„Vokietijos pusė geriausiai žino atsakymą į šitą klausimą, mes esame pasiruošę bet kokiam variantui. Savo modeliavimuose matome galimybę, kad apie trečdalį Vokietijos karių galėtų būti su šeimomis. Ruošiamės tokiam scenarijui, jeigu bus kitoks, būsime pasiruošę ir kitokiam“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Vilniaus oro uoste sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Taip jis kalbėjo į Lietuvą atvykus pirminiam Vokietijos brigados Lietuvoje elementui – maždaug 20 karių. Jie Lietuvoje gyvens nuomojamuose būstuose.

Kaip BNS nurodė Krašto apsaugos ministerija, vokiečių karių apgyvendinimo kaštus padengs Berlynas, biuro nuomos – Lietuva.

Kalbėdamas apie būsimą vėliau atvykstančių karių apgyvendinimą, L. Kasčiūnas teigė, kad dėl tam reikalingų kaštų ir jų pasidalinimo dar deramasi su Vokietija.

„Mes turime aiškų planą tiek karinės infrastruktūros prasme, tiek esame pasirengę atliepti poreikį civilinėje infrastruktūroje. Žinome, kad Rūdninkai taps naująja Vokietijos karine baze, ten bus daugiausiai investicijų, ten bus tam tikrų infrastruktūrinių projektų“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Mes esame procese, esame ir kaštų pasidalinimo procese“, – pridūrė jis.

Savo ruožtu Vokietijos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas generolas leitenantas Alfonsas Maisas teigė, kad Berlynas tebeskaičiuoja, kiek vokiečių karių šeimų norės persikelti į Lietuvą.

Jis taip pat pabrėžė, kad Vokietijos 45-ąją brigadą tikimasi sudaryti iš savanoriškai ketinančių atvykti karių.

„Šiuo metu mes turime labai daug savanorių, kurie nori atvykti į Lietuvą. Visi, kurie čia šiandien atvyko, tą padarė savanoriškai“, – sakė generolas leitenantas.

Planuojama, kad spalį į Lietuvą atvyks dar 150 Vokietijos karių.

L. Balandžio / BNS nuotr. 

Dėmesys – Rūdninkams

Pasak L. Kasčiūno, Rūdninkų poligonas taps vokiečių brigados centru.

„Rūdninkų poligonas bus daugiausiai skirtas šios brigados reikmėms, kariniam rengimui. Jau dabar ruošiamos šaudyklos, kelių tinklas ir kita infrastruktūra, reikalinga treniruotėms“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys.

L. Kasčiūno teigimu, Vokietijos brigados poreikiams numatyta per artimiausiais metais skirti apie 800 mln. eurų.

„800 mln. yra kryptis, kurios reikės visam šitam dideliam procesui“, – kalbėjo ministras.

Vokietija iki 2027 metų yra įsipareigojusi Lietuvoje dislokuoti sunkiąją brigadą su trimis manevriniais batalionais ir visais reikalingais įgalintojais, įskaitant kovinės paramos ir aprūpinimo vienetus.

Brigada bus sudaryta iš jau egzistuojančių ir naujai formuojamų vienetų. Į Lietuvą bus perkeltas 203-iasis tankų batalionas iš Šiaurės Reino-Vestfalijos ir 122-asis šarvuotasis pėstininkų batalionas iš Bavarijos.

Šiuo metu Lietuvoje esanti priešakinių pajėgų kovinė grupė bus performuota į daugianacionalinį batalioną ir taps sudėtine brigados dalimi.

„Tai yra sąmoningas sprendimas. (...) Tai bus rotacinis batalionas, čia turime kolegas iš Nyderlandų ir Norvegijos, tik jis nebesivadins priešakinių pajėgų batalionu (eFP)“, – sakė A. Maisas.

L. Balandžio / BNS nuotr. 

Prioritetas – infrastruktūra

Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Cornelius Zimmermannas (Kornelijus Zimermanas) žurnalistams teigė, kad brigada ne tik sustiprins Lietuvos saugumą, „bet ir užtikrins mūsų valstybių gerus santykius“.

„Lietuvos saugumas yra mūsų saugumas“, – lietuviškai pareiškė diplomatas.

Pirminiam Vokietijos brigados elementui vadovauja pulkininkas Andre Hastenrathas (Andrė Hastenratas). Jis žurnalistams teigė apgyvendinimo vietą susiradęs per nekilnojamojo turto agentus. Tą, pasak jo, jau padarė ir dalis kolegų.

„Tai nebuvo didelis iššūkis, nesusidūrėme su kokiomis nors problemomis. Čia aš jau tarnavau ir nudžiugau pamatęs pažįstamus veidus“, – kalbėjo karys.

Vokiečių karių grupė įsikurs Vilniuje, jie bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą. Iki metų pabaigos išaugęs pirminis štabo elementas taps atsakingu ir už pagalbą perkeliant Vokietijos karius.

