nagrinėjant konkretų rengiamą projektą. Taigi bet kokiam sumanymui, statytojas turėtų gauti paveldosaugininkų pritarimą.

Pasak D. Bielevičiūtės, įstatymai draudžia kalėjimo teritorijoje statyti priestatus, papildomus aukštus ar įrengti mansardas. Pakeitimus patalpose galima būtų atlikti tik įrodžius, kad objektas yra nuostolingas, ir nėra norinčiųjų jį perimti naudoti nepažeidžiant vertingųjų savybių.

Kultūros paveldo centro direktoriaus pavaduotojo Eugenijaus Ivaškevičiaus teigimu, kalėjimo pastatų kompleksas vertingas istoriniu, meniniu, galbūt ir architektūriniu požiūriu.

„Tai yra svarbiausias ir didžiausias Lietuvos kalėjimas (…) Kompleksas vertingas nacionaliniu lygiu, kaip architektūros ir dailės paminklas, ir istorine prasme, kadangi ten pabuvojo mums svarbūs žmonės, ar tai Žemaitė, ar Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Ten sėdėjo ir nemaža dalis politinių kalinių“, - kalbėjo jis.

Iškelti būtina, bet verslui nebus patrauklu

Sostinės meras Remigijus Šimašius BNS teigė, kad Lukiškių kalėjimą iš miesto centro iškelti būtina.

„Būtina iškelti kalėjimą iš dabartinės vietos, nes jis joje visiškai nedera, ypač kai bus pastatytas naujas teismų pastatas kitoje Vilniaus vietoje. Vilniuje yra tikrai tinkamesnių vietų šiai funkcijai“, – komentavo R. Šimašius.

Jo nuomone, vietoje kalėjimo galėtų atsirasti „kūrybinė erdvė, kurioje susitiktų menas, laisvalaikis, turizmas, inovatyvus verslas“.

Kad kompleksas dėl savo lokacijos yra patrauklus meno galerijai ar muziejui pritaria ir nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis. Tačiau jis pabrėžia, jog jeigu turtą būtų nuspręsta parduoti, kultūrinė paskirtis nebūtų dominuojanti.

„Jei darysime prielaidą, kad didžiausią kainą už pirkinį pasiūlęs investuotojas nebus mecenatas ar ne pelno siekiantis visuomenininkas, vargu ar šioje vietoje dominuos nekomerciniai sprendimai. Kad tam tikros nedidelės pastatų dalys gali virsti meno ar muziejų erdvėmis – labai tikėtina, bet kad toks panaudojimas būtų dominuojantis – netikiu“, – tvirtino S. Vagonis.

Pasak jo, paveldosaugos ribojimai greičiausiai mažins verslininkų norą įsigyti tokį objektą.

„Net neabejoju, kad ši vieta sulauks didelio visuomenės dėmesio. Tai gali lemti sudėtingesnius ir ilgesnius projektų derinimus, didesnes nei suplanuotas investicijas. Faktas, kad jei būtų galimybė šiuos pastatus sulyginti su žeme, investuotojų susidomėjimas ir turto kaina būtų gerokai didesni nei šiuo atveju, kai yra griežti apribojimai“, – sakė analitikas.

Patirtis nekokia, aiškumo mažai

S. Vagonis kaip pavyzdį pateikė pastatą sostinės Maironio gatvėje, kurį atnaujinus čia kurį laiką veikė investicinio banko „Finasta“ būstinė. Tačiau bankui išsikėlus, turto savininkei Vilniaus Arkivyskupijai nepavyko rasti naujo nuomininko.

„Nepaisant puikios vietos, įspūdingos istorijos ir autentikos, pastato vidaus išplanavimas buvo ne itin patrauklus darbui. Todėl turto savininkai pritaikė jį naujai visuomeninei funkcijai. Kita vertus, savininkas – ne tradicinis pelno siekiantis investuotojas, todėl gali sau leisti turtą naudoti ne pagal investicinės grąžos rodiklius. Viskas šiame pastate yra nuostabu, išskyrus investicinės grąžos skaičius“, – komentavo S. Vagonis.

Kalbinti verslo atstovai galimybę imtis projekto Lukiškių kalėjimo komplekse vertino skirtingai. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „MG valda“ atstovai tvirtino, kad toks projektas juos sudomintų, o kitos plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis tvirtino į tokį projektą neinvestuosiantis.

Vengiame senamiesčio ir tų projektų, kur pastatai saugotini. Žinome, kad aiškumo dėl tokių objektų yra labai nedaug, nuolat vyksta teisminiai ginčai.

„Vengiame senamiesčio ir tų projektų, kur pastatai saugotini. Žinome, kad aiškumo dėl tokių objektų yra labai nedaug, nuolat vyksta teisminiai ginčai (...) Yra atvejų, kai skirtingai interpretuojami teisės aktai, pažeidimai. Mums nesinori veltis į verslą, kur reikėtų santykius aiškintis teismuose“, – kalbėjo A.Avulis.

Pasak jo, plėtra sostinės centrinėje dalyje paspartėtų, o vertingi pastatai būtų išsaugojami, jeigu neliktų vietos interpretacijoms, nes dabar aiškiai neapibrėžiama, kas konkrečiai saugoma.

„Dabar įvairios visuomenininkų grupelės gali skųsti bet kokį sprendimą. Susiformavusi nesveika praktika, kai iš investuotojų reikalaujama laikytis įstatymų, o tie, kurie rašo skundus ir reikalauja stabdyti statybas, jiems laikytis įstatymų nėra būtina. Nė vienas investuotojas nenori atsidurti tokių skandalų centre“, – sakė A. Avulis.

Nors kalbintų ekspertų teigimu, Lukiškių kalėjimo komplekse būtų galima įgyvendinti su kultūra susijusį projektą, kol kas Vyriausybė ir Kultūros ministerija nekomentavo, ar turi tokių planų ir kas galėtų čia įsikurti.

Rugpjūčio pradžioje Teisingumo ministerija pranešė inicijuojanti skubų Lukiškių kalėjimo iškėlimą. Lukiškių kalėjimą iškelti anksčiau bandė ir kelios kitos vyriausybės. Paskutiniai ketinimai tai padaryti žlugo 2015 metais.

Migracijos departamentas prognozuoja, jog į Lietuvą atvykstančių dirbti Ukrainos piliečių skaičius ateinančiais metais augs 30-50 procentų.

Departamento duomenimis, per 7 mėnesius užsieniečiams dirbti Lietuvoje išduota 22, 2 tūkst. vizų, iš kurių maždaug 80 proc. – ukrainiečiams. Dar 6,3 tūkst. Ukrainos piliečių šįmet gavo leidimą gyventi Lietuvoje.

Palyginimui, pernai per visus metus užsieniečiams išduota kiek daugiau nei 23 tūkst. vizų dirbti, o ukrainiečiams - beveik 6 tūkst. leidimų gyventi.

„Per artimiausius kelerius metus Ukrainos piliečių, atvykstančių į Lietuvą, skaičius turėtų ir toliau didėti. Tai lemia darbo jėgos trūkumas Lietuvoje ir bevizis režimas Ukrainos piliečiams. Jeigu imigracija augs tokiais tempais kaip dabar, galime tikėtis, kad kitais metais ukrainiečių atvyks 30-50 proc. daugiau nei šiais metais“, – BNS teigė Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.

Statybose dirba ir be vizų

Lietuvos statybininkų asociacijos vadovo Daliaus Gedvilo teigimu, šalies statybų įmonėse šiuo metu gali dirbti apie 2,5 tūkst. ukrainiečių. Tai tik apytiksliai skaičiai, nes dalis jų įdarbinami per Ukrainoje registruotas kompanijas, tad tokiu atveju jiems vizų nereikia.

