Vokietijos aplinkosaugos organizacija „Deutsche Umwelthilfe“ jau seniai kovoja už tai, kad miestuose, kuriuose oro tarša smarkiai viršija leistinas Europos normas, būtų draudžiama važiuoti ypač taršiais dyzeliniais automobiliais.

Draudimai galėtų įsigalioti miestų centruose ar ypač judriose greitkelių atkarpose. Minėta organizacija teismuose to reikalauja net 45 šalies miestuose.

Paviešinti pirmosios apklausos po šio svarbaus teismo sprendimo rezultatai. Vokietijos automobilių prekeiviai sako, kad EURO 5 standarto dyzelinių automobilių paklausa smarkiai krito. Trečdalis prekeivių kalba apie kainos kritimą nuo 30 iki 50 proc., trečdalis šiuos automobilius pardavė 10–30 proc. pigiau, o likęs trečdalis prekeivių jų iš viso nebegalėjo parduoti. Nors dar prieš trejus metus buvo galima įsigyti naujų EURO 5 standarto automobilių.

Be to, net ir naujesni bei švaresni EURO 6 standarto dyzeliniai automobiliai sunkiai pritraukia pirkėjus. Todėl Vokietijos automobilių prekeiviai kelia reikalavimus gamintojams.

Anot jų, automobilių gamintojai turėtų modifikuoti ne tik programinę, bet ir techninę senesnių dyzelinių automobilių įrangą, kad šie atitiktų normas ir nepatektų į juodąjį sąrašą, kai šis bus sudaromas eismo draudimams įgyvendinti. Tačiau tai automobilių gamintojams yra per brangu.

Keičiasi situacija darbo rinkoje

Darbo rinka Vokietijoje ir šiemet muša rekordus. Federalinės darbo biržos tyrimų institutas skelbia, kad šiais metais šalyje bus sukurta 650 tūkst. naujų darbo vietų. Tokiu būdu Vokietijoje šiemet dirbs beveik 45 mln. darbuotojų, o tai – tikras rekordas.

Darbo rinkos augimas lėmė ir bedarbystės sumažėjimą iki 2,3 mln., tai reiškia net 200 tūkst. mažiau bedarbių.

Darbo rinkos augimas lėmė ir bedarbystės sumažėjimą iki 2,3 mln., tai reiškia net 200 tūkst. mažiau bedarbių. Tam tikruose darbo rinkos sektoriuose vis dar labai sunku rasti specialistų, čia darbo vietos ilgai lieka neužimtos. Tai liečia sveikatos sistemą, tiek kvalifikuotus gydytojus, tiek slaugytojus. Taip pat specialistų sunku rasti darbo vietoms energijos, statybos bei vidaus įrangos sektoriuje.

Specialistai mano, kad ši situacija bus labai palanki pabėgėliams Vokietijoje. Net kas šešta nauja darbo vieta, vadinasi, apie 100 tūkst. darbo vietų, turėtų atitekti pabėgėliams. Didžioji atvykėlių banga kaip tik šiemet baigia integracijos bei vokiečių kalbos kursus, dalis pabėgėlių yra gerai kvalifikuoti. Tai, anot ekspertų, gali būti didelė galimybė ir Vokietijos darbo rinkai.   

Visgi Vokietijos darbo rinkoje yra sektorių, kur darbo vietų mažėja. Pavyzdžiui, finansų sektoriuje dėl digitalizavimo pažangos reikia vis mažiau darbuotojų. Šiemet jų prireiks 10 tūkst. mažiau.

Traukinių kompanija tikisi „išsigelbėti“ uniformomis

Vokietijos traukinių kompanija „Deutsche Bahn“ keičia įvaizdį: po 15 metų personalas pagaliau gaus naujas uniformas. Anot kompanijos valdybos, jos reprezentuos modernią ir simpatišką kompaniją, o jas vilkintiems darbuotojams suteiks daugiau pasitikėjimo savimi.

Kartu su 60 kompanijos darbuotojų iš įvairiausių padalinių uniformas sukūrė Vokietijoje žymus dizaineris Guido Maria Kretschmeris. Dominuoja raudono vyno bei tamsiai mėlynos spalvos.

Uniformos yra tik viena kompanijos „Deutsche Bahn“ įvaizdžio gelbėjimo programos dalis. Pastaruoju metu ji sulaukia daug kritikos dėl nepunktualių traukinių ar neveikiančio interneto greituosiuose traukiniuose, kituose jo ir taip nėra.

Tad jau dabar ir uniformos kritikuojamos – teigiama, jog tokius lietpalčius dar naciai vilkėjo, o išlaidos galėjo būti geriau panaudotos greitesniam internetui. Dizainerio uniformos 43 tūkst. darbuotojų pigiai neatsieis.

Siekiama panaikinti solidarumo mokestį

Po rinkimų rugsėjo pabaigoje nauja Vokietijos vyriausybė vis dar formuojama, koalicijos iš trijų partijų derybos – pačiame įkarštyje. Viena svarbiausių temų yra vadinamojo solidarumo mokesčio panaikinimas. Šis mokestis buvo įvestas po Vokietijos susivienijimo tam, kad padėtų Rytų Vokietijai pasiekti aukštesnį, galima sakyti vakarietišką, ekonomikos bei infrastruktūros lygį.

