Daugelis mokyklų vis dažniau įsitraukia į tarptautinius projektus – užmezga ryšius su kitų šalių mokyklomis, keliauja su mokiniais į užsienį, ieško naujovių, stengiasi motyvuoti mokinius mokytis užsienio kalbų ar ugdytis socialinius įgūdžius bei kūrybiškumą.
Ilgai nedvejojo
Džiaugiamės, kad vos pirmus metus "Varpo" gimnazijoje besimokančią dukrą Liuciją netruko pastebėti anglų kalbos mokytoja Aušra Skeivytė ir pakviesti įsitraukti į jau įsibėgėjusį Comenius projektą.
Mokytoja iškart supažindino su sąlygomis: atsakingumas, aktyvi ir kūrybiška veikla, galimybė išvykti į Latviją bei Italiją ir gyvenimas šeimose.
Suprantama, mes turėjome apsispręsti, ar galėsime priimti į savo šeimą į Lietuvą atvyksiančius vaikus. Suvokdami šios galimybės svarbą, apsisprendėme greitai – supratome, jog tikrai atrastume savo namuose vietos svečiui ir sugebėtume tinkamai juo pasirūpinti. Žinoma, tikėjomės, kad mūsų dukros svečioje šalyje taip pat lauks kultūringa ir maloni šeima.
Atžalą priėmė šiltai
Nusivilti neteko: iš Latvijos ir Italijos su dukra kone kiekvieną vakarą susisiekdavome per skaipą. Mergaitė džiūgaudama pasakodavo apie dienos įspūdžius, nes išvykose buvo puikiai organizuojamos pažintinės ekskursijos po šalį, žymias vietas, mokyklose paaugliai bendradarbiavo kurdami filmus, internetines svetaines, lavino savo anglų kalbos žinias.
Latvijoje, Liepojos mieste, Liucija jautėsi beveik kaip namie, o bendraamžiai vienas kitą broliukais ir sesutėmis vadino, džiūgavo atrasdami kalbų panašumų.
"Latvijoje apima kažkoks keistas artumo ir vieningumo jausmas", – dar niekada nepatirtomis emocijomis dalijosi dukra.
Italų šeima pasirodė itin šilta, maloniai stebino jų nuoširdumas. Internetu visi – tėvai, broliai ir seserys – bendravome lyg seni pažįstami.
Stebino jų mokėjimas džiaugtis, dėkoti ir vertinti šeimą, patiekti gardžius itališkus patiekalus. Dukra švytėte švytėjo. Ko tėvams daugiau norėti, kai jų vaikas turi progą patirti, kokie gali būti šviesūs ir šilti žmonių santykiai.
Išbandymas ir tėvams
Atėjo ir tas laikas, kai susitikimas buvo organizuotas Klaipėdoje, "Varpo" gimnazijoje. Į savo namus pakvietėme mergaitę iš Anglijos: santūrią, puikiai išauklėtą ir nepretenzingą.
Apsikeitėme suvenyrais, lauktuvėmis, gerdami arbatą visi kartu bendravome. Nerimą kėlė tik tai, jog viešnia visiškai nevalgė namuose pagaminto maisto, pageidaudavo picų arba mėsainių, mat Southamptono mieste gyvenanti gimnazistė pratusi maitintis būtent taip.
Maloni ir reikalinga buvo mokytojos A.Skeivytės iniciatyva – ji pasirūpino tėvelių bendravimu, nes svarbu buvo pasidalyti savo nerimu ar gerąja patirtimi, jaustis viena komanda – juk ne kiekvieną dieną savo namuose pietauji su turkais, portugalais, latviais, lenkais, vokiečiais, anglais, italais ar graikais. Šis patyrimas buvo įdomus ir atskleidžiantis mūsų pačių kultūrą bei toleranciją.
Tėvams patarčiau neabejoti ir atsakingai priimti sprendimą kartu su vaiku įsitraukti į tokius projektus. Nauda – įvairiapusė, nes mūsų vaikai praplečia akiratį, tobulėja ir kartu mato mus kaip pavyzdį – kaip patys sugebame būti pakantūs, atsakingi, ar drąsiai priimame naujoves, iššūkius.