„Aš tą regioną apie Ruklą jau pažįstu. (...) Apie Rūdninkus dar sužinosiu daugiau. 2023 metų vasarį gavau naujausią informaciją, kas ten vyksta. Pažiūrėsime, kas ten vyksta dabar, kartu su lietuviais partneriais įvertinsime, ar tos gaires, kurias nurodėme pernai gruodį, yra įgyvendinamos, nes infrastruktūra yra vienas iš svarbiausių veiksnių“, – kalbėjo A. Hastenrathas.

Vokietija skaičiuoja, kad iš viso į Lietuvą atvyks 4,8 tūkst. karių ir 200 civilių.

Tarnybos vietos bus dvi – Rūdninkai Šalčininkų rajone ir Rukla Jonavos rajone. Kariai su šeimomis gyvens Vilniuje ir Kaune, papildomai bus kuriami logistiniai taškai ir kitose Lietuvos vietose.

Apie Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje imta kalbėti po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį, Vokietija konkretų įsipareigojimą dėl to paskelbė pernai birželį. Taip siekiama sustiprinti Lietuvos ir viso NATO rytinio sparno saugumą.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė šiam projektui. Už balsavo 46 parlamentarai, prieš – du Seimo nariai, susilaikė dvylika.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme pataisas, kuriomis būtų numatyta prievolė, kad visi paspirtukų ir kitų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalėtų dėvėti šalmus, registravo konservatorius Andrius Vyšniauskas ir socialdemokratas Julius Sabatauskas.

Projekte numatyta, kad atvejais, kai priemonė yra nuomojama, šalmą suteikti privalėtų jos nuomotojas.

„Mes su kolegomis Seimo delegacija lankėmės Australijoje ir iš Melburno parsivežėme labai puikią idėją. Techniškai viskas yra įmanoma, tai ganėtinai paprasta ir pigu“, – iš Seimo tribūnos pristatydamas projektą sakė A. Vyšniauskas.

„Šalmo dėvėjimas tiek važiuojant dviračiu, tiek paspirtuku yra labai svarbi priemonė, tai gali išgelbėti gyvybę“, – tvirtino parlamentaras.

Jis tikisi, kad pradėjus diskusiją Seime, paspirtukų nuomotojai „truputį atsikvošės“ ir patys galėtų pasiūlyti šalmus prie nuomojamų paspirtukų.

„Gal net nereikės Seimui priimti griežtesnio reguliavimo“, – teigė A. Vyšniauskas.

Projektą palaikęs demokratų frakcijos atstovas Kęstutis Mažeika sakė, jog svarbiausia užtikrinti, kad tvarka būtų aiški.

„Kaip alkoholinis alus reklamose tapo nealkoholiniu alumi, svarbiausia, kad nebūtų sugalvotas apėjimas ir būtų šalmo imitacija ar vienkartinė kepuraitė“, – teigė parlamentaras.

Prieš iniciatyvą pasisakęs liberalas Andrius Bagdonas minėjo, kad šiais metais įsigaliojo mikrojudumo priemonių reglamentavimas ir visa statistika, kuria remiamasi norint griežtinti dabartinę tvarką, yra pernykštė.

Pernai Seimas reglamentuodamas paspirtukų naudojimą eisme nustatė, kad šalmai privalomi tik jaunesniems nei 18 metų asmenims.

Seimo priimti sugriežtinimai paspirtukininkams, tarp jų – važiuoti pėsčiųjų takais, vežti keleivius, bet kur statyti paspirtukus – įsigaliojo nuo šių metų sausio 1 dienos.

Viena iš šių klaidų P. Kovalas laiko narystės NATO plano nepateikimą Ukrainai ir Sakartvelui 2008-ųjų Bukarešto suvažiavime.

„Kaskart turėtume sugrįžti į Bukarešto suvažiavimą 2008 metais. Didelė Vakarų klaida buvo nesuteikti narystės plano tuometei Gruzijai ir Ukrainai. Kiekvieną kartą ieškosime atsakymo į klausimą – ar mes išprovokavome Rusiją pulti Gruziją 2008 metais? Istorinis klausimas“, – Vilniuje surengtame Kalinausko forume penktadienį kalbėjo P. Kowalas.

Anot jo, politinis klausimas – kaip atitaisyti šią situaciją.

„Žinoma, yra klasikinis būdas Vakarams, Šiaurės Atlanto aljansui. Jeigu turime kliūčių šaliai kelyje į NATO, turėtume paspartinti jos kelią į Europos Sąjungą“, – teigė Lenkijos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.

„Mūsų užduotis šiuo metu – pradėti derybas su Europos Sąjunga. Tai viena iš galimybių atitaisyti daug istorinių klaidų. Klausimas dėl derybų pradžios šiuo momentu, nes pirmininkauja Belgija, toliau pirmininkaus Vengrija. Nesu tikras, kad Vengrija mus palaikys. Sukuriame riziką prarasti vienerius metus. Toliau – Lenkijos pirmininkavimas, tuomet yra šansas pradėti derybas, jeigu ne tuoj pat“, – pridūrė P. Kovalas.

