Diagnozė pribloškė

Zarasų rajono Suvieko kaime gyvenančiai Valdai Černiauskienei 2017 m. gruodžio 17 d. ilgai įstrigs atmintin: tą dieną moteriai buvo pranešta, kad ji serga gimdos vėžiu.

Tačiau ne vienus metus medicinos srityje dirbusi Valda nė neįtarė, kad vargai prasidės jau visai netrukus: pašalinus gimdą atsivėrė negyjanti žaizda.

"Iki tos dienos, kai išgirdau vėžio diagnozę, jaučiausi visiškai sveika. Kartais nebent kelių sąnarius paskaudėdavo, bet daugiau nieko blogo nejaučiau. Visai atsitiktinai pastebėjau kraujavimą, bet ir tai neišgąsdino. Planavau skristi į Angliją aplankyti savo vaikus, tai tik dėl to nusprendžiau pasitikrinti, kad būnant svetimoje šalyje nekiltų problemų", – pasakoja V.Černiauskienė.

Žaizda buvo valoma, dezinfekuojama, gydoma vaistais, bet niekaip negijo. Temperatūra vėl pakilo, net iki 39 laipsnių.

Nuėjus pas gydytoją jai buvo atlikti sveikatos tyrimai. Gydytoja dar ramino, kad viskas bus gerai ir jokios ligos neras.

"Po savaitės man paskambino daktarė ir pranešė baisią naujieną – man nustatytas trečios stadijos gimdos kūno vėžys, šviesialąstis, kuris sunkiai pasiduoda gydymui. Metastazės jau buvo išplitusios limfmazgiuose. O aš nejaučiau jokio skausmo!" – apie pirmąjį susidūrimą su liga pasakoja 65-erių moteris.

Nors šeimoje ir būta onkologinių susirgimų, Valda tvirtino niekada nemaniusi, kad jai teks toks pats likimas.

"Vėžiu sirgo mano tėtis, sesuo, bet vis tiek niekada nekilo mintis, kad aš irgi galiu susirgti. Ir kai daktarė pasakė diagnozę – mane ištiko šokas, lyg kas kokiu kuolu būtų trenkęs. Antrą dieną po žinios išskridau į Angliją pas savo vaikus. Padariau jiems kalėdinę "dovaną" – pranešiau, kad sergu vėžiu..." – skaudžiais prisiminimais dalijasi pašnekovė.

Žaizda negijo

Grįžusi iš trumpos kelionės pas artimuosius, nieko nelaukdama Valda nuėjo pas gydytojus ir jau sausio 18 d. jai buvo atlikta gimdos pašalinimo operacija. Tačiau situacija komplikavosi.

"Praėjus keletai dienų po operacijos pakilo kūno temperatūra, pilve atsirado infiltrato, kuris vis didėjo. Dešimt dienų pragulėjau ligoninėje. Nukritus temperatūrai vasario 9 d. mane išleido namo. Sakė, kai sugis pilvo siūlė, reikės tęsti onkologinį gydymą. Vasario 12 d. apsilankiau savo ligoninės Dienos chirurgijos skyriuje, kur man išėmė siūles", – visos datos įstrigo ligonės atmintin.

Tačiau buvo sugijusi tik pusė pjūvio siūlės. Valda gavo siuntimą į kitos rajoninės ligoninės Chirurgijos skyrių, kuriame gulėjo septynias savaites.

Žaizda buvo valoma, dezinfekuojama, gydoma vaistais, bet niekaip negijo. Temperatūra vėl pakilo – net iki 39 laipsnių. Vėl buvo skirti antibiotikai, auginamas pasėlis, ieškota net sepsio ir auksinio stafilokoko.

"Tačiau nieko nerado. Kovo pabaigoje mane išleido iš ligoninės, nurodė kasdien važiuoti į savo gydymo įstaigą perrišti žaizdos", – liūdnai ištaria V.Černiauskienė.

Vis dėlto net ir du mėnesius kasdien važinėjus į ligoninę, kur moteriai gydė žaizdą, situacija negerėjo.

Vis dėlto net ir du mėnesius kasdien važinėjus į ligoninę, kur moteriai gydė žaizdą, situacija negerėjo. Pašnekovės teigimu, priešingai – viskas tik blogėjo. Valdą buvo apėmusi neviltis, ji  nebesitikėjo pasveikti.

"Tyrimai rodė, kad didžioji problema – onkologinė liga – jau buvo kaip ir atsitraukusi, bet niekaip negijo po operacijos atsiradusi žaizda. Buvo siaubinga kiekvieną dieną matyti tą skylę, kurią kasdien vis tvarkė, traukė iš jos tamponus, keitė juos naujais, bet situacija nesikeitė. Jaučiausi labai blogai tiek fiziškai, tiek emociškai. Jei atvirai – jau ruošiausi mirčiai, vyrui vis primindavau, kur noriu būti palaidota", – tai ištarusi, Valda nusišypso.

Lemtingas susitikimas

Nors galvoje sukosi juodžiausios mintys, vis dėlto vieną dieną prie ežero Zarasų rajone sutiktas medikas iš Kauno –  Raimondas Kunickas, išgirdęs moters istoriją, pasakė, kad pirmadienį paskambins savo kolegoms ir pasidomės, ar nebūtų galima kaip nors pagelbėti.

"Pirmadienį sulaukiau skambučio, kad trečiadienį iš ryto atvažiuočiau į Respublikinę Kauno ligoninę. Atvykus į gydymo įstaigą apžiūros mane priėmė gydytojas chirurgas Zigmantas Urniežius. Buvau paguldyta į Chirurginės infekcijos skyrių", – vėl visas detales iki smulkmenų mena V.Černiauskienė.

Ligoninėje jai buvo atlikti tyrimai, perpiltas kraujas. Atlikta operacija, kurios metu pašalinti negyvybingi ir infekuoti pooperacinės žaizdos audiniai. Kad žaizda geriau ir greičiau gytų, pritaikytas vakuuminis žaizdų gydymo metodas.

"Gydytojas mane ne tik nuramino, bet ir pasiūlė ligoninėje dirbančios sielovadininkės pagalbą, su kuria kalbėdavomės po valandą dvi. Pergyvenau, kad žaizda negyja, jaučiausi atstumta, niekam nereikalinga, nes jokie gydymo metodai nepadėjo. Nuo manęs jau sklido siaubingas lavono kvapas. Tačiau Kaune  atsirado viltis, jaučiausi patekusi į gerų specialistų rankas", – kalbėjo V.Černiauskienė, kuriai per pusę metų buvo atliktos devynios operacijos dėl negyjančios žaizdos.

Moters dar laukia chemoterapinis ir spindulinis gydymas, tačiau ji džiaugiasi, kad, sėkmingai sugijus žaizdai, įtampą keičia nuovargis, norisi daugiau pamiegoti. Pradžiugino ir neseniai iš Anglijos aplankyti atvykusios anūkės.

"Jau ir į lauką išeinu, drabužius į skalbyklę sudedu ir išimu, nors kritiniu momentu net vaikščioti negalėjau. Žinoma, dar laukia labai ilgas sveikimo kelias norint įveikti onkologinę ligą, bet, užgijus šiai žaizdai, turiu daugiau vilties ir optimizmo", – pokalbį baigia V.Černiauskienė.

Neigiamo slėgio terapija – išganinga naujovė

 "Moksliniais tyrimais įrodyta, kad 125 mmHg neigiamas slėgis skatina naujo audinio susiformavimą", – naują žaizdų gydymo metodą pristato Respublikinės Kauno ligoninės Chirurgijos klinikos vadovas Zigmantas Urniežius.

Eitvydo Kinaičio nuotr.

– Kodėl chirurginėse žaizdose kyla infekcija?

– Chirurgija tampa vis minimaliau invazyvi, mažėja žaizdų, atliekamų pjūvių dydis, o taikomos technologijos sumažina infekcijos riziką, tačiau, deja, chirurginės infekcijos atvejų, nors ir retai, tačiau dar pasitaiko.

Pastebėta, kad pooperacinės žaizdos infekcijos rizika labai priklauso nuo operacijos metodų, trukmės ir apimties, vartojamų medikamentų, paciento būklės ir jo imuniteto. Neretai didelės įtakos turi ir gretutinės ligos, pavyzdžiui, onkologinės, kraujagyslių, cukrinis diabetas, aterosklerozė, kurios nulemia chirurginės infekcijos atsiradimą žaizdose. Sunkiau žaizdos gyja ir antsvorio turintiems ar nusilpusiems, išsekusiems, sergantiems anemija ligoniams, netekusiems daug skysčių.