„Ukrainiečiai gali per subrangos santykius atvykti į Lietuvą ir dirbti. Pavyzdžiui, Lietuvos bendrovė įsteigia antrinę bendrovę Ukrainoje, o ši surenka žmones. Tada nereikia jokių eilių, jokių darbo vizų, pasirašo su pagrindine įmone sutartį, atvažiuoja ir dirba subrangos pagrindais“, – BNS sakė D. Gedvilas.

Pasak jo, kasmet Lietuvos statybos sektoriuje trūksta apie 6 tūkst. darbuotojų, labiausiai – dėl didėjančios emigracijos ir paslaugų eksporto.

„Lietuvos statybos sektorius kurį laiką registruoja gerus paslaugų eksporto rezultatus, nemažai įmonių ieško specialistų, kuriuos galėtų išvežti dirbti į užsienį. Gal Lietuvoje statybininkų ir trūksta, nes užsienyje atlygis didesnis, pelningumas įmonių didesnis“, - sakė D. Gedvilas.

Statybininkų asociacijos vadovas tikisi, kad tiksliau įvertinti statybose dirbančiųjų užsieniečių skaičių ateityje padės iniciatyva dirbantiems statybos įmonėse išduoti statybininko korteles, kurios leis greitai patikrinti specialistų kvalifikaciją, kilmę.

Specialistų trūksta nuo 2005-ųjų

Daugiabučių renovacijos procesą koordinuojanti Būsto energijos taupymo agentūra išplatintame pranešime teigia, kad su statybos specialistų trūkumu susiduria renovacijos projektus įgyvendinančios bendrovės.

„Didžiuosiuose šalies miestuose dar galima surasti kvalifikuotų specialistų, o regionuose – labai sunkiai. Šiuo metu mūsų įmonė turi dvylika daugiabučių renovacijos projektų, kurių didžiojoje dalyje dirba specialistai iš Ukrainos“, – pranešime teigė Panevėžio statybos tresto antrinės įmonės „Stogas“ vadovas Remigijus Misevičius.

Keturis daugiabučių renovacijos projektus įgyvendinančios nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Statmax“ vadovas Juozas Valužis sakė, kad kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu susiduriama jau nuo 2005-ųjų, tačiau pastaraisiais metais ši problema vis gilėja.

„Dažnai samdome subrangovus, apie 15 proc. darbuotojų sudaro specialistai iš Ukrainos“, – kalbėjo J. Valužis.

Bendrovės „Cloud architektai“ parengtuose projektiniuose siūlymuose nurodoma, kad 0,7 ha ploto sklype Šeimyniškių gatvėje planuojamas aštuonių aukštų 20,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto A energinės klasės pastatas.

Pirmame jo aukšte numatytos civilinių bylų ir baudžiamųjų bylų salės, antrame – baudžiamųjų bylų ir konferencijų salės, trečiame –penktame – administracinės patalpos Vilniaus apygardos teismui, šeštame – septintame – Nacionalinės teismų administracijos ir Vilniaus regiono apylinkės teismų, aštuntame – techninės patalpos.

„Cloud architektai“ vizualizacija

Po pastatu suplanuota 3,7 tūkst. kvadratinių metrų ploto požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Ant pastato stogo ketinama įrengti saulės jėgainę.

Sklype taip pat žadama įrengti fontaną, rekonstruoti dviračių taką nuo Šeimyniškių iki Žalgirio gatvės.

Teismų komplekse turėtų įsikurti Vilniaus regiono apylinkės, Vilniaus apygardos teismai ir Nacionalinė teismų administracija.

Apie 361 tūkst. eurų vertės naujo pastato projektavimo užsakymą „Cloud architektai“ ir „Viltekta“ gavo sausį. Tuomet konkurso skelbime nurodyta, kad statybos darbus planuota pradėti šių metų antrą pusmetį.

Skelbiant architektūros konkursą pabrėžta, kad komplekso architektūra turi atspindėti teisinės sistemos reikšmę visuomenei, būti įspūdinga, moderni, pabrėžianti teismų, kaip teisingumą vykdančių institucijų, išskirtinumą.

Pastatą ketinama statyti valstybės lėšomis.

