Seime šios „valstiečių“ frakcijos atstovo Aurelijaus Verygos siūlomos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos pateiktos dar rudenį. Seimas joms pritarė, tačiau nusprendė toliau įstatymą svarstyti pavasarį.

Pasak iniciatorių, įstatymo pakeitimais siekiama kompensuoti karių arba šaulių išlaidas asmeniniams ginklams, amunicijos liemenėms, radijo ryšio, stebėjimo priemonėms, dronų bei kitai karinei įrangai.

Priėmus pakeitimus, iš pajamų gali būti atimamos per mokestinį laikotarpį šaulio ar kario savanorio patirtos išlaidos už A, B ir C kategorijų ginklų ir jiems skirtų šaudmenų, ginklų dalių ir priedėlių įsigijimą bei ginklų modernizavimą.

Tačiau, kaip vertina Vyriausybė pateiktoje išvadoje, dabar siūlomas įstatymo pakeitimas lengvata leistų pasinaudotų tik tais atvejais, jeigu šaulys, rezerve esantis karys ar savanoris gauna apmokestinamųjų pajamų.

Taip pat, pasak Vyriausybės, pagal dabartinį įstatymo projektą sunku būtų nustatyti atvejus, kai siūloma lengvata piktnaudžiaujama.

Kaip teigiama, šiuo metu veikia siūlomai lengvatai alternatyvi priemonė – didėjantis tiesioginis finansavimas, kuris gali būti skiriamas ir šauliams, kariams savanoriams ar kitiems aktyviojo rezervo kariams tarnybai reikalinga įranga tinkamai aprūpinti.

Krašto apsaugos reikmėms skiriami valstybės biudžeto asignavimai išaugo nuo 2020 m. skirtų 1,028 mlrd. eurų iki 2,092 mlrd. eurų, skiriamų 2024 m., o konkrečiai Lietuvos šaulių sąjungai skiriami valstybės biudžeto asignavimai išaugo nuo 2020 m. skirtų 2,03 mln. eurų iki daugiau nei 13,6 mln. eurų, skiriamų 2024 m.

Šią išvadą dėl GPM įstatymo pakeitimų Vyriausybė pateikė Seimui.

Siūloma, kad teikiamas įstatymo projektas įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d.

„Daug buvo diskusijų dėl stadiono Vilniuje. Čia yra kažkoks užkeikimas, ko gero, jis ir toliau tęsiasi“, – pabrėžia europarlamentarė.

VPT ketvirtadienį paskelbus, kad Vilniaus savivaldybei ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) kyla rizika permokėti, V. Blinkevičiūtė pabrėžė, kad gyventojams pagrįstai kyla neaiškumų dėl stadiono kainos paskaičiavimų.

„Vis tik lėšos yra didžiulės, jos ateina iš mokesčių mokėtojų pinigų (...) Todėl į visus klausimus turi būti rasti atsakymai“, – teigė V. Blinkevičiūtė.

„Aš tikrai linkėčiau, kad būtų tie darbai pabaigti ir būtų padėtas taškas“, – pabrėžė socialdemokratė.

ELTA primena, kad vasario pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė pokyčiams, numatytiems sostinės daugiafunkciame projekte.

VPT ketvirtadienį pranešė, kad nėra aišku, kodėl stadiono kainų padidėjimo rizika nėra dalijamasi tarp visų šalių, o atsakomybė visiškai perkeliama Vilniaus savivaldybei ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM).

Kaip po VPT vertinimo teigė Vilniaus meras Valdas Benkunskas, po indeksavimo Nacionalinis stadionas su visu daugiafunkciu kompleksu turėtų kainuoti maždaug 1,2 mln. eurų daugiau nei planuota anksčiau, t. y. 157,2 mln. eurų. Skaičiuojama, kad statybos darbai pabrango 27,1 mln. eurų, dar prisidėtų naujų darbų (3 tūkst. papildomų vietų stadione ir universali arena), t. y. 13 mln. eurų. Tačiau teigiama, kad 38,1 mln. eurų būtų galima sutaupyti skolinantis tik 2 m., o ne 22 m., kaip planuota anksčiau.

Nacionalinio stadiono projektą Vilniuje iš kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ ketina perimti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“. Jos savininkas Arvydas Avulis nurodo, kad stadiono statybas galėtų užbaigti iki 2026 metų pabaigos. Pasak sostinės mero Valdo Benkunsko, vien faktinė statybų kaina nuo 2020 m. pradžios iki 2022 m. vidurio padidėjo 40 proc.

Visą daugiafunkcį kompleksą sudaro Nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis.

Prieš statybų atnaujinimą savivaldybei dar reikės sulaukti teigiamų Europos Komisijos išvadų.

