Laisvės partija pasiūlė papildomas lėšas gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu punktu didinant pelno mokesčio tarifą.

E. Gentvilo teigimu, „laisviečiai“ sprendimą dėl GPM dalies pasiūlė dėl to, kad neturi daug atstovų savivaldoje.

„Laisviečių“ pasiūlymą vertiname kaip įžūlų. Taip, savivaldoje jų neliko, tiesą sakant, matėme jų net ir cinišką pasakymą: „Mes merų neturime, todėl tegu savivaldybės susimoka“, – BNS sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas.

„Politikai šituo laikotarpiu turėtų ieškoti telkimo, „laisviečiai“ to telkimo nedemonstruoja“, – pridūrė jis.

Pasak politiko, Liberalų sąjūdžiui „nėra priimtinas toks savivaldybių nuskriaudimas, bet dėl kompromiso reikia kalbėtis“.

Jis nurodė, kad Liberalų sąjūdžio valdyba trečiadienį vakare tarsis dėl partijos pozicijos, kokiomis priemonėmis padidinti finansavimą gynybai.

„Mes norime ne tik partijos valdybos, bet ir partijos tarybos poziciją suformuoti“, – teigė E. Gentvilas.

Liberalų sąjūdžio atstovai yra merai devyniose iš 60 Lietuvos savivaldybių.

Apie iniciatyvą „laisviečiai“ paskelbė Finansų ministerijai rengiant projektą dėl šaltinių papildomam krašto apsaugos finansavimui.

„Laisviečiai“ teigia, kad savo pasiūlymui įgyvendinti iš savivaldybių pakaktų paimti 150 mln. joms tenkančios GPM dalies, o akcizai labiausiai turėtų būti didinami taršiam kurui, taip pat – alkoholiui ir tabakui.

Mes norime ne tik partijos valdybos, bet ir partijos tarybos poziciją suformuoti.

Iš akcizų didinimo taip pat būtų tikimasi surinkti maždaug 150 mln. eurų, o likusią reikalingą sumą – iš didesnio pelno mokesčio tarifo, šiuo metu siekiančio 15 procentų.

Anot partijos, tai leis asignavimus krašto apsaugai kitąmet padidinti apie 420 mln. eurų ir taip pasiekti 3 proc. bendrojo vidaus produkto gynybos finansavimo ribą.

Gynybos finansavimą politikai nori didinti siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.

Vyriausybė taip pat žada steigti specialų fondą, kuriame būtų kaupiamos lėšos gynybai iš didesnių mokesčių, į jį gyventojai taip pat galėtų aukoti.

Anot partijos, tai leis asignavimus krašto apsaugai kitąmet padidinti apie 420 mln. eurų ir taip pasiekti 3 proc. bendrojo vidaus produkto gynybos finansavimo ribą.

Apie tokią iniciatyvą valdantieji „laisviečiai“ paskelbė Finansų ministerijai rengiant projektą dėl šaltinių papildomam krašto apsaugos finansavimui.

„Dalis šitų pasiūlymų yra iš Finansų ministerijos pasiūlytų kelių scenarijų. Mes nesiūlome kelių scenarijų – nustokime žaisti su keliais scenarijais. Mes siūlome vieną realų scenarijų“, – žurnalistams Vilniuje sakė Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.

„Laikas nustoti piešti tamsius apokaliptinius Lietuvos ateities scenarijus. Dalis visuomenės yra išgąsdinta, dalis investuotojų gyvena neapibrėžtume, mes matome ženklų, kad iš Lietuvos gali pradėti išeiti užsienio kapitalas ar vietos kapitalas. Mes to nenorėtume“, – kalbėjo ji.

Anot Laisvės partijos, jos pasiūlymui įgyvendinti iš savivaldybių pakaktų paimti 150 mln. joms tenkančios GPM dalies, o akcizai labiausiai turėtų būti didinami taršiam kurui, benzinui, dyzelinui, taip pat – alkoholiui ir tabakui.

Iš akcizų didinimo taip pat būtų tikimasi surinkti maždaug 150 mln. eurų, o likusią reikalingą sumą – iš didesnio pelno mokesčio tarifo, šiuo metu siekiančio 15 procentų.

A. Armonaitė sakė, kad perskirstant savivaldai tenkančią GPM dalį savivaldybių biudžetų augimas nebūtų toks spartus, kaip dabar, tačiau asignavimai nemažėtų.

„Finansavimas savivaldai nėra mažinamas. Tiesiog dėl ekonomikos augimo ir egzistuojančios formulės savivaldai tenkanti dalis auga labai reikšmingai“, – teigė Laisvės partijos lyderė.