Pasak, taip pat reikia „pasiųsti aiškų ženklą Ukrainai, Sakartvelui ir Moldovai“.

„Turėtume spausti suteikti Ukrainai pakvietimą į NATO viršūnių suvažiavime. Tai įmanoma, tai geras būdas atgrasyti Rusiją, geras ir svarbus ženklas ukrainiečiams, vienintelis tikras mūsų bendros politikos įteisinimas“, – kalbėjo P. Kovalas.

Jo teigimu, derybų dėl Ukrainos pradžia kartu būtų garantija Vakarams, kad Ukraina modernizuosis artėjančiais metais.

R. Stefančukas: Ukraina padarė viską saugant Vakarus nuo karo

Įžanginėse kalbose nuotoliu į Kalinausko forumo narius kreipęsis Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančiukas pažymėjo Ukrainos kariuomenę darant viską, kad išstumtų Rusiją iš savo teritorijos ir pažymėjo, kad laukia reikšmingų sprendimų iš Vakarų bendruomenės.

„Per šiuos dvejus metus Ukraina padarė viską, kad jūsų ir kitos šalys nepatirtų karo baisumų. Ir toliau tą darys, kaip NATO ir Europos Sąjungos narė“, – sakė R. Stefančiukas.

Rados pirmininko teigimu, šią vasarą vyksiančiuose Aljanso ir ES aukščiausio lygio susitikimuose Ukraina tikisi drąsių sprendimų.

„Mes visi norime taikos, bet ne bet kokios, o teisingos ir ilgalaikės. Mūsų bendras priešas Ukrainoje turi būti nugalėtas mūšio lauke kartą ir visiems laikams“, – teigė jis.

Pirmasis tarptautinis Kalinausko forumas Vilniuje surengtas 2020 metų rugpjūtį po prezidento rinkimų Baltarusijoje. Jis pavadintas už baltarusių, lietuvių laisvę nuo carinės Rusijos kovojusio Konstantino Kalinausko vardu.

Šis forumas – laisvės kovotojų ir disidentų platforma, skirta išreikšti savo nuomonę, sudaryti bendras kovos su autoritariniais režimais regione strategijas ir atkurti demokratiją tose valstybėse.

Oficialius balsavimo rezultatus Rusijos ambasadoje Vilniuje sekmadienį paskelbė Lietuvoje gyvenančio nepriklausomos rinkimų stebėtojų organizacijos „Golos“ narys Romanas Udotas socialiniame tinkle „X“.

Jų duomenimis, kandidatą Vladislavą Davankovą palaikė 39,22 proc. rinkėjų, V. Putiną – 29,74 proc., Nikolajų Charitonovą – 4,03 proc., Leonidą Sluckį – 0,65 proc.

Pasak komisijos, Rusijos ambasadoje Lietuvoje buvo išduoti 772 biuleteniai, 203 iš jų pripažinti negaliojančiais.

Rusijos opozicija ragino nepritariančius V. Putino valdymui ateiti balsuoti, gadinti biuletenius arba balsuoti ne už perrinktą šalies vadovą.

„Vilnius – už Davankovą. Aišku, kad ambasada dirbtinai neįvertino rinkėjų aktyvumo. Įprastai, komisija Rusijoje be problemų per dieną įleidžia 2-3 tūkst. rinkėjų. Toks pats vaizdas buvo ir kitose ambasadose. Panašu, kad buvo duota komanda neleisti karo pabėgėliams balsuoti visa apimtimi“, – „X“ rašė R. Udotas.

Politologas Vytis Jurkonis BNS pirmadienį sakė, kad komisijos pateikti rinkimų rezultatai yra akivaizdžiai melagingi, tačiau „ir tame mele galima ieškoti kažkokių tai tendencijų“.

„Jiems tenka pripažinti, kad V. Putinas Vilniuje mažų mažiausiai nelaimėjo“, – teigė V. Jurkonis.

Pasak jo, Rusijos ambasadoms buvo nurodyta, kad balsavimo rezultatuose atsispindėtų vadinamasis protesto balsas.

„Tas matyti ir exit pollsuose (rinkėjų apklausos po balsavimo – BNS), ir tame neva oficialiame protokole, kad Lietuvos atvejį žiūrint, atrodo aukščiausias sunaikintų biuletenių nuošimtis. Tas protesto balsas buvo bene ryškiausias. Ar jis tikrai buvo toks, o galbūt buvo didesnis, čia telieka svarstyti“, – kalbėjo ekspertas.

Ambasada priversta rodyti tam tikrą nuošimtį balsavusiųjų už alternatyvų kandidatą V. Putinui, nors jokiu būdu jo negalima vadinti opoziciniu ar demokratiniu.