– Į jus pacientė Valda Černiauskienė kreipėsi jau praradusi viltį pasveikti. Vos ne pusę metų įvairių ligoninių medikai ją gydė nesėkmingai. Kaip jums pavyko padėti?

– Chirurginės žaizdos sugyja taikant tradicinius gydymo metodus, bet jei problema įsisenėja, reikia ieškoti kitų būdų. Į mūsų ligoninę atvykusiai pacientei po apžiūros buvo nuspręsta taikyti vakuuminį žaizdų gydymo metodą (VAC terapiją), nes visas įprastas priemones jau išnaudojo prieš tai pagalbą teikę medikai.

Mes atlikome operaciją, kurios metu pašalinome infekuotus bei negyvybingus žaizdos audinius ir į ją įvedėme vakuuminio drenažo sistemą, pasiekiančią tolimiausias, net sunkiai prieinamas žaizdos ertmes. Žaizdą užklijavome specialia lipnia plėvele, taip visiškai ją atribodami nuo išorės ir sukurdami uždarą sistemą. Šią drenažo sistemą prijungėme prie kompiuterizuoto, programuojamo mobilaus aparato, kuris sukuria tam tikro intensyvumo neigiamą slėgį.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad 125 mmHg neigiamas slėgis skatina naujo audinio (granuliacijų) susiformavimą, kraujagyslės įauga, žaizdos defektas užsipildo. Neigiamu slėgiu stabilizuojami žaizdos audiniai lengviau sulimpa ir žaizda sumažėja.

24 valandas per parą žaizdoje veikiant specialaus intensyvumo neigiamam slėgiui, iš jos aktyviai siurbiami smulkūs, negyvybingų audinių fragmentai ir infekuotas žaizdos sekretas, to visiškai nėra esant pasyviam drenažui (tradiciniam žaizdos gydymui), nes ten esantys marliniai tamponai neleidžia infekuotam sekretui efektyviai pasišalinti. Ligonis jaučiasi labai higieniškai, išvengia sušlapusių, pūlingų tvarsčių, kartu ir kiti pacientai yra apsaugomi nuo infekcijos plitimo. Gydant VAC metodu nereikia jokių perrišimų, skausmingų procedūrų, nelieka baimės.

Pritaikius pacientei šią VAC terapiją ir įveikus infekciją bei intensyvų uždegimą, atlikome kitą planuotą operaciją: jos metu buvo pašalinta VAC drenažinė sistema ir žaizda susiūta antrą kartą. Džiugu, kad po šios operacijos žaizda sugijo, nebekilo jokių infekcijų ir komplikacijų.

– Šis laikotarpis jūsų pacientei iš Zarasų rajojo buvo itin sudėtingas psichologine prasme. Kaip padedate įveikti šiuos sunkumus?

– Esant tokiai situacijai labai svarbi ir psichologinė pagalba žmogui, nes, atsiradus infekcijai žaizdoje, žmogus ilgai būna nedarbingas, susiduriama su didžiulėmis socialinėmis problemomis. Pacientas dažnai negali grįžti net į savo namų aplinką, turi būti slaugomas, gydomas ligoninėje. Natūralu, kad žmogui prireikia ne tik chirurgo pagalbos, bet ir psichologo ar dvasinio asistento, kuris rastų paguodžiančių žodžių, padėtų nepalūžti.

Chirurginės žaizdos sugyja taikant tradicinius gydymo metodus, bet jei problema įsisenėja, reikia ieškoti kitų būdų.

– Kodėl kartais žaizdos gyja taip ilgai, infekcijos nepavyksta įveikti?

– Kai po operacijos chirurginėje žaizdoje atsiranda infekcija, dėl bakterijų poveikio sutrinka kraujotaka ir vystosi uždegimas, audiniai būna paburkę, trapūs, atsiranda negyvybingų plotų. Tuomet susiūti infekuotą žaizdą neįmanoma. Jei vis dėlto bandoma tai padaryti, audinius tempia, o tai dar labiau trikdo kraujotaką ir skatina infekcijos plitimą. Susidaro užburtas ratas. Todėl, prieš atliekant galutinę pooperacinės infekuotos žaizdos susiuvimo operaciją, žaizdą reikia išvalyti nuo negyvybingų audinių ir infekcijos, sumažinti uždegimą.

– O tam reikia laiko ir naujų technologijų?

– Infekciją galima bandyti įveikti klasikiniu būdu: dedant į žaizdą marlinius tamponus, ją drenuojant ir reguliariai perrišant. Tačiau kiekvienas perrišimas pacientui sukelia skausmą, baimę, labai riboja įprastą socialinę veiklą, nulemia prastą higieninę būklę, o svarbiausia, kad neretai labai ilgai užtrunka ir tampa nebeefektyvus.

Respublikinės Kauno ligoninės Chirurgijos klinikos Chirurginės infekcijos skyriuje, kuris yra vienintelis toks Lietuvoje, teikdami pagalbą pacientui mes pasitelkiame labai daug inovatyvių priemonių, palengvinančių ir pagreitinančių gydymą. Dėl to  sumažėja komplikacijų skaičius. Norėtume, kad apie tai žinotų kuo daugiau įvairių specialybių medikų ir galėtų šias naujoves rekomenduoti savo pacientams.

Neretai artėjanti 20 metų sukaktis yra laukiama šventė, tačiau ne Krikščioniškiesiems gimdymo namams. 1996 m. pradėta jų rekonstrukcija, pelniusi amžiaus statybos vardą, turi būti užbaigta.

Šildo neįrengtas patalpas

Respublikinė Kauno ligoninė, prie kurios 2002 m. buvo prijungti Krikščioniškieji gimdymo namai, šį paveldą bando išjudinti iš mirties taško. Amžiaus statyba bei jos priežastimis susidomėjo ir Seimo nariai.

Per 20 metų priestato rekonstrukcijai ir medicinos įrangai įsigyti išleista apie 3,8 mln. eurų. Norint pabaigti šiuos darbus, būtina dar 1,7 mln. eurų investicija.

"Kaune prieš mėnesį prasidėjo šildymo sezonas. Deja, šildyti tenka ne tik įrengtas, bet ir neįrengtas patalpas, nes kitu atveju joms būtų padaryta nepataisoma žala. Neslėpsiu, norėjome kuo greičiau užbaigti šiuos darbus ir patalpas naudoti pagal paskirtį, o ne laikyti užkonservuotas", – pasiguodė Respublikinės Kauno ligoninės generalinis direktorius docentas Linas Vitkus.

Jo teigimu, užsitęsus statybos darbams, statybos projektas ir vertė buvo koreguojami keturis kartus. Dėl augančio pridėtinės vertės mokesčio tarifo, kylančių statybos darbų bei medžiagų kainų  projekto vertė tik didėjo.

Sprendimą priims Vyriausybė

Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija yra parengusi planuojamo finansavimo grafiką, pagal kurį visos reikiamos lėšos būtų skiriamos per ketverius metus. Laikantis šio grafiko, priestatas būtų įrengtas 2019 m. ir pasiektų 24 metus vykdomos statybos trukmę.

"Devyniolikos metų patirtis parodė, kad neretai darbai užsitęsia, todėl gali tekti "švęsti" ir 25-metį. Mūsų skaičiavimais, jei lėšos būtų skirtos anksčiau, sudarant naują grafiką, darbus galėtume pabaigti per pusantrų metų", – teigė L.Vitkus.

Ligoninę kamuojanti problema prieš savaitę buvo aptarta ir Seimo Sveikatos reikalų komitete. Seimo nariai pritarė pasiūlymui skirti visą trūkstamą finansavimą ir užbaigti statybą iki 2017 m.

Seimo narių nuomone, šios lėšos galėtų būti skirtos iš Valstybės investicijų 2016–2018 m. programos. Pasiūlymą artimiausiu metu planuojama teikti Vyriausybei, kuri ir priimtų galutinį sprendimą.

Kurs senjorų dienos centrą

Krikščioniškieji gimdymo namai šiuo metu užima du pastatus Miško ir Trakų gatvėse. Pastarojoje šiuo metu veikia Ginekologijos skyrius. Jei artimiausiu laiku pavyktų pritraukti reikalingų lėšų ir darbai būtų užbaigti, tada į Miško gatvę bus perkeltas ir Ginekologijos skyrius.