 Kaip garantiją savivaldybė įkeis perkamus autobusus

Kaip Eltą informavo Ukmergės rajono meras Darius Varnas, šiuo metu savivaldybės autobusų parkas dalyvauja ES paramos konkurse dėl naujų elektrinių autobusų pirkimo, kurį iš dalies finansuotų CPVA, administruojanti ES skiriamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) „Naujos kartos Lietuva“ plano lėšas.

Likusią dalį lėšų, pasak D. Varno, suteikia bankai, kuriems reikalinga garantija, o šią suteikti, mero teigimu, draudžia pati CPVA, laikydama tokią garantiją „neteisėta valstybės parama“.

„Pagal CPVA tvarkas tokia garantija negalima, nes, jeigu savivaldybė nesuteikia garantijos, tai bankai nelabai nori finansuoti arba prašo tokių dalykų, kad turi užstatyti visus autobusus ir dar nekilnojamo turto (...) Man nesuprantamas tas CPVA reikalavimas, kad Susiekimo ministerijoje patvirtinus paramą projektui per penkias darbo dienas reikia pasirašyti sutartį su agentūra, o prieš pasirašant (sutartį – ELTA) pateikti kredito įstaigos sprendimą dėl finansavimo. Bankui tokiam sprendimui priimti reikia ne mažiau kaip mėnesio, tai yra tokios paskolos patvirtinimo procedūros, o bankas iš anksto, kol nėra galutinio projekto finansavimo patvirtinimo, net nesiima projekto nagrinėti“, – situaciją aiškina D. Varnas.

„Patys sakom, kad Lietuva neįsisavina europinių lėšų, bet kaip tu jas įsisavinsi, kai mūsų pati įstaiga trukdo tą padaryti“, – priduria jis.

Susiekimo ministerijos Eltai pateiktais duomenimis, ministerija savivaldybei iš RRF fondo lėšų yra skyrusi 1,71 mln. eurų, kurie skirti 10 elektrinių autobusų ir 5 jų įkrovimo stotelėms įsigyti.

Ministerijos teigimu, šiuo metu Ukmergės autobusų parko atstovai kalbasi su „Šiaulių banku“ dėl galimos paskolos elektrinių autobusų įsigijimui suteikimo ir, preliminariais duomenimis, sutarta, kad bankas suteiks 1,6 mln. eurų paskolą, o garantiją suteiks ne savivaldybė, tačiau įkeisti perkami autobusai.

„Susisiekimo ministerijos nuomone, vežėjo ir komercinės kredito įstaigos sutartiniai santykiai ir jų detalės galėtų ir turėtų likti šių dviejų ūkio subjektų susitarimo reikalas“, – teigiama ministerijos Eltai atsiųstame komentare.

Bankas, ministerijos žiniomis, oficialų sprendimą turėtų priimti kovo 27 d.

CPVA teigia pateikusi visą informaciją

CPVA Darnaus transporto projektų skyriaus vadovo Audrius Tamkaus teigimu, agentūra informavo į ją besikreipusią Ukmergės autobusų parko įmonę apie tai, kad dalį elektrinių autobusų pirkimo ji turės finansuoti savo lėšomis arba gavusi paskolą iš banko.

„CPVA nestabdo ir nedaro įtakos garantijų suteikimui ar nesuteikimui pareiškėjams. Projekto įgyvendinimo planų vertinimo metu visi pareiškėjai, taip pat ir UAB „Ukmergės autobusų parkas“, buvo informuoti apie nuosavo įnašo finansavimo galimybes bei teisinius valstybės pagalbos teikimo apribojimus, kai tam naudojamasi kredito įstaigos paskola. Kredito įstaiga gali nustatyti įvairias sąlygas kredito gavėjui jo įsipareigojimų užtikrinimui, dažniausiai yra prašoma įkeisti turimą arba numatytą įsigyti turtą“, – teigia A. Tamkus.

Jo teigimu, agentūra visoms į ją besikreipiančioms įmonėms teikia konsultacijas apie Europos Sąjungos nustatytus teisės aktus tokiai paramai gauti, tad šiuo metu iš savivaldybės įmonės laukia dokumentų dėl likusios autobusų įsigijimui skirtos finansavimo dalies.

„Šiuo metu laukiame pateikiamų dokumentų, kurie reikalingi iki projekto finansavimo sutarties sudarymo. CPVA pareiškėjui suteikia visą reikalingą informaciją ir konsultacijas. Neturime informacijos, kad pareiškėjas negaus reikalingų tinkamų dokumentų“, – teigia CPVA atstovas.

Ukmergės rajono mero D. Varno teigimu, terminas sutarčiai sudaryti yra balandžio 7 d.