Politologo nuomone, nors oficialiai pateikiami duomenys rodo, kad už V. Putiną balsavo 229 rinkėjai, labiau tikėtina, kad Rusijos lyderį palaikė 50–100 atėjusiųjų balsuoti, o daugumą jų sudarė ambasados darbuotojai ir jų šeimos nariai, kurie balsavo „kaip reikia“.

„Realios paramos, o ne biurokratinės, administracinės paramos V. Putinui Vilniuje nelabai yra“, – tvirtino V. Jurkonis.

Anot jo, tikrųjų balsavimo rezultatų sužinoti negalima, tad ambasada priversta pademonstruoti „tam tikrą protesto balsą“.

„Ambasada priversta rodyti tam tikrą nuošimtį balsavusiųjų už alternatyvų kandidatą V. Putinui, nors jokiu būdu jo negalima vadinti opoziciniu ar demokratiniu“, – teigė V. Jurkonis.

„Vartytis Kremliui kažkaip tai reikia, jis tą bando, netgi tokiomis ciniškomis sąlygomis, vis tiek turi pripažinti, kad to protesto balsų buvo daugiau, negu pora šimtų“, – kalbėjo politologas.

Oficialiosios Rusijos Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus balsalapius iš 99 proc. balsavimo apylinkių, V. Putinas surinko 87,33 proc. visų atiduotų balsų, pirmadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros.

71-erių V. Putino pergalė tris dienas trukusiame balsavime nekėlė abejonių, nes visi pagrindiniai jo oponentai yra mirę, įkalinti arba ištremti, o valdžios institucijos nesiliauja dorotis su tais, kurie viešai prieštarauja Kremliui ar jo karui Ukrainoje.

Neįprastai ankstyvi rezultatai yra dar vienas iš anksto nulemtų rinkimų, kuriuose su V. Putinu varžėsi tik trys simboliniai varžovai, atspindys.

Balsavimą lydėjo Ukrainos atakų banga, Kyjivą remiančių diversinių grupuočių įsiveržimai į Rusijos teritoriją ir vandalizmas rinkimų apylinkėse.

Ukraina ir Vakarai taip pat smerkia Rusiją už tai, kad ji rengia balsavimą keliuose Ukrainos regionuose, kuriuos Rusija sako prisijungusi. Šių aneksijų nei Kyjivas, nei jo sąjungininkai nepripažįsta.

Rusų opozicija Vakarus ragina nepripažinti rinkimų rezultatų.

Taip jis kalbėjo penktadienį po susitikimo su oficialaus vizito į Lietuvą atvykusiu Graikijos gynybos ministru Nikolaosu Dendiasu.

„Kadangi Vilniaus viršūnių susitikime buvo priimtas sprendimas dėl oro gynybos rotacinio modelio, praktinis įgyvendinimas iki Vašingtono viršūnių susitikimo – svarbus signalas, rodantis Aljanso pasiryžimą stiprinti gynybą ir atgrasymą“, – spaudos konferencijoje sakė A. Anušauskas.

Praėjusią savaitę A. Anušauskas paskelbė, kad Lietuvoje šiemet pradės veikti pernai Vilniuje sutarta rotacinė oro gynyba, bus dislokuotos ir oro erdvės gynybos baterijos „Patriot“.

Galimybę regione dislokuoti oro gynybos pajėgumus Lietuva yra aptarusi su Vokietija, Švedija, Nyderlandais, Italija, taip pat ir su Graikija, tačiau iki šiol teigė konkrečių sutarimų nepasiekusi.

Pasak A. Anušausko, Rusija ir toliau stiprina savo pajėgumus Vakarų kryptimi ir kels ilgalaikę grėsmę NATO.

„Todėl itin svarbu, kad šiuo metu vykstanti NATO kolektyvinės gynybos adaptacija būtų įgyvendinama kuo greičiau“, – tvirtino jis.

Ministras dėkojo Graikijai už pagalbą prieš kelerius metus Minsko režimo sukeltos migrantų krizės metu. A. Anušauskas teigė su N. Dendiasu aptaręs ir saugumo situaciją Europos pietuose.

„Vertiname galimybes dalyvauti tarptautinėse operacijose Viduržemio jūros regione, be abejo, Raudonojoje jūroje“, – kalbėjo ministras.

Tuo metu N. Dendiasas po susitikimo tvirtino, kad nors Lietuvą ir Graikiją geografiškai skiria nemažas atstumas, abi valstybės yra netoli konfliktų zonų.

Jis teigė, kad A. Anušauskui pristatė saugumo situaciją Europos pietuose.

„Mūsų bendradarbiavimas turi labai simbolinę reikšmę“, – kalbėjo Graikijos gynybos ministras.

A. Anušauskas taip pat padėkojo Graikijai dėl prisijungimo prie Lietuvos ir Islandijos vadovaujamos išminavimo koalicijos.

„Privalome ir toliau siųsti aiškią žinutę dėl tvirto įsipareigojimo toliau remti Ukrainą“, – sakė ministras.

Vėliau penktadienį Graikijos ministras lankysis Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose, kur susitiks su Lietuvos karinių oro pajėgų, NATO oro policijos misiją vykdančiais Belgijos ir Prancūzijos karinių oro pajėgų kariais.