Anot jos, didžiąją dalį prognozuojamos sumos iš akcizų – apie 97 mln. eurų – padėtų surinkti lengvatos žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams atsisakymas.

A. Armonaitė pabrėžė, kad savo iniciatyvomis „laisviečiai“ neužkrautų naštos labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms, bet tuo pačiu gynybos finansavimas augtų daugiau ar mažiau prisidedant visiems.

„Man atrodo, kad visi šie pasiūlymai yra realūs“, – kalbėjo politikė.

Gynybos finansavimą politikai nori didinti siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.

Vyriausybė taip pat žada steigti specialų fondą, kuriame būtų kaupiamos lėšos gynybai iš didesnių mokesčių, į jį gyventojai taip pat galėtų aukoti.

Gynyba yra visos valstybės, visų piliečių reikalas, kaimų, miestų, visų gyventojų reikalas.

L. Kasčiūnas remia „laisviečių“ siūlymus dėl gynybos finansavimo

Krašto apsaugos ministras konservatorius Laurynas Kasčiūnas trečiadienį pareiškė remiantis koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlomus mokestinius pakeitimus didinti gynybos finansavimui, nors pripažįsta, kad dėl iniciatyvos detalių dar galima diskutuoti.

„Nustebsite, bet aš už“, – žurnalistams Vilniuje sakė ministras.

L. Kasčiūnas sakė, kad savivalda gautų naudos iš didesnio gynybos finansavimo, nes rūpinasi civiline sauga, o už papildomus asignavimus įsigyjant oro gynybos sistemas miestų apginamumas augs.

„Savivaldoje daug kur palengvėja darbų, kai tavo miestai yra uždengti“, – teigė ministras.

Jis tvirtino, kad dėl pasiūlymo detalių dar galima diskutuoti, bet idėja paimti reikiamas lėšas iš kuo įvairesnių šaltinių yra teisinga.

„Gynyba yra visos valstybės, visų piliečių reikalas, kaimų, miestų, visų gyventojų reikalas. Tai šitoje vietoje kažkokia nedidele dalimi, aš manau, visi galėtume (prisidėti – BNS)“, – sakė L. Kasčiūnas.

G. Skaistė „laisviečių“ idėjų dėl gynybos nekomentuoja, teiks turinčias didžiausią paramą

Finansų ministrė Gintarė Skaistė nekomentuoja Laisvės partijos trečiadienį pateiktų pasiūlymų dėl papildomų lėšų gynybai ir sako, kad Vyriausybė pateiks daugiausia palaikymo Seime galinčias sulaukti iniciatyvas.

„Gerai, kad partijos dalyvauja diskusijoje, siūlo savo variantus. Manau, kad artimiausiu metu diskusijose išsigryninsime, kurie konkretūs pasiūlymai sulaukia didžiausio palaikymo, turi didžiausio potencialo sulaukti palaikymo parlamente ir turbūt su tais konkrečiais pasiūlymais artimiausiu metu keliausime į parlamentą“, – žurnalistams trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį sakė G. Skaistė.

„Kadangi parlamente reikia daugiau nei 50 proc. balsų, tai tam reikalingas platus politinis sutarimas. Norėtųsi, kad ir opozicija palaikytų (siūlymus – BNS) tam, kad tęstinumas išliktų ir kitoje kadencijoje“, – pridūrė ji.

Ministrė nedetalizavo, kada Vyriausybė pateiks konkrečius pasiūlymus dėl papildomų lėšų šaltinių gynybai, tačiau ragino pateikimo laiko nesieti su artėjančiais prezidento rinkimais, vyksiančiais gegužės 12 dieną.

„Šiais metais turime tris rinkimus. (...) Matyt, jeigu visi rinkimai kažkaip įtakotų sprendinį, galų gale turbūt tos diskusijos apskritai būtų nereikalingos. Man atrodo, tai tikrai nėra atskaitos taškas“, – teigė G. Skaistė, paklausta, ar pasiūlymai dėl papildomų lėšų gynybai siekiant išvengti papildomų diskusijų nebus pateikti po šalies vadovo rinkimų.

„Manau, kad tuomet, kai sulauksime visų politinių partijų pasiūlymų ir matysime, kad tie pasiūlymai gali sulaukti parlamente palaikymo, tuomet įstatymas ir bus registruotas“, – pridūrė ji.

Ministrė pakartojo, kad įstatymą, skirtą įkurti specialųjį gynybos fondą, siekiama priimti Seimo pavasario sesijoje.