Pasigenda Vyriausybės lyderystės

„Demokratų“ frakcijos Seime nario Tomo Tomilino teigimu, efektyviai vykdyti Žaliąjį kursą nacionaliniu lygmeniu trukdo Europos Sąjungos (ES) biurokratinis mechanizmas.

„Iš vienos pusės Europos teisė turi seną tikslą skatinti laisvą rinką ir konkurenciją ir riboti valstybės kišimąsi į bet kokias ekonomines veiklas, iš kitos pusės Europa dabar skatina Žaliąjį kursą, transporto elektrifikavimą ir panašiai. (...) Norint įgyvendinti Žaliąjį kursą, reikia naikinti visas senas, perteklines taisykles, kurios apriboja viešojo sektoriaus įmones investuoti į tam tikras transporto ar kitas ekonomines veiklas“, – Eltai teigė jis.

„Tas aklas taikymas visų reglamentų, nematant esmės, suprantant, kad čia kertasi du tikslai Europos Sąjungos. Akivaizdu, kad vienas iš jų turi prioritetą šiandieniniam kontekste (...) Jeigu savivaldybė nori padėti nupirkti daugiau elektrinių autobusų, tai negali kažkokia 30 metų senumo nuostata jai trukdyti“, – akcentavo parlamentaras.

Pasak T. Tomilino, jeigu būtų parengti konkretūs institucijų siūlymai, kaip savivaldybėms palengvinti žaliųjų projektų finansavimo biurokratinę naštą, Seimo narys tokias įstatymo pataisas pateiktų dar pavasario sesijoje, tačiau teigia šioje srityje pasigendantis Vyriausybės lyderystės.

„Tegul pasako mums, kuris kelias vis dėlto nuves iki rezultato ir mes per keletą savaičių galime Seime įstatymą priimti. Tik man reikia garantijos, kad tuo keliu reikia eiti ir joks valdininkas neužblokuos mūsų Žaliojo kurso sprendimų“, – pabrėžė jis.

„CPVA taiko horizontaliai visiems sektoriams tas savo taisykles (...) Jie yra visų projektų įgyvendinančioji institucija, kuriai pritaikytos tos senos konkurencijos skatinimo taisyklės, tradicijos sakyčiau net. (...) CPVA čia yra pasyvesnė institucija, čia reikėtų aktyvios, suinteresuotos Susisiekimo ministerijos lyderystės“, – pridūrė T. Tomilinas.

Portalo „Delfi“ vasario 19–22 dienomis internetu atliktos apklausos duomenimis, 37 proc. sostinės gyventojų jau naudoja rūšiavimo maišelius, 24 proc. tai ketina daryti ateityje.

„Vis dėlto apie 40 proc. sostinės gyventojų turi kitokią nuomonę – beveik 23 proc. to daryti neketina, dar 14 proc. nėra apsisprendę, o apie 3 proc. apskritai nėra apie juos girdėję", – nurodo portalas.

Pasak jų, mažiausiai apie naująją rūšiavimo tvarką žino jauni žmonės. 17 proc. apklaustųjų šioje amžiaus grupėje teigia nėra nieko apie ją girdėję, dėl rūšiavimo dar neapsisprendė 19 proc. jaunuolių.

Kitose amžiaus grupėse apie oranžinius maišelius neinformuotų respondentų tėra 1–3 proc.

„Aktyviausi šiuo klausimu yra vyresnio amžiaus žmonės – 48 proc. patvirtino, kad jau rūšiuoja maisto atliekas šiuo būdu“, – išskiriama publikacijoje.

Nors naująją iniciatyvą teigiamai vertina daugiau moterų negu vyrų, tačiau daugiau vyrų nei moterų teigia esantys pasirengę iš tikrųjų maišelius naudoti rūšiavimui.

„Žvelgiant amžiaus grupių požiūriu, griežčiausią „ne“ maišeliams taria 26–35 metų vilniečiai, iš kurių 30 proc. neketina jų naudoti. Vyresnio amžiaus respondentų grupėje šis skaičius tebuvo 17 proc.“, – rodo apklausoje surinkti duomenys.

Vilniaus miesto savivaldybės informacija, vienam namų ūkiui 3 mėnesiams skiriamas 1 oranžinių rūšiavimo maišelių ritinėlis, nuo vasario 5 dienos vienu kartu galima atsiimti 3 maišelių ritinėlius, jų turėtų užtekti 9 mėnesiams.

Maisto atliekų rūšiavimo priemones atsiimti galima ir savivaldybės patalpose Konstitucijos pr. 3 (darbo dienomis nuo 11 iki 14 val.), taip pat visose Vilniaus miesto seniūnijose ir didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse.