Beje, įdomus sutapimas, kad visi šiame nesugaunamųjų tope minimi asmenys yra kilę iš Kauno. Verta pastebėti, kad kai kurie iš jų gimtąjį miestą jau daugiau nei 10–15 metų yra iškeitę į saulėtas Pietų Europos šalis ar net tolimąjį Pietų Amerikos žemyną.

Nors Lietuvos policijos pareigūnų sudarytame ieškomiausių nusikaltėlių sąraše įvardijami visuomenei ne itin plačiai žinomi asmenys. Bet šie vyrai laikomi gana pavojingais veikėjais. Jie yra sukaupę solidžias kriminalines biografijas, o padaryti nusikaltimai nėra iš lengviausiųjų. Tai daugiausia nužudymai, dalyvavimas organizuotų ir plačiai ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje išgarsėjusių nusikalstamų susivienijimų veikloje bei stambaus masto narkotikų kontrabandoje.

Bėglys Nr.1

Šiandien ieškomiausiu Lietuvos nusikaltėliu yra tituluojamas buvęs kaunietis Renaldas Kanys. 1973 m. gimęs vyras mūsų šalies policijos ieškomiausiųjų duomenų bazėje atsidūrė nuo 2019 m. birželio 5 d. Jis pagarsėjo po to, kai buvo paviešinta užsienyje gyvenusių lietuvių vadovaujama tarptautinė gauja, iš kokaino prekybos uždirbusi beveik 0,5 mlrd. eurų. Maža to, R.Kanys ir šiuo metu Ispanijoje laisve besimėgaujantis judėjimo negalią turintis buvęs klaipėdietis Sergėjus Bėglikas yra įtariami prisidėję prie pastaraisiais metais plačiai nuskambėjusių ir ne kartą žiniasklaidoje aprašytų užsakytų žmogžudysčių organizavimo – Kauno kriminalinio pasaulio veikėjo Deimanto Bugavičiaus ir jo bičiulio, bušido kovotojo Remigijaus Morkevičiaus.

Renaldas Kanys

Daugelis informaciją apie R.Kanį teikusių asmenų teigė, kad dar prieš penkerius metus sunku buvo patikėti ar įsivaizduoti, jog kada nors ateis diena, kai šis asmuo taip plačiai nuskambės ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinių nusikaltėlių gretose.

2005 m. gegužę Renaldo ir jo brolio Deivydo Kanių pavardė itin nuskambėjo buvusio senosios Kauno Daktarų grupuotės veikėjo Gintaro Kučio-Kapucino apšaudymo byloje. Yra nemažai duomenų, kad tą dieną jis sukinėjosi prie šūvius į Kapucino kojas vidury dienos Vilijampolės daugiabučių kieme paleidusių užpuolikų dviejų BMW automobilių.

Tačiau praėjus kuriam laikui tiek R.Kanys, tiek ir Ričardas Ščiukas (dabar – Ričardas Baika, kuris minimas ir kartu su dviem Estijos piliečiais teisiamas 2015 m. lapkritį nužudyto D.Bugavičiaus byloje Kaune) sulaukė ganėtinai netikėto išteisinimo dėl šio kruvino epizodo. Tiesiog pritrūko įrodymų dėl jų dalyvavimo išpuolyje prieš G.Kučį-Kapuciną. Bet, kaip vėliau paaiškėjo, Kapuciną paauklėti pasiųsti "torpedos" galėjo vykdyti tiesioginį visų laikų garsiausio senosios Kauno mafijos autoriteto, Daktarų grupuotės lyderio Henriko Daktaro užsakymą.

Teisme skelbta, kad šūviai į BMW automobilyje prie vairo sėdintį Kapuciną buvo paleisti vienu metu, tik iš skirtingų pusių: vienas užpuolikų pataikė į vyro koją iš vieno šono, o kitas – iš priešingos pusės.

2006 m. už krauju pažymėtą turto prievartavimą bei poveikį liudytojui – G.Kučiui, Henytė laisvės neteko dvejiems metams ir devyniems mėnesiams bei gavo 10 tūkst. litų baudą.

R.Kanys buvo protingas. Nelįsdavo į draugystes su H.Daktaru ar artimiausiais jo parankiniai̇s. Kalbėta, kad net ne jis, o išties jo brolis sudalyvavo Kapucino apšaudymo istorijoje.

Skirtinguose žemynuose

"R.Kanys visais laikais garsėjo kaip labiau savarankiškai veikęs, prie kitų grupuočių vengęs šlietis asmuo", – taip labiausiai medžiojamą nusikaltėlį prisiminė aukšti Lietuvos policijos pareigūnai.

Panašios nuomonės laikėsi ir senųjų Kauno Vilijampolės nusikaltėlių gretas žinantys šaltiniai. Jie pasakojo, kad R.Kanys išties niekada nepriklausė vadinamiesiems H.Daktaro boicams (kovotojams, "torpedoms"). Jis kur kas dažniau sukinėjosi šalia H.Daktaro ir Daškinių vyrų buvusio, toje pačioje G.Kučio užpuolimo byloje realia laisvės atėmimo bausme nuteisto Dariaus Mačiansko (šiuo metu dėl milžiniškos tarptautinės ginklų kontrabandos bausmę atliekančio Ispanijoje) aplinkoje.

Kurį laiką R.Kanys ir D.Mačianskas gyveno netoliese vienas kito, Kauno Šilainių mikrorajone. Tenai, kur praėjus daugeliui metų nuo samdomų žudikų šūvių krito D.Bugavičius ir R.Morkevičius.

"R.Kanys buvo protingas. Nelįsdavo į draugystes su H.Daktaru ar artimiausiais jo parankiniai̇s. Kalbėta, kad net ne jis, o išties jo brolis dalyvavo Kapucino apšaudymo istorijoje. Būtent dėl šios aplinkybės jis ir išlipo sausas iš balos. R.Kanys nuo seno atrodė atsargus, kur kas dažniau laiką leisdavo užsienyje, o ne Kaune. Kiek prisimenu, jis važinėjosi vidutinės klasės BWM automobiliu. Nebuvo iš tų kvailių, kurie buvo pamėgę šviestis ir demonstruotis važinėdami po Kauną aukštai pakeltomis galvomis ir itin brangiais bei visiems matomais automobiliais, – taip apie R.Kanį atsiliepė vienas buvęs senosios kartos Vilijampolės "klasikas". – Jis iš Lietuvos skubiai išvyko po Kapucino apšaudymo teismų pabaigos. Tai buvo 2007–2008 m. Sklandė kalbos, kad nuo tada su D.Mačiansku R.Kanys vis dažniau buvo pastebimas Prancūzijoje ir ėmė aktyviai verstis narkotikų kontrabanda."

Gerai informuotų šaltinių teigimu,  2019 m. vasaros pradžioje, tik paskelbus tarptautinę paiešką, R.Kanys pogrindžio sąlygomis mėgino glaustis Pietų Amerikos šalyje, kuri ribojasi su Kolumbija – Ekvadore. Kalbėta, kad tenai jis jautėsi itin vienišas, išgyveno milžinišką nerimą ir įtampą. Vyras sunkiai susitaikė su tuo, kad nesulaukė buvusių bičiulių finansinės paramos – jautėsi visiškai nuskurdęs ir atstumtas. Sklandė kalbos, kad vienu metu R.Kanys slapstėsi nedideliame kambarėlyje, itin apšnerkštame vietinių gyventojų name.

Tačiau praėjus kuriam laikui gauta žinių, kad bėglys iš Ekvadoro persikėlė į Ispanijos miestą Almeriją ant Viduržemio jūros pakrantės, Andalūzijos regione. Bet labai abejotina, kad tokie tarptautiniu mastu ieškomi asmenys, kaip R.Kanys, slapstysis vienoje ir toje pačioje vietoje. Kur kas labiau tikėtina, kad jis pernelyg ilgai vienoje vietoje neužsibūna ir kaskart migruoja net per kelias Europos šalis.

Būta duomenų, kad vienu metu vyras slapstėsi netgi Brazilijoje. Bet kuriuo atveju toks slapstymosi būdas net keliuose žemynuose ypač brangiai kainuoja, tad labiausiai tikėtina, kad paraleliai buvęs kaunietis R.Kanys užsiima tarptautine kokaino arba hašišo kontrabanda.

Paspruko su Ukrainos pasu

Antrasis Lietuvos bėglių dešimtuke – 1982 m. gimęs kaunietis Edgaras Kalasūnas. Jis įtariamas dalyvavęs pastaraisiais metais Kauną ir visą Europą šokiravusioje Kamuolinių gaujos veikloje.

Nuo 2019 m. sausio 1-osios į ieškomiausiųjų sąrašus patekęs vyras yra įtariamas nužudymu visuomenei pavojingu būdu ir kitais nusikaltimais.

Edgaras Kalasūnas

Pareigūnai turėjo duomenų, kad jis buvo šiuo metu dėl D.Bugavičiaus nužudymo Kauno apygardos teisme teisiamo R.Baikos artimas bičiulis. Manoma, kad juos siejo ne tik draugystė, bet ir bendri nusikaltimai Vakarų Europos šalyse. Pareigūnų duomenimis, E.Kalasūnas kartu su R.Baika ir kitais lietuviais vienu metu buvo sėkmingai išvystę kanapių auginimo fermų tinklą visoje Jungtinėje Karalystėje.

Nors E.Kalasūnas niekada nebuvo visavertis Kamuolinių gaujos narys, kadaise palaikė išskirtinai gerus santykius su vienu iš grupuotei anuomet priskirtos Šančiovskų brigados lyderiu Tomu Mickevičiumi, pravarde Varlė. Šis vyras paslaptingai be žinios dingo daugiau nei prieš vienuolika metų. Oficiali T.Mickevičiaus paieška jau yra nutraukta.

Dar vienas įdomus sutapimas: prieš sprukdamas nuo teisėsaugos, E.Kalasūnas gyveno tame pačiame Šilainių rajono daugiabutyje – Baltų pr. 31, kur prieš nužudymą gyveno garsusis bušido kovotojas R.Morkevičius. Kalbėta, kad E.Kalasūno ir R.Morkevičiaus butus teskyrė vienas aukštas. Čia E.Kalasūnas gyveno su Kaune ir Skandinavijos šalyse pagarsėjusios automobilių vagių Romaniukų, kurią sudarė ne kartą praeityje teistų brolių Žano, Romano ir Aleksandro Šestakovų gauja, giminaite.

Manoma, kad E.Kalasūnas slapstosi Ispanijoje. Sklando kino komedijas primenanti anekdotinė istorija, kad anksčiau E.Kalasūnas atsitiktinai buvo sučiuptas Ispanijoje su suklastotais dokumentais. Tačiau tąsyk bėglys jį sustabdžiusiems policijos patruliams parodė Ukrainos piliečio pasą ir netrukus buvo paleistas.

Padėjo estų žudikams

Ieškomiausių nusikaltėlių sąrašo trečioje vietoje minimas Tomas Bolgovas. 1983 m. gimęs kaunietis ieškomas nuo šių metų vasario 13 d. Jis įtariamas kaip vienas iš asmenų, aktyviai prisidėjusių prie su Agurkiniais kadaise glaudžius ryšius palaikiusio D.Bugavičiaus užsakytos žmogžudystės Kaune organizatorių ir vykdytojų.

Byloje užfiksuota, kad dar 2015 m. rudens pradžioje vienas iš nusikaltimo iniciatorių R.Baika kartu su T.Bolgovu įtaisė sekimo prietaisą D.Bugavičiaus automobilyje "Mercedes Benz S320". Be to, T.Bolgovas kartu su R.Baika Kaune pasirodžiusiems žudikams iš Estijos parūpino Prancūzijoje pavogtą automobilį "Renault Megane". Minėta transporto priemone estų duetas, atlikęs kruviną darbą, paspruko iš D.Bugavičiaus nužudymo vietos 2015 m. lapkričio 8-osios naktį. Praėjus tiktai kelioms minutėms po egzekucijos, liepsnojantis "Renault" surastas beveik už 4 km – Šilainiuose, Vėtrungės g. 3 namo kieme.

Tomas Bolgovas

T.Bolgovo pavardė minima ir kadaise plataus atgarsio sulaukusioje nužudymo byloje Vokietijoje. 2002 m. balandį buvo nušautas prostitucija garsėjančiame Vokietijos Rostoko Raudonųjų žibintų kvartale aktyviai besisukęs vokiečių pilietis Rubenas Tovmasyanas. Tikrieji žudikai paaiškėjo tik praėjus beveik penkeriems metams – 2007 m. lapkritį, kai Rostoko teismas dėl nužudymo gana griežtai nuteisė du lietuvius. Tarp jų minimas T.Bolgovas išgirdo net 15 metų nelaisvės nuosprendį. Tai gana griežtas sprendimas liberaliai užsieniečių nusikaltimus vertinančioje Vokietijos teismų istorijoje.

Minėtoje Vokietijos piliečio nužudymo istorijoje figūravo ir R.Baika, tačiau galiausiai, pritrūkus įrodymų, buvo išteisintas. Išėjęs anksčiau laiko iš kalėjimo, T.Bolgovas vėl susirado R.Baiką ir jie nutarė imtis naujų nusikaltimų.

Gyveno su R.Kaniu

Ketvirtu numeriu ieškomiausių nusikaltėlių sąraše pažymėtas Rimvydas Žilinskas yra kur kas labiau žinomas dėl savo tėvo – praeityje garsaus Kauno Daktarų veikėjo Rimvio, Taisono kriminalinių "nuopelnų".

1987 m. gimęs R.Žilinskas yra paieškomas nuo 2019 m. birželio 5 d. Mat teisėsaugai atsirado klausimų dėl jo vaidmens organizavus D.Bugavičiaus nužudymą ir pasikėsinimą į šiuo metu policijos informatoriumi tapusį, nežinomoje vietoje gyvenantį Giją Zabachidzę.

Būtent iš Ispanijoje gyvenusio R.Žilinsko Lietuvoje buvę R.Baika ir T.Bolgovas sulaukė žinutės, kad reikia suteikti visokeriopą pagalbą iš Estijos į Kauną atvyksiantiems samdomiems žudikams – Imrei Arakasui, Hansui – Erikui Ehvertui ir Arle Grabbi. Pastarieji du šiuo metu yra už grotų Lietuvoje ir teisiami dėl minėto D.Bugavičiaus nužudymo.

Įdomus sutapimas, kad visi šiame nesugaunamųjų tope minimi asmenys yra kilę iš Kauno.

Pareigūnai turi sukaupę duomenų, kad 2007–2008 m. dėl nežinomų priežasčių gimtinę palikęs R.Žilinskas įsitvirtino Ispanijoje ir faktiškai į Lietuvą nesugrįždavo. Būdamas Ispanijoje, vienu metu R.Žilinskas po vienu stogu gyveno su ieškomiausiu lietuviu R.Kaniu.

Prieš keletą metų R.Žilinskas Ispanijoje įkliuvo net su 500 kg hašišo kroviniu. Dėl to jis buvo patekęs už grotų. Tačiau atgavęs laisvę tik dar labiau įsitvirtino ir tapo visaverčiu nariu tarp tarptautiniame narkotikų versle veikiančių lietuvių.

Rimvydas Žilinskas

"Faktas, kad tokie žmonės, kaip T.Bolgovas ir R.Žilinskas, gali turėti padirbtus dokumentus, su kuriais jie laisvai gali judėti po Europą ir likusį pasaulį", – taip abiejų bėglių likimus pakomentavo vienas aukščiausių Lietuvos kriminalinės policijos pareigūnų.

