-
Lietuviškos braškės – iki pat žiemos 1
Tačiau Anykščių rajono verslininkai turi ambicijų Lietuvoje augintas braškes auginti ir tiekti iki pat žiemos.
Vieno hektaro plote sirpsta vidutinio vėlyvumo braškės. Augintojai sako pirmieji Baltijos šalyse jas auginantys loveliuose.
„Pasirinkome šią technologiją, būtent olandišką, todėl, kad olandai patys stipriausi technologiniu procesu. Jie daugiausia investuoja į tas braškes“, – sakė verslininkas Audrius Juška.
Loveliuose nokstančios braškės – žemiau lapų, uogos mažiau serga, atsparios miltligei, o nepridengtos lapais palengvina derliaus nuėmimą.
„Lietuviškam stalui mes pasiruošę pateikti iki lapkričio 15 dienos lietuviškas braškes pagal pačią naujausią, pažangiausią technologiją. Nes olandiškos braškės – kitokios rūšies, pritaikytos ilgam transportavimui, o mūsų braškės pritaikytos naudojimui ir viską išlošime dėl to, kad jos visiškai šviežios“, – pasakojo verslininkas Valdemaras Juška.
Pasak verslininkų, auginti vaisius, kaip ir prieskonines žoleles, galima ištisus metus. Tačiau tam reikėtų mažesnio mokesčio už šiltnamiuose sunaudotą elektros energiją. Ūkininkai Lenkijoje už kilovatvalandę moka po 6–7 centus, Švedijos, Suomijos – po 1 centą.
Sezono metu šiltnamiuose dirba per 200 rajono gyventojų.
„Ne tik miesto žmonės – įdarbinti ir seniūnijų žmonės. Tai labai svarbu kaimui, ir dar jie patys atsiveža ir parveža – galima tik pasidžiaugti“, – sakė Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktorius Audronius Gališanka.
Į naują šiltnamį, kuriame jau raudonuoja braškės, verslininkai investavo beveik 100 tūkst. eurų. Dar šiais metais Lietuvos pirkėjams bus pasiūlyta per 40 tonų uogų.
-
Žemdirbiai prieštarauja griovių privatizavimui 2
Siekiant geriau panaudoti lėšas priežiūrai ir remontui, Žemės ūkio ministerija rengia projektą visus melioracijos įrenginius, tarp jų ir magistralinius griovius perduoti ūkininkams ir kitiems žemės savininkams. Tai papiktino žemdirbius, pasak jų, privatizavus griovius, padėtis dar pablogės.
Daugelis Rytų Aukštaitijos ūkių dėl permirkusių dirvų negali baigti javapjūtės, pradėti žiemkenčių sėjos.
Kad laukuose neslūgsta balos, viena iš priežasčių – prastai veikiantys melioracijos įrenginiai. O jei ir veikia, neretai surinktam vandeniui nėra kur nutekėti, nes perpildyti melioracijos magistraliniai grioviai, dažniausiai dėl prastos jų priežiūros. Šie grioviai – valstybės nuosavybė. Yra ūkių, kaip Lašų bendrovė Rokiškio rajone, kurie patys juos tvarko, bet nemažai ir neprižiūrinčių šio turto.
Tad žinia apie Žemės ūkio ministerijos planus visus melioracijos įrenginius, tarp jų ir magistralinius griovius perduoti ūkininkams ir kitiems žemės savininkams papiktino žemdirbius.
„Privatizavus griovį, o griovys – ir 10 km ilgio, tai savininkų bus 20 ar 50, tai jei savo žemėj tą griovį ir prižiūrėsi, jis toliau neveiks. Nes vienas ūkininkas sąžiningesnis, prižiūri, o yra nemažai tokių, kurie žemės nedirba, nušienauja tik pievas, gauna išmokas, tai privatizavus grioviai bus dar labiau užlieti vandeniu“, – sakė Rokiškio rajono Lašų žemės ūkio bendrovės vadovas Zenonas Akramavičius.
Visų melioracijos statinių privatizavimas numatytas vyriausybės programos įgyvendinimo plane.
„Savininkas – valstybė, ir problema, kad kai savininkas neišgali pilnai finansuoti šitų procesų, tai dėlto ir yra pusiau apleisti. Pagalvokime, jeigu būtų savininkui žemės prievolė taip sutvarkyti tą melioracijos griovį, jį elementariai nušienauti, tai galimai situacija pasikeistų – iškirsti medžius, pavaikyti bebrus, gal neapleistų statinio“, – kalbėjo žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas.