"Laisvose patalpose Trakų gatvėje norėtume įsteigti senjorų dienos centrą, kuriame vyresnio amžiaus pacientai galėtų praleisti dieną, kol juos pasiimtų iš darbų grįžtantys artimieji. Tokią paslaugą, kuri yra itin populiari kitose Europos šalyse, tikriausiai teiktume pirmieji Lietuvoje",– teigė ligoninės vadovas L.Vitkus.

Respublikinės Kauno ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose gimsta kas šeštas kaunietis. Prieš dešimt metų Naujagimiams palankios ligoninės vardą pelniusiuose gimdymo namuose į pasaulį kasmet ateina iki 1000 naujagimių.

Pirmojo tipo cukriniu diabetu, kai kasdien reikia švirkštis insuliną, kasmet suserga apie 100 vaikų. Jie nori žinoti, kodėl.

Kai liga užklumpa

"Tadas sirgo ir dažnai jausdavosi pavargęs, tačiau dėl raktelio jis ir vėl juokiasi. Stebuklingas žodis yra "insulinas", – taip prasideda pirmoji knygelė Lietuvoje, skirta vaikams, sergantiems cukriniu diabetu – "Raktelis Tadui. Mama, kas yra "cukraus liga".

Medikų teigimu, vaikų sergamumas cukriniu diabetu nuolat auga, kasmet jis diagnozuojamas 100 vaikų. Skaičiuojama, kad Lietuvoje šia liga serga daugiau kaip 800 vaikų.
Kas yra cukrinis diabetas, kodėl susergama šia liga ir kaip su ja susigyventi? Tokie klausimai kyla mažiesiems, kai juos užklumpa ši liga.

"Lietuvoje publikuota ne viena sausa metodika, kurioje informacija apie diabetą pateikiama itin sudėtingai, vaikams nesuprantama kalba. Ypač sunku apie šią ligą išaiškinti susirgusiesiems dar ikimokykliniame amžiuje", – priežastis, kodėl inicijavo knygelės apie diabetą leidimą, vardijo LIONS klubo viceprezidentas Žilvinas Neliubšys.

Padės rasti raktą

Vokiečių autorės Birgitos Richter knyga "Raktelis Tadui. Mama, kas yra "cukraus liga" pirmą kartą išversta į lietuvių kalbą, pristatyta Respublikinės Kauno ligoninės Vaikų reabilitacijos skyriaus "Žibutės" sektoriuje vykusio renginio metu.

Ž.Neliubšys pastebėjo, kad šis leidinys iš pirmo žvilgsnio primena daugelį vaikiškų pasakų knygelių, todėl yra labai patrauklus.

"Neretai vaikui susirgus cukriniu diabetu šeimos nariai sureaguoja itin jautriai. Tikimės, kad ši knyga padės ieškoti ir rasti naujų raktelių iškilusioms problemoms spręsti ne tik vaikams, bet ir jų tėveliams", – įsitikinęs Ž.Neliubšys.

Besimokant vokiečių kalbos

Idėja išversti šią knygą į lietuvių kalbą kilo Respublikinės Kauno ligoninės Vaikų ligų klinikos endokrinologei Lilijai Zelmai Krovai, dirbančiai su cukriniu diabetu sergančiais vaikais.

"Vokietijoje turiu giminaičių, todėl nusprendžiau mokytis vokiečių kalbos. Norėdama pasitikrinti, kiek išmokau, nusipirkau B.Richter knygą, skirtą vaikams, sergantiems cukriniu diabetu. Ji labai patiko, pagalvojau, kad kažko panašaus reikėtų ir Lietuvoje", – pasakojo L.Z.Krova.

Prie idėjos įgyvendinimo aktyviai prisidėjo Kauno Tauro LIONS klubas, jau ne kartą parėmęs Vaikų reabilitacijos skyriaus "Žibutės" sektorių.

Ne tik mažiesiems

"LIONS klubo atstovai, kurie mūsų gydytojos endokrinologės L.Z.Krovos idėją pavertė kūnu, padarė didžiulį darbą, už ką esame labai dėkingi", – knygos pristatymo metu kalbėjo Respublikinės Kauno ligoninės generalinis direktorius docentas Linas Vitkus.

Šiame renginyje dalyvavęs Sveikatos apsaugos ministerijos Korupcijos prevencijos skyriaus vedėjas Vytautas Šveikauskas pritarė, kad naujai išleista knyga labai reikalinga, ją norisi perskaityti nuo pradžios iki galo.

Knygą "Raktelis Tadui. Mama, kas yra "cukraus liga", manau, bus įdomu skaityti ne tik cukriniu diabetu sergantiems vaikams bei jų tėveliams, bet ir tiems, kurie su šia liga nėra susidūrę", – pastebėjo V.Šveikauskas.

Apie cukrinį diabetą

Cukrinis diabetas, arba cukraligė, – tai visuma sutrikimų, kuriuos sukelia sutrikęs organizmo gebėjimas panaudoti gliukozę (kitaip vadinamą organizmo cukrų).
Jeigu vaiką nuolat troškina, mažėja jo kūno masė, jis dažnai šlapinasi, kamuoja nuolatinis nuovargis, blogai gyja žaizdos – būtina kreiptis į gydytoją, kuris ištirs, ar vaikas neserga cukriniu diabetu.

Didėjantį vaikų sergamumą cukriniu diabetu gali lemti daug priedų turintis šiuolaikinis maistas, užteršta aplinka, be to, liga gali užklupti po persirgtų infekcinių ligų. Įtakos turi ir paveldimumas.

Vaikai dažniausiai serga pirmojo tipo cukriniu diabetu. Jam gydyti būtinos kasdienės insulino injekcijos.

"Mes vieni iš kitų galime mokytis. Niekada negalvokite, kad esate blogesni", – eilinį kartą apsilankiusi Respublikinėje Kauno ligoninėje patarė jos pacientams ir medikams daug padedanti vienuolė Margret iš Vokietijos.

Rūpinasi ir imigrantais

Pokario metais Vokietijoje gimusi vienuolė pasakoja, kad gyvenime jai teko visko išbandyti.

Prieš pasirenkant tarnystės Dievui kelią Margret užsiėmė ūkio darbais, ne vienus metus dirbo aukle. Ir tik sulaukusi trisdešimties suprato, kad tikrasis jos pašaukimas – visą likusi savo gyvenimą paskirti Dievui.

"Visada daug dėmesio skyriau savo ir kitų dvasios ugdymui, buvau tikinti, religinga, – paklausta, kodėl nusprendė tapti vienuole, pasakoja Margret. – Atėjusi į vienuolyną supratau, kad noriu padėti likimo nuskriaustiesiems, gyvenimo klystkeliuose parklupusiems žmonėms."

Paskutinius tris dešimtmečius vienuolė dirba su benamiais, asocialiais, tikėjimą artimaisiais ir gyvenimu praradusiais asmenimis. Pagalbos ranką Margret ištiesia alkoholikams, narkomanams, rūpinasi ir imigrantais, kuriuos likimas ar neteisingai priimti sprendimai nubloškė į užribį.

"Tai mano pašaukimas. Noriu padėti žmonėms, kurie kenčia ne tik nuo įvairių priklausomybių, bet ir serga sunkiomis lėtinėmis ligomis, turi kitų problemų", – mintimis dalijosi vienuolė.

Pagalba pranoko lūkesčius

Margret nuolat tenka ieškoti, kas galėtų suteikti psichologinę pagalbą atsitiesti norinčiam benamiui, kas galėtų paremti jos įsteigtą benamių kavinę, pavadintą Pranciškaus trobele, pinigais, drabužiais, maistu.

"Kavinė yra žemiausias laiptelis pagalbos socialinės rizikos asmenims sistemoje. Būtent čia ateina paramos ieškantys žmonės, kurie neretai neturi pinigų, gyvenamos vietos, darbo. Jiems padedame susitvarkyti dokumentus, kitus socialinius reikalus, – pasakojo Margret. – Svarbu padėti žmogui sugrįžti į bendruomenę – susirasti darbo, gyvenamąją vietą."

Nuolatiniai ieškojimai davė netikėtų rezultatų: paramos kavinė pradėjo gauti daugiau, nei jos reikėjo. Tuomet Margret suprato, kad laikas dalytis ne tik su savo, bet ir su kitomis bendruomenėmis. Taip Margret ranką ištiesė Rygos, Talino katalikiškosioms organizacijoms. Daugiau nei prieš dešimt metų atrado Respublikinės Kauno ligoninės Slaugos kliniką Garliavoje.

"Gėris yra gauti, bet dar didesnis gėris yra kažkuo dalytis su kitais", – šypsosi sesuo.

