-
Tikimybė sulaukti šaltos, tikros žiemos dar yra 2
Visgi žiema dar tik prasidėjo, sniego bus galima pamatyti ir šį savaitgalį, LRT RADIJUI sako sinoptikė Vida Ralienė. Anot jos, 2017 metai nebuvo labai geri – vasarą nepakankamai karšta, o rudenį ir žiemą – pernelyg šilta.
– Kokie buvo šie metai?
– Metai neatrodo labai geri, nes vasara nebuvo itin šilta, o ruduo ir žiema – per šilti. Tik sausio ir gegužės temperatūra buvo artima vidutinei daugiametei temperatūrai, tais mėnesiais buvo ir daugiau saulės šviesos. Visais kitais mėnesiais saulės buvo daug mažiau nei vidutiniškai, todėl metai – niūroki, pilki.
Tačiau būta visko – sausio mėnesį temperatūra trumpam krito iki 26–29 laipsnių šalčio. Vasarą pasitaikė viena kita diena, kai spirgino 30 ir net 35 laipsnių karštis. Tačiau labai šaltų ar labai šiltų dienų buvo nedaug. Šiltesnis nei įprasta buvo vasaris, taip pat kovas. Bet balandis ir visi vasaros mėnesiai buvo vėsesni nei įprasta.
Vienintelis sausas mėnuo buvo gegužė. Visi kiti mėnesiai buvo apniukę ir drėgni, šlapi. Tuo nuolatiniu lietumi ir įsiminė ruduo. Šiais metais sniegas ištirpo vasarį, bet jo sugrįžimų būta ir kovos mėnesį, ir per Velykas – balandžio 16 d.
Visi sako, kad pastaruoju metu nebūna rimtų žiemų. Tai iš dalies tiesa. Ši žiema turbūt ketvirta iš eilės šilta žiema.
Visiems įsiminė ir dar vienas šalčio sugrįžimas gegužės mėnesį. Šalnos gegužę įprasta, tačiau sniegas ant žydinčių medžių ir tulpių buvo išties neįprastas reiškinys. Ta sniego danga nebuvo plona – siekė 5–6 cm. Toks vėlyvas sniegas padarė nemažai nuostolių žemdirbiams.
– Ar šie metai buvo kuo nors išskirtiniai, palyginus su ankstesniais?
– Visi sako, kad pastaruoju metu nebūna rimtų žiemų. Tai iš dalies tiesa. Ši žiema turbūt ketvirta iš eilės šilta žiema. Nors dar prieš jas yra buvę išties šaltų žiemų. Tik atrodo, kad tai netiesa ir buvo be galo seniai. Ši vasara buvo niūresnė, praėjusią pasitaikė ir karštesnių dienų, bet galima prisiminti ir miegančius brolius, kai septynias savaites iš eilės lijo. Šie metai nėra kažkuo kitokie, kokių nėra buvę.
– Matyt jau reikia įprasti, kad tikrų žiemų nebesulauksime?
– Šiame tūkstantmetyje šiltų žiemų buvo daugiau, jos pasitaikė dažniau nei šaltos. Bet, kaip minėjau, prieš tai keturios žiemos iš eilės buvo tikrai vėsios. Vėliau buvo dvi trys šiltesnės žiemos, vėl įsiterpė šalta. Taigi tikėkimės, kad šiltų žiemų seka pasibaigs ir sulauksime šaltesnių.
– Kodėl mums taip nesiseka? Praėjusiais metais sniego nebuvo visoje Europoje, net kalnuose. Šiais metais kalnai užversti sniegu, žmonės slidinėja, džiaugiasi, o mes Lietuvoje neturime nei sniego, nei šalčio.
– Šiais metais ir rudenį, ir žiemą mus pamėgo Atlanto ciklonai. Jie keliauja per mūsų šalį, nešdami debesis ir kritulius nuo šilumos sukaupusio vandenyno. Šaltį dovanojame kaimynams pietiečiams. Ten jo irgi reikia, nes paprastai jie neturi baltų Kalėdų.
– Jau anksčiau pasakyta, kad šių Naujųjų metų sutikimas taip pat bus šiltas. Bet visgi, ar galime sulaukti žiemos?
– Vienos ar kitos sniegingos dienos tikrai sulauksime. Žiema dar tik prasidėjo, dar tik pirmas jos mėnuo. Sniego turėtume pamatyti ir šį savaitgalį. Šeštadienį ir sekmadienį orai bus vėsesni, naktimis bus keli laipsniai šalčio, dieną temperatūra artima nuliui. Gali pasnigti, šiek tiek papudruos žemę. Deja, ne ilgam, nes naujųjų metų išvakarėse priartėsiantis ciklonas atneš šilumą. Pajūryje bus audringa, naujametinę naktį šiluma nuo pajūrio, nuo šalies pietvakarių keliaus per visą šalį. Taigi baltų naujųjų metų galima tikėtis šiaurės rytiniuose ir šiauriniuose regionuose, o pietvakariuose iškritęs sniegas greitai tirps.
-
D. Grybauskaitė: Baltarusijoje šeimininkauja Maskva, o ne Minskas 9
Taip prieš Europos Sąjungos Rytų partnerystės viršūnių susitikimą LRT RADIJUI sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. Astravo AE, primena šalies vadovė, stato Rusijos įmonė „Rosatom“, kuri nekelia pasitikėjimo ir slepia informaciją apie jos atominėse įvykusius incidentus.
– Dalyvausite Europos Sąjungos Rytų partnerystės viršūnių susitikime. Šis – jau penktasis. Galima prisiminti, kokio atgarsio sulaukė trečiasis susitikimas, prieš ketverius metus vykęs Vilniuje. Kaip vertinate pasiektą pažangą?
– Bent jau dvi šalys padarė ženklią pažangą. Džiaugiamės, kad tiek Ukraina, tiek Gruzija sugebėjo pasirašyti asociacijos sutartis, didėja euro apimtis, gautas bevizis režimas. Šalys stengiasi reformuotis. Žinoma, tai vyksta sunkiai, nes nelengva. Ir mums buvo nelengva, reikia prisiminti savo reformų procesus. Tačiau tai vyksta, tai džiuginanti žinia, nors darbų dar daug.
Šis susitikimas skirtas įvairiems ateities įsipareigojimams, siektiniems tikslams ir rezultatams. Tikimės, kad tai bus tam tikras postūmis šioms šalims toliau vykdyti reformas, kurios reikalingos tų šalių žmonėms.
– Rytų partnerystės programoje – šešios valstybės. Užsiminėte, kad Lietuva aktyviai padeda Ukrainai ir Gruzijai, bet kartu tarsi atsiduria prieš Rusiją, turinčią interesų tame regione. Kaip tai vertinate?
– Partnerystė su mūsų kaimynėmis Rytų Europoje – ES reikalas. Kitos šalys gali turėti įvairią nuomonę, tai jų teisė. Tai neturėtų mūsų dominti, nes mūsų tikslas – padėti toms šalims, kurios nori padėti pačios sau, kurios investuoja į save, nori būti progresyvios, gina žmones, vertybes, įstatymo viršenybę. Tokioms šalims visada padėsime, o tos, kurios pyksta, tegul pyksta.
Savo teritorijoje šeimininkauja Maskva, o ne Minskas. Ir sprendimus, kur ir kam važiuoti, daro Maskva, o ne Minskas.
– Lietuva padeda toms valstybėms, o ką gauname mes patys?
– Kai padedi kitam, visada atgal gauni daug daugiau. Pirmiausia gauname saugumą Europoje, nes plečiame saugumo žiedą aplink save, aplink ES. Šios šalys investuoja ne tik į savo ekonominę situaciją, bet ir demokratiją ir jos institucijas. Taigi gauname demokratišką, išsivysčiusią kaimynystę. Kai šalis demokratiška ir labiau išsivysčiusi, ji mažiau pikta ir agresyvi. Taigi taip užtikriname Europos saugumą.
– Viena Rytų partnerystės viršūnių susitikimo dalyvių bus Baltarusija. Ar pasinaudosite proga ir kelsite statomos Astravo atominės elektrinės klausimą?
– Taip, tai kaimynė, su kuria santykiai, deja, komplikuojasi. Ir ne tik dėl Astravo, bet ir todėl, kad Baltarusija aktyviai bendradarbiauja su Rusija karinėje srityje. Neseniai Baltarusijos teritorijoje matėme vykdomas agresyvias karines pratybas, kurios nukreiptos prieš Vakarus, taip pat ir prieš Lietuvą. Taigi turime du veiksnius, kurie apsunkina ir ateityje taip pat apsunkins santykius su šia mūsų kaimyne.
Antra svarbi problema yra Astravas, statomas rusiško „Rosatom“, kuris elgiasi taip, kaip ir manėme, kad elgsis. Tai nėra skaidrus statytojas, jis nekelia pasitikėjimo, slepia informaciją. Ką tik įvyko incidentas – virš Europos atsirado radioaktyvus debesis. Tokia informacija buvo slepiama iki paskutinės minutės.
Statytojas ir anksčiau turėjo problemų, jos buvo slepiamos. Dabar matome, kad slepiami ir kitose „Rosatom“ atominėse įvykę incidentai. Toks statytojas nekelia pasitikėjimo, todėl Lietuva darys įtaką ES pozicijai, kad būtų siekiama nepriklausomai ir visapusiškai įvertinto projekto, kad būtų atlikta išsami „Tatenos“ misija.
Astravo atominės elektrinės statybos, vėliau elektrinės saugumo užtikrinimas ir eksploatavimas turi vykti sklandžiai, tai bus nuolatinis mūsų darbas. Darysime viską, kad lemtume tarptautinę nuomonę. Tokios elektrinės šalia kitų šalių sienų turi būti atviros visuomenei ir visiškai saugios. Tik tokiu atveju tai galbūt netrukdys tolesniems santykiams ne tik su Lietuva, bet ir su ES. Tačiau dabar yra dvi didelės problemos dėl Baltarusijos ir tai nekelia nei pasitikėjimo, nei optimizmo gerinant dvišalius santykius su ES.
– Kaip komentuotumėte kalbas, jog Baltarusijos prezidentas nevyksta į Briuselį, kad neišgirstų nepatogių klausimų dėl Astravo?
– Manau, kad čia yra daug daugiau. Tai demonstruoja tai, ką demonstravo karinės pratybos, – kad savo teritorijoje šeimininkauja Maskva, o ne Minskas. Ir sprendimus, kur ir kam važiuoti, daro Maskva, o ne Minskas.
-
Lietuvai siūlomos idėjos parodė, kurios sritys žmonėms svarbiausios 1
Tai rodo, kad būtent šios sritys lietuviams šiuo metu yra svarbiausios, LRT RADIJUI sako „Delfi“ iniciatyvos koordinatorius Ignas Rusilas. Anot jo, kai kurios idėjos gali netgi skamba utopiškai.
– Idėjas, kam įdomu, galima rasti idejalietuvai.lt. Ten pateiktos visos idėjos, kurios netgi suskirstytos į sritis. Kiek iš viso jau pateikta idėjų?
– 515 idėjų pateikta per šiek tiek daugiau nei mėnesį. Šie rezultatai iš tikrųjų džiugina. Mūsų komanda kiekvieną dieną skiria valandų valandas, kad patvirtintų vis plaukiančias idėjas. Jos praeina mažą filtrą, bet dauguma jų patenka į idejalietuvai.lt
– Iš kurios srities idėjų yra daugiausia?