NATO šalys pernai birželį sutarė dėl rotacinio oro gynybos modelio, taip atsakydamos į Baltijos valstybių raginimus sustiprinti šiuo metu vykdomą oro policijos misiją.

Trūkstant oro gynybos ginkluotės, Lietuva, Latvija ir Estija pasiūlė oro gynybos pajėgumus dislokuoti rotaciniu principu. Tai reiškia, kad vis kita Vakarų partnerė galėtų karinę techniką pakaitomis siųsti vis į kitą Baltijos šalį.

NATO viršūnių susitikimas Jungtinių Valstijų sostinėje Vašingtone vyks šių metų liepos 9–11 dienomis.

„Lietuvoje yra galimybės pagal Ukrainos poreikį gaminti kovinius dronus, kurių sudedamosiose dalyse gali būti kiniškų detalių“, – sakė A. Anušauskas

Taip jis kalbėjo ketvirtadienį po susitikimo Prezidentūroje, kur su šalies vadovu Gitanu Nausėda, valstybės institucijų ir verslo organizacijų atstovais aptarė dronų pajėgumų vystymą ir plėtrą Lietuvoje.

Jis teigė, kad Seime netrukus bus pateiktas vienas su tuo susijęs įstatymo projektas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas registravo Viešųjų pirkimų įstatymo pataisą, kuria būtų numatyta išimtis taikomiems apribojimams dėl nepatikimų tiekėjų dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose tuo atveju, jeigu iš tokių tiekėjų įsigyti komponentai yra naudojami gaminti dronus, kurie naudojami išimtinai tik testavimui ar bandymams.

Siūlyme taip pat numatyta, kad saugumui svarbios perkančiosios organizacijos įsigytus dronus, kuriuose yra nepatikimų gamintojų, pavyzdžiui, kiniškų komponentų, galėtų perduoti kaip paramą užsienio valstybėms, pavyzdžiui, su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai.

„Tą įstatymo projektą reikėtų šiek tiek patikslinti, kad neatsitiktų taip, kad tas projektas, tapęs įstatymu, veiktų neribotą laiką, kas apribotų lietuviškų įmonių investavimą į grynai lietuvišką produkciją, nes kiniškos detalės bus pigesnės ir mes galime kai kurių įmonių plėtrą pristabdyti“, – dėstė A. Anušauskas.

„Mūsų tikslas, kad logistinė grandinė būtų kuo trumpesnė ir mes apsieitume be Kinijos indėlio. Gamintojai, kurie yra pas mus, turėtų projektuoti savo gamybą, palaipsniui mažinant Kinijos sudedamųjų dalių poreikį“, – pridūrė jis.

Ministro teigimu, jis nebūtų linkęs pritarti, jei įstatyme nebus nurodytas jo galiojimo laiko terminas.

„Tam tikrą laiką galima tokias išlygas daryti, atsižvelgiant į išsakytą Ukrainos poreikį, kuris yra didžiulis ir viena Lietuva jo negali įgyvendinti“, – sakė A. Anušauskas.

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas pasakojo, kad susitikime Prezidentūroje keltas klausimas, ar priimta pataisa dėl išimties kiniškoms detalėms nepablogins Lietuvoje įsikūrusių komponentų gamintojų situacijos.

„Viešųjų pirkimų įstatymai numato galimybę taikyti bonusų sistemą tam tikriems privalumams. Jei matytume, kad sudarome nepalankias sąlygas Lietuvos komponentų gamintojui, tai būtų galima taikyti 20 proc. bonusą dronui su lietuviškomis detalėmis“, – sakė V. Sabaliauskas.

Dalis šalies mokslo bendruomenės praėjusią savaitę paragino komisiją iš naujo svarstyti klausimą dėl S. Nėries vardo naudojimo viešųjų objektų pavadinimuose ir užsakyti objektyvią kvalifikuotų tyrėjų, istorikų ir literatūrologų mokslinę ekspertizę.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) į šį kreipimąsi tuomet atsakė, kad jei mokslininkams kyla abejonių dėl sprendimo, jis gali būti skundžiamas teisme.

Desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas BNS trečiadienį sakė, kad po mokslininkų kreipimosi pasiūlyta persvarstyti praėjusiame posėdyje priimtus sprendimus dėl S. Nėries, tačiau šis siūlymas atmestas.

Vasario pabaigoje komisija rekomendavo pakeisti S. Nėries vardo gatves Klaipėdoje, Molėtuose, Pakruojyje, Rumšiškėse, Simne, Vilniuje ir Žagarėje.

V. Karčiauskas sakė, kad mokslininkams komisija atsakys ir atsižvelgs į ten išsakytas pastabas, kai nagrinės konkrečius atvejus.

„Pirmasis konkretus atvejis jau ir šiandien aptartas – Marijampolės savivaldybės prašymas dėl Salomėjos Nėries gatvės pavadinimo“, – sakė V. Karčiauskas.