G. Skaistė tikino, kad perskirstant savivaldybėms tenkančias lėšas dėl ekonomikos augimo jos neprarastų dabar gaunamų pajamų: „Dalį augančių pajamų būtų galima nukreipti gynybos finansavimui“.

Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau sakė, kad politikai ir socialiniai partneriai artėja prie susitarimo dėl kelių šaltinių didinti finansavimą gynybai, tarp jų – didesnio pelno mokesčio tarifo. Ji vėliau įvardijo, kad galimos diskusijos dėl šio mokesčio didinimo 1,5 ar 2 procentiniais punktais. 

Tarp siūlymų taip pat gali atsirasti didesnis gyventojų pajamų mokesčio tarifas savarankiškai dirbantiesiems.

Prezidentas nepritaria „laisviečių“ siūlomam GPM perskirstymui gynybai: nemanau, kad gerai atimti pinigus iš savivaldybių

Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria „laisviečių“ idėjai, kad dalį lėšų reikalingų gynybos finansavimui galima surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią GPM dalį.

„Nemanau, kad gera idėja yra atiminėti pinigus iš savivaldybių. Gaila, kad kai kurios partijos, kurios neturi merų, būtent tokiu keliu ketina eiti“, – trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje „Ką rinkti?“ teigė G. Nausėda.

Prezidentas teigia, kad pagrindiniu gynybos finansavimo šaltiniu galėtų būti verslo pajamų mokesčiai.

„Jeigu verslininkai sutinka, tai verslo pajamos yra pagrindinis šaltinis“, – sakė jis.

Taip pat G. Nausėda toliau palaiko idėją, kad gynybos finansavimui galima skolintis. Anot jo, kadangi Lietuvos skola nedidelė, nereiktų taip susitelkti į Mastrichto kriterijus, apribojančius deficitą iki 3 proc. nuo BVP.

„Taip pat, be abejo, egzistuoja skolinimosi instrumentas. Nepamirškime, kad esame viena iš mažiausią skolą turinčių valstybių. Ir ypatingai dabartinėmis aplinkybėmis, kai gynybos išlaidos yra egzistencinės svarbos, mes neturėtume viską suvesti vien tik į konkretų rodiklį – Mastrichto kriterijų“, – aiškino G. Nausėda.

Šalies vadovo manymu, Lietuva šiuo metu turėtų siekti 3,5 proc. nuo BVP skyrimo gynybai. Anot jo, siekiamybė galėtų būti ir 4 proc. nuo BVP, bet toks tikslas neturėtų būti pasiektas vien tik didinant mokesčius.

„Jeigu pavyktų pasiekti 4 proc. būtų gerai, bet nesinorėtų, kad tai būtų pasiekta vien tik mokesčių didinimo sąskaita“, – aiškino jis.

Šalies vadovo patarėjas Tomas Beržinskas BNS sakė, kad prezidentas ir ministras aptars „pasirengimą Vokietijos brigados priėmimui, planuojamus krašto apsaugos sistemos įsigijimus“.

Berlynas brigadą Lietuvoje žada dislokuoti iki 2027 metų, detalesni dvišaliai tai numatantys susitarimai turėtų būti pasirašyti vėliau šiemet.

Tuo metu pareigas neseniai pradėjęs eiti L. Kasčiūnas praėjusią savaitę paskelbė siūlantis spartinti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS įsigijimą, o tankų pirkimą vykdyti etapais, o ne visą iš karto.

Ministras taip pat pranešė laukiantis karinio patarimo dėl idėjos koreguoti antrąjį pėstininkų kovos mašinų įsigijimo etapą ir pirkti ne dabar turimus ratinius „Boxer“, bet vikšrinius šarvuočius.

Įsigijimai persvarstomi politikams sprendžiant, kaip padidinti gynybos finansavimą iki maždaug 3 proc. bendrojo vidaus produkto.

Apie dviejų užpuolikų sulaikymą Lenkijoje G. Nausėda viešai paskelbė praėjusį penktadienį, o pati sulaikymo operacija vyko balandžio 3 dieną.

„Lenkijos pusės prašymu, kol buvo atliekami visi reikalingi operatyviniai veiksmai, šita informacija nebuvo viešinama ir nebuvo skelbiama“, – Žinių radijui antradienį sakė G. Nausėdos patarėjas Frederikas Jansonas.

„Tada, kai Lenkijoje tą pačią dieną vyko tų sulaikytųjų teismas, (...) kurio metu buvo kalbama apie jų išdavimą į Lietuvą, tai yra visi operatyviniai veiksmai buvo atlikti ir jau buvo priimami sprendimai, kurie šiaip jau Lenkijoje yra vieši, iš Lenkijos pusės buvo gautas leidimas pranešti apie tai Lietuvoje, ką prezidentas ir padarė“, – pridūrė jis.