Šiuo metu solidarumo mokestis siekia 5,5 proc. nuo pajamų ir nuskaičiuojamas visiems šalies gyventojams.

Pajamos iš solidarumo mokesčio ilgus metus iš tiesų buvo skiriamos Rytų Vokietijos atstatymui, bet įstatymu nėra konkrečiai nurodyta, kam jos turi būti naudojamos, tad jau keletą metų pinigai plaukia ir į kitus regionus ar išleidžiami visos Vokietijos reikmėms tenkinti, pavyzdžiui, sveikatos sistemai ar kelių plėtrai.

Pernai solidarumo mokestis į šalies biudžetą įnešė kone 17 mlrd. eurų. Ekspertų duomenimis, mažiau nei trečdalis buvo išleista Rytų Vokietijai.

Vokietijos liberalai per kampaniją prieš rinkimus reikalavo kuo greičiau panaikinti solidarumo mokestį kaip istorijos atgyveną praėjus 26 metams po šalies susivienijimo. Per koalicijos derybas su Krikščionių demokratų sąjunga bei Žaliųjų partija visgi buvo susitarta dėl kompromiso: dabar koalicijos derybų atsakingieji kalba apie tai, kad solidarumo mokestis pirmiausia būtų panaikintas mažiau uždirbantiesiems (iki 50 tūkst. eurų per metus), o daugiau uždirbantiesiems pamažu mažinamas. 

Mokesčių mokėtojų sąjungos apklausa rodo, kad dauguma Vokietijos gyventojų (apie 80 proc.) pasisako už solidarumo mokesčio panaikinimą.

Prasideda kalėdinė prekyba

Mėnesiai prieš Kalėdas ypač svarbūs prekybai. Vien lapkritį bei gruodį žaislų pardavėjai Vokietijoje pasiekia 28 proc. visos metų apyvartos, knygų pardavėjai – ketvirtadalį, praneša „EHI Retail Institute“, užsiimantis prekybos statistika.

Apklausos rodo, kad kiekvienas Vokietijos gyventojas nuo 12 metų Kalėdoms šiemet ketina išleisti vidutiniškai 466 eurus.

Vokietijos prekeivių sąjunga prognozuoja, kad prieš Kalėdas prekyba šiemet paaugs 3 proc. ir visoje šalyje apyvarta sieks 94,5 mlrd. eurų. Apklausos rodo, kad kiekvienas Vokietijos gyventojas nuo 12 metų Kalėdoms šiemet ketina išleisti vidutiniškai 466 eurus.

Sparčiai auga ir prekyba internetu. Šiemet paskutiniais dviem metų mėnesiais ji turėtų ūgtelėti net 10 proc. ir viršyti 12 mlrd. eurų.

Nors prognozės ir skaičiai puikūs, prekeiviai Vokietijoje šiuo laikotarpiu susiduria ir su problemomis. Didžiausia prekybos internetu kompanija „Amazon“ kol kas tik Berlyne, bet vėliau ir kituose šalies miestuose, steigia naujovę: siuntinių išvežiotoju gali registruotis kiekvienas privatus asmuo, turintis automobilį ir išmanųjį telefoną. Daugėjant užsakymų internetu, prekeiviams trūksta siuntinių išvežiotojų.

Įprastai gruodžio 24-oji ir 31-oji Vokietijoje yra geriausios prekybos dienos metuose, bet šiemet jos bus sekmadienį, kai visos parduotuvės šalyje nedirba. Per šventines dienas jos taip pat nedirba, tad per Kalėdas parduotuvės šiemet bus uždarytos tris dienas iš eilės, o per Naujuosius – dvi.

Įstatymuose yra numatyta išimtis, leidžianti parduotuvėms dirbti iki pietų, jei Kūčios ir gruodžio 31-oji išpuola sekmadienį. Tačiau tiek Katalikų bažnyčios atstovai, tiek profesinės sąjungos reikalauja suteikti galimybę prekybos darbuotojams švęsti šventes šeimos rate, todėl beveik visi didieji prekybos tinklai pranešė neatversią durų per šiuos šventinius sekmadienius.

Prasidės sprogdintojo teismo procesas

Netrukus Dortmunde prasidės teismo procesas prieš 28 metų vaikiną, susprogdinusį du užtaisus šalia Dortmundo futbolo komandos autobuso. Per šių metų balandį įvykusi incidentą nukentėjo vienas žaidėjas ir vienas policininkas. Vaikinas kaltinamas bandymu nužudyti 28 žmones. Aukų išvengta tik dėl to, kad sprogmenys buvo detonuoti per toli.

Jau dabar žinoma, kad vaikinas nusikaltimą atliko ketindamas pasipelnyti. Jis buvo įsigijęs sandorių už 40 tūkst. eurų ir norėjo, kad kristų Dortmundo klubo akcijos. Tokiu būdu jis butu laimėjęs apie 0,5 mln. Dortmundo futbolo klubas yra vienintelis iš Vokietijos futbolo klubų akcijų rinkoje. Pagrindinis jo kapitalas – žaidėjai. Jiems žuvus ar smarkiai susižeidus, klubo akcijos tikrai būtų kritusios.