Viskas iš širdies

Vienuolė Margret niekada nepraeina pro gatvėje gulintį benamį, niekada neatgręžė nugaros sveikatą praradusiam.

Kas motyvuoja, kas skatina padėti? Juk kartais dėl žmogaus tenka tiek daug stengtis, o jis nė ačiū nepasako.

"Jeigu gali padėti – padėk. Visiškai nesvarbu, ar žmogui pavyks, ar nepavyks, svarbu nesmerkti, bet padėti", – paprastais receptais dalijasi Margret.

Ji teigia niekada negalvojanti apie savo veiklą kaip apie kupiną iššūkių. Tiesiog viską daro iš širdies. Vienuolė neslepia, kad jai smalsu pamatyti, kaip panaudota jos parama. Dėl to Margret ne kartą lankėsi ir Lietuvoje. Taip pamato, kam ir kaip dar pagelbėti.

"Lietuvoje lankiausi ne vieną kartą, net suskaičiuoti būtų sunku. Man visada įdomu, ar suteikta parama kam nors padėjo, norisi pamatyti rezultatus", – pasakojo gegužės mėnesį Respublikinės Kauno ligoninės Slaugos kliniką aplankiusi Margret.

Ji yra padovanojusi šiai klinikai vaikštynių, patogių lovų,  televizorių, maitinimo stalų, teleskopinių širmų. Už tai vienuolei iš Vokietijos dėkingi ne tik Slaugos klinikos pacientai, bet ir darbuotojai.

Mato didelę pažangą

Šį kartą sesuo į Kauną atvyko ne viena. Ją lydėjusi ponia Margot pasakojo, kad, atšventusi savo 65 metų gimtadienį, nusprendė savo dienas įprasminti nauja veikla, todėl ir nutarė padėti seseriai Margret.

Ponia Margot ne vienus metus dirbo direktore slaugai vienoje iš psichiatrijos ligoninių Vokietijoje. Pašnekovė pagyrė, kad Lietuvoje psichiatrai domisi naujovėmis, stengiasi pritaikyti  pacientams palankią aplinką, kuri nebesiskiria nuo kitų bendro profilio ligoninių ir skyrių.

"Matau, kad visos ligoninės pertvarkomos ir tai daroma iš širdies, galvojant apie pacientą ir kartu apie personalą, o tai labai svarbu. Neretai žmonės nieko nepaisydami atkakliai siekia savo tikslų, rezultatų. Jeigu mes viską darytume iš širdies – gyventume geresniame pasaulyje", – dėstė sesuo Margret.

Būti, kokie esame

"Būkite tokie, kokie esate, – paklausus, ko lietuviams palinkėtų, atsakė ponia Margot. – Mes vieni iš kitų galime mokytis: vokiečiai – iš lietuvių, lietuviai – iš vokiečių. Niekada negalvokite, kad esate blogesni. Visur yra visko. Mokėkite gyventi šia diena, šia minute. Neleiskite praeities kartėliui užtemdyti šiandienos ir ateities."
Sesuo Margret patarė visiems nuvažiuoti į Kryžių kalną. Pastatyti šioje šventoje vietoje kryžių ir kartu su juo palikti ten visas savo problemas. Patikėti jas Dievui ir nepamiršti paprašyti jo pagalbos kartais sunkiame gyvenimo kelyje.

"Mums reikia daugiau pasitikėti Dievu ir tikėti, kad viskas bus gerai", – raminamai ir optimistiškai nuteikė sesuo Margret.

Ligonių amžius chirurgams – ne kliūtis: 93 metų moteriai jie pašalino tulžies pūslę, 92 metų vyrą operavo dėl kraujuojančios skrandžio opos. Ligoniai greitai pasveiko.

Pilve plyšo auglys

Garbingo amžiaus sulaukusi kaunietė Olga niekada nebūtų patikėjusi, kad liga, kuria sirgdama ji gyveno ne vienus metus, baigsis būtent taip.

Pavasarį, gegužės mėnesį, 82-ąjį gimtadienį švęsianti moteris sunegalavusi gydytojų pagalbos ieškoti neskubėjo.

"Maniau, jei neskauda, tai ir gydytojų nereikia. Tikėjausi, kad su liga ramiai gyvensiu, kol numirsiu", – taip savo likimą prognozavo Olga.

Deja, liga nebuvo tokia draugiška ir vieną savaitgalį apie save priminė su trenksmu. Į Respublikinės Kauno ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių Olga pateko jau šoko būsenos. Tai sukėlė neištveriamas pilvo skausmas.

Gydytojai nustatė, kad skausmą sukėlė plyšęs auglys pilvo ertmėje. Situaciją ypač sunkino prasidėjęs vidinis kraujavimas.

Meldėsi dėl kitų

Apie darinį pilve, kurį tektų operuoti, Olga teigia sužinojusi prieš porą metų, kai lūžus kojai jai teko kreiptis pagalbos į medikus.

"Prieš dvejus metus man lūžo kojos kaulas ir jau tada gydytojai sakė, kad, kojai sugijus, reikės nueiti pasitikrinti pas vidaus ligų daktarą. Bet maniau, kam man to reikia, jei neskauda", – tada pasiteisino Olga.

Dviejų dukrų mama ir šešių anūkų močiutė sakė nesitikėjusi sulaukti tokio garbaus amžiaus, todėl senatvėje atsiradusias ligas paprasčiausiai ignoravo.

"Prašiau Dievo, kad man leistų užauginti dukras. Leido. Prašiau, kad leistų anūkus užauginti. Užauginau ir juos. O dabar jau nebėra ko prašyti", – pasakojo Olga, kuriai dirbti teko jau nuo trylikos metų.

Bėgo ir pargriuvo

Kas atsitiko, kad senolė vis dėlto ryžosi važiuoti pas gydytojus? Moteris pasakojo, kad viskas prasidėjo vieną rytą, kai beskubėdama į autobusą pargriuvo.

"Tą dieną jaučiausi gerai, kaip visada. Sugalvojau nuvažiuoti į bažnyčią užsakyti mišias už mirusius artimuosius. Atėjusi į autobusų stotelę pamačiau, kad autobuso reikės laukti daugiau nei pusvalandį. Nusprendžiau eiti iki kitos stotelės ir netoli jos pamačiau atvažiuojantį autobusą. Pradėjau bėgti, kad suspėčiau, ir už kažko užkliuvusi griuvau ant pilvo", – išsamiai pasakojo Olga.

Pargriuvusi ji nebeįstengė atsistoti. Praeiviai iškvietė greitąją medicinos pagalbą.

"Oi, kaip man skaudėjo, kaip skaudėjo, – atsiduso kaunietė, prisiminusi tą nelaimingą šeštadienį. – Reikėjo neskubėti, nebūčiau pargriuvusi, gal ir ligoninėje nebūčiau atsidūrusi."

Atvežta į Respublikinę Kauno ligoninę moteris išgirdo gydytojų  žodžius: skubiai į operacinę!

Šiandien Olga jaučiasi gerai, tik apetitą yra praradusi. Jėgas tikisi atgauti per reabilitacijos procedūras.

Auksinė kiekviena minutė

"Ne vienus metus augęs ir laiku nepašalintas auglys per minutę gali pražudyti žmogų", – žino Olgą operavęs Respublikinės Kauno ligoninės Chirurgijos klinikos vadovas Zigmantas Urniežius.

Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje pacientei, skubos tvarka atlikus echoskopiją, pilve buvo aptiktas auglys, daug skysčio. Įtarta, kad prasidėjo vidinis kraujavimas. Tai patvirtino nedelsiant pradėta operacija. Paaiškėjo, kad ligonė jau buvo netekusi maždaug trijų litrų kraujo. Kiekviena minutė buvo aukso vertės.

"Moteris buvo netekusi pusės kiekio kraujo. Tai labai komplikuoja operaciją, be to, po nukraujavimo gali paūmėti ir kitos lėtinėmis ligos. Neretai žmonės ilgai rengiasi operacijoms, o liga, kuri atrodo visai nebaisi, nes nesukelia skausmo, gali labai greitai pražudyti", – perspėjo gydytojas Z.Urniežius.

Operuodama nukraujavusį ligonį gydytojų komanda turi veikti labai operatyviai ir tiksliai: atkurti gyvybines funkcijas, užtikrinti kvėpavimą ir pakankamą audinių aprūpinimą deguonimi, papildyti netekto kraujo kiekį ir kuo greičiau atlikti operaciją.

"Auglys buvo net 25 cm skersmens. Jis buvo užėmęs visą pilvo ertmę, todėl pašalinti minimaliai invazyviai laparoskopu nebebuvo jokių galimybių", – aiškino chirurgas Z.Urniežius.