Nacionalinė teismų administracija (NTA) BNS informavo, kad jei bus skirtas finansavimas, statybos darbus planuojama pradėti 2019 metų viduryje, jie truks maždaug dvejus–trejus metus.

„Į pastato statybas planuojama investuoti apie 23–28 mln. eurų, tačiau tiksli kaina paaiškės parengus techninį projektą ir nustačius skaičiuojamąją kainą“, – teigiama NTA atsakyme.

Plėtrą teritorijoje planuojanti investicijų bendrovė „Lords LB Asset Management“ antradienį pristatė atnaujinto Šv. Jokūbo ligoninės plėtros projekto vizualizacijos.

„Naujam projekte bažnyčia atveriama apžvalgai (…) Nuo upės pusės buvo apribota bažnyčios ir vienuolyno apžvalga, šis momentas ankstesniuose projektiniuose pasiūlymuose sulaukė daugiausiai kritikos. Naujame projekte problemą siūlėme spręsti perkeldami tūrius į kitą sklypo dalį ir atveriant bažnyčią nuo upės“, – sakė projektą pristatęs „Archinova“ architektas Aleksandras Gvildys.

Nuo upės pusės buvo apribota bažnyčios ir vienuolyno apžvalga, šis momentas ankstesniuose projektiniuose pasiūlymuose sulaukė daugiausiai kritikos.

Pasak jo, užstatymas koncentruojamas ties dviem sklypo perimetrais, rytinėje dalyje restauruojami pastatai su papildomi nauju anstatu ties sankryža, vakarinėje dalyje planuojamas viešbutis, kuris pakeis nugriautos ligoninės korpusą.

„Sutrumpintas viešbučio tūris, norint dar labiau eksponuoti bažnyčią nuo Baltojo tilto. (...) Kiemo pusėje formuojamas skaidrus priestatas, tolėliau yra zoną, kur suformuotas restoranas ir lauko terasos“, - kalbėjo A. Gvildys.

Jo teigimu, naujame projekte numatyta daugiau viešųjų erdvių, dviračių takas.

Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis diskusijoje sakė, kad projektą dar reikės tobulinti.

„Esame kelio viduryje. Turime dviejų urbanistinių idėjų sankirtą, išskirtinės reikšmės ir vertės objektą, kuris atsidūrė perimetriniu būdu suformuoto kvartalo viduje. Architektūrinė kalba, kuria kalba šie du objektai, nėra tokia, kad galėtume pritarti. Projekto laukia ilgas diskusijų kelias“, - sakė jis.

Klausimų kilo dėl A. Gvildžio pristatymo metu išsakyto teiginio, kad anksčiau bažnyčios ir vienuolyno pastatai buvo atskirti nuo ligoninės.

„Nėra šaltinių, kurie rašytų, kad vienuolynas buvo atskirtas, jis tik buvo perduotas ligoninei. Tai buvo vienas didelis organizmas. Tai vertinga istoriškai teritorija“, - kalbėjo dailės istorikė Rūta Vitkauskienė.

Pasak M. Pakalnio, jei bažnyčia ir ligoninė būtų atskiri objektai, priežasčių jį saugoti būtų mažiau, o jei tai būtų vientisas kompleksas, paveldosaugos reikalavimai būtų griežtesni.

Vilniaus miesto regioninės architektų tarybos pirmininkas Tomas Grunskis teigė, kad pristatytuose atnaujintuose pasiūlymuose atsižvelgta į architektų tarybos pastabas, tačiau projektą dar reikėtų tobulinti.

Plėtrą buvusioje Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje plėtojantis „Lords LB Asset Management“ fondas planuojamą viešbučio „Clarion“ ir konferencijų centro projektą paviešino kovo viduryje. Gegužę pirmąjį projektą išnagrinėjusi Vilniaus regioninė architektų taryba nusprendė, jog projekto architektūra nėra pakankamai kokybiška ir rekomendavo jį keisti.

Į projektą, kurį įgyvendinti tikimasi iki 2020 metų vidurio, fondas ketina investuoti 45 mln. eurų.