Anot jo, komisija šio klausimo nagrinėjime padarė pertrauką ir paprašė pažymos, ar S. Nėris mokėsi Marijampolės mergaičių gimnazijoje.

„Reikia truputį kitaip žiūrėti į Salomėją Nėrį Marijampolėje. Mes paprašėme pažymos, kur jos biografija būtų aiškiai išdėliota iki 1940 metų“, – teigė V. Karčiauskas.

Jis pabrėžė, kad kiekvienas atvejis dėl asmenybių vardais pavadintų viešųjų objektų – individualus, o komisija nagrinėja ne žmones, bet viešuosius objektus.

V. Karčiausko teigimu, komisija visais atvejais pažymės, kad S. Nėris veikė okupacinėse-politinėse struktūrose bei okupacinės valdžios centrinėse struktūrose ir aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos įtvirtinant sovietų okupaciją.

Tačiau jei viešasis objektas susijęs su S. Nėrimi, kaip poete, anot V. Karčiausko, komisija nesiims teikti rekomendacijos dėl vardo pakeitimo.

„Tam tikrais atvejais, net ir Salomėjos Nėries atveju, rekomenduosime palikti tai, kas susiję su ja, kaip poete. Nes daugybė gatvių Lietuvoje pavadintos tose vietose, kurios neturi nieko bendro nei su jos biografija, nei su ja, kaip poete, tai yra pavadinta dėl to, kad ji parvežė „Stalino saulę“, – dėstė komisijos pirmininkas.

S. Nėris drauge su kitais rašytojais kūrė sovietų valdžią šlovinančią poeziją ir prozą, 1940 metais kaip Liaudies Seimo delegatė vyko į Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.

Dėl Generolo Vėtros prašo tyrimo

Trečiadienį komisija nepriėmė sprendimo ir dėl Šiauliuose esančios atminimo lentos Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai.

V. Karčiauskas sakė, kad komisija sutarė, jog trūksta to laikotarpio informacijos, ką būdamas Šiaulių apskrities viršininku Antrojo pasaulinio karo metais veikė J. Noreika.

„Šitos informacijos, šitokio tyrimo nėra dar niekas atlikęs, todėl paprašėme, kad būtų papildomai atliktas tyrimas. Turime iki galo išsiaiškinti priimdami sprendimą“, – teigė komisijos pirmininkas.

Generolui Vėtrai skirta atminimo lenta prieš kelerius metus didelį rezonansą buvo sukėlusi ir Vilniuje. Tuometinio sostinės mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu J. Noreikai skirta lenta buvo nuimta nuo Vrublevskių bibliotekos, nes esama duomenų, kad Antrojo pasaulinio karo metais būdamas Šiaulių apskrities viršininku jis pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Generolo Vėtros įamžinimo gynėjai pabrėžia jo vėlesnę antinacinę ir antisovietinę veiklą. Vėliau ant bibliotekos pakabinta naujai pagaminta atminimo lenta.

Komisija trečiadienį dar kartą nagrinėjo klausimą ir dėl Veteranų ir Partizanų gatvių pavadinimų Visagine. Anksčiau konstatuota, kad jie gali likti, tačiau galutinį sprendimą priimantis LGGRTC vadovas Arūnas Bubnys nurodė savivaldybei juos pakeisti. Anot V. Karčiausko, nuspręsta kreiptis į Seimą, kad išaiškintų, kaip suprasti įstatymo normas.

„Ką vykdo komisija, ką vykdo generalinis direktorius. Mums atrodo aišku, bet kadangi išsiskiria nuomonės, tik įstatymo leidėjas turi teisę išaiškinti, kaip jis parašė ir ką turėjo omenyje“, – teigė V. Karčiauskas.

Pasak jo, jei Seimas išaiškins, kad A. Bubnys elgėsi teisingai nurodydamas pakeisti gatvės pavadinimus, tuomet jie bus pakeisti.

Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje galioja nuo praėjusių metų gegužės. Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.

„Pranešimų skaičius dėl galimų vaiko teisių pažeidimų auga ne šimtais, o tūkstančiais, jei palygintume 2022 ir 2023 metus, tai skaičius išaugo 26 proc.“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.

„Vaiko teisių gynėjai reagavo kas devynias minutes. Reagavome visoje Lietuvoje dėl 33 tūkst. 90 vaikų“, – pridūrė ji.

Šis vaikų skaičius sudaro kiek daugiau kaip 6 proc. visų Lietuvoje gyvenančių vaikų.

Anot tarnybos vadovės, dar 2022 metais gynėjams teko reaguoti kas dvylika minučių. Situacijų būta sudėtingų, smurtinių, kuomet įsitraukė ir policija. Apie 65 proc. atvejų teko reaguoti per valandą.