Pasak F. Jansono, prezidentas nusprendė žinią pranešti pats, nes L. Volkovas buvo užpultas dėl politinių motyvų, o įtariamųjų sulaikymas taip pat siunčia politinę žinutę Kremliui, jog „mes jus išgaudysime“.

Patarėjo teigimu, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) dar kitą dieną po sulaikymo operacijos informavo G. Nausėdą apie savo šalies teisėsaugos veiksmus.

Apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešęs G. Nausėda sulaukė kritikos, kad galėjo pakenkti tebevykstančiam tyrimui, tačiau prezidentas dar praėjusią savaitę pareiškė, jog taip nėra ir tai buvo kruopščiai vertinta prieš viešinant informaciją apie įvykius.

Aš bandau įsivaizduoti: prezidentas kalbasi su kitos valstybės vadovu, aptaria ir prieš informuodamas jis turi apibėgti Lietuvą ir apklausti visų ministrų, kad, žiūrėkit, aš čia turiu tokią žinią, ar galiu aš pasakyti?

F. Jansonas antradienį sakė, kad Lietuvos teisėsauga apie prezidento sprendimą skelbti apie sulaikymus nebuvo iš anksto informuota.

„Aš bandau įsivaizduoti: prezidentas kalbasi su kitos valstybės vadovu, aptaria ir prieš informuodamas jis turi apibėgti Lietuvą ir apklausti visų ministrų, kad, žiūrėkit, aš čia turiu tokią žinią, ar galiu aš pasakyti?“ – teigė prezidento patarėjas.

„Šiuo atveju visi operatyviniai veiksmai buvo atliekami Lenkijoje, visi sulaikymai buvo atliekami Lenkijoje. Su visais, kas vykdė operatyvinius veiksmus, buvo suderinta“, – pridūrė jis.

Tą pačią dieną Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pranešė, kad jo šalyje buvo sulaikytas ir L. Volkovo užpuolimą užsakęs Baltarusijos pilietis.

Įtariamieji užpuolimo vykdytojai Lenkijos piliečiai Lietuvai turėtų būti perduoti gegužę.

Kalėjime šių metų pradžioje mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno bendražygis L. Volkovas buvo užpultas kovo 12-osios vakare Vilniuje automobilyje netoli savo namų.

Užpuolikas išdaužė automobilio langą, papurškė ašarinių dujų ir pradėjo L. Volkovą daužyti mėsos muštuku. Jam sulaužyta ranka, sumušta koja.

Progresiniai mokesčiai gyventojams ir įmonėms didėja augant pajamoms, gaunant didesnį pelną ar turint vertingesnį turtą.

„Pirmas dalykas, kurį pabrėžia prezidentas, yra diskusija dėl progresyvumo. (...) Diskutuoti, kalbėti, skaičiuoti progresyvumą, kad daugiausiai uždirbantys daugiau ir prisidėtų, būtų vienas iš teisingiausių sprendimų“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento Gitano Nausėdos patarėjas.

Pasak jo, būtent todėl šalies vadovas palaikytų siūlymą didinti pelno mokesčio ar gyventojų pajamų mokesčio tarifą uždirbantiesiems daugiau.

„Mes giname valstybę. Jie turi daugiau ką prarasti. Sakykime, čia investicija ir į savo verslo saugumą, į savo šeimos saugumą“, – kalbėjo F. Jansonas.

Jis pakartojo, kad G. Nausėda nepritaria pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo didinimui gynybos reikmėms, nes tai yra regresinis – labiausiai paveikiantis mažiausias pajamas gaunančius žmones – mokestis.

Diskutuoti, kalbėti, skaičiuoti progresyvumą, kad daugiausiai uždirbantys daugiau ir prisidėtų, būtų vienas iš teisingiausių sprendimų.

Vyriausybė šiuo metu rengia siūlymą didinti dalį mokesčių siekiant fiksuotą krašto apsaugos finansavimą padidinti nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto, kad Lietuva galėtų greičiau kariuomenėje kurti diviziją, iki 2027 metų priimtų Vokietijos brigadą ir rengtųsi visuotiniam šaukimui.

Kartu žadama steigti specialų fondą, kuriame būtų kaupiamos lėšos gynybai iš didesnių mokesčių, į jį gyventojai taip pat galėtų aukoti.

Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau sakė, kad politikai ir socialiniai partneriai artėja prie susitarimo dėl kelių šaltinių didinti finansavimą gynybai, tarp jų – didesnio pelno mokesčio tarifo. Ji vėliau įvardijo, kad galimos diskusijos dėl šio mokesčio didinimo 1,5 ar 2 procentiniais punktais. 

Tarp siūlymų taip pat gali atsirasti didesnis gyventojų pajamų mokesčio tarifas savarankiškai dirbantiesiems.

Popiet išplatintas pranešimas iš pradžių buvo iliustruotas keturių medikų nuotrauka. Ant jų aprangų krūtinių buvo užrašas „Maskvos ligoninė“ ir gydymo įstaigos širdies formos logotipas.

Vėliau asociatyvi nuotrauka buvo pakeista, dabar joje matyti medikas su stetoskopu.

„Pasirenkant nuotrauką iš fotobazės buvo neatkreiptas dėmesys į jos aprašymą. Iliustracija buvo operatyviai pakeista, dėkingi visiems, kurie atkreipė į tai dėmesį. Atsiprašome už klaidą“, – BNS sakė sveikatos apsaugos ministro atstovas spaudai Tomas Bagdonas.

Pranešimu SAM informavo apie patvirtintą Sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo ir išlaikymo veiksmų 2024–2029 metais planą.

Jam įgyvendinti bus skirtas 30,7 mln. eurų finansavimas iš 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programos.

Lėšos bus skirtos sveikatos žmogiškųjų išteklių valdymo efektyvumo didinimui, studijų kainos finansavimui, sveikatos priežiūros specialistų įgalinimo, pritraukimo ir išlaikymo sveikatos priežiūros įstaigoje modelio sukūrimui ir įdiegimui, labiausiai trūkstamų profesinių kvalifikacijų ir specializacijų prestižo didinimui ir profesiniam orientavimui.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad netolygus medikų pasiskirstymas ir tam tikrų profesijų trūkumas yra vienos opiausių problemų sveikatos apsaugos sistemoje.

Pasak jo, parengtas planas padės tvirtus pagrindus žmogiškųjų išteklių valdymui sveikatos apsaugos sistemoje.

„Iki šiol trūko sisteminio planavimo pagal valstybės poreikius, kuris apimtų ne tik medikų ruošimą, tačiau ir jų pritraukimą bei išlaikymą skirtingose gydymo įstaigose. Atsižvelgiant į ilgalaikes prognozes, toks veiksmų planas parengtas – jis apima visą medikų pritraukimo ir išlaikymo ciklą“, – pranešime sakė ministras.

„Tikiu, kad jis užtikrins tolygesnį medikų pasiskirstymą šalyje, o savivaldybės gaus papildomų įrankių, sprendžiant medikų trūkumo klausimą. Akcentuočiau, kad didelis dėmesys bus skiriamas slaugytojų ruošimui ir išlaikymui, įvertinus vykdomas sveikatos sistemos pertvarkas“, – pridūrė jis.

Sveikatos apsaugos ministerijos renkamais duomenimis, sveikatos priežiūros įstaigose 2023 metų pabaigoje iš viso trūko 652 sveikatos priežiūros specialistų, iš jų – 524 gydytojų.

Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) pernai atnaujintas tyrimas prognozuoja, kad 2032 metais Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje trūks apie 10 tūkst. darbuotojų, iš jų didžioji dalis – slaugytojų.

„Kol kas nežinau jokių kitų detalių, tačiau galiu pasakyti, kad mačiau, kaip energingai ir atkakliai Lietuvos policija pastarąjį mėnesį dirbo su šia byla, ir labai džiaugiuosi, kad šis darbas turėjo rezultatą“, – socialiniame tinkle „X“ parašė L. Volkovas.

„Netrukus sužinosime daugiau detalių. Nekantrauju sužinoti!“ – pridūrė jis.

Apie dviejų įtariamųjų L. Volkovo užpuolimu sulaikymą penktadienį Vilniuje paskelbė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, padėkojęs Lenkijos pusei už bendradarbiavimą. Jis teigė, kad įtariamieji bus perduoti Lietuvai.

L. Volkovas buvo užpultas kovo 12-osios vakare Vilniuje automobilyje netoli savo namų.

Užpuolikas išdaužė automobilio langą, papurškė ašarinių dujų ir pradėjo L. Volkovą daužyti mėsos muštuku. Jam sulaužyta ranka, sumušta koja.

Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis po įvykio sakė, kad L. Volkovo užpuolimą, tikėtina, organizavo Rusijos specialiosios tarnybos per užverbuotą asmenį.

Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas teigė, kad šis užpuolimas yra profesionali, gerai suplanuota operacija, kurią galima pavadinti pirmuoju politinio terorizmo atveju Lietuvoje.