Amžius – ne kliūtis

Medikai apgailestauja, kad vyresnio amžiaus žmonės dažnai vengia  chirurginio gydymo.

"Esame išoperavę ne vieną ir ne du garbaus amžiaus pacientus.  Neseniai laparaskopiniu būdu išoperavome 93 metų moterį, kuriai teko pašalinti tulžies pūslę. Turėjome ir 92 metų pacientą su kraujuojančia skrandžio opa. Vyresnio amžiaus žmonės dažnai mano, kad jiems jau per vėlu padėti, tikisi, kad visas savo ligas nusineš į kapus. Tokiems ligoniams visada sakau, kad ne amžius, o žmogaus fizinė sveikata yra pagrindinis kriterijus", – teigė Z.Urniežius.

Jis yra pastebėjęs, kad ne vieno jauno žmogaus sveikata yra prastesnė nei pagyvenusio. Gydytojas atkreipė dėmesį ir į ligos  tapatinimą su skausmu. Kai šis nepakeliamas, manoma, kad liga kelia pavojų gyvybei ir tada važiuojama pas gydytojus.

"Įvairūs anatominiai kūno pakitimai, pavyzdžiui, užčiuopiami ir net matomi augliai, ryškiai išsiplėtusios venos, vos po drabužiais telpančios pilvo išvaržos skausmo nesukelia, bet tai yra sunkių ligų išraiška, – atkreipė dėmesį gydytojas Z.Urniežius. – Žmogus pripranta prie tokių pokyčių ir ligą vilkina, bet pavėluotai pradėtas gydymas būna ilgesnis ir sunkesnis."

Chirurgas pataria nelaukti

Dar daug kas įsivaizduoja, kad po operacijos lieka didelis pjūvis, ji sukelia didelį skausmą, netenkama daug kraujo.

"Dėl to bandoma gydytis tepaliukais, tabletėmis, burtais ir dar bet kuo, o operuotis ryžtamasi tik tada, kai sveikata visai pašlyja. Ilgus metus kentėjęs ligonis vis tiek atsidurs ant operacinio stalo, patirs sudėtingą ir rizikingą operaciją ir sunkų pooperacinį laikotarpį", – išvadą pateikė chirurgas Z.Urniežius.

Laiku diagnozavus ligą operaciją galima atlikti minimaliai invaziniais būdais, be didelių pjūvių. Tai sumažina skausmą, infekcijos tikimybę, nelieka randų, žmogus greičiau grįžta į jam įprastą gyvenimą.

"Planinės operacijos beveik visada atliekamos laparoskopiškai, o dėl nepagrįstų baimių ar kitų priežasčių įsisenėjusios ligos baigiasi įvairiai. Nuoširdžiai patariu žmonėms nelaukti", – ragino Respublikinės Kauno ligoninės Chirurgijos klinikos vadovas Z.Urniežius.

Per metus – 7 tūkst. operacijų

Ligonius konsultuoja ir operuoja įvairių sričių chirurgijos specialistai: pilvo chirurgai, bendrieji chirurgai, kraujagyslių chirurgai, ortopedai-traumatologai, plastikos chirurgai, otolaringologai, akių chirurgai, ginekologai, urologai.

Respublikinėje Kauno ligoninėje sukaupta didelė chirurginio darbo patirtis: per metus atliekama iki 7 tūkst. operacijų.

Daugiausia atliekama minimaliai invazyvių pilvo organų laparoskopinių operacijų dėl tulžies pūslės akmenligės, pilvo sienos išvaržų; endoskopinių operacijų – dėl virškinamojo trakto auglių.

Atliekamos ortopedinės artroskopinės, laparoskopinės ginekologinės, radiodažnuminės, lazerinės kojų venų operacijos.

Respublikinės Kauno ligoninės Krikščioniškųjų gimdymo namų gyvybės langelyje palikta mergaitė jaučiasi gerai. Tai patvirtino medikai.

Mažylė gyvybės langelyje rasta praėjusio penktadienio pavakarę. Medikų teigimu, naujagimės gyvybinės funkcijos buvo nesutrikusios, ji gimė išnešiota.

„Pagal visus požymius palikta naujagimė buvo gimusi prieš parą. Rasta mergaitė buvo labai sušalusi ir išalkusi. Mažajai pacientei iš karto atlikti visi reikalingi tyrimai, mergaitė pamaitinta, sušildyta. Šiuo metu mažylė jaučiasi gerai“, – pasakojo Krikščioniškųjų gimdymo namų vadovė gydytoja Rasa Babiliūtė.

Gyvybės langelis šiuose Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose atidarytas 2010 metų vasarį. Tai jau ketvirtas kūdikis, rastas šiame gyvybės langelyje.

Gyvybės langelis – tai speciali kapsulė, į kurią iš lauko įdėjus naujagimį, budintį personalą pasiekia perspėjimo signalas ir specialistai pasirūpina vaiku, kuriuo nenori rūpintis tėvai.

Motinai, palikusiai naujagimį saugioje vietoje, jokia baudžiamoji atsakomybė negresia. Per tris mėnesius ji gali apsigalvoti ir savo kūdikį pasiimti auginti.

"Respublikinė Kauno ligoninė yra pirmoji, kurią aplankiau šiame mieste, tapusi ministre. Noriu pamatyti ne tik vienos didžiausių laikinosios sostinės ligoninių skaudulius, bet ir susipažinti su gerąja patirtimi," – prisistatė Rimantė Šalaševičiūtė.

Sutrumpėjo ligonių eilės

Ministrė R.Šalaševičiūtė vizito metu domėjosi, kaip Respublikinėje Kauno ligoninėje sekasi trumpinti pacientų laukimo eiles pas gydytojus konsultantus.

Tai, pasak ministrės, viena opiausių sveikatos apsaugą kamuojančių problemų, kai pacientas pas gydytoją konsultantą negali patekti greitai ir sulaukti jam taip reikalingos pagalbos. Ministrė pripažino, kad ir pati yra turėjusi karčios gydymosi patirties.

Po pokalbio su Respublikinės Kauno ligoninės generaliniu direktoriumi docentu Linu Vitkumi ministrė pasidalijo savo įspūdžiais.

"Manau, kad ne viena sveikatos priežiūros įstaiga gali perimti Respublikinės Kauno ligoninės patirtį, kai įdarbinus daugiau gydytojų specialistų, pailginus Konsultacijų poliklinikos darbo laiką ir priėmus kitus vadybinius sprendimus pavyko sutrumpinti eiles", – pastebėjo R.Šalaševičiūtė.

Respublikinėje Kauno ligoninėje veikiančioje Konsultacijų poliklinikoje pas daugelį gydytojų konsultantų galima patekti per artimiausias kelias dienas. Tik esant išskirtiniams atvejams luktelėti gali tekti kiek ilgiau.

Senatvė ir psichika

Senėjančiai visuomenei vis dažniau reikalinga psichiatrinė pagalba.

Apsilankiusi ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje, ministrė pritarė ligoninės administracijos pasiūlymams šiame sektoriuje kurti vyresnio amžiaus žmonių, turinčių psichikos sutrikimų, gydymo ir slaugos skyrių, plėtoti psichosocialinės reabilitacijos paslaugas bei prevencines programas.

Psichikos sveikatos ligomis sergantys žmonės po aktyvaus gydymo ir dėl savo ligos ypatybių neretai praranda tam tikrus socialinius įgūdžius. Psichosocialinė reabilitacija padeda juos atkurti, sugrįžti į visavertį gyvenimą.

Diskutuojant apie slaugos paslaugų plėtrą psichikos sutrikimų turintiems vyresnio amžiaus žmonėms Kauno regione, ministrė R.Šalaševičiūtė domėjosi jų įgyvendinimo galimybėmis. Ministrės nuomone, tokios paslaugos yra reikalingos, todėl būtina atlikti ekonominius skaičiavimus, papildyti įstatyminę bazę.

Pasak sveikatos apsaugos ministrės, taip pat reikia užtikrinti prevencinių programų įgyvendinimą, ypač nukreiptų į savižudybių skaičių mažinimą bei "baltąsias" priklausomybes, pavyzdžiui, azartiniams lošimams ir panašiai.

Pastatai ir jų poreikis

Ministrė R.Šalaševičiūtė atkreipė dėmesį, kad jau daugiau nei septyniolika metų nesibaigia remonto darbai Respublikinės Kauno ligoninės Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose.