Daktarų veterano sūnus

R.Žilinsko tėvas – išskirtinė persona. Anuomet garsėjęs Rimvio ir Taisono pravardėmis.  Beveik prieš 60 metų – 1961 m. gruodį jis Kaune pirmąsyk buvo teisiamas dėl įvykdytos vagystės. Nuo 1985 m. kartu su kitais vilijampoliečiais Rimvis buvo pastebimas artimiausių H.Daktaro vyrų aplinkoje. 1986 m. buvo teisiamas ir pirmoje Daktarų nusikalstamo susivienijimo byloje, kai kartu su H.Daktaru ir kitais septyniais vyrais buvo apkaltinti masinėmis vagystėmis bei plėšimais iš lapių augintojų, kitų apsukrių to meto kauniečių.

Kadangi R.Žilinskas nuo seno priklausė Daktarų viršūnėms, tad buvo vienas iš tų, kurie kartu su H.Daktaru ir dar keliais vyrais 1993 m. gruodžio 25-ąją, Kalėdų vakarą, iš Kauno į mišką pakaunėje, Andriuškonių kaime, išsivežė paauklėti Rimantą Ganusauską, pravarde Mongolą. Tą patį vakarą Daktarų lyderiai Mongolą nužudė ir netrukus jo lavoną užkasė miške. Po egzekucijos kartu su jais buvęs R.Žilinskas, sugrįždamas į Kauną, nuo Šilainių tilto į Neries upę iš važiuojančio automobilio švystelėjo TT pistoletą, kuriuo buvo nušautas R.Ganusauskas-Mongolas. Deja, šis svarbus įkaltis taip niekada ir nebuvo aptiktas Neries dugne. Kaip ir iki šiol nesurasti nužudytojo Mongolo palaikai.

Kai 2008 m. Kriminalinės policijos biuro pareigūnai pradėjo traukti senus Daktarų gaujos nusikaltimus, R.Žilinskas tapo vienu atviriausiai ir nepalankiausiai H.Daktarui liudijusių senųjų grupuotės narių. Rimvis savo pasakojimais ypač nemažai prisidėjo praskleidžiant 1990-ųjų Kauno milijonieriaus Sigito Čiapo bei Mongolo žmogžudystes.

Atlikęs bausmę kalėjime, R.Žilinskas šiuo metu mėgaujasi gyvenimu laisvėje.

Slapstėsi ir susituokė

Penktas sąraše – 1977 m. gimęs kaunietis Tomas Paškevičius. Jis įtariamas kontrabanda ir narkotikų platinimu dideliais kiekiais. Yra žinių, kad iš Ispanijos į Rusiją įspūdingais kiekiais gabeno hašišą. Pareigūnai turi duomenų, kad šis asmuo dirbo kartu su kitais mažai žinomais, tačiau narkotikų versle aktyviai veikiančiais Kauno gyventojais.

Kriminalistai sulaukė duomenų, kad T.Paškevičius slapstydamasis vedė Ukrainos pilietę. Spėjama, kad pastaruoju metu jis gyvena Ispanijoje. Teisėsaugininkai T.Paškevičiaus ieško nuo 2019 m. birželio 5-osios.

Tomas Paškevičius

Agurkinių veikėjo slėpynės

Daug spalvingesnė šeštu numeriu įvardyto Algimanto Ringailos asmenybė. 1979 m. gimęs, Čikio pravarde pagarsėjęs kaunietis įtariamas dalyvavęs jau dviejų teismų sutriuškintų Kauno Agurkinių nusikalstamame susivienijime ir užsiėmė kontrabanda bei narkotikų platinimu dideliais kiekiais. Jo pavardė itin ryškiai dominuoja ir Europolo paskelbtame ieškomiausių bėglių sąraše.

2010–2013 m. Čikis buvo laikomas vienu Agurkinių lyderių. Ne vieną garsiausią Lietuvos banditų gaują su kolegomis sutriuškinęs pareigūnas prisiminė, kad A.Ringaila-Čikis buvo iš tų, kuris visomis pastangomis įtikinėjo likusius Agurkinių grupuotės vyrus griežtai laikytis kriminaliniame pasaulyje įprastų taisyklių. "Jis bene vienintelis tarp visų grupuotės narių aiškindavo, kad reikia tylėti ir nebendrauti su pareigūnais", – teigė šaltinis.

Tačiau 2014-ųjų vasarį pats ėmė bendradarbiauti su policijos tyrėjais, o netrukus iš Lukiškių išleistas į laisvę paslaptingai dingo. Atskleidęs daugybę Agurkinių gaujos paslapčių ir prisipažinęs dėl įvairiausių nusikaltimų Čikis Policijos departamento darbuotojams netgi prasitarė apie periodiškai perduotus kyšius ir korupciją tuomečiame Kauno organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos padalinyje. Po to, kai Čikis apie tai išdėstė savo liudijimuose, Kauno policijoje prasidėjo patikrinimai, kuriuos tada inicijavo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Tuomet kilo nemažas sąmyšis, o nauja Kauno kriminalinės policijos vadovybė, pernelyg nesigilindama į A.Ringailos parodymų autentiškumą, atsikratė keliais nemažą darbo stažą turėjusiais kriminalistais.

Algimantas Ringaila

Bet kuriuo atveju likusiems nelaisvėje grupuotės nariams buvo suduotas didžiulis smūgis, kai paaiškėjo, kad A.Ringaila sutiko atsiverti policijos tyrėjams.

Jis ieškomas nuo 2014 m. birželio 20 d. – seniausiai iš visų nesuganamųjų dešimtuke minimų asmenų. 2015 m. pavasarį britų teisėsaugininkai viešai skelbė, kad A.Ringaila galėjo slėptis Anglijos lietuvių pamėgtame Lutono rajone. Pastaraisiais metais kalbėta, kad jis vis dažniau pastebimas Ispanijoje – Almerijos regione ir pačiame Marbeljos kurorte. Kalbėta, kad pernai vasarą jis nė trupučio nesibaimindamas buvo pastebėtas žmonių perpildytuose paplūdimiuose. Esą A.Ringailą tenai atsitiktinai pamatė poilsiavę lietuviai.

Paskutinį kartą apie Čikį itin plačiai kalbos vėl pasklido 2019 m. rugpjūtį, kai šis esą apgavo vienos Ispanijoje karaliavusios serbų narkomafijos gaujos narius. Pasakojama, kad šie buvusį kaunietį net kelias paras kankino, o galiausiai nukapojo pirštus ir netgi grąžtu sužalojo galvą. Tokia baudimo akcija tarp nusikaltėlių reiškia, kad A.Ringaila apsivogė arba nuslėpė iš narkotikų verslo uždirbto nemenko pelno dalį.

Stambūs narkotikų tiekėjai

Septintu ir aštuntu numeriu pažymėti asmenys išskirtinėmis biografijomis nespindi. Septintasis Šarūnas Bagdonavičius (gim. 1980 m.) ieškomas nuo 2019 m. gegužės 3 d. Jis įtariamas narkotikų platinimu dideliais kiekiais. Pareigūnai siekia jį surasti dėl kai kurių narkotikų kontrabandos aplinkybių didžiojoje Kamuolinių gaujos byloje.

Šarūnas Bagdonavičius

Nors kai kuriems asmenims gali pasirodyti, kad šis vyras buvo visavertis Kamuolinių gaujos narys. Tačiau jis viso labo tiktai tiekė narkotikus garsiosios kauniečių gaujos vyrams. Taip pat esama duomenų, kad Š.Bagdonavičius padėjo realizuoti įspūdingus Kamuoliniams priklausančių kvaišalų kiekius. Jis priklausė atskirai ir su narkotikų verslu siejamų nusikaltėlių atšakai.

Apie aštuntoje vietoje minimą Tadą Edgarą Skardžių (gim. 1979 m.) nieko negalėjo papasakoti net rimčiausi Lietuvos kriminalistai. Nuo 2014-ųjų vasaros ieškomas asmuo įtariamas kontrabanda ir narkotikų platinimu dideliais kiekiais.

Kauno kriminalistams jis žinomas kaip su Agurkiniais kadaise glaudžius ryšius palaikęs vyras. Bet kyla prieštaringų minčių, nes pagrindinėje ir jau išnagrinėtoje kauniečių gaujos byloje T.E.Skardžiaus pavardė apskritai nefigūruoja.

Tadas Edgaras Skardžius

Sulaikytas Suomijoje

Devintu numeriu sąraše besipuikuojantis Valerijus Kolobovas (gim. 1985 m.) įtariamas prisidėjęs prie nužudymo, vykdė narkotikų kontrabandą ir dideliais kiekiais platino narkotikus. Kauno Kamuolinių gaujos Šančių padaliniui priklausęs vyras nebuvo ypač reikšmingą vaidmenį atlikusių nusikaltėlių pusėje. Jis buvo ieškomas nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d.

Įdomiausia, kad rengiant šią publikaciją apie labiausiai ieškomus šalies nusikaltėlius, pasiekė žinios, jog V.Kolobovas visiškai netikėtai sulaikytas. Paaiškėjo, kad Suomijoje lietuvis vietos pareigūnams įkliuvo už toje šalyje įvykdytas masines vagystes bei sukčiavimo atvejus.

Valerijus Kolobovas

Pastebėtas Šančiuose

Paskutinis labiausiai ieškomų nusikaltėlių dešimtuko sąraše – 1986 m. gimęs Arūnas Stiklioraitis. Jis įtariamas dalyvavęs Kamuolių nusikalstamame susivienijime, nuteistas 11 metų laisvės atėmimo bausme, kadangi sukėlė avariją, kurios metu žuvo Eimantas Motiejaitis.

Bene labiausiai stebina tai, kad, nepaisant nusikaltimo sunkumo, A.Stiklioraitis kažkodėl nebuvo suimtas net ir po pirmos instancijos Kauno apygardos teismo nuosprendžio. Praėjus penkiems mėnesiams, 2017 m. A.Stiklioraičio apeliacinis skundas buvo atmestas, nuosprendis įsiteisėjo, tačiau kaunietis pasinaudojo teisėtvarkos spragomis ir tyliai paspruko nežinoma kryptimi.

Arūnas Stiklioraitis

Lietuvoje A.Stiklioraičio paieška paskelbta nuo 2017 m. liepos 27 d., o tarptautinė – nuo rugpjūčio 18-osios.

Tikrąsias eismo įvykio aplinkybes savarankiškai ištyrusio ir per A.Stiklioraičio sukeltą eismo įvykį žuvusio E.Motiejaičio tėvas Šarūnas Motiejaitis ne kartą gavo informacijos, kad keli žmonės Kaune, Žemuosiuose Šančiuose, pastebėjo asmenį, tarsi du vandens lašai panašų į jo sūnaus žudiką.

Š.Motiejaitis yra paskelbęs, kad už vertingą informaciją apie A.Stiklioraičio dabartinę slapstymosi vietą žada sumokėti 3–5 tūkst. eurų premiją. Bet labiausiai tikėtina, kad paskutinė A.Stiklioraičio buvimo vieta galėtų būti Italija arba kitos ES šalys.

Ilgiausiai ieškoti bėgliai

Lietuvoje ieškomų nusikaltėlių paieškas vykdo teritoriniai policijos komisariatai ir jų paieškos skyriai. Pastaraisiais metais mūsų šalyje ieškomiausi tapo bemaž 700 asmenų. Paskelbta jų tarptautinė paieška. Tokie asmenys yra ieškomi tiek Europoje – Šengeno šalių informacinėje sistemoje, tiek ir visame pasaulyje – Interpolo kanalu, kuris jungia 190 valstybių. Vidutinė tarptautinių paieškų trukmė yra 3–5 metai. Trumpiausias terminas – viena diena po paieškos paskelbimo, ilgiausias – 10–15 metų.

9 mėnesius – nuo 2008 m. gruodžio iki 2009-ųjų rugsėjo ieškomiausių bėglių sąrašo viršūnėje laikėsi ir pats H.Daktaras. Pasitraukęs iš Užliedžių buvęs Daktarų grupuotės vadeiva kurį laiką slapstėsi vienkiemyje stovinčiame varganos išvaizdos mediniame name Šilų kaime, esančiame tarp Vilniaus ir Panevėžio. Per nesėkmingai pasibaigusią kriminalistų operaciją, 2009-ųjų vasarį H.Daktarui pavyko pasprukti iš Šilų kaimo ir Lietuvos. Bet galiausiai po beveik devynių mėnesių slapstymosi – 2009 m. rugsėjį H.Daktaras sulaikytas Bulgarijoje. O priremtas įkalčių, kuriuos padėjo patvirtinti netikėtai prašnekę buvę Daktarų gaujos veteranai, H.Daktaras buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Tokia griežta bausmė jam skirta dėl vadovavimo nusikalstamai ir beveik 30 metų egzistavusiai senosios Kauno Vilijampolės nusikalstamai organizacijai, taip pat dalyvavimo kelių asmenų, nors ir iki šiol nesurasti jų kūnai, bet praeityje gerai žinomų veikėjų – R.Ganusausko-Mongolo ar Vladimiro Seneckio-Turisto bei kitų asmenų nužudymuose.

9 mėn. – nuo 2008 m. gruodžio iki 2009-ųjų rugsėjo ieškomiausių bėglių sąrašo viršūnėje laikėsi ir pats H.Daktaras. 

Per visą Lietuvos kriminalinę istoriją ilgiausiai ieškomais nusikaltėliais buvo tapę du asmenys. Vėlgi praeityje plačiai nuskambėję kauniečiai. Keliomis žmogžudystėmis Lietuvoje ir Rusijoje įtariamas kaunietis Romas Zamolskis buvo ieškomas net 13 metų. Jo paieška paskelbta 2001 m., o surastas 2014 m. Rusijoje. R.Zamolskiui skirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė už plėšimus ir pasikėsinimus nužudyti. Dabar jis bausmę atlieka Jekaterinburgo pataisos namuose.

R.Zamolskis buvo ieškomas net trylika metų.

Kitas buvęs bėglys rekordininkas – skandalingai pagarsėjusio Kauno koncerno EBSW vadovas, už finansinių nusikaltimų organizavimą teistas Gintaras Petrikas. Jo paieška paskelbta 1997 m., tačiau surastas 2004 m. JAV, Los Andžele, o į Lietuvą parvežtas 2008 m. rugsėjį. G.Petrikas buvo nuteistas 7 metams dėl daugiau nei 24 mln. litų iššvaistymo. Atlikęs bausmę, 2013 m. į laisvę sugrįžęs G.Petrikas netrukus tyliai pasitraukė iš Lietuvos.

Iškalbinga suvestinė

Štai keletas nutikimų: kovo 30 d. pastebėta, kad nuo vasario 2 iki kovo 30 d. Kaune, Ašigalio gatvėje, iš automobilių aikštelės pavogtas automobilis "Porsche Cayenne Diesel". Nuostolis – 45 tūkst. eurų.

Kovo 31 d. Kaune, Karjerų gatvėje, pastebėta, kad apgadinant automobilį BMW iš jo pavogtas lempų jungiklis, pasikėsinta pavogti pavarų perjungimo svirtį, išlaužta apdailos detalė, pavogta priekinė lempa. Padaryta 3 tūkst. eurų žala.

Laikotarpiu nuo kovo 25 d. 13 val. iki kovo 31 d. Kaune, H. ir O.Minkovskių gatvėje, iš automobilio "BMW X6" pavogtas vairas su oro pagalve ir spidometro ekranas. Padaryta 8 tūkst. eurų žala.