„Aš tikiu, kad su šia kadencija šios sudėties Seime ir Vyriausybėje nebus priimti jokie sprendimai. Viskas bus atidėta naujai valdančiajai daugumai“, – Žinių radijui penktadienį sakė A. Mazuronis.

Šią savaitę trečią kartą susitikus politikams, verslo ir profsąjungų atstovams, premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad Vyriausybė per kelias savaites turėtų pateikti pasiūlymą kurti specialų fondą gynybai finansuoti, o į jį turėtų patekti pinigai iš sumokamų didesnių mokesčių.

Konkrečių siūlymų dėl mokesčių ministrė pirmininkė dar neįvardijo, bet užsiminė, jog platesnio palaikymo sulaukė idėja didinti pelno mokesčio tarifą, šiuo metu siekiantį 15 procentų.

A. Mazuronis sakė, kad minimas pasiūlymas nuskambėjo iš opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, o kitų iniciatyvų premjerė ir kiti valdantieji per susitikimus neparėmė.

Aš tikiu, kad su šia kadencija šios sudėties Seime ir Vyriausybėje nebus priimti jokie sprendimai. Viskas bus atidėta naujai valdančiajai daugumai.

 

Pasak jo, Vyriausybė nuo pat pradžių turėjo tiesiog teikti savo pasiūlymą Seimui.

„Yra valdančioji dauguma, (...) kuri savo sprendimus priima ne per kažkokią nuolatinių diskusijų formą, per kurią nepasiekiamas joks rezultatas, (...) o Vyriausybė priima savo sprendimus ir matymą, surašo juos į teisės aktus ir teikia Seimui“, – kalbėjo politikas.

„Opozicija gali daryti ką nori, opozicija turi mažiau balsų Seime“, – sakė A. Mazuronis.

Anot jo, tai, kad Vyriausybė taip nesielgia, įrodo, jog gynybos mokesčių klausimu siekiama ne rezultato, o politinio proceso prioritetizuojant saugumo temą ir taip verčiant ją rinkimų kampanijos dalimi.

„Nauja valdančioji dauguma, kokia ji bebūtų, turės ryžto ir politinės valios priimti sprendimus, o ne perkelti atsakomybę už sprendimų priėmimą ant kitų pečių“, – kalbėjo „darbiečių“ lyderis.

Parlamentaras sakė, jog didžioji dauguma opozicijos pritartų idėjai dar metams pratęsti vadinamojo bankų solidarumo įnašo galiojimą.

„Tos aplinkybės, dėl kurių buvo priimtas solidarumo mokestis, niekur nedingo, ir veikia bankų pelningumą jiems nevykdant jokios aktyvios ekonominės veiklos“, – teigė A. Mazuronis.

Lietuvos bankas šią savaitę pranešė, jog šalyje veikiantys bankai, neaudituotais duomenimis, pernai uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – maždaug du kartus daugiau nei 2022 metais.

Premjerė teigia, kad pratęsus solidarumo įnašą 2025 metams, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes mažėsiant palūkanų normoms bankai gautų mažiau palūkanų pajamų.

Pirmasis I. Šimonytės inicijuotas susitikimas dėl gynybos finansavimo vyko šiemet vasarį.

Politikai ieško sprendimų, kaip padidinti asignavimus krašto apsaugai iki maždaug 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kad galėtų finansuoti kariuomenės divizijos kūrimą, Vokietijos brigados priėmimą ir rengtųsi visuotiniam šaukimui.

„Finansų ministerija kaip tik ruošia darbine tvarka specialaus fondo įstatymą, kuris galėtų tas lėšas ir akumuliuoti“, – žurnalistams po politikų, verslo ir profsąjungų atstovų susitikimo Vyriausybėje sakė ministrė pirmininkė.

„Tada Vyriausybė jau teiktų pasiūlymą Seimui tokį fondą pirmiausia įsteigti ir numatyti jo finansavimo šaltinius“, – pridūrė ji.

Anot premjerės, taip daroma siekiant įtikinti politikus, kad įvesti didesni mokesčiai bus iš tikrųjų nukreipti krašto apsaugos finansavimui.

I. Šimonytės teigimu, politikai ir socialiniai partneriai artėja prie susitarimo dėl kelių šaltinių didinti finansavimą gynybai, tarp jų – didesnio pelno mokesčio tarifo.

„Turime keletą tokių siūlymų, daugiau mažiau su kuriais – nesakysiu, kad dėl to kažkas yra laimingas – bet galima gyventi. Arba bent jau nemažai žmonių tą konstatavo“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė. – Pirmiausia kalbama apie pelno mokesčio papildomą priedą, kuris galėtų keliauti gynybos finansavimui.