Šį procesą Vokietijoje lydi diskusijos apie finansinių operacijų morališkumą ir tai, ar sąžininga pelnytis iš krintančių akcijų kursų.

Biudžeto įplaukas lėmė palanki užimtumo bei ekonomikos situacija šalyje ir saikingų išlaidų politika. Vokietijos biudžetui neigiamos įtakos nepadarė net ir daugybės pabėgėlių priėmimas šalyje, ko buvo itin baimintasi.

Rugsėjo pradžioje Visuotinis parlamentas Bundestagas diskutuos apie kitų metų biudžeto planus ir jau dabar finansų ministras Wolfgangas Schauble žino, kad galės pristatyti šią puikią naujieną: ir toliau jokių naujų valstybės skolų nuo pat 2014 m. Nepaisant netikėtų išlaidų dėl pabėgėlių, dėl premijų įsigyjant elektomobilius ar finansinės paramos pieno pramonės ūkininkams.

Jau dabar 73-ejų politikas W. Schauble laikomas sėkmingiausiu Vokietijos finansų ministru, tačiau neišvengia ir kritikos: susikoncentravęs į šalies biudžeto subalansavimą, ekspertų nuomone, jis neišnaudoja palankios situacijos svarbiems investiciniams projektams. Vokietijos investicijų lygis tesiekia 12 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Apsilankė Princas Williamas

Garbingiausias svečias neįprastame gimtadienyje Diuseldorfe šią savaitę buvo Jungtinės Karalystės atstovas princas Williamas. Ne koks giminingas kilmingasis šventė septyniasdešimtmetį, bet federalinė Šiaures Reino-Vestfalijos žemė.

Britų sosto įpėdinis ne šiaip sau atvyko pasveikinti šios didžiausios Vokietijos žemės. Per operaciją pavadinimu „Vedybos“ [angl. „Marriage“] lygiai prieš 70 metų ji buvo sukurta britų. Po Antrojo pasaulinio karo britai savo užimtame Vokietijos sektoriuje nusprendė apjungti visiškai suniokotą industrinį Šiaurės Reino regioną su žemdirbių kraštu Vestfalija. Tokiu būdu jie sukūrė dabar net 18 mln. gyventojų turinčią žemę.

Tamprūs santykiai su Didžiąja Britanija lėmė, jog dabar šioje žemėje yra įsikūrę net 1,4 tūkst. britų įmonių. Tarp jų, pavyzdžiui, „Vodafone“. Čia gyvena apie 27 tūkst. britų. Princas Williamas sveikinimo kalboje pabrėžė, kad šis ryšys su Šiaurės Reino-Vestfalija išliks ir toliau, nepaisant pokyčių Europos Sąjungoje (ES). Tačiau, jei Šaltojo karo metais britų Reino armijos karinės pajėgos siekė 100 tūkst. karių, tai paskutinieji kariai iš žemės pasitrauks iki 2019 m.

Atstatyta iš griuvėsių Šiaurės Reino-Vestfalijos žemė per 70 metų išgyveno pakilimų bei nuosmukių. Ilgus dešimtmečius garsėjo dėl Rūro regiono akmens anglių gavybos, o dabar beliko tik dvi kasyklos, kurios bus uždarytos 2018 m. Visas regionas persiorganizavo ir kasyklas pavertė meno bei turizmo centrais. Ekonomiškai šiuo metu ne itin stiprioje žemėje vis dėlto yra įsikūrę ir tokie pasaulinio lygio gigantai, kaip „Bayer AG“, RWE, „ThyssenKrupp“, E.ON, „Deutsche Telekom“ bei kiti koncernai.

Apsaugos planas juokina

Šią savaitę paaiškėjo, jog Vokietijos vidaus reikalų ministerija paruošė naują civilinės apsaugos planą. Nors karinis šalies teritorijos užpuolimas nėra tikėtinas, vis dėlto šiame plane siūloma pasirengti netradicinėms katastrofoms ir pasirūpinti maisto atsargomis bent dešimčiai dienų. Pavyzdžiui, vienam asmeniui siūloma turėti atsargoje 28 l vandens, apie 5 kg grūdų, ryžių bei makaronų, apie 6 kg daržovių bei pupelių ir dar daug įvairiausių produktų.

Šie vyriausybės planai susilaukė didelės kritikos ir netgi tapo pajuokos objektu. Visų pirma manoma, jog tokie planai, negresiant realiam pavojui, gali kelti paniką visuomenėje. Kiti pastebi, jog neįmanoma sukaupti tokių atsargų, tarkime, gyvenant mažame bute, o be to jas reikia nuolat atnaujinti.

Tačiau labiausiai šie planai patiko satyrikams. Kadangi toks kaupiamasis pirkimas vokiškai vadinamas „žiurkėnų pirkimu“, humoristinės antraštės skelbia, kad Vokietijoje jau išpirkti visi žiurkėnai. Dienraščiai nepatingi išleisti specialiai pritaikytų atsargų planų. Pavyzdžiui, turkų gyvenamose vietose siūloma nepamiršti tradicinių „Kofte“ kotletukų bei SIM kortelių susisiekti su giminėmis Turkijoje, o itin prabangiuose kvartaluose atsargos turėtų būti papildytos šampanu bent dviem savaitėms. Rytų vokiečiams siūloma apsirūpinti alumi, traškučiais ir maistu šunims.