Balandžio 2 d. Kauno rajone, Užliedžių seniūnijoje (tenai, kur kadaise gyveno iki gyvos galvos nuteistas Daktarų lyderis Henrikas Daktaras), pastebėta, kad pavogtas automobilis "VW Golf". Padaryta 1,3 tūkst. eurų žala.

Balandžio 3 d. Kaune, V.Krėvės prospekte, prie prekybos centro, apie 15 jaunuolių grupė išdaužė automobilio durelių stiklą ir į jį pripurškė ašarinių dujų. Nukentėjo jaunuolis, gimęs 2001 m.

Balandžio 5 d. Vilniuje, Pylimo gatvėje, autobuse kilus konfliktui, du asmenys sumušė vyrą (gim. 1986 m.). Du neblaivūs įtariamieji (gim. 1975 m. ir 1980 m.) pristatyti į policijos komisariatą.

Balandžio 6 d. Kaune, Taikos prospekte, penki pažįstami jaunuoliai sumušė nepilnametį (gim. 2003 m.) bei pagrobė auksinę grandinėlę ir mobiliojo ryšio telefoną.

Kauno policijos nuotr.

Bandė slėptis po lova

Bene labiausiai visuomenę šokiravęs pastarųjų karantino savaičių įvykis nutiko Kėdainių rajone, Beinaičių kaime, kai kovo 26-osios vakarą į nedidelę vietos parduotuvę įsiveržė keturi kaukėti asmenys. Jie pagrobė alkoholinius gėrimus ir susirinko pinigus iš kasos aparato. Padaryta žala siekė apie 3 tūkst. eurų. Laimė, į Kėdainių rajoną atvykusiems Kauno kriminalistams pavyko sulaikyti penkis jaunus vyrus, apiplėšusius minėtą parduotuvę.

Vieną nusikaltėlių kriminalistams teko sulaikyti besislepiantį po lova. Paskui žiniasklaidoje pasklidusios tokio sulaikymo operacijos nuotraukos sulaukė milžiniškos kritikos ir pašaipų iš komentatorių interneto erdvėje.

Po intensyvių policijos veiksmų buvo nustatyti asmenys, galimai įvykdę šį apiplėšimą. Per visą naktį vykdytus sulaikymus Jonavos mieste buvo surakinti penki vyrai, kurių amžius – 20–25 metai. Kratų metu pas juos aptikti galimai pasisavinti ir jau tušti alkoholio buteliai, cigarečių pakeliai, o pas vieną ir galimai narkotinių medžiagų.

Kauno policijos nuotr.

Daugėja smurtautojų namuose

Kadangi nerimo ir nežinomybės dėl savo ateities kupinas karantino dienas išgyvenantys žmonės visame pasaulyje vis dažniau susimąsto apie nuo COVID–19 pandemijos sukeltus ekonominės recesijos padarinius, daugeliui aktualus tampa ir visuomenės saugumo klausimas. Ar Lietuvai negresia iš naujo tapti "budulių kraštu"? Pasidomėjome, ką apie tai mano dabartiniai ir buvę aukščiausi šalies policijos pareigūnai.

Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris teigė nelinkęs vartoti žodžio panika. "Taip, situacija neįprasta. Bet bendras nusikalstamumas šalyje sumažėjo 20 proc. Sunkių ir labai sunkių nusikalstamų veikų netgi per pusę sumažėjo, – kalbėjo E.Šileris. – Tačiau pastebėjome, kad didėja smurto artimoje aplinkoje. Natūralu, kad žmonės gyvena užsidarę namuose ir ne kiekvienas mėgaujasi kasdienybe 100 kv. m ploto būste. Juk daugelis gyvena 20–40 kv. m būstuose. Tad natūralu, kad nuolatinis buvimas namie skatina konfliktus. O ypač tarp alkoholį vartoti linkusių asmenų."

Pasak E.Šilerio, pagal nusikalstamų veikų skaičių daugiausia įvairių įvykių registruojama Vilniuje. "Bet natūralu, kadangi tai yra didžiausias šalyje miestas, kuriame susitelkę daugiausia gyventojų", – pažymėjo jis.

Pašnekovas pastebėjo, kad daugėja sukčiavimo atvejų. Vėl pastebimai suaktyvėjo iš kalėjimų skambinančių ir apgaulėmis besiverčiančių asmenų veiksmai. "Bendra tendencija visoje Europoje, kad elektroninėje erdvėje vis labiau įsivyrauja sukčiavimai ir nusikaltimai su įsilaužimais. Tarkim, atvejai, kai įsilaužėliai prašo paspausti tam tikras funkcijas arba slaptažodį įvesti, dėl to jie pavagia jūsų pinigus", – kalbėjo E.Šileris.

Vieno aukščiausiųjų šalies pareigūnų žodžiais, pastarosiomis savaitėmis nusikaltimų ir pažeidimų skaičius viešose erdvėse yra kur kas mažesnis, nes dėl karantino kavinės, restoranai uždaryti, o kitos vietos akivaizdžiai ištuštėjusios. "Ateityje, jeigu užsitęs karantinas, matome tiktai konfliktų viduje didesnes tikimybes. Natūralu, kad žmonėms pabosta būti vienuose namuose. Palaipsniui po ilgo laiko vienoje patalpoje prasideda ir tarpusavio konfliktai", – stebėdamas dabartinę situaciją komentavo E.Šileris.

Edvardas Šileris. D. Labučio / ELTOS nuotr.

Stebi sugrįžusius

Pastarosiomis savaitėmis kai kurie į Lietuvą sugrįžę emigrantai pasirodė visu gražumu. Keli iš užsienio šalių parvykę, savo išvaizda pasitikėjimo nekeliantys vyrai prieš savo valią buvo apgyvendinti Vilniaus viešbutyje ir jau pirmą vakarą tarpusavio santykius puolė aiškintis peiliais. Kiti – itin šiurpios išvaizdos ir sportiniais kostiumais vilkėję, be dantų vyrai, dar stovėdami į Lietuvą paruoštame kelte, vienas kitą filmavo telefonais, šaipėsi demonstruodami įžūlų elgesį ir spjaudėsi ant apačioje buvusių žmonių. Šie vaizdeliai žaibiškai pasklido socialiniuose tinkluose ir sulaukė daugybės pasipiktinusių žmonių komentarų.

Į minėtus vaizdus sureagavo ir šalies premjeras Saulius Skvernelis, tiesiai pareiškęs: "Jūs turbūt matėte – pilna vaizdų ir socialiniuose tinkluose, kas grįžta į Lietuvą ir kokie grįžta. Atleiskite už išsireiškimą, bet žmonėmis pavadinti jų negalime."

"Aš nematau, kad tarp sugrįžusių į Lietuvą būtų ypač daug asmenų su kriminaline praeitimi. Visi pamatėme keliuose portaluose paskelbtus kai kuriuos parplaukusius. Tačiau mes juos stebime, – teigė E.Šileris. – Matome ir kelias organizuotų nusikaltėlių grupuotes. Jei atsiranda naujų narių, mes juos irgi fiksuojame. Kad ateityje gali būti vienas kitas išpuolis, to tikrai nepaneigčiau. Bet kol kas visuomenė reaguoja tikrai geranoriškai, susitelkusi. Elgiasi pilietiškai ir praneša policijai apie įvairiausius atvejus, taip pat ir apie karantiną pažeidusius asmenis."

Generalinio komisaro pavaduotojas E.Šileris pastebėjo tendenciją, kad per pastaruosius dešimt metų žmonės vis labiau įsitraukia į savisaugą ir gana pilietiškai reaguoja. "Anksčiau, prieš 10–15 metų, dažnas mąstė: manęs tai neliečia ir niekam nesakau, o dabar matydami, kad kažkas negerai daro, jie į tai skubiai sureaguoja, – teigė jis. – Dabartiniu metu problema yra dėl to, kad kai kurie grįžę nelinkę laikytis paskelbto karantino sąlygų. Bet įsigaliojusios didesnės baudos tuos pažeidėjus tikrai gerokai sutramdys."

Anksčiau, jeigu ateidavai su kauke į parduotuvę, iškart sukeldavai įtarimų. O dabar, kai ateini be kaukės, jau atrodai kur kas labiau nepasitikėjimą keliančiu žmogumi.

1990-aisiais nekvepia

Ilgametis šalies pareigūnas E.Šileris pasidžiaugė, kad į Lietuvą lėktuvais, automobiliais, keltais iš skirtingų užsienio šalių sugrįžę šalies gyventojai buvo suregistruoti. Policija šią informaciją sukaupė atitinkamose duomenų bazėse. O tai policijai suteikia progą sužinoti apie atvykusiųjų praeityje įvykdytus kriminalinius žygius.

"Šiuo atveju karantinas turi tam tikrą pridėtinę vertę. Nes anksčiau būdavo neaišku, kas atvažiavo ir kada išvažiavo. O dabar visi 100 proc., kurie įvažiavo į Lietuvą, buvo atidžiai suregistruoti", – pabrėžė E.Šileris.

Pasidomėjus, ar yra pagrindo sunerimti, kad galbūt Lietuvoje galėtų sugrįžti laukiniai 1990-ieji, E.Šileris atsakė: "Prisiminkime, kad tada buvo laukinė ekonomika, nebuvo jokio reguliavimo, klestėjo nešvarūs pinigai, kuriuos vieni iš kitų bandė atimti. Dabar to dalyko nebėra. Apskritai, netgi pabandyti reketuoti dabartiniais laikais jau nelabai įmanoma. Nes už tokius veiksmus žmonės būtų gana greitai sulaikyti. Todėl nemanau, kad Lietuvoje taip išvis galėtų nutikti. Čia tas pats, kaip buvo su kai kuriais žinomais veikėjais, kurie trumpam sugrįžę iš kalėjimo tarsi pasiklydo laikmetyje. Jiems atrodė, kad čia viskas galima kaip anksčiau. Neatmesčiau tikimybės dėl vieno kito tokio veiksmo. Bet, kad tai masiškai pasikartotų, nematau tam jokių prielaidų."

E.Šileris pažymėjo, kad po plačiai nuskambėjusio užpuolikų įsiveržimo Kėdainių rajono parduotuvėje buvo skirtas didesnis dėmesys mažesniųjų šalies miestelių ir rajonų prekybos vietų apsaugos klausimams.

"Anksčiau, jeigu ateidavai su kauke į parduotuvę, iškart sukeldavai įtarimų. O dabar, kai ateini be kaukės, jau atrodai kur kas labiau nepasitikėjimą keliančiu žmogumi. Taigi, situacija kardinaliai pasikeitė, – kalbėjo E.Šileris. – Tokių asmenų, kurie gers keletą dienų, o paskui jiems pritrūks alkoholio ar pinigų svaigalams, tikrai gali pasitaikyti. Bet tam ruošiame tam tikras priemones. Ypač kaimo vietovėse. Nes mažos kaimo parduotuvės yra didesnio dėmesio zonoje."

Linas Pernavas. V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.

Liberalios karantino sąlygos

Stebėdamas situaciją Europoje ir bendraudamas su kolegomis iš kitų ES šalių E.Šileris teigė, kad visame žemyne labai suaktyvėjo nusikalstamumas elektroninėje erdvėje.

"Padidėjo falsifikuotų apsaugos priemonių platinimas. Suaktyvėjo prekyba niekiniais respiratoriais, neva specializuotais nuo koronaviruso, tačiau padirbtais, vaistų prekyba, – vardijo pašnekovas didžiausius dabartinės teisėsaugos galvos skausmus. – Kadangi šiomis savaitėmis žmonėms atsirado daug laisvo laiko, tai jie nuolat naršo internete arba sėdi prie televizoriaus ekranų. O ne visi žmonės yra raštingi dirbdami kompiuteriais, tad kas savaitę gauname pranešimų iš Europolo. Kadaise sukčiavimai buvo lokali problema, bet dabartiniu metu, per šią pandemiją, jau pasidarė globalinė problema."

E.Šileris minėjo, kad bent kol kas Lietuvoje karantino metu žmonių judėjimas yra gana liberalus. "Italijoje ir Ispanijoje iš namų gali nutolti tiktai 100 m. Tenai gatvėse daug sutelkta patruliuojančios policijos, kariuomenės. Jie išrašo gana griežtas baudas. Įrengti postai, blokuojami keliai, – pasakojo E.Šileris. – Taigi, masiniams nusikaltimams vykti, kaip tarkim, parduotuvių apiplėšimams, dabar nėra jokių galimybių. Bet kuris Europos miestas paprastai būna tuščias, o jei kažkas eina gatve, tai bus pažeidėjas, ligonis arba kitas įtarimą sukėlęs asmuo. Nemanau, kad šiuo metu Europoje marodieriavimas išvis įmanomas."

Pašnekovas minėjo, kad dabar Italijoje arba Ispanijoje gyvenantiems ir norintiems nuvykti į parduotuvę įsigyti būtiniausių produktų, reikia iš anksto internete užsiregistruoti. Ir tiktai paskui su tam tikru gautu lapeliu kreiptis į policiją. Sustabdžius pareigūnui, privalai parodyti gautą leidimą eiti apsipirkti. Tokiais atvejais tiktai vienam šeimos nariui leidžiama apsipirkti.

"Judėjimas tose šalyse smarkiai apribotas. Per dieną leidžiama tik vieną kartą pasportuoti – išeiti pabėgioti. Tokios griežtos karantino sąlygos kai kada primena netgi savotišką kalėjimą, – kalbėjo E.Šileris. – Tad pas mus dar viskas vyksta gana laisvai. Šiomis dienomis bet kuris šalies miestas, pasibaigus darbo valandoms, atrodo tuščias. Akivaizdu, nes žmonės karantino laikosi ir nėra tas sergančių didėjimas toks drastiškas, kaip buvo kritinėse valstybėse – Italijoje ar Ispanijoje. Tad jei ir toliau bus išlaikyta tokia pati tendencija, nemanau, kad bus imtasi griežtesnių priemonių."

Per šias karantino savaites ypač pastebimas sukčiavimo atvejų, susijusių su COVID-19, padaugėjimas elektroninėje erdvėje.

Kyla narkotikų kainos

Užrakintoje Jungtinės Karalystės sostinėje Londone besidarbuojantis Lietuvos policijos atašė Linas Pernavas pastebi, kad dėl pasaulinės pandemijos ypač suklestėjo su COVID-19 susiję sukčiavimai ir elektroniniai nusikaltimai.

"Per šias karantino savaites ypač pastebimas sukčiavimo atvejų, susijusių su COVID-19, padaugėjimas elektroninėje erdvėje. Taip pat didėja padirbtų vaistų, kitų medicinos prekių kiekis, – teigė L.Pernavas. – Suaktyvėjo vaikų seksualinis išnaudojimas tiek internetu, tiek namuose. Kadangi didžioji dalis gyventojų šiuo metu yra namuose, todėl padaugėjo prievartos prieš vaikus atvejų."

Buvęs Lietuvos policijos vadovas, žvelgdamas per Londono kriminogeninę situaciją, svarstė, kad Didžiosios Britanijos sostinėje tikėtinas plėšimų gatvėje ir iš namų augimas.

"Nes mažėja narkotikų pasiūla – ypač dėl dabartiniu metu taikomų priemonių: izoliacijos, susisiekimo maršrutų sumažinimo ir pan. Dėl to auga kvaišalų kainos, todėl asmenys, priklausomi nuo narkotikų, anksčiau gana aktyviai vykdę vagystes iš butų, dabar gali toliau daryti tą patį. Tik skirtumas tas, kad dabar žmonės yra namuose."