– Ekonomika lyderiauja. Tai tikriausiai yra atsakymas, kad būtent tai ir svarbiausia mūsų visuomenei šiandien. Švietimo sritis yra antroje vietoje. Ji surinko 87 idėjas (ekonomika turi net 109). Trečioji sritis – vidaus reikalai. Šioje srityje idėjos iš tikrųjų apima be galo platų spektrą. Daugiausia palaikymo sulaukė dvigubos pilietybės idėja, apie kurią tikrai labai seniai diskutuojama Lietuvoje. Nežinome, gal tai ir bus viena iš tų idėjų, kurią pasiryšime įgyvendinti.
– Idėjos bus atsijotos ir liks tik trys. Kas toliau? Kiek laiko dar turime pateikti idėjas?
– Iki lapkričio 20 d. Turime šiek tiek daugiau nei mėnesį idėjoms pateikti, bet laiko ne tiek ir daug, jei tavo idėja be galo išsami, ir tinkanti visai visuomenei. Mes ir siekiame, kad šios idėjos tokios ir būtų. Laiko ne tiek ir daug. Manau, kad vertėtų paskubėti, išgryninti savo idėją galvoje ir imti užrašyti.
– Kas atrinks tas tris geriausias, tikriausias idėjas?
– Tai bus antrasis etapas, kai surinksime visas idėjas. Tikiu, kad per tą mėnesį jų sulauksime dar bent kelių šimtų. Atrinkimas bus vienas sudėtingiausių etapų, nes idėjų yra šimtai ir norisi, kad tos trys būtų iš tikrųjų reikalingiausios. Nesakome, kad neįgyvendinsime visų, bet dabar reikia atrinkti tris, kurias mums, Lietuvai, reikia įgyvendinti greičiausiai, kad sustiprėtume ir eitume pirmyn.
Atrinkimo etapas susidės iš kelių mini etapų. Po idėjų pateikimo diskutuosime įvairiuose Lietuvos miestuose. Diskutuosime apie idėjas visose srityse ir sieksime išgryninti iš sričių tas idėjas, kurios yra verčiausios, kad apie jas būtų diskutuojama toliau – ar reikia palikti tas idėjas vėlesniam etapui.
Tada turėsime didžiulę visuomenės ir ekspertų apklausą, kurios rezultatus sujungę tikimės išgryninti tris visai visuomenei tinkančias idėjas, ties kuriomis visi vieningai darbuosis.
– Idėjas pateikia daug garsių ir visuomenėje žinomų žmonių. Ar tai nesuteiks pranašumo jų idėjoms? Juk visi matys, kad tai žymaus žmogaus pasiūlymas ir galbūt reikėtų įrašyti tarp tų trijų.
– Dabar idėjos autoriai puslapyje puikiai matomi. Padarėme, kad matytųsi ne tik žymių žmonių, bet ir nežymių žmonių idėjos. Svarbu, kad paprastas pilietis, galbūt gyvenantis kažkur provincijoje, skiria laiko užrašyti savo idėją. Ta idėja galbūt yra viena iš lyderiaujančių šiandien, turinčių daugiausia paspaudimų „verta įgyvendinti“ ir t. t. Vėliau idėjos bus nuasmenintos ir jos, pavadinkime, bus visų mūsų idėjos. To išskyrimo su autoriais nebus.
– Ar yra kažkokių jus labiausiai nustebinusių idėjų?
– Iš tikrųjų idėjų yra pačių įvairiausių. Kai kurios kartais net skamba utopiškai.
– Pavyzdžiui?
– Buvo Samo pasiūlymas padaryti verkimo čempionatą. Tai tikrai plačiai nuaidėjusi idėja, bet tikriausiai tai buvo pasiūlyta labiau perkeltine prasme, turint omenyje, kad mes, lietuviai, dažnai verkiame ir tai būtų paskatinimas mums visiems labiau didžiuotis mūsų kasdiene veikla ir kasdieniais rezultatais. Taip pat įdomios lokalios idėjos, pavyzdžiui, siūloma Klaipėdoje pastatyti vandens atrakcionų parką, nes vasarą Lietuvoje dažnai lyja.