Savininkams koncernas siūlo automobilius nemokamai pataisyti arba išpirkti. Be to, kiekvienas jų gali tikėtis iki 9 tūkst. dolerių kompensacijos už patirtą žalą. Dar kiek daugiau nei 4 mlrd. dolerių koncernui atsieis priverstinė aplinkosaugos projektų parama.

Tokį kompensacijų planą JAV ieškovai pateikė teismui San Franciske. Teisėjai dėl susitarimo apsispręs liepos pabaigoje. Tačiau jau dabar žinoma, kad koncernas žūtbūt nori išvengti brangaus ir ilgo teismo proceso, tad greičiausiai bus pasirengęs sutikti su ieškovų sąlygomis.

O Vokietijoje auga nukentėjusių automobilių savininkų nepasitenkinimas, kurie jaučiasi antrarūšiais klientais, nes negalės atgauti pinigų už automobilį su manipuliuojančia programa ir negaus jokios kompensacijos. Dėl kitokios nei JAV teisinės situacijos Vokietijos klientams „Volkswagenas“ tik nemokamai pakeis automobilio įrangą ir įteiks atsiprašymo laišką.  

Ką reiškia „Adidas“, „Audi“, „Lidl“, „Puma“?

Parduotuvių lentynos visame pasaulyje nukrautos vokiškomis prekėmis, gerai žinome firmų pavadinimus, tačiau ne visada tai, ką jie reiškia. Tarkim, margaspalvių guminukų gamintoją koncerną „Haribo“ 1920 m. įkūrė Hansas Riegelis Vakarų Vokietijos mieste Bonoje ir firmos pavadinimui pasirinko pirmus skiemenis: HaRiBo – Hansas Riegelis Bona.

Chemijos pramonės koncernas BASF gyvuoja nuo 1865 m. ir yra pavadinimo „Badeno anilino bei sodos fabrikas“ santrumpa.

Automobilių gamintojas „Audi“ pavadinimą gavo iš įkūrėjo Augusto Horcho, kurio pavardė išvertus iš vokiečių kalbos reiškia „klausyk“, o lotyniškai – „audi“.

Sporto prekių gamintojo „Adidas“ pavadinime taip pat slypi įkūrėjo Adolfo Dasslerio, kurį visi vadino Adi Dassler, inicialai – pirmieji vardo bei pavardės skiemenys. Įdomu tai, kad po ginčo su broliu Rudolfu A. Dassleris įkūrė firmą „Adidas“, o R. Dassleris – firmą „Ruda“. Vis dėlto firmai pavadinimas „Ruda“ neprilipo ir vėliau ji buvo pervadinta į „Puma“.

Na, o parduotuvių grandinės „Lidl“ vardas tiesiog nupirktas: įkūrėjų palikuonis Dieteris Schwarzas baiminosi, kad jo parduotuvę ims vadinti „juodąja rinka“, nes jo pavardė reiškia „juodas“, tad iš pensininko Ludwigo Lidlo nusipirko teisę naudoti jo pavardę.

Oro uostą „nusipirko“ padangų parduotuvė

„Su kinais reikia elgtis atsargiai“ – tokią pamoką šiomis dienomis gavo Reino krašto-Pfalco vyriausybė, nesulaukusi žadėtų pinigų už savąjį oro uostą. Vos prieš kelias savaites Vokietijos žiniasklaida džiugiai pranešė, kad investuotojai iš Kinijos nupirko nuostolingą Frankfurto Hano oro uostą. Tai – buvęs karinis oro uostas, nuo Frankfurto prie Maino nutolęs maždaug 120 km ir daugiausia naudojamas kompanijos „Ryanair“. Tačiau „Ryanair“ vis daugiau skrydžių perkelia į didesnius bei arčiau didmiesčių esančius oro uostus.

Po viešo konkurso bei perkančios kompanijos patikros pardavimo sutartis buvo pasirašyta su Kinijos įmone „Shanghai Yiqian Trading Company“, kuri neva turi 72 mln. eurų kapitalą, tačiau Kinijoje nėra žinoma, o vienas Vokietijos viešojo transliuotojo SWR žurnalistas pagal adresą rado tik padangų parduotuvę.

Reino krašto-Pfalco infrastruktūros ministras Rogeris Lewentzas pranešė, kad pardavimo procesas stabdomas dėl nesumokėtos sutartos sumos net ir po raštiško įspėjimo.

Tai nėra pirmas panašus atvejis Vokietijoje: kinai prieš porą metų nupirko regioninį Liubeko oro uostą, kur norėjo plėtoti medicinos turizmą, tačiau gana greitai bankrutavo. Panašiai nutiko ir į šiaurę nuo Berlyno esančiam Parchimo oro uostui.

Dėl Frankfurto Hano oro uosto bus toliau deramasi su dviem kitais konkurso dalyviais, taip pat  ir kinais.

Berlyno mados savaitė „Berlin Fashion Week“ į Vokietijos sostinę sutraukė ne tik žymius madų dizainerius bei modelius, bet ir mados bei technikos pionierius. Jiems skirtoje konferencijoje „Fashiontech“ buvo žvelgiama į mados ateitį, o ji, pasirodo, neatsiejama nuo moderniausios technikos, praneša LRT RADIJAS apžvelgdamas Vokietijos verslo naujienas.

Štai olandų dizainerė Pauline van Dongen pristatė saulės baterijomis padengtus marškinėlius, kurie gali įkrauti išmanųjį telefoną. Berlyno startuolė Lisa Lang, įkūrusi įmonę „ElectroCouture“ („Elektroninė mada“), į drabužius integruoja šviesos elementus, diodus, tarkim, tamsoje bėgiojantiems sportininkams ar naktinių klubų lankytojams.

Konferencijos hitai yra ir 3D spausdintuvas, galintis spausdinti ypatingas medžiagas, bei lazeris, preciziškai pagal iškarpas pjaustantis šilką ar odą. Jauni dizaino pionieriai konferencijoje susitinka ir su mokslininkais bei technikais, nes, norint jų inovatyvius drabužius pradėti pardavinėti masiškai, dar reikia išspręsti kelias problemas, tarkim, kaip juos skalbti.

Dėl duomenų nutekėjimo keičiamos kreditinės kortelės

Net trys Vokietijos bankai patvirtino, jog dėl duomenų nutekėjimo keičia klientų kreditines korteles. Kalbama apie mažiausiai 90 tūkst. „Visa“ bei „Mastercard“ kortelių. Vienas didžiausių šalies bankų „Comerzbank“ pranešė pakeitęs apie 15 tūkst. kortelių, jo antrinė įmonė interneto bankas „Comdirect“ atsaukė apie 20 tūkst., o „Postbank“ – net 55 tūkst. kortelių.

Visi trys bankai teigia, kad korteles keičia imdamiesi prevencinių saugumo priemonių. Iki sausio pabaigos turėtų būti pakeistos visos įtartinos kortelės.

Gali būti, kad ir daugiau bankų susidurs su šia problema, nes finansų ekspertai teigia, jog klientų duomenų nutekėjimas vyko finansinių paslaugų teikėjo įmonėje „Worldline“. Pati Prancūzijoje registruota įmonė kol kas šio fakto nekomentuoja.

Įmonė „Visa“ paskubėjo patikinti, kad iš jų firmos nebuvo pavogti jokie klientų duomenys, tačiau patarė visiems „Visa“ kortelių turėtojams sekti savo sąskaitas ir, pastebėjus įtartinus pervedimus, tuoj pat apie juos pranešti savo bankui.

„Deutsche Bank“ išgyvena prasčiausius per savo istoriją metus

Dėl vangios investicinės bankininkystės bei užsitęsusių teisinių ginčų didžiausias Vokietijos bankas „Deutsche Bank“ praėjusiais metais patyrė rekordinių nuostolių. Prieš atskaitant mokesčius „Deutsche Bank“ 2015 m. neteko daugiau nei 6,5 mlrd. eurų. Tai prasčiausi metai bankui, kuris net per ekonomikos krizę 2008 m. neteko „tik“ beveik 4 mlrd. eurų, o 2014 m. netgi galėjo pasigirti didesniu nei 1,5 mlrd. eurų pelnu.

Jau pusmetį „Deutsche Bank“ vadovaujantis Johnas Cryanas ėmėsi iš pagrindų keisti banko struktūrą ir iš anksto perspėjo apie su pokyčiais susijusius nuostolius bei griežtą ekonominį planą. Šiemet „Deutsche Bank“ ketina parduoti 14 mln. klientų turintį antrinį padalinį „Postbank“.

Ekspertų nuomone, šis sandoris greičiausiai bus labai nuostolingas. Be to, „Deutsche Bank“ pranešė atleisiąs dar 9 tūkst. darbuotojų, pasitrauksiąs iš 10 pasaulio šalių ir sumažinsiąs filialų skaičių Vokietijoje. 

Vis dėlto didžiausią nuostolių dalį sudaro buvusio „Deutsche Bank“ vadovo Anshu Jaino palikti nesibaigiantys teisiniai ginčai (daugiausia – investicinės bankininkystės srityje), kurie koncernui iki šiol atsiėjo 12 mlrd. eurų.

Vokietijos Aukščiausiojo Federalinio Teismo sprendimu pagaliau pasibaigė keletą metų trukęs bene saldžiausias teismo procesas šalies istorijoje. Smaližių laimei, šveicarų kompanija „Lindt“ ir toliau galės pardavinėti į aukso popierių įvyniotus šokoladinius meškiukus, kuriuos uždrausti ketino vokiečių saldumynų milžinė „Haribo“, praneša LRT RADIJAS, apžvelgdamas Vokietijos verslo naujienas.

Jau daugiau nei 50 metų „Haribo“ gamina guminius meškiukus, ant kurių pakuotės puikuojasi geltonas meškiukas su raudonu kaspinėliu ant kaklo. Pavadinimą „Auksinis meškiukas“ „Haribo“ yra užregistravusi kaip prekės ženklą. Nuo 2011 m. „Lindt“, ypač artėjant Kalėdoms, prekiauja šokoladiniais meškiukais aukso popieriuje, kuriems ant kaklo – raudona juostelė su varpeliu.

„Haribo“ dėl prekės panašumo į jų auksinį meškiuką kreipėsi į teismą dėl pažeistų prekių ženklo savininko teisių ir netgi norėjo uždrausti kompanijai „Lindt“ apskritai gaminti meškiuko formos saldumynus.

Vis dėlto teismas nutarė, kad jokia kompanija negali turėti monopolio tam tikrai formai. Be to, „Lindt“ nenaudoja pavadinimo „auksinis meškiukas“, o savąjį produktą vadina šokoladiniu meškiuku, tad nepažeidžia „Haribo“, kaip prekės ženklo, savininko teisių.

„Volkswagen“ skandalas pakenks ženklui „Made in Germany“

Ši savaitė Vokietijoje pažymėta „Volkswagen“ ženklu. Po savaitgalio naujienos apie manipuliacijas programine įranga dyzelinu varomuose automobiliuose koncernas rinkoje nuvertėjo 27 mlrd. eurų. Automobilių gamintojo akcijos nukrito beveik 40 proc., o iš visų pusių girdėti apie gresiančius teismo procesus.

Jau dabar koncerno vadovybė pranešė, kad padeda į šalį 6,5 mlrd. eurų kapitalo artimiausioms skubioms išlaidoms padengti.

Per išmetamųjų dujų testų JAV buvo pastebėta, kad „Volkswagen“ gamybos automobiliai „Volkswagen“ bei „Audi“ turi programinę įrangą, atpažįstančią, kada vyksta testas. Tokiu būdu net ir testuoti automobiliai realiai kelyje leistiną išmetamųjų dujų kiekį viršydavo net iki 40 kartų.

Šį atvejį jau tiria JAV teisingumo ministerija bei Niujorko prokuratūra. Kanados aplinkosaugos tarnybos taip pat pranešė pradėsiančios tyrimą, prie jų jungiasi Pietų Korėja, Australija bei Italija. „Volkswagen“ koncernas patvirtino informaciją apie tokios įrangos įdiegimą maždaug 11 mln. dyzelinu varomų automobilių.

Šalies žiniasklaida šią savaitę vadina juoda savaite automobilių gamintojai Vokietijai – dėl giganto „Volkswagen“ gero įvaizdžio netenka ir kitos automobilių kompanijos. Ekonomikos ekspertai tvirtina, kad tai pakenks visam ženklui „Made in Germany“.

Koncerno vadovybė kol kas neaiškina detalių, kaip ir kodėl tokia programinė įranga buvo išvystyta ir įdiegta. Darbuotojai baiminasi, kad, greitai netenkant gero vardo, o su juo ir pirkėjų, nebus apsieita ir be dalies darbo vietų praradimo.

Pristatyta nauja paslauga „Aldi Life“

Pigių parduotuvių tinklas „Aldi“ Vokietijoje pradeda skverbtis į dar vieną naują rinką – muzikos parsisiuntimą iš interneto. Ketvirtadienį buvo pristatyta nauja paslauga „Aldi Life“, per mėnesį kainuojanti beveik 8 eurus ir siūlanti visą muzikos katalogą, kurį turi JAV kompanija „Napster“. Pačios „Napster“ paslauga Vokietijoje yra 2 eurais brangesnė.

Kol kas smarkiai augančioje muzikos parsisiuntimo iš interneto rinkoje Vokietijoje pirmauja kompanija „Spotify“, antroje vietoje – prancūzai „Deezer“. „Napster“ iki šiol buvo trečia. „Apple Music“ kol kas nekonkuruoja, nes vyksta jos bandomoji neapmokestinta fazė.

Pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su praėjusiais metais, muzikos parsisiuntimo iš interneto rinkos pajamos Vokietijoje išaugo 87 proc. „Aldi“ partneriai naujojoje rinkoje, iš kurios tikimasi daug pelno ir kartu nedidelių investicijų, yra kompiuterių gamintoja „Lenovo“ bei mobiliojo ryšio paslaugų firmos.

Vokietijos automobilių savininkų niekas taip nepykdo, kaip nuolat kintančios degalų kainos. Nebloga rinka jau yra susidariusi įvairioms programėlėms, kurios apskaičiuoja, kur šiuo metu netoliese parduodamas pigiausias benzinas. Kainos svyruoja kasdien ir priklauso ne tik nuo degalinės operatorių, bet net ir nuo to, kur degalinė yra, pavyzdžiui, šalia judrios gatvės ar kažkur miesto pakrašty, praneša LRT Radijas, apžvelgdamas Vokietijos verslo naujienas.

Degalinių tinklo operatorė „Shell“ praneša nuo šios savaitės Vokietijoje garantuosianti savo klientams žemas kainas. „ClubSmart“ premijų programoje dalyvaujantys „Shell“ degalinių klientai už degalus visada mokės ne daugiau kaip dviem centais daugiau nei žemiausia aktuali kaina apylinkėje.

Kainos bus nustatomos pagal Vokietijos konkurencijos tarnybos skaidrumo agentūros duomenis. Ši agentūra jau trečius metus renka ir viešina visų šalies degalinių kainas. „Shell“ Vokietijoje turi apie 2 tūkst. degalinių ir per dieną aptarnauja apie milijoną klientų.

Nesiliauja streikai

Šį pavasarį Vokietijoje kaip niekada užderėjo streikų: darželių auklėtojos streikuoja, bankomatuose trūksta grynųjų dėl pinigų pervežėjų streiko, ką tik baigėsi jau devintas geležinkelininkų streikas.

Šią savaitę įspėjamąjį streiką tęsia ir pašto darbuotojai. Artėjant birželio pradžioje vyksiančioms tarifinių sutarčių deryboms, jie nuo balandžio streikuoja jau penktą kartą. Kad neprarastų klientų, kompanija „Deutsche Post“ pirmą kartą tokioje situacijoje pasirūpino pagalba iš užsienio. Jau per ilgąjį Sekminių savaitgalį siuntinius Berlyne bei Brandenburgo žemėje išvežiojo paštininkai iš Lenkijos – dukterinės kompanijos DHL Lenkijoje darbuotojai. Jie apgyvendinti Berlyne viešbutyje, o darbas apmokamas pagal Vokietijos tarifą.
Pašto darbuotojų iš Lenkijos laikinas įdarbinimas per įspėjamąjį streiką labai papiktino paslaugų sektoriaus profsąjungos „Verdi“ vadovus, kurie tai vadino „neleistinu įsiskverbimu į darbo ginčus iš užsienio“. Anot profsąjungos atstovų, tuo turėtų susidomėti ir vyriausybė.

Tarifinėse derybose profsąjunga „Verdi“ reikalauja 5,5 proc. didesnių atlyginimų bei 36 valandų darbo savaitės vietoj dabar nustatytų 38,5 val. Be to, praėjusį antradienį Darbo teismas Bonoje atmetė profsąjungos skundą dėl neva neteisėto valstybės tarnautojų, kuriems negalima streikuoti, darbo streikininkų darbo vietose. Teismas pritarė „Deutsche Post“ kompanijos versijai, esą valstybės tarnautojai dirbo savanoriškai. Be 140 tūkst. tarifinių darbuotojų kompanijoje dirba apie 38 tūkst. valstybės tarnautojų.

Su mokesčių vengėjais kovojama ir ne visai legaliais būdais

Daug diskusijų Vokietijoje sulaukė Šveicarijos tarnybų veiksmai, kai internete buvo paviešinti galimų mokesčių vengėjų vardai. Oficialiame Šveicarijos tarnybų leidinyje galima rasti vardus ir net gimimo datas asmenų, dėl kurių yra gauti užsienio tarnybų pagalbos prašymai dėl mokesčių slėpimo. Tarp jų yra Vokietijos, Rusijos, Indijos, Jungtinių Amerikos Valstijų bei kitų šalių piliečių. Žymiausias vokietis Šveicarijos tarnybų interneto puslapyje – reicho kanclerio Otto von Bismarcko proproanūkis.

Anot vokiečių ekspertų, paviešindama vardus Šveicarija šiems asmenims daugiau padeda, nei kenkia, nes tokiu būdu jie perspėjami, kad užsienio tarnybos domisi jų sąskaitomis Šveicarijoje. Pastaraisiais metais Vokietija labai sustiprino mokesčių vengėjų paieškas ir netgi ėmėsi ne itin legalių veiksmų – pirko iš Šveicarijos bankų vogtus duomenis. Nors Vokietijos tarnybos pripažįsta, kad bendradarbiavimas su Šveicarija pagerėjo, jis ir toliau nėra lengvas. Derybos dėl dvišalės mokesčių sutarties prieš trejus metus žlugo.

Vokietija rengiasi ilgiausiam šalies istorijoje geležinkelių darbuotojų streikui. Keturias dienas truksiantis streikas ypač sutrukdys savaitgalį vyksiančius renginius Berlyno sienos griūties 25-mečiui.Pastaraisiais mėnėsiais ne kartą vykę streikai susilaukia žmonių pasipiktinimo.  

Krovininių traukinių eismas Vokietijoje del streiko sustos jau trečiadienį, o keleiviniai traukiniai nevažiuos nuo ateinančios nakties iki ankstyvo pirmadienio ryto.

Dėl nesutarimo tarifinių sutarčių derybose geležinkelio darbuotojams, daugiausia mašinistams, atstovaujanti profsąjunga GDL nusprendė surengti šalyje dar nematyto dydžio streiką.

Traukinių įmonė „Deutsche Bahn“ jau paskelbė atsarginį eismo grafiką ir stengsis išlaikyti bent trečdali reisų.

Tokio dydžio streikas, anot įmonės, yra netinkamas derybų įrankis ir baudžia nieko dėtus keleivius. Pastaraisiais mėnesiais ne kartą vykę streikai visuomenėje susilaukia didelio pasipiktinimo.

Ypač smarkiai geležinkelio darbuotojų streikas palies Berlyną, kur savaitgalį laukiama atvykstant apie 2 mln. svečiu paminėti Berlyno sienos griuvimo 25-metį. Be tarpmiestiniu, čia nevažiuos ir miesto traukiniai.