Pasiteiravus, ar Londone jau pastebimas akivaizdus nusikalstamumas tarp Anglijos lietuvių, L.Pernavas atsakė: "Neseniai ilgai diskutavome su kolegomis britais. Lietuviai į pirmą trejetuką nepapuola. Pirmose vietose yra Rumunijos, Lenkijos ir Albanijos piliečiai."

Londono centre apsistojęs L.Pernavas nepastebėjo, kad šiame Europos didmiestyje būtų suaktyvintos policijos ir kariuomenės pajėgos. "Centrinėse miesto gatvėse visuomet būdavo nemažai policininkų. Gyvenu centre, kur jų tikrai nemažai, nes šalia yra daug valstybinės svarbos objektų", – pasakojo jau kurį laiką Londone reziduojantis L.Pernavas.

Visvaldas Račkauskas. Š. Mažeikos / Fotobanko nuotr.

Organizatoriai neatskleidžiami

Senais banditizmo laikais vienas iš Lietuvos policijai vadovavusių šalies komisarų Visvaldas Račkauskas, stebėdamas šiandienos įvykius, sako, kad vienaip ar kitaip ekonomikos sąstingis atsilieps ir nusikalstamumo dinamikai.

Prasidėjus dabartinės pandemijos protrūkiui, dalis kriminalinių veikėjų sugrįžo į Lietuvą pasinaudoję paskutine galimybe.

"Klausimas, kada ir kokiomis formomis tai pasireikš, – kalbėjo buvęs pareigūnas, kuriam teko aktyviai darbuotis Vilniaus "brigadinių", Panevėžio Tulpinių ir Kauno Daktarų gaujų siautėjimo laikais. – Jau seniai lietuviai sėkmingai integravosi į įvairias Europos šalių gaujas. Tenai jie ne tik netrukdomai daro įvairaus pobūdžio nusikaltimus, bet ir gyvena. Kita dalis nusikaltėlių rengė "išvažiuojamuosius" išpuolius visoje Europoje. Jie iš anksto sutarę su savo bendrais, nuolat gyvenančiais užsienio šalyse, nuvykdavo tenai ir įvykdydavo įžūlių vagysčių, plėšimų. Paskui vėl sugrįždavo į Lietuvą, kad pasislėptų nuo tenai juos medžiojančios teisėsaugos ir išvengtų galimo demaskavimo. Prasidėjus dabartinės pandemijos protrūkiui, dalis kriminalinių veikėjų sugrįžo į Lietuvą pasinaudoję paskutine galimybe."

V.Račkauskas teigia, kad taip jie pasielgė ne šiaip sau. "Kadangi jie negali ilgiau būti ar jiems pavojinga būti užsienio valstybėse dėl to, kad juos tenai gali pasiekti teisingumo ranka, turėjo kažkur pasislėpti. Jie galėjo pasislėpti sugrįžę į gimtąją Lietuvą arba slėptis kitose Europos valstybėse. Tenai, kur jie turėjo galimybes gyventi ir toliau daryti plataus masto nusikaltimus", – teigė pašnekovas.

Buvusio komisaro manymu, nusikaltėlių dalis, kuri sugrįžo į Lietuvą, pradės veikti gimtinėje. "Manau, kad pirmiausia tai pasireikš paprastomis vagystėmis, plėšimais. Paskui jie pereis į sudėtingesnius nusikaltimus. Jie pradės daryti nusikaltimus ir elektroninėje erdvėje, – svarstė V.Račkauskas. – Pavieniai išsišokimai pavagiant prabangų automobilį, apšvarinant  parduotuvę ar net virtinė plėšimų jau parodo, kad grįžta tie nusikaltimai, apie kuriuos jau buvome gerokai primiršę."

Analizuodamas Lietuvos ir Europos šalių informaciją viešojoje erdvėje V.Račkauskas pastebėjo, kad nusikaltimų, kurie pasireiškia sukčiavimu, narkotinių medžiagų platinimu, prekyba žmonėmis ir pinigų plovimu, mastas elektroninėje erdvėje akivaizdžiai auga visame Europos žemyne. "Deja, dar nelabai mokame juos ištirti. Kadangi jie vykdomi per visą tarpininkų grandinę. O atsekti organizatorius ir didžiausius pelno gavėjus vis dar yra labai sunku. Dažniausiai matomi tik tarpininkai, bet pagrindinis naudos gavėjas vis dar neidentifikuojamas",– komentavo V.Račkauskas.

Ryškiausia autorė

Per keturias Vilniaus knygų mugės dienas prie Victorios stendo buvo nusidriekusi milžiniška įvairaus amžiaus skaitytojų eilė. Jie kantriai stovėjo netgi daugiau nei valandą, kad įsigytų P.Escobaro našlės atsiminimų knygą, autografus ir drauge įsiamžintų atminimui. O kur kas drąsesni ir mokantys ispaniškai laisvai galėjo persimesti ir keliomis frazėmis, nes Victoria su aplinkiniais bendrauja tik ispanų kalba.

Per savaitės trukmės vizitą Lietuvoje P.Escobaro našlė šią savaitę apsilankė ir Kaune. Viename iš Laisvės alėjos knygynų moteris surengė jaukų savo knygos pristatymą bei pabendravo su jos autografų laukusiais miestiečiais.

Tokia V.E.Henao knygos sėkmė sulaukė ne tik geranoriškai nusiteikusios publikos reakcijos, bet ir audringų reakcijų bei komentarų socialiniuose tinkluose. Kai kurie save aktyviais nuomonės formuotojais ir visažiniais intelektualais pristatantys apžvalgininkai iškart po knygų mugės renginių savo "Facebook" paskyrų profiliuose, internetiniuose vaizdo bloguose bei komentarų skiltyse žiniasklaidoje išreiškė nepasitenkinimus. Jiems užkliuvo ir jie leido kritikos strėles netgi mugės lankytojams, kad didžiausioje šalies knygų ir autorių šventėje visus ypač domino P.Escobaro našlės prisiminimai.

Faktas, kad renginio dienomis net prie populiariausių lietuviškų bestselerių autorių stovėjo vos vienas kitas interesantas, o prie Holivudo filmų ir knygų išgarsinto mafiozo našlės iki pat mugės uždarymo netilo jos memuarų panorusių skaitytojų klegesys.

Aprašė meilužes

Regis, P.Escobaro našlės vizitas patvirtino, kad Vilniaus knygų mugės publika pastebimai keičiasi ir skaitytojai vis labiau tampa šiuolaikiškesni ir drąsesni. Daugelis jų vis dažniau perka ir skaito gana originalaus, o kai kada ir šokiruojančio turinio knygas.

Įdomiausia, kad prie netikėtos mugės viešnios dažniausiai būdavo pastebimi jaunesnio amžiaus skaitytojai. Tai iš dalies pateisinama, nes prieš keletą metų per populiarų internetinio serialo transliuotojo "Netflix" platformą buvo pristatytas dviejų sezonų vaidybinis serialas "Narcos". Čia itin plačiai atpasakojamas P.Escobaro audringas kriminalinis gyvenimas iki pat jo gyvenimo pabaigos.

Minėtas serialas sulaukė milžiniško 20–35 metų žiūrovų dėmesio visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje.

Bet V.E.Henao knygoje kur kas daugiau galima sužinoti apie narkobarono gyvenimą. Dauguma intriguojančių detalių pateikta, kaip iš moters, kuri savo gyvenimą paskyrė šalia vieno iš visų laikų didžiausių kriminalinių autoritetų pasaulyje, pusės. Net keliuose šios knygos puslapiuose Victoria gana išsamiai aprašė P.Escobaro nuotykius su meilužėmis.

"Turiu pripažinti, kad Pablas savo saldžialiežuvavimu turbūt galėjo užkalbėti net gyvates", – taip knygoje rašo Victoria.

Netikėta versija

Su knygos autore V.E.Henao turėjau galimybę pabendrauti per kelias pertraukas tarp Vilniaus knygų mugės renginių. Per šiuos trumpus pašnekesius spėjau išgirsti Victorios pasakojimus apie įspūdžius Lietuvoje, debiutinės knygos sėkmę ir kitus iki šiol neskelbtus P.Escobaro gyvenimo faktus.

Moteris viešai knygos pristatymo metu susirinkusiems pareiškė tvirtai tikinti, kad 1993 m. gruodžio 2-ąją P.Escobaras visgi nežuvo nuo jį sučiupti mėginusių Kolumbijos kariuomenės ir JAV specialaus policijos padalinio atstovų rankos. Ji tikra, kad tą dieną Pablas pats nusišovė.

Kaip bebūtų, bet apie tai neužsimenama net labiausiai P.Escobaro biografiją išnaršiusių ekspertų ir buvusių teisėsaugininkų atsiminimuose.

Šalia Pablo savo gražiausius gyvenimo metus praleidusi moteris sakė neabejojanti, kad lyderiauti ir dominuoti mėgdavęs vyras buvo iš tų, kuris negalėjo pasiduoti beveik jį pričiupusiai teisėsaugai, taigi, nutarė nusišauti iš savo paties ginklo.

Anuomet buvau jauna, naivi ir kvaila, todėl leidausi į santykius su Pablu.

JAV nepageidaujama

Pastaruoju metu nemažai su knygos reikalais po pasaulį keliaujanti ir pristatymuose dalyvaujanti Victoria teigė, kad negali lankytis tiktai Jungtinėse Amerikos Valstijose.

"Praėjus keletui metų po Pablo mirties, į mus kreipėsi keli amerikiečių valdžios atstovais prisistatę asmenys, – įdomų pasakojimą pateikė garsaus narkobarono našlė. – Jie pareiškė tvirtai žinantys, kad neva keliose JAV lengvatinio apmokestinimo sąskaitose slepiami net 700–800 mln. JAV dolerių, kuriuos kadaise "uždirbo" Pablas. Jie pasiūlė iš tų pinigų sau pasilikti 50 mln., o likusius – atiduoti jiems. Mainais už tai pažadėjo ne tik leidimą įvažiuoti į JAV, bet netgi sudaryti tinkamas sąlygas tenai apsigyventi. Kadangi tokios informacijos nežinome, todėl taip jiems ir atsakėme. Taigi, po šiai dienai nei aš, nei mano sūnus vis dar negalime įvažiuoti į Ameriką."

Nepaisant to, V.E.Henao kone išskėstomis rankomis laukiama beveik visose Europos šalyse. Jos knyga jau išleista net keliomis kalbomis. Bene didžiausios publikos reakcijos Victoria sulaukė 2019 m. pabaigoje, kai viešėjo Vengrijoje. Čia ji buvo sutikta ne tik kaip ryškiausia užsienio garsenybė, bet ir pardavė keliolika tūkstančių savo knygos egzempliorių.

Victorios knyga toje šalyje tapo viena iš labiausiai perkamų praėjusių metų knygų.

Planuoja sugrįžti vasarą

Paprašyta pasidalyti savo sėkmės receptu, kaip jai pavyko išsivaduoti iš audringo gyvenimo praeities ir nepalūžti psichologiškai, V.E.Henao sakė, kad dar būdama su P.Escobaru dažnai slapčia lankydavosi pas psichologus.

"Anuomet buvau jauna, naivi ir kvaila, todėl leidausi į santykius su Pablu. Tik praėjus daugeliui metų supratau šalia kokio monstro gyvenau. Per vieną iš psichoterapijos seansų pavyko trumpam persikelti ir pamatyti tai, kaip į aplinkinius savo akimis reaguodavo Pablo. Galiu pasakyti, kad tai prilygsta siaubo filmų epizodams", – atvirai pasakojo Victoria.

Ji teigė, kad stresines situacijas jai padėjo ir vis dar padeda išgyventi jogos užsiėmimai, specialios paskaitos, per kurias pasakojama, kaip išsivaduoti iš nusikaltėlių vyrų priespaudos.

"Tokių moterų visame pasaulyje yra labai nemažai, tad norėčiau, kad jos visos susivienytų ir kaip įmanoma dažniau palaikytų tarpusavio ryšius", – sakė Victoria.

Knygų apie Lietuvos mafiją autorius D.Dargis turėjo išskirtinę progą pabendrauti su V.E.Henao. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Iki šiolei apie P.Escobaro gyvenimą Holivude sukurtas ne vienas vaidybinis filmas. Viename iš jų netgi atvirai pasakojama apie narkobarono meilės romaną su meiluže, buvusia televizijos laidų vedėja, kurią suvaidino garsioji aktorė Penelope Cruz. Tačiau Victoria iki šiol iš Holivudo filmų prodiuserių nėra sulaukusi pasiūlymo ekranizuoti jos memuarus ar pavienius gyvenimo fragmentus.

"Kol kas jie tokiu klausimu į mane nesikreipė. Bet mūsų šalyje yra užbaigtas dviejų dalių dokumentinis filmas, kuris artimiausiu metu pasirodys ir internete", – tvirtino Victoria.

Šalia milžiniškomis kokaino siuntomis ir itin žiauriais nusikaltimais išgarsėjusio kolumbiečio ne vieną dešimtmetį praleidusi moteris teigė, kad knygos reikalais itin daug konsultuojasi su sūnumi – Juanu Pablo Escobaru. Jis Lietuvoje lankėsi 2017-ųjų kovą. Tąkart jo knyga mūsų šalyje sulaukė ne ką mažesnio susidomėjimo. Neseniai Juanas metė gerai apmokamą architekto darbą ir pasinėrė į turus po pasaulį, kuriuose pristato gyvenimo be narkotikų paskaitas ir dvi savo prisiminimų knygas apie garsų tėvą.

V.E.Henao prisipažino, kad viešumo itin vengia jos duktė, kuri taip siekia save ir artimiausius šeimos narius apsaugoti nuo tamsios tėvo praeities.

Moteris patvirtino, kad po kelių mėnesių vėl norėtų sugrįžti į Lietuvą ir susipažinti su lietuviško pajūrio kurortais, pamatyti Kuršių neriją ir kitas vietas. "Bet norėčiau, kad kitas mano vizitas nebūtų vien tiktai pasakojimai apie baisų gyvenimą šalia Pablo. Aš turiu daug ką pasakyti ir kitomis temomis, o ypač moterims, kurios buvo pasirinkusios gyvenimą šalia nusikaltėlių vyrų ir siekia pozityvaus mąstymo", – atsisveikindama teigė V.E.Henao.

Milžiniškos pajamos

Pablas Escobaras (1949–1993 m.) tituluojamas kaip visų laikų galingiausias ir turtingiausias pasaulyje narkotikų baronas iš Kolumbijos.

Jis 1977–1991 metais milžiniškais kiekiais eksportavo kokainą į užsienį.

Skaičiuojama, kad per dieną P.Escobaro vadovaujamas Medilijino kartelis galėjo uždirbti daugiau nei 1 mln. JAV dolerių. Prekyba narkotikais jam pelnė septintą vietą turtingiausių pasaulio žmonių "Forbes" sąraše.

Pasakojama, kad, slapstydamasis nuo policijos kalnuose, jis sudegino du milijonus dolerių, kad jo dukra sušiltų, o 10 proc. (apie du milijardus dolerių!) pelno kasmet nurašydavo kaip nuostolius, nes apytiksliai tiek pinigų suėsdavo žiurkės ar sutrūnydavo saugyklose.