Melioracijos grioviai driekiasi 52 tūkst. kilometrų, daugelis jų apleisti.
„Sutiktumėm, kad ir rinktuvai būtų privatizuojami, tik ne magistraliniai grioviai, į kuriuos suteka vanduo. To negalima daryti, kaip ir polderių negalima privatizuoti. Dabar 2,1 mlrd. eurų melioracijos sistemos vertė, bet labai nusidėvėjusi“, – teigė Žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius Jonas Sviderskis.
Pasak žemės ūkio viceministro, melioracijos statinių priežiūrai kasmet skiriama 27 mln. eurų, tai tik trečdalis tam reikalingų pinigų.
Ministerijos planuose – kurti priežiūrai ir rekonstrukcijai skirtą fondą. Lėšos į jį būtų renkamos iš visų melioracijos statinių naudotųjų, ne tik žemdirbių, bet ir geležinkeliečių, kelininkų, ar gyventojų.
-
Europos žydų kultūros dienose – pažintis su Kėdainių štetlu 1
Kėdainiai – vienintelis miestas Lietuvoje, turintis tris sinagogas. Pasak istorikų, praėjusiame amžiuje žydai čia sudarė beveik pusę gyventojų.
„Pagal pirmąjį visuotiną žydų surašymą XVIII a. viduryje, mes žinome, kad čia gyveno beveik 5000 žydų, kas iš esmės jau reiškia didelį miestą. Vėliau Kėdainiai tampa tam tikru migracijos centru iš kurio žydai pasklinda po kitus Lietuvos regionus, pavyzdžiui, Kauno pavietą, Vilniaus vaivadiją ir panašiai“, – sakė Vilniaus universiteto darbuotoja dr. Dovilė Troskovaitė,
„Turime Žydų gatvę, turime senąją Rinkos aikštę su dviejų sinagogų kompleksu, turime trečiąją sinagogą ir, apskritai, didžioji dalis senamiesčio susiję su žydų gyvenimu. Ir dabar einant Kėdinių gatvėmis galim matyti Dovydo žvaigždę ant frontono namo Didžiojoje gatvėje. Pasirūpinome Gaono atminimu, kuris čia studijavo. Senosios rinkos aikštėje ant buvusios sinagogos – memorialinė lenta žydų bendruomenei. Skelbiama, kad Senoji rinka – tai buvo žydų dvasinio ir ekonominio gyvenimo centras“, – pasakojo Kėdainių muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis.
Vienoje iš sinagogų veikia miesto daugiakultūris centras. Čia organizuojami ekspediciniai žygiai, kurie padeda atskleisti krašto istoriją, suvokti žydų paveldo ypatumus.
„Kėdainiuose žydų bendruomenė buvo gana įtakinga ir XIX a. pabaigoje žydai sudarė net 61 proc. visų gyventojų. Ir šis miestelis, vadinamas štetlu, atitiko visus pagrindinius reikalavimus: buvo sinagoga, kapinės, kirpėjo, kepėjo namelis, bendruomenė turėjo net 8 maldos namus ir gyveno tikrai pilnakraujį gyvenimą,“ – sakė daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė.
Europos žydų kultūros dienų renginiai vyks beveik dvidešimtyje Lietuvos miestų bei miestelių. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje gyveno apie 220 tūkst. žydų. Nacių okupacijos metais išžudyta daugiau nei 90 proc.
-
Robotikos specialistas tapo lėlininku: pats konstruoja, vaidina ir rašo pjeses
Nors teatras yra pačiame miesto centre, surasti jį sudėtinga, nes rastų namelis neitin išsiskiria iš aplinkinių pastatų. Bet pravėrus namelio duris, prasideda stebuklai – žiūrovus pasitinka kalbančios ir judančios lėlės. Pavyzdžiui, prie įėjimo sėdinti lėlė močiutė su mezginiu rankoje kiekvieno paprašo už bilietą duoti tiek, kiek negaila.
V. Zacharovas iš technikos į lėlių pasaulį atėjo prieš 25 metus. Būdamas inžinieriumi ir technologijos specialistu, jis sukūrė išskirtines kompiuterizuotas lėles. Vienu metu, mindamas pedalu, jis valdo net kelis personažus.
„Lėles sudėtinga valdyti. Esu robotikos technikas, kuriu mechanines, automatines, sudėtingo valdymo lėles. Mes kartu su jomis dirbame, kaip galime. Darau tai, kas man įdomu“, – pasakoja lėlininkas.
Plačiau žiūrėkite reportaže.