Aktyvėja visuomenė

Pasak I. Skuodienės, aktyvėja vaiko teisių pažeidimus pastebintys pranešėjai – 40 proc. daugiau pranešimų sulaukta iš ugdymo įstaigų, beveik tiek pat gausiau – iš medikų. Anot tarnybos vadovės, tai rodo, kad visuomenė aktyvėja.

„Ne tik kaimynai ar artimieji praneša, bet praneša ir žmonės, kurie susiduria ir mato vaiką arčiausiai“, – sakė I. Skuodienė.

Tarnybos duomenimis, dar 2021 metais nuo bendro pranešimų skaičiaus pasitvirtino beveik pusė – 45 proc. atvejų, tuo metu pernai – apie du trečdalius – 71 proc. Pasak I. Skuodienės, tai rodo išaugusį atpažįstamumą, kada pažeidžiamos vaiko teisės.

„Ar tai smurtas prieš vaiką, ar vaikas nelanko mokyklos, ar vaiko nepriežiūra, ar kokios kitos situacijos, mes pastebime, atpažįstame“, – kalbėjo I. Skuodienė.

Penktadaliu išaugo ir pačių vaikų pranešimų skaičius. Vaikai gynėjams skundėsi bijantys pareiti namo dėl fizinio smurto arba tėvų barnių. 80 proc. vaikų pranešimų pasitvirtina.

Praėjusiais metais daugiau nei 7,6 tūkst. atvejų reikėjo vaikus perkelti į saugią aplinką.  Anot I. Skuodienės, tai – išskirtinės ir sudėtingos situacijos.

„Daugiau nei 66 proc. yra tos situacijos, kai atvykstame į šeimą, tėvai – apsvaigę nuo alkoholio ar kitų medžiagų, negali pasirūpinti savo vaikais čia ir dabar, vaikai perskeliami į saugią aplinką“, – pasakojo I. Skuodienė.

Anot jos, 73 proc. atvejų vaikai per kelias dienas grįždavo atgal į šeimą, 27 proc. atvejų reikėjo tolesnės pagalbos šeimai.

I. Skuodienės teigimu, pernai tarnyba beveik tūkstantį kartų kreipėsi į teismą, kai nepavyko išspręsti sudėtingos situacijos ir neliko kito kelio, kaip tik paimti vaiką.

Tarnybos vadovės tvirtinimu, teismas 97 proc. suteikė leidimą vaiką paimti.

Patiriamas skirtingas smurtas

Kaip skaičiuoja tarnyba, pernai kiekvieną dieną smurtą galimai patyrė devyni vaikai, metais anksčiau – aštuoni, 2021-iais – septyni. Bendra smurto tendencija ūgtelėjo ketvirtadaliu.

„Tai nėra daugiau vaikų patiriančių smurtą Lietuvoje, bet mes daugiau reaguojame, esame jautrūs vaikų situacijoms“, – sakė I. Skuodienė.

Anot jos, pasibaigus karantinui pastebima tendencija, kad auga ne savo namuose nuo smurto nukentėjusių vaikų skaičius.

„Ar tai mokykloje, ar tai darželyje, ar kieme. Matome, kad vaikai savo konfliktines situacijas linkę spręsti smurtiniu elgesiu“, – teigė I. Skuodienė.

Ji ragino tėvus, ugdymo įstaigas atkreipti dėmesį į prevencines programas, kad smurto ugdymo įstaigose ar vaikui leidžiant laisvalaikį kieme mažėtų.

Berniukai, kaip rodo tarnybos duomenys, dažniau kenčia nuo fizinio smurto, nepriežiūros, mergaitės – nuo psichologinio ir seksualinio smurto.

Anot I. Skuodienės, berniukai seksualinį smurtą taip pat patiria, tačiau dėl išgyvenamos gėdos rečiau apie tai praneša.

Tarnybos vadovės teigimu, nuosekliai mažėja globojamų vaikų skaičius. Jei 2021 metais šis skaičius siekė daugiau nei 6,2 tūkst., tai pernai – 5,7 tūkst.

„Nemažėja taip ženkliai, kaip norėtųsi, bet skaičius mažėja“, – sakė ji.

Pernai gyvybės langelyje rasti penki vaikai, metais anksčiau – aštuoni, Iš viso per visą laikotarpį, kuomet veikia gyvybės langeliai, buvo palikti 95 vaikai, 16 iš jų tėvai susigrąžino.

Pernai įvaikinti 54 vaikai, trys iš jų vyresni nei dešimties metų.

„Per paskutinius kelerius metus jauniausias vyras, kuris įsivaikino vaiką, buvo 24 metų, o jauniausia moteris – 26 metų. Apsisprendimo amžius, norinčių tapti įtėviais, mažėja“, – teigė I. Skuodienė.

 Jam stipendija įteikta Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime Seime.

Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija stipenidją suteikė L. Peluričio projektui „Valstybės kūrimas kaip kultūrinė užduotis trūkinėjančių ryšių pasaulyje: Stasio Šalkauskio kultūros filosofijos reaktualizacija“.