Nors P.Escobaras tiekė 80 proc. viso pasaulio kokaino, kariavo su vyriausybe ir žiauriai susidorodavo su konkurentais, jis buvo rūpestingas tėvas ir paprastų žmonių herojus – dalydavo pinigus Kolumbijos vargšams, įrengė futbolo aikštelių vaikams.

Įspūdingas arsenalas

Kaip jau anksčiau pranešta, iš Ginklų fondo pavogta šimtai pačių įvairiausių ginklų. Gerai informuotų šaltinių žiniomis, kitas šių metų rugsėjį sulaikytas ir mėnesį belangėje praleidęs, tačiau dabar laisvėje esantis asmuo – buvęs sovietinės KGB Elektrėnų bei Trakų apskrityje dirbęs vyriausiasis operatyvininkas Sigitas Maziliauskas.

Buvusio KGB veikėjo namų valdose – kone vienkiemyje, netoli Elektrėnų, miškuose įkurtoje sodyboje surastas ginklų arsenalas nustebino net ir daug ko mačiusius pareigūnus.

"Būtų lengviau pasakyti, ko tenai nebuvo, nei išvardyti visus rastus pistoletus, šautuvus, šaudmenis", – sakė vienas su šia byla gerai susipažinęs pareigūnas.

Per operaciją iš į policijos akiratyje patekusių veikėjų namų, automobilių ir slėptuvių buvo paimti net 224 šaunamieji ginklai. Tarp jų – nusikalstamų grupuočių atstovų ypač pamėgti automatai "Kalašnikov" ir samdomų žudikų neretai naudojami "Agram". Policijos vadovai teigė, kad dauguma surastų ginklų dar tinkami šaudyti, dalis jų – su garso slopintuvais. Be automatinių ginklų, rasta ir daugybė pistoletų TT, "Glock", "Sig Sauer", revolverių "Arminius" ir "Taurus". Būtent tokiais ginklais dažniausiai yra vykdomos užsakomosios žmogžudystės ne tik Lietuvoje ar Rusijoje, bet ir visoje Europoje.

Šaltinių teigimu, sulaikymų ir kratų gali būti ir daugiau. Pastaruoju metu įvykdyta operacija – ilgamečio stebėjimo bei tyrimo rezultatas. Operatyvinė informacija leidžia daryti išvadą, kad nelegali ginklų prekyba Lietuvoje yra pasiekusi nemenką mastą.

Legendiniame namelyje

Žurnalisto darbas bene labiausiai žavus ir nenuspėjamas, nes niekada nežinai, kada ir su kuo susipažinsi rinkdamas būtiniausią informaciją. Kai šių metų vasarą aktyviai rinkau medžiagą savo knygai "Tikroji Daktarų istorija" papildyti, per vieną gerai žinomą kaunietį, dabar aktyviai besidomintį KGB veiklos epocha bei relikvijomis, turėjau progą apsilankyti šioje ginklų kontrabandos istorijoje minimo S.Maziliausko valdose.

Bene įdomiausia žurnalistinio darbo dalis susitikimai su pašnekovais jų pasirinktose vietose. Jie vyksta visur. Bent man asmeniškai įdomiausia visada apsilankyti pas atokiose vietose įsikūrusius knygų, straipsnių herojus. Kai kada šie apsilankymai būna tokie intriguojantys, tarsi filmams kurti siužetai. Prie tokių priskirčiau ir savo praeitos vasaros vizitą buvusio KGB darbuotojo valdose.

Kai vykau į susitikimą su juo, pasitiko netikėti ir dar niekada nematyti itin atokūs prie Elektrėnų esantys užmiesčio keliai, keliukai. Įsukęs į kelią netoli autostrados, patekau į miško teritoriją, kuria važiuojant teko pastebėti aptvertą įspūdingo dydžio teritoriją, kurioje aiškiai matėsi nuo vasaros karščio pavargę danieliai bei kiti įspūdingi gyvūnai.

Tada dar nežinojau, kad vienas iš mano būsimos knygos pašnekovų po kelių mėnesių bus minimas tokios garsios kriminalinės bylos kontekste. Tačiau jau dabar puikiai žinau ir netgi turiu duomenų, kad tos šiltos vasaros popietės susitikimas S.Maziliausko rastinėje viloje, stovinčioje autostrados Vilnius–Kaunas pašonėje, buvo fiksuojamas akylai stebėjusių kriminalistų budrių, tačiau aplinkinių nepastebimų žvilgsnių ir patalpoje įmontuotų pokalbių pasiklausymo bei fiksavimo įrenginių.

Vienkiemyje stovinčio gyvenamojo namo, kuriame ir buvome susitikę su pašnekovu, išorės ir vidaus fragmentai aiškiai pastebėti ir Lietuvos policijos viešai išplatintame vaizdo įraše, kur matomi augalotų, kaukėtų "Aro" pareigūnų ant žemės suguldyti, antrankiais rakinami ginklų kontrabandininkai iš kelių skirtingų šalies vietų.

Lietuvos policijos nuotr.

Siejo bendras hobis

Žiniasklaidos priemonėse plačiai pasklidus informacijai apie nelegalią prekybą ginklais, tą pačią dieną surinkau S.Maziliausko telefono numerį. Dar nežinojau, kad jis jau paleistas į laisvę. Mano nuostabai,  praėjus maždaug minutei, kitame telefono gale pasigirdo jo balsas. Per kelias minutes trukusį pašnekesį telefonu pavyko sužinoti keletą įdomesnių, iki šiol neskelbtų su šia byla susietų faktų.

Mano pašnekovas, kaip tikras atokiame, gamtos prieglobstyje nuo miesto šurmulio pasislėpęs ir naujųjų technologijų pabrėžtinai vengiantis žmogus prisipažino, kad nebuvo nieko girdėjęs apie šiomis dienomis Lietuvos policijos vadovų surengtą konferenciją, kurioje paskelbta ginklų prekeivių sulaikymo operacija. Nors ši žinia jį šiek tiek nustebino. Kadangi buvome iš anksčiau šiek tiek pažįstami, jis sutiko atsakyti į kai kuriuos mano klausimus.

"Pasakysiu taip: į šią istoriją patekau per savo pomėgį – metalo ieškikliu miškuose ieškodavau visokių senienų. Tarp jų ir senų ginklų. Tokią aistrą turėjo ir mano "draugas" – tas pats byloje minimas asmuo iš Ginklų fondo, – telefonu kalbėjo S.Maziliauskas. – Mano namuose surado vieną betonėlį "žaislų", kuriuos buvo perdavęs tas pats pilietis. Faktiškai per jį ir patekau į šią mėsmalę. Daugiau nenorėčiau komentuoti, nes dabar esu rimtai įkliuvęs. Net pusei metų man paskirtas namų areštas – nuo 21.00 iki 07.00 valandos negaliu palikti savo gyvenamosios vietos. Tikiuosi, kad labai greitai viskas tinkamai išsispręs."

Kameroje su A.Paleckiu

Buvusiam KGB darbuotojui areštinės gultus vadinamosios Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose daugiau nei mėnesį trukusio kalinimo metu teko išbandyti kartu su toje pačioje kameroje kalėjusia "įžymybe". Tai – šnipinėjimu Rusijai įtariamu Algirdu Paleckiu. Anot pašnekovo, jo buvęs kameros draugas kartkartėmis susišūkaudavo tiktai per sieną nuo šalia kalėjusio garsiausio šių laikų Lietuvos kriminalinio pasaulio autoriteto, Kauno Agurkinių grupuotės lyderiu laikomo Sauliaus Velečkos, pravarde Agurko.

Saulius Velečka (Nuotr. iš D.Dargio knygos "Tikroji Daktarų istorija".)

"Per tą mėnesį  vieną savaitę teko pabūti ir Pravieniškėse. Bet didžiąją laiko dalį praleidau Rasų gatvėje 8, – pasakojo S.Maziliauskas. – Represuojamas tikrai nebuvau. Bet kai prasidėjo šalčiai ir langų nebuvo, smarkiai sušaldavau. Vienu metu galvojau, kad jau "visus galus" atiduosiu. Paskui šiek tiek patvarkė langus. Agurkas už sienos sėdėjo. Bet aš su juo nebendravau. Jie su A.Paleckiu dažnai pasišnekėdavo arba tiesiog susišūkaudavo per sieną, kai būdavo išleidžiami pasivaikščioti kiemelyje. Jis numetęs svorio, bet protingai mąstantis žmogus. Pasakojo, kad pirmuosius tris mėnesius jam buvo labai sunku tverti už grotų, bet paskui susitaikė su viskuo ir dabar jau žymiai ramiau jaučiasi. Aišku, žmogų kankina nežinomybė, nes jis jau beveik metus sėdi už grotų ir nežino kaip, kada viskas baigsis. Man asmeniškai liūdniausia, kad šiais laikais teisėsaugai rūpi tiktai karjeros aukštumos ir rezultatai, o žmogus jiems – visiškas nulis."

Skandalingoje ginklų byloje sulaikytas buvęs KGB darbuotojas gyveno vienoje kameroje su A.Paleckiu.

Šiuo metu S.Velečka kartu su buvusiais bendrais laukia Lietuvos Apeliacinio teismo sprendimo. Kaip jau skelbta anksčiau, jis sulaukė įtarimų ir naujoje byloje. Joje remiantis su teisėsauga bendradarbiavusio liudytojo parodymais, jau beveik septynerius metus už grotų kalintis S.Velečka yra įtariamas sukurstęs bei organizavęs pagrobti kelis Lietuvoje bei užsienyje veikusius narkotikų prekeivius. Taip pat esą padėjęs suorganizuoti juvelyrinių parduotuvių plėšimus kitose Europos šalyse. Šio sensacingo tyrimo peripetijų oficialiai teisėsauga nekomentuoja.

Yra duomenų, kad šiuo metu S.Velečka-Agurkas yra kur kas griežčiau saugomas kalėjime bei apribotas nuo aplinkinių žmonių. Jam neleidžiama bendrauti su artimaisiais, žmona Marina Velečkiene bei draugais. Vyrui yra ribojami ir pokalbiai telefonu, leidžiama su išoriniu pasauliu bendrauti tiktai ranka rašytais laiškais, kurie atidžiai kontroliuojami teisėsaugos pareigūnų.

Į pasimatymus su Agurku šiai dienai yra įleidžiami tiktai jo vaikai. Yra duomenų, kad kartkartėmis už grotų įkalintą S.Velečką Vilniaus pataisos namuose aplanko jo sūnus iš pirmosios santuokos bei vos kelerių metų mažametė duktė, kurios jis susilaukė su dabartine žmona M.Velečkiene.

Be paslapčių

Kad asmuo su praeities KGB šleifu figūruoja plačiai išgarsintoje ginklų kontrabandos byloje patvirtino ir vienas iš aukščiausių šalies policijos vadovų. Nors jis atsisakė pagarsinti mane dominusio asmens pavardę, kaip lengva užuominą pateikė buvusio kagėbisto darbo sovietinėje saugumo struktūroje laikotarpį. Šis absoliučiai sutampa su S.Maziliausko darbo stažu liūdnai pagarsėjusios KGB gretose.

Interneto svetainėje KGBveikla.lt viešai paskelbtame sovietinės Lietuvos KGB Trakų rajono poskyrio kadrinių darbuotojų sąraše pažymėta, kad 1956 metais gimęs S.Maziliauskas nuo 1987 m. balandžio 20 d. iki 1991 m. spalio 20-osios dirbo vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu.

Šia tema šnekinti buvę KGB darbuotojai prisimena, kad S.Maziliauskas nors priklausė jų gretoms, aukštų pareigų neužėmė.

"Kiek leidžia dabartinė atmintis, jis tikrai nebuvo aukštą postą užėmęs darbuotojas. Jis buvo Elektrėnų KGB vyriausias operatyvinis įgaliotinis. Kurį laiką su kitais žmonėmis užtikrino apsaugą Lietuvos elektrinėje tuose pačiuose Elektrėnuose. Per 1991-ųjų sausio įvykius, jis buvo išgabentas į Šiaurės miestelį. Iš ten dažnai važinėjo per įvairiausius objektus ir fiksavimo priemonėmis stebėjo svarbiausius tų dienų įvykius. Kaip žinia, jų tuo metu tikrai netrūko", – taip mane dominusio herojaus praeitį atsiminė vienas iš savo pavardės nenorėjusių atskleisti asmenų, praeityje užėmusių aukštas pareigas Kauno KGB rūmuose.

Daktarų žmonės milicijoje

Kai knygai kalbinau apie sovietinių laikų Kauno kriminalinį pasaulį, S.Maziliauskas pasakojo, kad jau maždaug 1983–1985 m. Henriko Daktaro pavardė skambėjo gana garsiai visame mieste. Jis teigė, kad jam yra tekę darbuotis ir Kaune.

Vyras prisiminė atvejį, kai maždaug 1985 m. buvo apšvarintas KGB darbuotojams priklausantis "Žiguliukas", paliktas Žaliakalnyje, prie tuometinės "Tartu" kavinės. Iš automobilio buvo išnešta specialioji KGB sekimo ir tarpusavio ryšiui naudoti skirta racija. Kaip vėliau paaiškėjo, būtent tada saugumietis su dvejomis agentėmis persekiojo Kaune viešėjusį iš Amerikos atskridusį būsimąjį šalies prezidentą Valdą Adamkų. "Pamenu, pasklidus žiniai apie minėtą įvykį, per geras dvi savaites į Kauno valdybą atsivežėme bemaž 30 paties įvairiausio plauko "žulikų". Tąsyk buvome išsikvietę ir patį H.Daktarą. Jiems visiems pasakėme: "Jei nepasakysite, kur yra pavogtas grobis – tada visiems bus blogai", – prisiminė pašnekovas.

Sovietiniais laikais į KGB akiratį patekdavo ne tik inteligentai, bet ir kriminalinio pasaulio veikėjai.

Praėjus kuriam laikui atsirado ir minėtą vagystę įvykdę kauniečiai ir jų nugvelbtas kagėbistų "turtas", kuriuo vagys atsikratė vienoje iš Kauno upių. Už KGB apšvarinimą vagys tada atsipirko 3 metų nelaisvės bausmėmis.

"Šiandien kai kada pasigirstančios nuomonės, jog neva paskutiniais sovietinės epochos metais banditai Lietuvoje ėmė veikti KGB darbuotojų rankomis – visiškos nesąmonės, – tuomet teigė S.Maziliauskas. – Praėjus daugeliui metų, galiu pripažinti, kad anuomet buvome užverbavę vieną vyrą, kuris dirbo eiliniu vairuotoju, bet laisvalaikį mielai leisdavo su Vilijampolės Daktarais. Ne tik iš jo, bet ir kitų žmonių buvome surinkę rimtos informacijos, kad jau tais laikais Daktarų gaujos vyrai turėjo savus žmones tuometėje Kauno milicijoje. Esame ne kartą supakavę Kauno milicijos įgaliotinius, kurie įžūliai reketavo banditus ir paprastus žmones. Buvo atvejis, kai vienas Trakų rajono prokuroras pareikalavo 3 tūkst. rublių kyšio iš vieno KGB agento ir jo giminaičio. Aišku, jis nežinojo ant ko "užsirovė". Istorija baigėsi tuo, kad šis prokuroras už kyšio reikalavimą vėliau buvo nuteistas 7 ar 8 metams nelaisvės. Ta pati Garliava nuo seno skambėjo kaip dešrų miestelis, nes daugelis jo gyventojų dirbo prie Kauno aerodromo veikusiame mėsos kombinate. Nemaža jų dalis buvo įpratę per savo pamainas vogti vadinamąjį "valdišką turtą" – mėsos produktus ir paskui juos perparduoti saviškiams. Tokie buvo laikai."