Vokietijoje nerimsta aistros dėl įmonės iš JAV „Uber“, kuri bando konkuruoti su taksi įmonėmis. Per išmaniųjų telefonų programėlę vairuotojai gali siūlyti maršrutus, o keleiviai, radę netoliese esantį tinkamą automobilį, jį užsisakyti. Vokietijoje šią paslaugą „Uber“ kol kas siūlo penkiuose didmiesčiuose, o pasaulyje ji veikia jau net 200 miestų.

Vokietijos taksistų profsąjunga per teismus bando pasiekti, kad ši veikla būtų uždrausta, nes neatitinka keleivių pervežimo įstatymų: vairuotojai neturi reikiamų leidimų, negalioja keleivių draudimas, automobiliai nėra specialiai patikrinti ir t. t. Berlyne laikinu teismo nurodymu „Uber“ veikla yra uždrausta. Frankfurto teismas laikiną draudimą antradienį panaikino. Taksistų profsąjunga ir toliau ketina kovoti su konkurentu, kuris keleivius veža daug pigiau.

Pagamina daugiausia automobilių detalių

Vokietijos automobilių markės visame pasaulyje gerai žinomos, mėgstamos, o koncernai apyvarta nesiskundžia. Neretai nuošalyje atsiduria faktas, kad nė vienas BMW, „Mercedes“ ar „Audi“ nepagaminamas be svarbių detalių, kurias gamintojai perka iš kitų kompanijų. Nuo šios savaitės trys iš keturių didžiausių automobilių detalių gamintojų pasaulyje yra vokiečių bendrovės.

Po „Continental“ ir „Bosh“ trečioje vietoje atsidūrė „Denso“ kompanija iš Japonijos, o į ketvirtąją patenka „ZF Friedrichshagen“, kuri šią savaitę maždaug už 10 mlrd. eurų įsigijo JAV kompaniją „TRW Automotive“, gaminančią automobilių saugos dalis, oro pagalves, stabdžius, diržus – būtent tai, ko „ZF Friedrichshagen“, daugiausia gaminančiai pavaras, trūko.

Ekspertai pranašauja, kad dabar „ZF Friedrichshagen“ apyvarta nuo 17 mlrd. eurų per metus išaugs iki 30 mlrd. eurų. Ji priskiriama vadinamųjų slaptųjų čempionų („hidden champions“) kategorijai, kurie yra mažai žinomi, bet labai stambūs. „ZF Friedrichshagen“ žinomumą kiek užgožia Vokietijoje esanti  stipri konkurencija. Be to, kompanija priklauso dviem fondams ir nedalyvauja akcijų rinkoje.

Politikų klaidos kaina – keli šimtai milijonų

Stambus Vokietijos koncernas RWE reikalauja žalos atlyginimo iš Heseno federacinės žemės ir Vokietijos vyriausybės, nes mano, kad jam priklausanti atominė elektrinė „Biblis“ buvo neteisėtai uždaryta po Fukušimos katastrofos 2011 m. Šią savaitę paaiškėjo konkreti suma, kurios reikalauja energijos koncernas, tai maždaug 235 mln. eurų.

Po katastrofos Fukušimoje kanclerė Angela Merkel nurodė patikrinti visus Vokietijoje veikiančius atominius reaktorius, ir septyni seniausi buvo visiškai uždaryti. „Biblis“ statytas 1974 m. Koncernas RWE priešinosi šiam sprendimui, ir prieš metus Aukščiausiasis Federalinis Administracinis Teismas uždarymą pripažino neteisėtu.

Heseno žemės parlamente sudarytas tyrimo komitetas, kuris aiškinsis, kieno politinė atsakomybė buvo šios atominės jėgainės uždarymas. Heseno žemės, kur yra jėgainė, vadovų manymu, atsakomybė tenka Vokietijos vyriausybei. Kritikai baiminasi, kad dėl skubotų jos veiksmų milijoninę sumą galų gale turės sumokėti mokesčių mokėtojai.

Kova su šykščiais darbdaviais – internete

Didžiausia Vokietijos draudimo grupė „Allianz“ dėl šykštumo užsitraukė darbuotojų nemalonę. Šiemet 125 metų jubiliejų švenčianti draudikė, pasirodo, neketina išmokėti darbuotojams jokių premijų, nors jai sekasi itin gerai – šiemet dividendai už akcijas sieks beveik 5,5 euro.

Kiti Vokietijos koncernai darbuotojų gerovei skiria daug dėmesio. Tarkim, „Porsche“ jubiliejinė premija siekė 9 tūkst. eurų. Taip pat 125 metų jubiliejaus proga „Daimler“  kiekvienam darbuotojui atseikėjo po 3 tūkst. eurų.

„Allianz“ darbuotojai nepasitenkinimą išreiškė kompanijos vidaus tinkle bei socialiniuose tinkluose. Jų nenumaldė ir vadovų raminimai, neva „Allianz“ daug aukoja visuomeniniams tikslams. Ryšių su visuomene ekspertai mano, kad šis viešas ginčas gali smarkiai pakenkti „Allianz“ įvaizdžiui.