"Mus riboja ekonominiai ištekliai, todėl iš karto skirti 8 mln. litų, kurių trūksta šiems darbams baigti, gana sudėtinga. Be abejonės, bus ieškoma kitų išeičių, pavyzdžiui, pritraukti privačių lėšų, nes nesutvarkytos patalpos nėra efektyviai išnaudojamos", – pastebėjo ministrė.

Ji palaikė idėją iškelti Respublikinės Kauno ligoninės Vaikų tuberkuliozės skyrių iš Kulautuvos, kadangi daugiau kaip  5,5 tūkst. kv. m ploto pastate vidutiniškai per mėnesį gydoma tik 50–60 vaikų, sergančių tuberkulioze.

"Šį ligoninei priklausantį pastatą reikia prižiūrėti, žiemą – šildyti, todėl verta pagalvoti apie kitų medicininių paslaugų teikimą ir plėtojimą šiose erdvėse", – siūlė R.Šalaševičiūtė.
Ji pritarė ligoninės generalinio direktoriaus L.Vitkaus minčiai į Kulautuvą perkelti Vertebroneurologijos skyrių, kuriame būtų gydomi nugaros skausmų kamuojami pacientai. Be to, čia planuojama teikti reabilitacijos paslaugas.

"Mes pamirštame mylėti save", – priežastį, kaip atsidūrė ant operacinio stalo, nurodo Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas baritonas Benjaminas Želvys.

Kentėjo 18 metų

Kauno valstybinio muzikinio teatro renovacijos rūpesčiais gyvenančiam jo vadovui B.Želviui nebeliko kur trauktis, kai daugiau nei 18 metų kamavusi varikozė parodė savo dantis.
"Paskutiniuosius septynerius ar šešerius metus išsiplėtusios venos ir susiformavę poodiniai guzeliai mane jau vargino nuolatiniais uždegimais, skausmu. Nors ir bandžiau naudoti įvairius vaistus, kiek įmanoma daugiau judėti, tačiau nelabai kas padėjo", – skundėsi žinomas kaunietis B.Želvys.

Respublikinės Kauno ligoninės Dienos chirurgijos skyriaus vedėjo mokslų daktaro Jono Andriuškevičiaus teigimu, nieko keista, kad šios paciento taikytos priemonės buvo neefektyvios. Jam buvo likęs vienintelis kelias – chirurginis kojų venų šalinimas.

Tiesiog fantastiška pažanga

Šiandien B.Želvys neslepia savo nuomonės: žmonės labai apsileidę.

"Prieš 18 metų man buvo šuntuotos širdies kraujagyslės ir kairės kojos venų gydytojai jau tada negalėjo naudoti operacijai, sakė, kad ateityje tikriausiai turėsiu problemų", – pasakojo B.Želvys.

Vis dėlto kol neprasidėjo nuolatiniai skausmai ir uždegimai, žinomas ir kaip Muzikinio teatro solistas bei "Baritonų trio" vokalistas B.Želvys į savo ligą buvo linkęs nekreipti dėmesio. Atlikėjas juokavo, kad kitus mes labai dažnai mokome ir vos neįsakmiai liepiame eiti pas gydytojus, bet save dažniausiai pamirštame.

"Teisingai kartais žmonės sako, kad reikia save labiau mylėti, nes kai nemyli – bėdų daugiau būna. Gydytojai padeda, diagnozuoja, išoperuoja, bet visų pirma pats žmogus turėtų nepamiršti savimi rūpintis. Žinoma, aš čia drąsiai šneku, tačiau pats to nedarau", – pripažino B.Želvys.

Laimei, jo sveikata nuoširdžiai rūpinasi žmona Kristina ir draugai – už ką jis labai jiems dėkingas.

"Mano draugas kolega Rimantas Lekavičius pastebėjo, kad žmonija daro pažangą, jeigu pas gydytoją nuvažiuojame patys, o ne su greitąja. Čia jau fantastiška pažanga", – pritarė atlikėjas.

Paprasčiausiai negali nedirbti

B.Želvys pripažino, kad pernelyg ilgai delsė ir į gydytojus dėl kojų venų nesikreipė, nes nesinorėjo savaitei iškristi iš aktyvaus gyvenimo.

Jis buvo klaidingai įsitikinęs, kaip tebegalvoja visi venų varikoze sergantys ligoniai, kad po operacijos ligoninėje teks praleisti savaites, o nedarbingumas truks net kelis mėnesius.
"Septynerius ar šešerius metus kentėjau naiviai tikėdamasis, kad mano liga praeis savaime. Darbas veja darbą, o dar ir prasidėjusi teatro renovacija reikalauja ypač daug dėmesio, todėl niekaip neradau laiko gydytis. Labiausiai bijojau, kad teks savaitę iškristi iš ritmo. Tačiau kai su gydytoju Jonu Andriuškevičiumi pasikalbėjau, jis man pasakė: "Ateini, išoperuoju, ir išeini", – lemiamus žodžius, padėjusius apsispręsti, citavo B.Želvys.

Atlikėjas neslėpė susižavėjimo šiandiene medicina ir dienos chirurgijos galimybėmis.

"Aš tikrai sužavėtas chirurgu Jonu ir visu Dienos chirurgijos skyriumi. Atsiguliau į ligoninę pavakarę, o kitą rytą jau grįžau į darbą", – stebino B.Želvys.

Jis patyrė, kad skubančiam ir intensyviai dirbančiam žmogui dienos chirurgija yra tikras išsigelbėjimas. Po daugumos operacijų, jei nekyla komplikacijų, pacientas namo išleidžiamas tą pačią dieną ar kitos dienos rytą ir net gali nesinaudoti nedarbingumo išmokomis.

Jei būtų moteris

"Medikai man paaiškino, kada ateiti perrišti tvarsčių, kaip elgtis namuose, kaip save prižiūrėti. Džiaugiuosi, kad nekilo jokių komplikacijų ir nieko nelaukęs galiu tęsti darbus. Man tai labai svarbu. Žinoma, aš suprantu, kad turiu prisižiūrėti ir save saugoti, nes kitaip man atliktas personalo darbas gali nueiti perniek", – svarstė Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas.

Paklausus, ką jis patartų nuo išsiplėtusių kojų venų kenčiantiems vyrams, atsakė: visas problemas reikia spręsti iš karto, o kai jos susijusios su sveikata, juolab laukti nėra ko.

"Jeigu vyrai, kaip moterys, dėvėtų sijonus ir todėl rūpintųsi savo kojų sveikata bei grožiu, būtų mažiau komplikacijų. Kas žino, jeigu aš būčiau moteris, gal jau seniai išsiplėtusias kojų venas būčiau išsioperavęs", – juokavo B.Želvys.

Komentaras

Jonas Andriuškevičius, Respublikinės Kauno ligoninės Dienos chirurgijos skyriaus vadovas

Benjamino Želvio kojos venų operacija truko apie valandą, jokių komplikacijų nekilo. Kitą dieną operuota koja perrišta, įvertintas pjūvių gijimas, kojos kraujotaka, jutimai. Nesant sutrikimų, neprieštarauta, kad pacientas galėtų grįžti į darbą.

Solistas širdies operacijai prieš 18 metų pasiryžo nieko nelaukdamas, o šalinti kojų venas vis atidėliojo. Žmonės dažnai nepagrįstai bijo ir laiku nesikreipdami į gydytojus tik sunkina situaciją.
Po kojų venų operacijos pacientui grįžti į darbą niekas negali uždrausti. Aišku, dirbant yra didesnė rizika, pirmas tris paras po operacijos reikia laikytis tausojamojo režimo. Benjamino sveikatos būklė yra stebima. Jeigu operacija būtų buvusi komplikuota, išoperuotos žaizdos būtų kraujavusios, pjūvio vietos patinusios, šio paciento sprendimo nebūčiau palaikęs. Šiuo atveju viskas praėjo sklandžiai.

Pirmos trys paros po operacijos yra svarbiausios todėl, kad būtent per tą laikotarpį, ypač pirmą parą, galima kraujavimo grėsmė. Per savaitę paaiškėja, ar žaizdos nesupūliuos dėl kokios nors infekcijos.

Po venų operacijos kojas privaloma subintuoti elastiniu bintu, negalima smarkiai lankstyti kojų, tūptis, būtina vengti didelės fizinės apkrovos, sunkaus darbo.

Šiandien, taikant modernias operavimo technikas, ne tik po venų, bet ir po nekomplikuotų išvaržų, tulžies pūslės šalinimo operacijų pacientai gali greitai sugrįžti į darbą.