„Turime keletą tokių siūlymų, daugiau mažiau su kuriais – nesakysiu, kad dėl to kažkas yra laimingas – bet galima gyventi.

 

Mokesčių dėlionė

Politikai, verslo ir profsąjungų atstovai dėl būdų papildomai finansuoti gynybą susitiko trečiąkart. Vis tik premjerė teigė, kad daugiau tokių susitikimų daryt neplanuojama, o Vyriausybė per kelias savaites parengs konkretų siūlymą.

„Girdėdami konkretesnius kolegų pasisakymus dėl to, kas galėtų būti priimtina, (...) judėsime į priekį, – teigė I. Šimonytė. – „Jei parlamente jiems paramos nebus, matyt, prie tų klausimų reiks grįžti kažkada vėliau.“

Premjerė neatskleidė, kuriems pasiūlymams politikai ir socialiniai partneriai griežtai prieštaravo, ji taip pat teigė nė vieno siūlymo kol kas neatmetanti.

Daugiausia opozicijos ir valdančiųjų paramos sulaukė pelno mokesčio, kai kurių akcizų didinimas, skolinimasis. Tuo metu pridėtinės vertės mokesčio kėlimo politikai iš esmės nepalaikė.

„Kas man šiandien jau yra aišku, kad PVM mokestis nebus keliamas. Manau, tą reikėtų pasakyti ir įtampą, jeigu kas jaučia dėl to, nuimti nuo jautriausių grupių“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė, valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis teigė pasisakantis už dviem procentiniais punktais didesnį pelno mokesčio tarifą stambiam verslui.

Standartinis tarifas dabar siekia 15 procentų.

„Kol kas siūlomas (...) 1 proc., bet aš niekaip nesuprantu akcijos esmės, jeigu verslas sako, kad mes už 4 proc. BVP gynybai. Tai 2 proc. pelno mokesčio toms įmonėms, stambiam verslui tikrai nepakenktų“, – sakė parlamentaras.

„Jei bus žengiama šitu žingsniu, pelno mokestis – 2 proc., tai būtų labai geras žingsnis ir būtų galima kalbėti, kaip ateityje tą fondą užpildyti kitomis lėšomis“, – pridūrė jis.

Jei Vyriausybės taupymo lakštai yra leidžiami kasmet ir obligacijos apie nieką yra išperkamos už kelis šimtus milijonų, kodėl nebūtų galima skirti gynybai?

 

S. Skvernelis taip pat teigia pasiūlęs papildomą finansavimą gynybai surinkti iš padidintų alkoholio ir tabako akcizų. Šiam siūlymui sakė pritariantis ir opozicinės Regionų partijos pirmininkas, parlamentaras Jonas Pinskus.

Tuo metu opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovė Dovilė Šakalienė tvirtino nesuprantanti, kodėl svarstant apie papildomus lėšų gynybai šaltinius vengiama kalbėti apie skolinimąsi iš gyventojų, vadinamąsias gynybos obligacijas.

„Nelabai suprantu dėl tų pačių obligacijų. Jei Vyriausybės taupymo lakštai yra leidžiami kasmet ir obligacijos apie nieką yra išperkamos už kelis šimtus milijonų, kodėl nebūtų galima skirti gynybai?“ – svarstė socialdemokratė.

„Apie tai net nenorima kalbėti“, – pridūrė ji.

Politikės teigimu, dalis gyventojų būtų pasirengę pirkti obligacijas su 0 proc. palūkanomis.

Nori išgirsti karinį patarimą

Papildomų lėšų gynybai reikia Lietuvoje norint sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą, įvesti visuotinį šaukimą.

Neseniai pareigas pradėjęs eiti krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pasiūlė sparčiau stiprinti oro gynybą įsigyjant naujas vidutinio ir trumpojo nuotolio sistemas – tai reikštų, jog divizijai reikiamo kiekio tankų įsigijimas vyktų etapais, o ne iš karto.

„Tai atliepia karo Ukrainoje pamokas, atliepia didelį oro gynybos sistemų poreikį, kuris yra NATO valstybėse“, – sakė ministras.

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Dainius Gaižauskas teigė, kad L. Kasčiūno pristatyti pakeitimai prieštarauja kariniam patarimui, kuris buvo šiemet pristatytas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK).