Klausimo svarstymas atidėtas, kad būtų surinkta papildoma medžiaga apie atskirų ligoninės pastatų pastatymo laiką, patikslinta informacija apie istorinę sklypo raidą, nurodė vertinimo taryba.

Taryba svarstė galimybę vienam iš keturių pastatų suteikti nacionalinės svarbos statusą, kitiems – regioninės, o visam pastatų kompleksui – nacionalinės svarbos statusą.

„Buvo pasakyta, kad bažnyčia yra nacionalinė vertybė, bet ligoninių pastatai butų regioninio lygmens – ne nacionalinio, taip buvo siūloma. (…) Jeigu nusprendžiama, kad tai yra vienas kompleksas, o pagrindinis objektas - nacionalinis, visi tam kompleksui priklausantys objektai daromi nacionalinės reikšmės. Bažnyčia ir pastatai istoriškai ne visada buvo vienas kompleksas“, – BNS sakė vertinimo tarybos vadovas Romas Pakalnis.

Anot jo, tai, ar kompleksui suteikus nacionalinį statusą teritorijoje būtų galimos naujos statybos, spręstų kitos institucijos.

„Nemanau, kad būtų kalbama apie statybos uždraudimą – galėtų būti kalbama apie ribojimus“, – teigė jis.

Sostinės savivaldybės Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vedėjas Darius Daunoras BNS yra sakęs, kad priėmus siūlomus pakeitimus naujos statybos teritorijoje galėtų būti uždraustos.

Ligoninės keturių pastatų vertingosiomis savybėmis įvardintas tūris, kapitalinių sienų tinklas, kai kurių pastatų keraminių plytų mūro sienos, arkinės durų ir praėjimo angos, durys, langai, laiptai,  antrame ir ketvirtajame ligoninės pastatuose esantys rūsiai ir kiti pastatų elementai.

Sklypą valdančiai bendrovei „Orkela“ atstovaujanti advokatų kontora „Ellex Valiūnas“ prieš svarstymą pateikė skundą, kuriame teigta, kad Vilniaus apylinkės teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir Kultūros paveldo departamentui, taip pat Kultūros paveldo centrui, uždraudė atlikti vertingųjų savybių tikslinimą.

„Kitas dalykas - vertinimo aktas neatitinka teisės aktų reikalavimų – jei pažiūrėtume aprašą, turi būti atlikti nauji tyrimai. Ką aš matau šiandieną, tai yra ta pati medžiaga, kas buvo naudota nustatinėjant ankstesnių kompleksų vertingąsias savybes(...) Negalima taip fragmentiškai nagrinėti“, – antradienį tarybos posėdyje sakė „Ellex Valiūnas“ partneris Evaldas Klimas.

Anot jo, advokatų kontora nespėjo susipažinti su svarstoma medžiaga, kurią Kultūros paveldo centras atsiuntė tik svarstymo išvakarėse.

Vis dėlto, pasak tarybos pirmininko Romo Pakalnio, teismas neuždraudė vertinimo tarybai atlikti svarstymo, todėl klausimą nuspręsta svarstyti.

Vertinimo tarybos nariai pradėjo svarstymą, tačiau vėliau nuspręsta jį atidėti iki rugsėjo, kol taryba sugrįš iš atostogų.

Plėtrą buvusioje Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje planuoja investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ fondas, jis į viešbučio „Clarion“ ir konferencijų centro projektą ketina investuoti 45 mln. eurų.

Pavasarį, paviešinus plėtros planus, juos kritikavo miesto savivaldybė, paveldosaugininkai ir architektai. Projektas kritikos sulaukė dėl per mažo viešumo, architektūros kokybės ir galimo poveikio greta esančiam kultūros paveldui.

Šiuo metu plėtotoja tobulina projektą ir pateikė jį Vilniaus regioninėje architektų tarybai vertinti. Pagal naujus sprendinius, mažinamas viešbučio ir biurų pastatų plotas, labiau atvertas vaizdas  Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčią.