Iš Ginklų fondo – į juodąją rinką

Lietuvos kriminalinė policija spalio 29 d. paskelbė, kad atlieka didelės apimties tyrimą dėl prekybos juodojoje rinkoje Lietuvos ginklų fondo šaunamaisiais ginklais.

Tuomečio policijos generalinio komisaro Lino Pernavo teigimu,  atliekant tyrimo veiksmus nustatyta, kad vienas iš sulaikytų įtariamųjų 1996–2006 m. dirbo Ginklų fonde, kur jis buvo atsakingas už šaunamųjų ginklų priėmimą, saugojimą ir naikinimą.

"Turimais duomenimis, minėtas įtariamasis šiuos šaunamuosius ginklus pavogė iš Ginklų fondo ir tokiu būdu juos neteisėtai užvaldęs su bendrininkais organizavo ir vykdė jų realizaciją", – tvirtino L.Pernavas.

Kriminalinės policijos biuro viršininkas Rolandas Kiškis teigė, kad tyrimas buvo pradėtas prieš daugiau nei dvejus metus.

Jis tikino, kad per operaciją buvo sulaikyti septyni asmenys.

Anot jo, ginklai buvo realizuojami kartu su aukšto arba labai aukšto rango Lietuvoje veikiančiomis organizuoto nusikalstamumo grupuotėmis.

"Taip pat buvo rastos puikiai, kūrybiškai užmaskuotos slėptuvės, kur rastas didelis kiekis šaunamųjų ginklų ir šaudmenų", – kalbėjo R.Kiškis.

Du iš sulaikytųjų asmenų buvo puikiai žinomi policijai ir yra susiję su organizuotu nusikalstamumu.

L.Pernavas sakė, kad pistoletai kainavo nuo 1 iki 1,5 tūkst. eurų, o automatiniai ginklai – nuo 2 iki 3 tūkst. eurų.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša sakė, kad keturi įtariamieji buvo sulaikyti praėjusių metų vasarą, o dar trys – šių metų rugsėjį ir spalį.

"Šiuo metu vienam įtariamajam taikomas suėmimas, kitiems – švelnesnės kardomosios priemonės", – teigė prokuroras.

Anot jo, Ginklų fonde antradienį buvo atlikti dokumentų poėmiai.

Tyrimo metu bus aiškinamasi, ar visi rasti ginklai į apyvartą pateko iš fondo.

Įtariamiesiems dėl disponavimo šaunamaisiais ginklais stambiu mastu gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

1991 m. Ginklų fondas buvo atkurtas tam, kad kauptų gyventojų ir kitų organizacijų padovanotus, perduotus arba kitaip perleistus ginklus ir šaudmenis, taip pat ir visuomenės lėšas, paaukotas krašto gynybai.

1996 m. priimtame Ginklų fondo įstatyme numatyta fondo paskirtis – aprūpinti ginkluote valstybės institucijas ir juridinius asmenis, taip pat fondui suteikta išimtinė teisė parduoti fiziniams asmenims savigynai skirtus pistoletus ir revolverius.

Pernai vidaus reikalų viceministras Česlovas Mulma BNS teigė, kad bus siūloma Ginklų fondą likviduoti ir jo funkcijas perskirstyti kitoms institucijoms ar įstaigoms. Tuo metu viceministras sakė, kad procesą galima būtų užbaigti iki šių metų pradžios.

Šaltinis: BNS

Knygoje – nauji šokiruojantys faktai

Naujais, šokiruojančiais faktais papildyta bei išplėsta rašytojo Dailiaus Dargio knyga "Tikroji Daktarų istorija" – šiuo metu viena iš graibstomiausių lietuviškų autorių knygų. Naujausia knygos versija skelbia iki šiol mažai girdėtus buvusių KGB darbuotojų prisiminimus, istorijas, operatyvines bylas, galimas Daktarų gaujos asmenų ir Garliavos "violetinės" pedofilijos skandalo iniciatorių sąsajas.

Vienas buvęs garsus kriminalistas knygoje atskleidė, kaip 1990-ųjų pradžioje Kauno Daktarų ir Vilniaus "brigadinių" šulai susikirto dėl itin didelius pinigus garantavusio "projekto" – karinių malūnsparnių "Mi-8" pirkimo. Ši operacija baigėsi tarsi juodosios komedijos filmuose apie slaptuosius agentus.

Šios knygos puslapiuose keli buvę aukščiausi šalies policijos pareigūnai su smulkmenomis ir gana atvirai prisimena 2009-ųjų rugsėjo 4-osios įvykius, kaip iš Vilniaus buvo reguliuojama ir stebima Bulgarijoje besislapsčiusio H.Daktaro sulaikymo operacija.

Vienintelis ir išskirtinis šiais metais septynių knygų autoriaus D.Dargio susitikimas su skaitytojais įvyks lapkričio 21 d., 19 val., Kaune, prekybos ir laisvalaikio centre "Mega", "Vagos" knygyne. Be autoriaus, renginyje dalyvaus ir kviestiniai svečiai.

S.Kubrickas yra vienas garsiausių ir labiausiai vertinamų visų laikų kino kūrėjų. 2019-ieji – išskirtiniai jo gerbėjams, kadangi sukanka lygiai 20 metų nuo režisieriaus mirties ir paskutinio jo kūrinio "Plačiai užmerktos akys" ("Eyes Wide Shut") premjeros kino ekranuose. Sakyčiau fenomenalu, kadangi, net praėjus dviem dešimtmečiams po kino genijaus netekties, susidomėjimas išskirtine jo kūryba absoliučiai neblėsta. Tai patvirtino ir nuo šių metų balandžio pabaigos iki rugsėjo 17-osios Londone, greta Kensingtono rajono esančiame Dizaino muziejuje pristatyta paroda "S.Kubrickas: paroda". Ją per pusmetį spėjo aplankyti daugiau nei 150 tūkst. lankytojų iš įvairiausių pasaulio šalių.

Keliaujanti ekspozicija

S.Kubricko paroda unikali tuo, kad ji nuo 2004 m. keliauja po visą pasaulį.

Iš pradžių paroda buvo parengta bendradarbiaujant su Vokietijos kino muziejumi Frankfurte ir S.Kubricko našle Christian Kubrick. Vėliau ji mažesnėmis ekspozicijos iškeliavo į Australijos miestą Melburną, Romą, Paryžių, Los Andželą ir San Paulą. Nuo 2016-ųjų rengiamos milžiniškos paviljono dydžio parodos, kurios jau vyko San Fransiske ir Meksikoje. Na, o dabar – ir Londone, šalia kurio žymus kino kūrėjas praleido paskutinius gyvenimo dešimtmečius. Tarp parodos lankytojų buvo galima sutikti nemažai ne tik jaunų britų, bet ir atvykėlių iš Amerikos, Japonijos, Vokietijos, Italijos.

Kad ir kurioje pasaulio šalyje dar kada nors bus pristatoma ši paroda, bet į ją privaloma nueiti peržiūrėjus bent du tris garsiausius S.Kubricko kūrybos filmus, nes kitaip ji bus prasčiau suprantama net užkietėjusiems kino gerbėjams. Iš labai patikimų šaltinių teko nugirsti, kad dar prieš keletą metų visą S.Kubricko parodos atributiką buvo bandoma prisivilioti ir į Lietuvą.

Tačiau mūsiškiai renginių organizatoriai išsigando pernelyg didelės režisieriaus turtą valdančių žmonių pageidautos sumos – 100 tūkst. svarų sterlingų. Būkime atviri, bet kad ir kokie būtų populiarūs vadinamojo intelektualaus kino gerbėjų pamėgto festivalio "Kino pavasario" seansai ar pavieniai kino vakarai, bet vis dėlto Lietuvos žiūrovams kur kas labiau patrauklesniais išlieka popsinio kino – "Sostų karų", "Transformerių", "Iksmenų", "Atgal į ateitį" arba kitų fantastinių bei komiksinių žanrų kino hitų personažai ar su jais susieta atributika.

Pirmąsyk į S.Kubricko parodą atvykau šeštadienį ir, mano nusivylimui, nepatekau į ją, nes iš anksto internetu buvo išpirkti visi bilietai. Tada suvokiau, kad netgi milžiniškame Londone savaitgaliais pačius įdomiausius muziejus okupuoja trumpam iš viso pasaulio atvykusių žmonių minios. Taigi, iškart nedvejodamas nusipirkau 16 svarų kainavusį bilietą jau kitai dienai.

Jaunasis fotografas

Režisierius, scenarijaus autorius, prodiuseris ir montažo profesionalas S.Kubrickas gimė 1928 m. liepos 26 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Niujorke, gydytojo niujorkiečio ir Rumunijoje gimusios motinos šeimoje. Per tryliktąjį savo gimtadienį dovanų Stanley gavo fotoaparatą, ir tai buvo visą gyvenimą trukusio susižavėjimo vizualine kompozicija bei fotografija pradžia. Jau būdamas paauglys, nuo 1945 m. iki 1950-ųjų jis fotografavo Niujorko gyventojų kasdienybę. Už savo pirmąją fotografiją – mąsliai žvelgiantį Niujorko laikraščio pardavėją po Amerikos prezidento Franklino Delano Ruzvelto mirties Stanley gavo 25 JAV dolerių honorarą ir netrukus buvo pasamdytas žurnalo fotoreporteriu.

Šventė: užbaigę paskutinės juostos "Plačiai užmerktos akys" filmavimus S.Kubrickas (viduryje) su pagrindiniais aktoriais pakėlė taures šampano. Interneto nuotr.

Jis ypač lavino fotografo įgūdžius žurnale "Look" – tais laikais viename žymiausių žurnalų, spausdinusių meninę fotografiją. Jau tada buvo galima pastebėti jauną talentą, kuris nestokojo atidumo vaizdui ir kasdienybės grožiui. Kiek vėliau jo fotografijas už kuklius honorarus publikavo ir kiti Amerikos spaudos leidiniai.

Būtent Londono dizaino muziejaus antrame aukšte netgi nemokamai čia patekusiems žmonėms buvo demonstruojamos S.Kubricko jaunystės laikais darytos nespalvotos fotografijos. Šalia jų, už stiklo, stovėjo būsimojo kino genijaus rankose laikytas ir pačias įvairiausias akimirkas įamžinęs milžiniškas senovinis fotoaparatas su didele akinančią šviesą skleidžiančia lempa, kuri buvo naudojama vietoje blykstės.

Pristatytas ir Lietuvoje

Nuo 1951-ųjų iki 1954 m. S.Kubrickas sukosi dokumentiniame kine – sukūrė keturis trumpus filmus. Paskui jis netrukus pasuko į vaidybinį kiną – 1955 m. pristatė debiutinę juostą pavadinimu "Žudiko bučinys". Todėl daugelis S.Kubricką kur kas geriau pažįsta iš kino darbų. Ypač iš tokių jo filmų kaip "Spartakas" (1960 m.), "Lolita" (1962 m.), "Daktaras Streindžlavas, arba Kaip aš nustojau jaudintis ir pamilau atominę bombą" (1964 m.), "2001-ųjų kosminė odisėja" (1968 m.), "Prisukamas apelsinas" (1971 m.) ar "Švytėjimas" (1980 m.). Per savo karjerą S.Kubrickas žiūrovams pristatė trylika vaidybinių filmų.

Rašytojo Antony Burgesso klasikinio romano "Prisukamo apelsino" ekranizacija su smurtinėmis, prievartos, sekso scenomis sulaukė audringos reakcijos Jungtinėje Karalystėje. Tada S.Kubrickas filmą netgi atšaukė iš Anglijos platinimo tinklo, kai buvo pranešta, kad filmas skatina jo herojus mėgdžiojančių nusikalstamų grupių smurto apraiškas visoje šalyje. Vėliau filmas britams buvo pristatytas tiktai po S.Kubricko mirties.

Šioje aplankytoje parodoje Londone buvo galima aptikti nemažai to meto britų spaudos publikacijų apie nusikaltėlių siautėjimus, kuriuos neva išprovokavo S.Kubricko filmas. Sakyčiau, kad parodoje bene labiausiai žiūrovus masino būtent šita muziejaus vieta, kur stovėjo "Prisukame apelsine" pavaizduotų žudikų ketvertuko pamėgto pieno baro dekoracijos su skandalingai išsižergusiomis manekenėmis, milžinišku žmogaus lyties organu ar kitais lengvą šoką keliančiais eksponatais iš didžiausią rezonansą S.Kubricko filmografijoje sukėlusios juostos.

Įdomus sutapimas, kad S.Kubricko kūrybą su minėtu filmu pirmąsyk Lietuvos skaitytojus supažindino dar 1974 m. kovą Kaune išleistame itin populiariame to meto mėnraštyje "Nemunas". "Apie šį kūrinį dar bus ilgai šnekama, nes pastaruoju metu tai vienas negailestingiausių ir talentingiausių kūrinių. Tai filmas – rūstus įspėjimas, filmas apie pasaulį, kuris teisingai pavadintas beprotišku..." – taip jį anuomet skaitytojams pristatė mano dėdė Alvydas Dargis, kuris iš užsienio spaudos verstas publikacijas pasirašinėjo skirtingais slapyvardžiais. Šiandien atrodo juokinga, bet anų laikų sovietinė cenzūra draudė Vakarų šalių kultūros propagavimą ir jos skleidimą tuometėje sovietinėje Lietuvos spaudoje.

D. Dargio asmeninio archyvo nuotr.

Įamžino žmones Mėnulyje?

Iki šiol sklando nemažai legendų, dėl kokių priežasčių S.Kubrickas su šeima netikėtai nusprendė pasitraukti iš JAV į kitą Atlanto pusę – Jungtinę Karalystę. Sklandė netgi tokios kalbos, kad S.Kubrickas 1969 m., paprašytas Amerikos specialiųjų tarnybų ir NASA atstovų, suklastojo nufilmuodamas istorija tapusius pirmųjų JAV astronautų nusileidimo Mėnulyje vaizdus – iki šiolei aptarinėjamus žygdarbius "Apollo 11" ir "Apollo 12".

Jis buvo absoliutus darboholikas – per parą dažnai miegodavo tiktai 4–5 valandas.

Kaip žinome, prieš metus kino kūrėjas žiūrovams pristatė išskirtiniais vaizdo efektais auditoriją pakerėjusį fantastinį epą "2001-ųjų kosminė odisėja". Be to, kai kurie sąmokslo teorijų skleidėjai pateikė versiją, kad neva būtent už pirmąjį žmogaus nusileidimą Mėnulyje NASA vyrukai S.Kubrickui vėliau atsidėkojo ne tik įspūdingo dydžio honoraru, bet ir išskirtiniais vos keliais pasaulyje pagamintais vaizdo kameros objektyvais, kuriais vėliau susukti kiti iki šiol kritikų liaupsinami jo filmai.

Šią vasarą Amerikoje buvo minimas astronautų nusileidimo Mėnulyje 50-metis, kuris vėl iš naujo pakurstė kalbas – nejaugi genialusis S.Kubrickas tuomete filmavimo technika galėjo užfiksuoti tokius neįtikimus vaizdus? Bet jau šiemet atsirado pakankamai rimtų ekspertų, kurie paneigė tokias sklandžiusias kalbas. Anot jų, 1969-aisiais tokios misijos S.Kubrickas negalėjo įvykdyti, nes paprasčiausiai nebuvo tokios modernios filmavimo ir vaizdo montavimo technikos, kuria galima buvo sukurpti žmogaus pasivaikščiojimus Mėnulyje.

Garsėjo keistu būdu

Pats S.Kubrickas garsėjo keistenybėmis: jis vengė skraidyti lėktuvais, automobilių, o vežamas vairuotojo kaskart prašydavo neviršyti daugiau nei 30 km per valandą greičio. Kalbama, kad jis ypač su aktoriais mėgo žaisti stalo tenisą savo namuose, tikėdamasis, kad juos sutriuškinęs netrukus ims dominuoti ir visapusiškai kontroliuoti filmavimo aikštelėje.

Jis buvo absoliutus darboholikas – per parą dažnai miegodavo tiktai 4–5 valandas ir neturėjo jokių atostogų išvykdamas į šiltuosius kraštus. Jis nemėgo blizgaus ir pigaus Holivudo gyvenimo bei skandalų, todėl paskutinius 40 gyvenimo metų praleido gyvendamas nuošalioje sodyboje Anglijoje. Buvo įsikūręs milžiniškame ir nuo akylų žvilgsnių besislepiančiame dvare  Harpendeno mieste, Hertfordšyro grafystėje, kurį nuo Londono centro teskiria daugiau nei valanda kelio važiuojant automobiliu.

Jis taip purtėsi Amerikos, kad paskutinių trijų filmų amerikietiški gyvenimo vaizdai buvo atkurti Londone ir šalia jo veikiančiuose kino paviljonuose. Su S.Kubricku dirbę žmonės ne viename dokumentiniame filme atsiminė, kad neretai prieš filmavimus jis pasiųsdavo grupes žmonių vien tam, kad šie apvažinėtų ir fotoaparatais įamžintų visas Londono gatves. Taip vėliau Londonas buvo paverstas Niujorku paskutiniame jo filme "Plačiai užmerktos akys". Arba tos pačios filmavimo grupės lokacijų medžiotojai sulaukė užduoties, kuriai įvykdyti prireikė net keleto mėnesių, kad šie apvažiuotų kone visas Anglijos apylinkes vien tam, kad surastų vienintelę tinkamiausią pilį. Ir surado, nes jos išorė vėliau buvo nufilmuota "Plačiai užmerktų akių" naktinėje scenoje, kur aktoriaus Tomo Cruise‘o herojus atvyksta į paslaptingą užmiesčio vilą, o čia vyksta laukinė kaukėmis veidus slepiančių dalyvių sekso orgija.

Istorija: paskutiniame S.Kubricko filme suvaidino Holivudo įžymybės – T.Cruise'as ir N.Kidman. Archyvo nuotr.

Paskutiniais gyvenimo metais S.Kubrickas gyveno tarsi atsiskyrėlis ir nedalijo interviu žiniasklaidai beveik 22 metus. Jis tiesiog dingo iš visuomenės akiračio po paskutinio interviu, kurį buvo davęs pristatydamas karinę dramą "Metalinis apvalkalas" (1987 m.).

Kino genijus retai palikdavo savo namus: dažniausiai nuvykdavo į netoliese miestelyje esančią kanceliarijos krautuvėlę, kurioje pirkdavo specifinius pieštukus ir įvairiausių formų knygeles. Jis nuo jaunystės buvo pamėgęs fiksuoti visas filmavimų smulkmenas, todėl kaskart beprotiškais kiekiais pirkdavo rašiklius ir įvairiausio popieriaus lapus.

S.Kubricko artimiesiems atrodė, kad jis kaskart trumpam išbėgęs iš namų jautėsi labai laimingas ir dėl to, kadangi daugelį metų jo niekas nebuvo matęs ir visiškai neatpažindavo gatvėje. Pasakojamos kone anekdotinės istorijos, kad retkarčiais ant jo namo slenksčio pasirodydavo žurnalistas ar kino studentas, vildamasis pakamantinėti garsų režisierių. "Jo nėra namie", –  taip dažniausiai pakeitęs balsą už durų atsakydavo pats S.Kubrickas. Kadangi tik nedaugelis žinojo, kaip jis tada atrodė, ši frazė išties suveikdavo.

Nesulaukė išskirtinio įvertinimo

S.Kubrickas mirė ištiktas širdies smūgio 1999 m. kovo 7 d. savo namuose Harpendeno mieste. Režisieriaus palaikai buvo palaidoti šalia namo, po jo mėgstamiausiu medžiu. S.Kubrickas mirė vos užbaigęs ir kino studijos "Warner Bros" bosams pristatęs pirmąją filmo "Plačiai užmerktos akys" versiją. Netrukus artimiausi patikėtiniai filmą užbaigė ir pristatė Amerikos kino teatruose tų pačių metų liepos 16 d. Jame pagrindiniai vaidmenys atiteko garsiai to meto Holivudo aktorių porai – Tomui Cruise‘ui ir Nicole'i Kidman. Deja, praėjus kuriam laikui po šios juostos premjerų, tikrame gyvenime susituokusių aktorių pora pasuko skirtingais gyvenimo keliais.

Garsiausi Holivudo aktoriai, prodiuseriai ir režisieriai yra šventai įsitikinę, kad išskirtinai ilgai trunkančiais filmavimais, kruopštumu, unikaliu matymu pasižymėjęs S.Kubrickas taip niekada ir nesulaukė garbingo įvertinimo. Tikra tiesa, kadangi vieninteliu garsiuoju kino pasaulio trofėjumi – "Oskaru" buvo apdovanotas tiktai S.Kubricko filmas "2001-ųjų kosminė odisėja". Ir visai ne už jo indėlį, o specialiuosius vaizdo efektus. Šis apdovanojimas kaip pirmasis rekvizitas stovėjo ir Londone praėjusios parodos vitrinoje.

Baigdamas filmo "Plačiai užmerktos akys" darbus, S.Kubrickas aktyviai ruošėsi kino projektui apie pirmąjį Prancūzijos imperatorių Napoleoną Bonapartą. Po mirties jo namuose buvo aptiktas "Napoleono kambarys" – daugybė knygų ir apie 25 tūkst. kortelių, surūšiuotų abėcėlės tvarka. Kiekvienoje jų buvo surašyti įvykiai, Napoleonui nutikę konkrečią dieną. Tai nestebina, kadangi S.Kubrickas buvo perskaitęs šimtus pagrindinių knygų, išsamiai nagrinėjančių Napoleono biografiją. Jis buvo aistringas skaitytojas, todėl neatsitiktinai visi filmai pastatyti pagal kitų žinomų autorių parašytus romanus.

Tuo pačiu metu jis jau pradėjo įgyvendinti fantastinės kino istorijos projektą, pavadinimu "Dirbtinis intelektas". Apie tai buvo prasitaręs ir net kelis savo būsimo filmo scenų eskizus pademonstravęs Holivudo kino hitų režisieriui Stevenui Spielbergui. "Stanley mane pasikvietė į savo namus Anglijoje ir u nustebino pasakęs: "Žinai, aš pamaniau, kad šito filmo tema kur kas labiau artimesnė bus tau. Todėl gal tu jį režisuok, o aš liksiu jo prodiuseriu", – tokius S.Kubricko žodžius praėjus kuriam laikui viename interviu paskelbė S.Spielbergas.

2001 m. S.Spielbergas tapo minėto filmo scenarijaus autoriumi ir režisieriumi bei kiek įmanoma stengėsi jį pateikti anksčiau išgirstomis S.Kubricko pastabomis. Galiausiai filmas dedikuotas kino legendos atminimui ir sulaukė nemažo žiūrovų susidomėjimo.

Nuo kirvių iki kostiumų

Praėjus keletui metų po S.Kubricko mirties, našlė Ch.Kubrick ir jos brolis Janas Harlanas, dirbęs vykdomuoju prodiuseriu paskutiniuose filmuose, ėmė nagrinėti namuose aptiktą milžinišką režisieriaus palikimą. Netrukus iš didelio nuosavo namo buvo išvežti net keli sunkvežimiai su garsiausių S.Kubricko filmų kino juostomis, užrašais, pluoštais fotografijų, knygų, technika ir kitais ilgus metus kauptais asmeniniais ar filmavimo aikštelėse naudotais daiktais.

2017-ųjų gruodį Vilniuje lankydamasis J.Harlanas dvi dienas trukusiame paskaitų renginyje, garsiai susirinkusiems pareiškė, "kad šiuolaikinis kinas nuėjo į visišką dugną ir S.Kubrickas liktų tiesiog nesupratęs šių dienų kino kūrėjų".

Čia taip pat galima išvysti instaliacijų, nebaigtų kino projektų detalių.

D. Dargio asmeninio archyvo nuotr.

Bet, nepaisant tokio požiūrio, nemažai S.Kubricko archyvų daiktų buvo padovanota kelioms Londono mokymo įstaigoms, kuriose kino meną studijuoja jaunimas. Aišku, pačius unikaliausius daiktus, kaip pavyzdžiui S.Kubricko filmuose naudotas kameras, optiką, montažo įrangą, režisieriaus kėdes, pliauškes, filmų scenarijus, laiškus, raštiškus nurodymus ar net įsakymus filmavimo grupės nariams, niekur iki šiol nematytas nuotraukas iš filmavimų ir kostiumus nuspręsta eksponuoti per pasaulį keliaujančioje parodoje.

Čia taip pat galima išvysti instaliacijų, nebaigtų kino projektų detalių. Netgi išradingai pateikti kirviai, peiliai, rašomosios mašinėlės iš "Švytėjimo" ar "Prisukamo apelsino". Kareiviški šalmai ir kita atributika iš "Metalinio apvalkalo" ar senovės bajorų kostiumai iš "Barry Lyndono" bei "Švytėjime" matomų siaubo dvynukių bei mažamečio berniuko originalios aprangos. Čia žiūrovus prikaustė ir nemažai šiuolaikinėse technologijose naudojamų prietaisų ir pats legendinis kalbantis kompiuteris iš "2001-ųjų kosminės odisėjos". Parodoje netrūko erdvių, kur buvo rodomi įsimintiniausi fragmentai iš labiausiai žiūrovų pamėgtų S.Kubricko filmų.

Pasibaigus S.Kubricko parodai, bene didžiausio lankytojų dėmesio ir telefonų blyksčių sulaukė koridoriuje stovėjęs išskirtinio dizaino oranžinis automobilis "Probe 16" (filme perdarytas į "Durango 95"). Būtent "Prisukame apelsine" šia mašina važinėjo paklaikusiais žvilgsniais vaizduojami jaunuolių gaujos nariai. Paliekant muziejaus erdvę, galima buvo užsukti ir į S.Kubricko filmų aksesuarų parduotuvėlę.

Čia firminiai plakatai, puodeliai, rašikliai ir užrašinės kainavo 20–30 svarų. O storiausios knygos su unikaliais S.Kubricko archyvais ir garsiausių penkių filmų DVD kolekcija tesiekė vos 15 svarų. Kas įdomiausia, tarp perkančiųjų sukinėjosi 25–30 metų lankytojai, kurie dažniausiai pirko DVD ir knygas, pasakojančias apie išskirtinio kino režisieriaus gyvenimą.

Aiškėja, kad netrukus prieš teismą stosiantiems dviem samdomiems žudikams iš Estijos 2015 m. kruviną planą padėjo įgyvendinti, o galiausiai ir pasitraukti 36 metų kaunietis Ričardas Baika, praeityje turėjęs Ščiuko pavardę.

Kadaise perspektyviu boksininku laikytam R.Baikai pateikti įtarimai organizavus D.Bugavičiaus nužudymą, neteisėtai disponavus šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, tad jis irgi stos prieš teismą.

Į 27-erių Deimą buvo paleista net 12 šūvių iš dviejų pistoletų. Jis buvo nužudytas 2015-ųjų lapkričio 6 d. vakarą Šilainiuose, savo mylimosios Vitos Jakutienės akivaizdoje.

Manoma, kad pastaraisiais metais daug laiko užsienyje praleisdavęs R.Baika į rezonansinį nusikaltimą įsivėlė siekdamas bet kokia kaina įtikti tarptautiniu mastu pagarsėjusiems lietuvių tautybės nusikaltėliams – Renaldui Kaniui ir Sergejui Beglikui. Jie abu prieš daugelį metų išvyko iš gimtinės, tačiau sėkmingą nusikalstamą veiklą vykdė net keliose užsienio valstybėse.

Renaldas Kanys (kairėje) ir Sergejus Bėglikas (dešinėje)

Būtent šie du, kaip įtariama, D.Bugavičiaus žmogžudystės užsakovais laikomi vyrai nuo 2017 iki 2019 m. gegužės priklausė tarptautiniam narkotikų prekeivių sindikatui. Jų pavardės plačiai nuskambėjo per gegužės pabaigoje visoje Europoje, kai įvykdytos nusikaltėlių sulaikymo operacijos Ispanijos bei Lietuvos miestuose.

Tada pareigūnai skelbė, kad jie kartu su patikėtiniais iš Kolumbijos, Meksikos, Rusijos, Anglijos ir kitų šalių visoje Europoje galėjo realizuoti kokaino bent už pusę milijardo eurų. Tačiau neoficialiai manoma, kad jie sėkmingai yra realizavę ir uždirbę bent keliolika kartų daugiau.

Vis dar ieškomas

Gerai informuotų šaltinių teigimu, buvęs kaunietis R.Kanys vis dar yra ieškomas tarptautiniu mastu. Teigiama, kad jis glaudžiasi Ekvadore arba vienoje iš Pietų Amerikos šalių. Yra duomenų, kad ten jis jaučiasi vienišas, išgyvena milžinišką nerimą bei įtampą. Vyras sunkiai susitaiko su tuo, kad nesulaukia buvusių bičiulių finansinės paramos – jaučiasi visiškai nuskurdęs bei atstumtas. Pasakojama, kad R.Kanys glaudžiasi nedideliame kambarėlyje itin apšnerkštame vietinių gyventojų name.

Na, o netikėtai vos po kelių parų laisvę už "kuklų" 15 tūkst. eurų užstatą atgavęs ir jau kaip skelbta, su ispanų bei lietuvių kriminalistais savo noru sutikęs bendradarbiauti S.Beglikas dabar mėgaujasi žiniasklaidos dėmesiu. Jau 22 metus prie neįgaliojo vežimėlio prikaustytas buvęs klaipėdietis kaskart plačiai praveria savo įspūdingo dvaro vaizdingoje Ispanijos vietoje – Marbeljoje – duris. Į jo namus šią vasarą vieni paskui kitą traukė didžiausiomis auditorijomis garsėjančių Ispanijos televizijos, spaudos ir naujienų portalų žurnalistai.

S.Beglikas jiems aiškino, kad yra apšmeižtas vien dėl to, kad kažkas jam labai pavydi jo sunkiai sukauptų turtų. Manoma, kad dabar S.Beglikas yra sukaupęs bemaž 500 mln. eurų vertės turto. Neoficialiai teigiama, kad jis bet kokia kaina siekia išsaugoti savo turtus ir ypač milijoninių investicijų pareikalavusį gyvenamųjų namų kvartalo Marbeljoje statybų projektą. Siekdamas neprarasti tokių pasakiškų turtų, S.Beglikas greičiausiai ir sutiko išduoti savo buvusius bendrus.