Operuojant daugkartinio pasaulio Gineso rekordininko Antano Kontrimo venas neatlaikė joms ištraukti skirti zondai. Vadinasi, šio vyro ne tik barzda labai stipri.

Paveldėjo iš mamos

A.Kontrimas neprieštaravo, kad būtų paskelbta jo ligos diagnozė.  Respublikinės Kauno ligoninės Dienos chirurgijos skyriaus vedėjas mokslų daktaras Jonas Andriuškevičius, operavęs stipriausios lietuviškos barzdos savininko kojų venas, pasakė ir tai, kad liga jau buvo toli pažengusi.

Gruodžio mėnesį šešiasdešimtmetį atšventusio A.Kontrimo įsitikinimu, jo liga buvo užprogramuota genetiškai. Vyras pasakoja, kad jo mamą taip pat kamavusi varikozė: kojų venos buvo išsiplėtusios, po oda susiformavo kraujagyslių mazgeliai.

Į Kauną operuotis atvykęs telšietis pasakojo, kad liga jį pradėjo varginti daugiau nei prieš 15 metų.

"Atsikėliau vieną rytą ir matau, kad kojos sutinusios. Skaudėti nieko neskaudėjo. Pasivaikščiojus po namus tinimas išnyko", – pasakojo Antanas.

Patinimams kartojantis vyras nutarė kreiptis į medikus, tačiau tuomet pasiūlytas chirurginis gydymas telšiečio nesužavėjo. Kaip tikras užsispyręs žemaitis jis nutarė paieškoti kitų būdų varikozei gydyti.

Manė mirsiąs iš bado

Vieną iš alternatyvų A.Kontrimui pasiūlė anekdotų karaliumi tituluojamas Raimondas Šilanskas. Jis patarė Antanui apsilankyti pas bioenergetiką, gyvenantį Vilniuje.

"Na ką, būna, kad griebiesi už šiaudo. Susiskambinau su tuo žmogeliu ir susitariau dėl susitikimo", – pasakojo Antanas.

Nuvažiavus pas bioenergetiką šis pirmiausia paliepė nuo rytojaus  valgyti tik daržoves, įvairius augalus, riešutus – leidžiamas tik augalinės kilmės maistas. Gyvūlinės kilmės maistą bioenergetikas valgyti uždraudė.

"Įsivaizduokit, kad tai man pasakė prieš Šventas Velykas! Pradėjau galvoti: ką dabar darysiu, juk iš bado numirsiu. O tais laikais pavasarį parduotuvėse tokio didelio žalumynų pasirinkimo, kaip dabar, nebuvo. Bet paklausiau bioenergetiko. Pas jį mėnesį diena iš dienos važinėjau", – ne be apmaudo pasakojo A.Kontrimas.

Po mėnesį trukusio gydymo bioenergetikas patarė du kartus per metus išsivalyti organizmą ir kraujagysles.

"Taip kiekvieną pavasarį ir rudenį skelbdavau sau vadinamąjį ramadaną, trunkantį ne mažiau kaip tris savaites. Tuo metu valgiau tik daržoves, riešutus, grybus. Žinoma, grybų grietine ir spirgučiais negardinau", – su šypsena apie savo racioną pasakojo vyras.

Dar pridūrė, kad tuo laikotarpiu tikrai nebadaudavo, tik nevalgė mėsos, baltos duonos ir kitų produktų, kurių patarė vengti bioenergetikas. Tačiau iki šiol jau penktus metus Antanui kiekvienas trečiadienis – iškrovos diena.

"Pavalgau grįžęs iš darbo antradienį vakare, o kitą kartą valgau tik trečiadienį grįžęs namo. Iki tol visą dieną geriu tik vandenį. Man tai labai padeda", – įsitikino Antanas.

Jo manymu, jei ir šį rudenį būtų laikęsis iškrovos mėnesio, gal dar nebūtų atsidūręs ant operacinės stalo.

"Pernai rudenį pristigau laiko sau. Galvojau, parvažiuosiu po atostogų namo ir paskirsiu tris savaites iškrovai. Deja, atsikėlęs sausio 6-osios rytą prie dešiniosios kojos net prisiliesti negalėjau – prasidėjo uždegimas ir supratau, kad jokios žolelės jau nebeišgelbės", – nusprendė Antanas.

Paklausus, ar nebuvo kilę minčių anksčiau operuotis ir ar dabar nesigailįs, kad taip ilgai delsė, telšietis atsakė filosofiškai.

"Jei mums kas pasakytų, kad virsime, tikrai pasidėtume pagalvę, bet mums to nepasako. Kas gali pasakyti, ar mes gerai darom, ar ne?" – retoriškai klausė žemaitis.

Susitarė stintų šventėje

Ištikus šiai bėdai, Antanas nuvyko pas savo šeimos daktarą. Šis paskyrė vaistų. Nuslūgus uždegimui buvo būtina operacija pašalinti poodinius veninius mazgus, trombuotas venas.

"Nutariau kreiptis į Respublikinės Kauno ligoninės chirurgą Joną Andriuškevičių, kuris jau buvo operavęs venas mano pusbrolio dukroms, sūnui ir žentui. Paskambinau daktarui ir pasakiau, iš kur esąs, o jis man ir sako, kad netrukus važiuos su komanda į tradicinį tinklinio turnyrą ir stintų šventę Nidoje. Ten ir susitarėme susitikti pirmajai konsultacijai", – apie pažintį su gydytoju iš Kauno pasakojo vyras.

Neslėpė dėl operacijos truputį nerimavęs. Jam pirmą kartą turėjo būti taikoma narkozė. Antanas nežinojo, kad per tokias operacijas bendrinė nejautra nebūtina. Vis dažniau pasitelkiama spinalinė, kai nuskausminamos tik galūnės.

Praėjus po operacijos vienai dienai, lietuvis stipriausios barzdos savininkas, su kuria pakelia net 67 kg svorį, juokavo, kad ligoninėje jau daro repeticijas – su barzda kilnoja slaugutes ir siekia 12-ojo pasaulio Guinnesso rekordo.

"Atmosfera ligoninėje – fantastinė. Žinote, eiti "ant peilio" labai baisu, nors dabar įsitikinau, kad be reikalo nerimavau. Kai su gydytoju gali pasikalbėti kaip su broliu, tai ir operacija nebe tokia baisi, ir gyti greičiau sekasi. Per operaciją nieko nejauti, o po operacijos apima toks lengvas nuovargis, lyg ką tik būtum parėjęs iš diskotekos, kur visą naktį šokai", – įspūdžiais dalijosi žinomas 60-metis vyras.

Antanas neslėpė nesitikėjęs, kad po operacijos taip greit bus galima vaikščioti.

"Vakar padarė, šiandien tekins lakstau", – pokalbį užbaigė žiemaičių tarmei visada ištikimas telšietis, jį operavusiam gydytojui kaip padėkos ženklą padovanojęs Žemaičio pasą.

Trečio laipsnio liga

Dėl besikartojančių kojų venų uždegimų, veninės kraujotakos nepakankamumo A.Kontrimo audiniai blauzdos srityje buvo itin sukietėję, odos spalva pakitusi.

"Pirmą kartą per mano darbo praktiką operuojant nutrūko zondas, kurį naudojame šalinti pažeistoms venoms, teko jį keisti kitu", – stebėjosi chirurgas J.Andriuškevičius.

Ar tai negalėjo būti už rekordus privaloma kaina? Gydytojo nuomone, sportas, sunkumų kilnojimas daro savo, bet varikozei didžiausią įtaką turi paveldimumas.

J.Andriuškevičius pakomentavo, kad varikozė skirstoma į keturis laipsnius. Kuo liga labiau pažengusi, tuo laipsnis didesnis. A.Kontrimui buvo diagnozuotas trečias laipsnis, kai lazerinio gydymo jau nebebuvo galima taikyti.

"Reikėjo atlikti patobulintą klasikinę chirurginę kojų pažeistų venų šalinimo operaciją. Dėl gausaus trombų skaičiaus venos  priminė dešrelių grandinę", – pasakojo gydytojas J.Andriuškevičius.

Operacija truko vieną valandą. Naudoti veržikliai, padedantys išvengti gausaus kraujavimo.

"Taikome šį metodą jau daugiau kaip 15 metų ir dar nesame turėję jokių komplikacijų", – konstatvo chirurgas J.Andriuškevičius.

Per metus Respublikinėje Kauno ligoninėje atliekama apie 700 kojų venų operacijų, taikant klasikinį chirurginį, lazerinį arba radiodažnuminį, kombinuotą su chirurginiu, metodus.