Fondas taip pat yra kreipęsis į teismą dėl jam nepalankių Kultūros paveldo departamento sprendimų. Birželį Vilniaus miesto apylinkės teismas, tenkinęs fondo įmonės „Orkela“ prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė Kultūros paveldo departamentui ir Kultūros paveldo centrui atlikti įstatymuose nenumatytus veiksmus, atliekant Lukiškių dominikonų vienuolyno ansamblio vertingųjų savybių tikslinimą. Šį sprendimą departamentas yra apskundęs.

Šią savaitę koreguojamus projektinius pasiūlymus Vilniaus regioninėje architektų taryboje pristatęs bendrovės „Archinova“ architektas Aleksandras Gvildys tvirtino, kad pirminės idėjos naujame projekte išlaikytos.

„Labiausiai skiriasi bažnyčios ir vienuolyno apžvelgiamumas žiūrint nuo upės pusės. Barokinis ansamblis išeksponuojamas daugiau negu šiandien yra matomas“, – sakė jis.

Anot A. Gvildžio, nugriovus dalį sovietmečiu statytų priestatų, padidėja plyšiai tarp pastatų, todėl nuo Goštauto gatvės ir upės pusės geriau matoma bažnyčia bei jos bokštai.

Labiausiai skiriasi bažnyčios ir vienuolyno apžvelgiamumas žiūrint nuo upės pusės. Barokinis ansamblis išeksponuojamas daugiau negu šiandien yra matomas.

„Taip pat sumažėjo kvadratinių metrų, neliko užstatymo palei Goštauto gatvę, jis leistas detaliajame plane, sumažintas senojo pastato stogas iki originalaus aukščio, nuimti iš šonų tarybiniai priestatai – taip apžvalga nuo upės pusės tampa geresnė, negu dabar“, – aiškino jis.

Pasak architekto, naujuose projektiniuose pasiūlymuose, palyginti su ankstesniais, bendras statinių plotas mažesnis apie 1 tūkst. kvadratinių metrų viešbutyje atsisakyta 47 kambarių, taip pat kai kurių administracinių patalpų.

„Esmė, kad nebeliko keturių aukštų korpuso palei Goštauto gatvę, o liko tik tas, kuris yra palei Vasario 16-osios gatvę. Ir viešbučio kambariai, kurie buvo atsisukę palei Goštauto gatvę, jie sumažėjo žemiau to esamo pastato būsimo restauruojamo karnizo, liko du aukštai, buvo penki“, – kalbėjo A. Gvildys.

Kol projektą vertina Regioninė architektų taryba, jo vizualizacijos viešai neskelbiamos.

Vėliau projektiniai pasiūlymai bus teikiami Kultūros paveldo departamentui.

Pirmąjį projektą gegužę išnagrinėjusi Vilniaus regioninė architektų taryba nusprendė, kad komercinio komplekso buvusios Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje projekto architektūra nėra pakankamai kokybiška ir rekomendavo jį keisti.

Tuomet taryba nurodė, kad projektas negali būti realizuojamas dėl kilusio visuomenės pasipriešinimo, taip pat jame nepasiekta funkcinių, ekonominių ir architektūros kokybės kriterijų pusiausvyra. Išvadoje pabrėžia, jog projektu kultūros paveldas saugomas tik formaliai, o projekto plėtotojai nepakankamai dėmesio skyrė jo viešumui.

Taryba taip pat kritikavo komplekso urbanistinį integralumą, agresyvią naujų pastatų vizualinę įtaką, inovacijų, vientisos architektūrinės idėjos trūkumą.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba balandį priėmė rezoliuciją, kad statybos leidimas plėtrai teritorijoje būtų išduodamas pakoregavus projektą, atsižvelgus į ekspertų išvadas bei surengus viešą pristatymą visuomenei.

Plėtrą buvusioje Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje plėtojantis investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ fondas planuojamą viešbučio „Clarion“ ir konferencijų centro projektą paviešino kovo viduryje.

Į projektą, kurį įgyvendinti tikimasi iki 2020 metų vidurio, fondas ketina investuoti 45 mln. eurų.