„Jis (L. Kasčiūnas – BNS) kitaip įsivaizduoja diviziją, trumpina terminus įsigijimo, kitaip mato sunkinimą. (...) Norėčiau išgirsti karinį patarimą, Lietuvos kariuomenės vado poziciją į krašto apsaugos ministro siūlymą, kaip tai atlieptų operacinius planus, kurie patvirtinti NATO viršūnių susitikimo metu“, – kalbėjo D. Gaižauskas.

Anot jo, tik paaiškėjus, kad Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės prioritetai yra suderinti, galima būtų kalbėti apie finansavimą minėtiems įsigijimams.

Visgi politikas teigė, jog „valstiečiai“ nepalaikys nei PVM, pelno ar gyventojų pajamų mokesčių didinimo.

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys šią savaitę teigė, kad ministro siūlymai dėl oro gynybos įsigijimų spartinimo papildo esamus poreikius ir neprieštarauja ankstesniems pajėgumų vystymo planams.

Neskubėti su mokestinėmis iniciatyvomis ragino ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Pasak jos, kol kas nėra tokio pasiūlymo, kuris „rytoj galėtų eiti į Seimą“.

„Sutarimas turėtų būti kuo platesnis“, – kalbėjo parlamento vadovė.

L. Kasčiūnas teigia, kad dėl siūlomų keisti prioritetų papildomo finansavimo gynybai poreikis nekistų ir siektų apie 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet.

Anksčiau skaičiuojant poreikius gynybos finansavimui, Vyriausybės atstovai teigė, jog per artimiausią dešimtmetį kai kuriais metais lėšų poreikis šoktels į viršų dėl neilgalaikių investicijų.

Tačiau trečiadienį I. Šimonytė sakė, jog, keičiant įsigijimų prioritetus ir projektų finansavimo pobūdį, tokio pobūdžio finansavimo šokinėjimų atsiranda mažiau. Konkrečių skaičių ji neskelbė.

„Kas man šiandien jau yra aišku, kad PVM mokestis nebus keliamas. Manau, tą reikėtų pasakyti ir įtampą, jeigu kas jaučia dėl to, nuimti nuo jautriausių grupių“, – po politikų, verslo ir profsąjungų atstovų susitikimo Vyriausybėje žurnalistams sakė A. Armonaitė.

Pasak jos, kol kas valdančioji „koalicija neturi bendro sprendimo“, kokiu būdu padidinti gynybos finansavimą, visos kitos opcijos išlieka galimos.

„Jokių raudonų linijų kol kas nenoriu nubrėžti“, – teigė A. Armonaitė.

Paklausta, ar palaikytų pelno mokesčio didinimą 2 procentiniais punktais, ministrė pabrėžė, kad tai paveiktų Lietuvos konkurencingumą. Pasak jos, Lietuvoje, kitaip nei šalyse, kur pelnas apmokestinamas labiau, negalioja nulinė reinvestuojamo pelno lengvata.

„Reikia įsivertinti, kaip bendrai tai pakeistų mūsų konkurencinį klimatą mokestine prasme. Nes yra kaimyninės šalys, kurios turi didesnius pelno mokesčio tarifus, tačiau turi ir reinvestuojamo pelno neapmokestinimą – Lietuva šito režimo neturi“, – kalbėjo ji.

Siekiant didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Finansų ministerija pasitarime kovą pristatė keturias alternatyvas.

Pagal ministerijos pristatytą pirmąjį variantą siūloma iš dalies grįžti prie mokesčio reformos paketo, kuriame buvo numatyta progresinių tarifų peržiūra, taip pat individualios veiklos apmokestinimo priartinimas prie darbo santykių ir kai kurių mokesčių lengvatų panaikinimas. Siūloma peržiūrėti progresinius gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, 1 proc. punktu iki 16 proc. padidinti pelno mokesčio tarifą.

Pagal antrąjį – 1 proc. punktu iki 22 proc. padidinti PVM tarifą ir 1 punktu iki 16 proc. padidinti pelno mokestį, pagal trečiąjį – pelno mokesčio tarifą siūloma didinti 2 punktais iki 17 proc., lengvatinį pelno mokesčio tarifą mažoms įmonėms – 5 punktais iki 10 proc., tai pat siūloma naikinti šildymo PVM lengvatą centralizuotam šildymui, atsisakyti lengvatų pensijų kaupimui ir investiciniam gyvybės draudimui, taip pat  ir sveikatos sektoriuje bei pakeisti verslo liudijimų apmokestinimą

Ketvirtuoju variantu siūloma bendrą finansavimo poreikių naštą dalintis su savivaldybėmis, sumažinant joms tenkančią GPM dalį. Taip pat siūloma padidinti pelno mokesčio tarifą nuo 15 iki 17 proc.