Aštuonias paras beprasmiškai gulėjo ligoninėje, elementarių tyrimų laukė tris mėnesius, dar tiek – jų atsakymų, kurie parodė, kad negydoma liga gadina kraują. Kol jis blogas – operuoti negalima.

Negydant išsivystė gelta

Prieš aštuonerius metus iš Kauno į Angliją išvykusi Viltė sveikata trykštančiu gyvenimu džiaugėsi neilgai.

Prasidėję tulžies akmenligės priepuoliai apkartino moters dienas, o tenykščiai gydytojai pagelbėti niekuo negalėjo. Jiems Viltės liga pasirodė besąs kietas riešutėlis, kurį išgliaudyti pavyko Respublikinės Kauno ligoninės chirurgams ir endoskopuotojams.

"Siaubas, kiek aš prisikentėjau", – dar gulėdama šios ligoninės palatoje lengviau atsikvėpė Viltė.

Pas poliklinikų ir ligoninių medikus kaunietė Didžiojoje Britanijoje nuolat lankėsi penkerius metus.

Pirmą kartą pasijutusi blogai išsikvietė greitosios pagalbos medikus, kurie ją nuvežė į ligoninę. Čia praleidusi aštuonias paras buvo išleista namo, tačiau netrukus moters sveikata vėl pablogėjo.

"Kreipiausi į polikliniką, bet man davė nedarbingumo pažymėjimą savaitei. Jokių tyrimų neatliko, vaistų nepaskyrė. Savijautai truputį pagerėjus, išėjau į darbą. Bet ir vėl pasidarė negera, pykino. Kolegos, su kuriais dirbau, pribloškė: "Jau tau, Vilte, viskas." Darėsi silpna, o dirbti reikėjo sunkiai", – savo ligos istoriją pasakojo 57 metų moteris.

Negydoma tulžies akmenligė komplikavosi: gelto akių obuoliai, kūno oda – prasidėjo gelta.

"Dėl blogėjančios sveikatos iškilo problemų darbe. Jo neįstengiau tinkamai atlikti", – pasakojo Viltė.

Laukė tris mėnesius

Nebetverdama pašlijusios sveikatos moteris pakartotinai kreipėsi į gydytojus. Prasidėjo tyrimų maratonas.

"Vienoje klinikoje man sakė, kad reikia atlikti tyrimus, laukti pranešimo, kada ir kur atvykti. Po trijų mėnesių sulaukiau laiško. Nuvažiavau į paskirtą ligoninę. Pasidariusi tyrimą sužinojau, kad jo atsakymo reikės laukti dar tris mėnesius", – pasakojo moteris ir pabrėžia, kad tokius pačius tyrimus Lietuvoje jai atliko per vieną dieną.

Didžiosios Britanijos gydytojai diagnozavo moteriai tulžies pūslės akmenligę. Vaistų nuo šios ligos nėra, tik operacija, kurią Viltei ir paskyrė.

"Apsidžiaugusi laukiau operacijos, bet prieš pat ją gavau laišką, kad būtina vėl atlikti tyrimus. Paaiškėjo, kad operacija nukeliama, nes kraujas blogas, jame daug bilirubino – kepenyse gaminamos medžiagos, kurios kiekiai padidėja sergant kepenų ligomis. O kaip kraujas gali būti geras, jei akmenligė kenkia kepenims?" – retoriškai klausė Viltė.

Ir papasakojo, kad operacija jai buvo ne kartą paskirta, ne kartą ir atšaukta. Ligoninėje gulėti teko penkis kartus, bet sveikatos būklė ir toliau blogėjo.

Kokios priežastys galėjo lemti, kad ligonei nebuvo teikiama tinkama pagalba? Viltė svarstė, kad tai galėjo lemti gana atsainus požiūris į emigrantus, ligas simuliuojančių lietuvaičių įvaizdis, nors, pastebėjo, ne visiems taip nesiseka. Moteris prisiminė, kaip vienai jos kolegei taip pat buvo nustatyta tulžies pūslės akmenligė, operacija buvo atlikta nedelsiant ir moteris greitai pasveiko.

"Gal tiesiog man nepasisekė", – svarstė Viltė.

Dovanų gavo bilietą

Viltės sūnaus kantrybė trūko, matant mamos kančias.

"Kalbuosi vieną dieną su sūnumi per skaipą, o jis man rodo pinigus ir sako: "Čia tavo Kalėdų dovana. Pasirink – palydovas į Lietuvą arba pinigai." Žinoma, pasirinkau palydovą į Lietuvą, nes situacija tapo nebepakeliama, pagalvojau, kiek aš čia galiu mirti. Nupirko sūnus man ir marčiai bilietus, grįžome į Kauną", – pasakojo moteris.

Grįžusi į Lietuvą Viltė nieko nelaukusi kreipėsi į Respublikinės Kauno ligoninės gydytojus.

"Labai nustebau, kai pažadėjo mane greitai išgydyti. Kai nepatikėjau, išaiškino, ką reikia daryti, atliko visus reikalingus tyrimus, kurių atsakymų nereikėjo laukti mėnesių mėnesius. Viskas paaiškėjo per vieną dieną. Kai į ligoninę manęs aplankyti atėjo sesuo, aš jai ir sakau, kad tikriausiai sapnuoju", – džiaugsmo dėl vilties pagaliau pasveikti neslėpė kaunietė.
Moteris gailėjosi, kad tiek ilgai delsė, tikėjo Didžiosios Britanijos medikų pažadais, neskrido į Lietuvą.

"Džiaugiuosi, kad sūnus paskatino grįžti į Lietuvą. Esu be galo dėkinga gydytojams Jonui Andriuškevičiui ir Mindaugui Gajauskui. Tulžies pūslę man pašalino laparoskopu, per penkis mažus pjūvius, kurių, šašiukams nukritus, net nesimatys. Juvelyriškas darbas", – neatsistebėjo Viltė.

Kai nemoki kalbos

"Kai Viltė kreipėsi į mus, liga jau buvo pažengusi. Tulžies pūslės ir takų akmenligė jau buvo sukėlusi komplikacijų. Iš pacientės pasakojimų ir pateiktų dokumentų matyti, kad jai buvo mėginta šalinti akmenis, atlikti kai kurie tyrimai", – pakomentavo  Respublikinės Kauno ligoninės Dienos chirurgijos skyriaus vadovas mokslų daktaras Jonas Andriuškevičius.

Jis paaiškino, kad ligonė buvo gydoma dviem metodais. Akmenys buvo pašalinti iš bendrojo tulžies latako bei atlikta laparoskopinė tulžies pūslės pašalinimo operacija.

Respublikinės Kauno ligoninės Diagnostikos klinikos vadovas Mindaugas Gajauskas pastebėjo, kad šios pacientės tulžies akmenys savo kietumu jau priminė pakelės akmenis ir jie visi buvo tarsi sumūryti, juos teko smulkinti.

Chirurgų J.Andriuškevičiaus ir M.Gajausko nuomone, užsienio šalyse emigrantams kreipiantis pagalbos į gydytojus problemų gali kilti dėl kalbos barjero. Ligoniams sunku nupasakoti, kokie negalavimai kamuoja, o gydytojams savo ruožtu sunkiau paaiškinti pasirinktą gydymo planą. Nors šiuo atveju pacientė naudojosi ir vertėjo paslaugomis.

Nėra reta liga

Respublikinėje Kauno ligoninėje per metus atliekama iki 700 tulžies pūslės šalinimo operacijų.

Pacientų, kai tenka šalinti ne tik tulžies pūslę, bet ir akmenis iš tulžies latakų, per metus būna iki 150.

Standartiškai po tokių operacijų chirurgų pacientai į visuomeninį gyvenimą grįžta po trijų savaičių.

Komentaras

Ernestas Jurgevičius, gydytojas garstroenterologas

Tulžies pūslės akmenligė dažniausiai pasireiškia skausmais po dešinio šonkaulio lanku, neretai skausmas plinta ir į dešiniąją kaklo pusę ar mentę, jaučiamas kartumas burnoje. Dingsta apetitas, pykina.

Sergančiųjų tulžies pūslės akmenlige daugėja, amžius jaunėja. Liga dažnėja ir tarp vyrų. Akmenligei atsirasti įtakos turi nejudrus gyvenimo būdas ir gausi riebalų mityba. Kai kurie žmonės turi ir genetinį polinkį.

Negydoma tulžies akmenligė gali sukelti ypač sunkų tulžies pūslės, tulžies latakų, kasos uždegimą, gali išsivystyti gelta.