Kruvini planai

Šiandien aiškėja, kad R.Kanys ir S.Beglikas 2015-ųjų vasarą Ispanijoje kreipėsi į Estijos pilietį Jaaką Tuuksamą, kuris garsėjo turintis ryšių su užsakytų žmogžudysčių vykdytojais. Šis lietuviams prasitarė žinantis ne vieną tautietį, kuris už pinigus nutildo neįtikusius asmenis.

Netrukus abu lietuviai, pasitelkę Ispanijoje gyvenusius Edgarą Gordoną ir Rimvydą Žilinską (šiuo metu nuo teisėsaugos besislapstančio buvusio Daktarų grupuotės veterano ir prieš legendinį Kauno mafijos veteraną Henriką Daktarą teisme liudijusio Rimvydo Žilinsko, garsėjusio Taisono ir Rimvio pravardėmis, sūnų, – aut. past.) ėmė planuoti, kaip kuo skubiau atsikratyti D.Bugavičiaus ir Gijos Zabachidzės.

Tarp estų žudikams talkinusių asmenų minimas ir šiuo metu nuo teisėsaugos besislepiantis buvusio H.Daktaro bendražygio R.Žilinsko–Tai̇sono sūnus.

Šiuos du vyrus buvo nuspręsta pašalinti, kai prasidėjo nesutarimai dėl milžiniškos vertės kokaino siuntų realizavimo Jungtinėje Karalystėje bei Ispanijoje.

Iš R.Žilinsko ir E.Gordono kaunietis R.Baika sulaukė žinutės, kad reikia suteikti visokeriopą pagalbą iš Estijos atvyksiantiems samdomiems žudikams – Imrei Arakasui, Hansui – Erikui Ehvertui ir Arle Grabbi.

Kraupiam sumanymui įgyvendinti trūko tik reikiamos įrangos ir talkinti nusiteikusių bendražygių. R.Baika nuo seno pažinojo R.Kanį, kadangi jie abu figūravo 2005-ųjų gegužę plačiai Lietuvoje pagarsėjusioje buvusio H.Daktaro pažįstamo kauniečio Gintaro Kučio-Kapucino apšaudymo istorijoje Vilijampolėje. Taigi, užsimanęs ne tik padėti senam bičiuliui, bet ir gauti solidžią pinigų sumą bei galutinai įsitvirtinti R.Kanio bei S.Begliko tarptautinėje gangsterių kompanijoje, R.Baika 2015 m. rugpjūtį įgijo GPS sekimo įrenginį, judriojo ryšio telefonus bei kelias SIM korteles.

Byloje užfiksuota, kaip R.Baika Kaune, Taikos prospekte esančioje tuometėje degalinėje "Statoil" nupirko papildymus SIM kortelėms. Ne vėliau, kaip iki 2015 m. rugsėjo 12 d., R.Baika kartu su Tomu Bolgovu įtaisė sekimo prietaisą D.Bugavičiaus automobilyje "Mercedes Benz S320". Beje, minėtu automobiliu prieš tai važinėjo kitas su Agurkiniais ryšius palaikęs, tačiau juos paskui išdavęs ir, kaip manoma, nuo 2014-ųjų birželio iki dabar Ispanijoje sėkmingai besislapstantis Algimantas Ringaila-Čikis.

Skirtingi keliai į Kauną

Yra nemažai duomenų, kaip R.Baika nuo 2015 m. rugsėjo iki lapkričio 6 d. pasitiko į Kauną lėktuvu, autobusu ir automobiliu atvykstančius tris samdomus žudikus estus. Taip pat jis pasirūpino jų apgyvendinimu Kaune, perdavė jiems duomenis apie D.Bugavičiaus naudojamą transporto priemonę bei telefoną su SIM kortele, skirtą sekti stebint Deimos judėjimo maršrutus. Vėliau I.Arakasas, suteikęs reikiamą instruktažą A.Grabbi ir H. E. Ehvertui, paliko Kauną. Manoma, kad jam slapčia išvažiuoti padėjo R.Baika.

Imrei Arakasas

Iš Estijos atvykusiems budeliams skirtas optinis taikiklis, specialūs drabužiai ir cheminės medžiagos pėdsakams naikinti buvo atvežtos iš Ispanijos. Jiems būtiniausiais tapę ginklai ir šaudmenys buvo atgabenti kuprinėje, kuri sėkmingai pervežta maršrutiniu autobusu kone visas Baltijos šalis – iš Estijos į Rygą, o galiausiai buvo perduota prie Trakų rajone esančios kavinės "Karališka kibininė" aikštelėje.

Remiantis byloje surinktais liudytojų parodymais, lemtingą 2015 m. lapkričio 6-osios vakarą, 23 val. 55 min., D.Bugavičiui paties vairuojamu automobiliu, kartu su V.Jakutiene atvykus prie Šėtos gatvės 5-ojo namo ir sustojus prie automatinių įvažiavimo vartų, A.Grabbi išlipo iš automobilio "Renault Megane" ir panaudodamas du 9 mm pistoletus, į Deimą šovė ne mažiau kaip 12 kartų. Po apžiūros D.Bugavičiaus kūne buvo aptikta 10 šautinių sužalojimų.

Būtent R.Baika su T.Bolgovu žudikams parūpino Prancūzijoje pavogtą automobilį "Renault Megane". Minėta transporto priemone estų duetas iškart atsitraukė iš D.Bugavičiaus nužudymo vietos. Praėjus tiktai kelioms minutėms po egzekucijos, liepsnojantis "Renault" surastas beveik už 4 km – Šilainiuose, Vėtrungės g. 3-ojo namo kieme. Tą naktį apdegė ir greta stovėjęs Šilainių gyventojo automobilis "Toyota Avensis".

Po sėkmingai įvykdytos užduoties, abu žudikai iš Estijos padedami R.Baikos, pasitraukė iš Kauno. Yra duomenų, kad jie iškart keliais automobiliais ir mažai kontroliuojamais Europos keliais išskubėjo į Ispaniją, kurioje praleido keletą savaičių. Na, o praėjus mėnesiui abu estai A.Grabbi ir H.E.Ehvertas tarsi nieko nebuvę kartu su kitais iš Estijos senovės riterių klubo "Nordburg" nariais dalyvavo tarptautiniuose turnyruose. Keista, kad tuo laiku socialinio tinklo "Facebook" klubo puslapyje A.Grabbi nevengė dažnai pozuoti.

Bylos medžiagoje teigiama, kad yra nemažai̇ duomenų, kad būtent A.Grabbi paleido mirtinus šūvius į D.Bugavičių.

2016-ųjų pradžioje Kaune, Aleksote esančioje kotedžų gyvenvietėje, savo namuose, apšaudytas kitas taikiniu tapęs kaunietis G.Zabachidze. Nusikaltimo vietoje apsilankiusiems kriminalistams užpuolikų braižas priminė D.Bugavičiaus nužudymą įvykdžiusių asmenų. Bet G.Zabachidzei pavyko išvengti rimtų sužeidimų. Prieš kurį laiką buvęs D.Bugavičiaus bičiulis yra suteikęs nemažai vertingos informacijos naujame ikiteisminiame tyrime, kuris pradėtas kalėjime sėdinčio Agurkinių lyderio Sauliaus Velečkos arba Agurko atžvilgiu.

Užstatui siūlė milijoną

Šiandien prispaustas rimtų kaltinimų, R.Baika bet kokia kaina siekia ištrūkti į laisvę. Jau kurį laiką kauniečiui atstovauja du rimti ir nemažais honorarais garsėjantys advokatai iš sostinės biuro, kuris ne vienus metus sėkmingai gina garsiausius pastarųjų metų kriminalinio pasaulio veikėjus. Tarp jų – ir vis dar Apeliaciniame teisme teisiamus vyrus iš Agurkinių gaujos.

Tam tikruose sluoksniuose kalbėta, kad neva R.Baika už sugrįžimą į laisvę buvo pasiryžęs sumokėti įspūdingo dydžio užstatą – net 1 mln. eurų. Tačiau, atrodo, kad vis dar niekas iš teisėjų nesiryžta išleisti nuo praėjusių metų vasaros pabaigos nelaisvėje atsidūrusio kauniečio.

Manoma, kad jo sugrįžimas komplikuotas ir dėl kitos aplinkybės. Yra duomenų, kad šių metų pradžioje Kaune, Savanorių prospekte, remontuojamo namo pastoliais nuo pareigūnų sprukęs vyras nebuvo kažkoks psichas, ir bėgo tikrai ne šiaip sau. Kalbama, kad sprukęs kaunietis prieš tai mėgino perduoti keliasdešimties tūkstančių eurų kyšį vienam iš sostinės advokatų, kuris buvo pažadėjęs sutvarkyti R.Baikos sugrąžinimo į laisvę klausimą.

Tačiau minėtas advokatas vėliau Specialiųjų tyrimų tarnybos agentams išklojo visų, iš kurių ėmė pinigus ir perdavė kitiems pavardes. Šitas epizodas dėl R.Baikos laisvę susirūpinusių asmenų veiksmų jau greitu metu turėtų pasiekti teismą.

Šiandien kaunietis R.Baika įvardijamas kaip bene labiausiai padėjęs apsirūpinti įvairiomis priemonėmis, stebėti bei galiausiai atsitraukti D.Bugavičiaus žudikams iš Estijos.

Iš ringo – į banditus

Paskutiniais metais trijų vaikų tėvas R.Baika dažniausiai laiką leisdavo Ispanijoje arba Jungtinėje Karalystėje. Neabejojama, kad vyras sukinėjosi milijonus uždirbančių narkotikų prekeivių aplinkoje, todėl šie vis dar jam nusiteikę padėti bet kokia kaina.

Tik trumpam – Kalėdoms, Naujiesiems metams arba vaikų gimtadieniams – į gimtąjį Kauną sugrįždavęs R.Baika, apsistodavęs pačiame miesto centre esančiame erdviame šeimos bute. Jį skiria tiktai viena autobuso stotelė nuo Kauno Vyriausiojo policijos komisariato. Čia jo laukdavo vaikai ir sugyventinė – praeityje garsi šokėja.

Būdamas nepilnametis R.Baika buvo perspektyvus Kauno boksininkas. Buvę Žaliakalnio Daškinių gaujos veteranai net šiandien prisimena, kad į R.Baikos profesionalaus boksininko karjerą buvo rimtai nusiteikęs investuoti netgi Remigijus Daškevičius-Daškė. Prieš mirtį jis buvo išrinktas Lietuvos bokso federacijos prezidentu, tad aktyviai ieškojo naujų talentų.

R.Baiką ypač žavėjo Daškės ir jo aplinkos vyrų demonstruojamas kiečiausių Kauno gangsterių įvaizdis. Deja, profesionalaus boksininko karjera nesusiklostė, o Daškė buvo nužudytas Vilniuje. Galbūt neatsitiktinai R.Daškevičiaus laidotuvių dieną 2001 m. lapkritį, R.Baika buvo pačiame gedulingos procesijos priekyje – jis nešė nežinomo snaiperio nušauto kauniečio portretą.

R.Baika nuo jaunystės sukosi nusikaltėlių pasaulyje, o per Remigijaus Daškevičiaus laidotuves net nešė pastarojo nuotrauką.

Minimas kitoje byloje

Po R.Daškevičiaus nužudymo ne tik R.Baika, bet ir būrys kitų jo amžiaus jaunuolių iš Kauno jautėsi tarsi praradę didžiausią įkvėpėją, tad ėmė blaškytis ir ieškoti vietos po saule. Ričardas ėmė vis dažniau važinėti į užsienį ir keitė pavardes – kuriam laikui iš Baikos virto Ščiuku, o, kaip žinia, dabar vėl susigrąžino savo senąją pavardę.

R.Ščiuko pavardė minima ir plataus atgarsio sulaukusiame nužudyme Vokietijoje. 2002 m. balandžio 26 d. iš pradžių kelių jaunų lietuvių pastumtas lengvojo automobilio link, o paskui į kaklą buvo nušautas prostitucija garsėjančiame Rostoko Raudonųjų žibintų kvartale aktyviai besisukęs vokietis Rubenas Tovmasyanas.

Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas po to, kai R.Ščiukas buvo išduotas Lietuvai. Jis net pusmetį – nuo 2006 m. spalio iki 2007 m. kovo pabaigos praleido už grotų, tačiau galiausiai pritrūkus įrodymų buvo išteisintas. Tik praėjus beveik penkeriems metams – 2007 m. lapkritį Rostoko teismas dėl prostitucijos versle minimo asmens nužudymo kitiems dviem lietuviams paskyrė itin griežtas bausmes – Darius Jocys buvo nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos, o šiandien ir D.Bugavičiaus byloje minimas T.Bolgovas – 15 metų nelaisvės.

2004 m. liepos 7 d. Kaune, Varnių gatvėje, prekybos centre R.Ščiukas nesumokėjęs už brendžio butelį, dalį turinio įsipylė į stiklinę. Tai pamatęs parduotuvės apsaugininkas bandė R.Ščiuką sudrausminti, bet buvo išplūstas keiksmažodžiais ir sulaukė kumščio smūgio į veidą.

2005 m. gegužę R.Ščiuko pavardė jau suskambėjo G.Kučio-Kapucino apšaudymo byloje. Manoma, kad tą dieną jis sėdėjo prie šūvius į Kapucino kojas vidury dienos paleidusių užpuolikų automobilio BMW vairo. Tiek jis, tiek ir R.Kanys sulaukė išteisinimo šioje byloje. Kaip vėliau paaiškėjo, Kapuciną paauklėti pasiųsti "torpedos" galėjo vykdyti tiesioginį H.Daktaro užsakymą. Teisme skelbta, kad šūviai į BMW automobilyje prie vairo sėdėjusį Kapuciną buvo paleisti vienu metu, tik iš skirtingų pusių: vienas užpuolikų pataikė į vyro koją iš vieno šono, o kitas – iš priešingos pusės.

2006 m. už minėtą ir krauju pažymėtą turto prievartavimą bei poveikį liudytojui – G.Kučiui, Henytė laisvės neteko 2 metams ir 9 mėnesiams bei gavo 10 tūkst. litų baudą.

Tikisi sulaukti ir užsakovo

Šią savaitę pristatydamas D.Bugavičiaus nužudymo bylą Kriminalinės policijos biuro viršininkas Rolandas Kiškis spaudos konferencijoje užsiminė, kad apkaltinta trijulė – du Estijos piliečiai ir vienas lietuvis – tik nusikaltimo vykdytojai. Bet jų kaltei įrodyti surinkta pakankamai duomenų. Šiuo metu visi jie suimti.

Estijos riterių kovų klubo dalyviai H.E.Ehvertas (kairėje) ir A.Grabbi (dešinėje), atrodo, laisvalaikiu užsiėmė ir kruvinais reikalais.

R.Kiškis viešai minėjo, kad pagrindiniu nužudymo organizatoriumi laikomą S.Begliką jau paprašyta išduoti Lietuvai. Tikimasi, kad ateis diena, kai ir jis stos prieš teismą.

Apie šių laikų Kauno nusikalstamą pasaulį ir D.Bugavičiaus žmogžudystės užkulisius nemažai skelbiama rašytojo, žurnalisto Dailiaus Dargio knygoje "Kriminalinė Agurkinių odisėja".

Neseniai debiutinis D.Dargio dokumentinis filmas "Pirmieji kovotojai su mafija" pasirodė interneto platformoje Žmonėscinema.lt. Čia apsilankę žmonės už simbolinį mokestį filmą gali pamatyti iš bet kurios pasaulio vietos.