Šio projekto tikslas yra permąstyti vieno svarbiausių moderniosios Lietuvos filosofų S. Šalkauskio (1886–1940) kultūros filosofijos ir politikos idėjas atsižvelgiant į pakitusį geopolitinį kontekstą, taip pat naujųjų politinės filosofijos ir nacionalizmo teorijų šviesoje.

„Laurynas Peluritis pasirinko karštą temą ir jis gerai pasiruošęs jos imtis“, – Seime kalbėjo Nepriklausomybės stipendijos pirmininkas Virgis Valentinavičius

„Esu nuoširdžiai dėkingas  Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijai už įvertinimą bei paskatinimą sugrįžti prie vieno iš svarbiausių Lietuvos filosofų – Stasio Šalkauskio – mintijimų, o taip pat dėkoju už galimybę šiandien kreiptis į jus. Nesu jokiu ypatingu būdu vertas šios stipendijos, tačiau tikiu, kad jos yra vertas mano pradedamas tyrimas“, – atsiimdamas stipendiją kalbėjo L. Peluritis.

„Ko mus šiandien gali išmokyti Šalkauskis? Mūzos giesmė ginklams ir gynėjams svarbi ir reikalinga, tačiau būtinas ir supratimas, ką ir kodėl mes norime ginti, nuo tos grėsmės, kuri ateina iš Rytų“, – sakė L. Peluritis.

Šių metų stipendijos laureatas L. Peluritis gimė 1990-ųjų rugsėjo 24 dieną Vilniuje. Baigė Vilniaus Karoliniškių gimnaziją, studijavo Vilniaus universitete, 2014 metais įgijo filosofijos bakalauro ir 2017 metais magistro laipsnius.

Vilniaus universitete, Istorijos fakultete 2017–2022 metais studijavo doktorantūroje. 2022 metais gruodį apsiginė daktaro disertaciją „Ola ir dvi saulės. Filosofija sovietų Lietuvoje (1944–1986). Institucijos, asmenybės, idėjos”.

Nuo 2014 metų iki dabar yra Naujojo Židinio-Aidų ir Mažosios studijos nuolatinis bendradarbis, 2016–2020 metais L. Peluritis buvo Naujojo Židinio-Aidų direktoriumi.

Nuo 2023 metų dėsto Vilniaus universiteto Filosofijos ir Istorijos fakultetuose ir dirba „Europietiškos dešinės instituto“ tyrimų ir analitikos vadovu.

L. Peluričio mokslininko tyrimų sritys – XX a. Lietuvos istorija, Lietuvos filosofijos istorija, politinė filosofija bei sąvokų ir idėjų istorija.

Valstybės Nepriklausomybės stipendija kasmet skiriama humanitarinių ir socialinių mokslų sričių jauniesiems mokslininkams už Lietuvos valstybingumo stiprinimui svarbius mokslo tyrimus, su jais susijusią visuomeninę veiklą ir mokslo populiarinimo darbus, taip pat konkursui stipendijai gauti pateiktą įgyvendinti mokslinio tyrimo projektą.

Valstybės Nepriklausomybės stipendija įteikiama kiekvienų metų kovo 11-ąją – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną.

„Šiandien labiausiai reikia ryžto, rimties, susiklausymo ir orumo – vertybių, kuriomis su mumis dosniai dalijasi Kovo 11-oji. Kai visi buvo tarsi viena. Kai gyvybinis poreikis turėti valstybę, apginti valstybę, gyventi savo valstybėje sukūrė mūsų dabartį. Šiandien, sekdami Kovo 11-osios keliu, mes kuriame ateitį savo vaikams ir vaikaičiams. Ir jų ateitis priklauso tik nuo mūsų. Prisiminkime tai!“, – pirmadienį Seime kalbėjo pirmininkė.

„Tad ženkime šiuo mūsų valstybės sėkmės keliu neabejodami. Žvelgdami valstybiškai be reikalo negąsdinkime ir nesigąsdinkime. Specialiai neaštrinkime padėties, bet ir nenutylėkime grėsmių. Nebijokime ir būkime pasirengę. Stiprinkime valstybę ir ji sustiprins mus“, – teigė ji.

Pasak Seimo pirmininkės, Lietuvoje turime tris svarbias progas kalbėti apie valstybę – liepos 6-ąją, prisimindami Mindaugo karalystę, Vasario 16-ąją, kai kalbame apie demokratiniais pamatais sutvarkytos valstybės atkūrimą, ir Kovo 11-ąją.

V. Čmilytės-Nielsen teigimu, vertinant naujausius iššūkius ir grėsmes, būtent Kovo 11-sios žinia apie valstybę „šiandien mums turėtų būti svarbiausia“.

„Kovo 11-ojoje sukoncentruota neįkainojama patirtis vadavimosi iš sovietinės imperijos, kurią kruvinu restauravimo procesu Rusija dabar mėgina atkurti Ukrainoje, o viena iš pagrindinių Kovo 11-osios pamokų yra susijusi su įsakmiu valstybingumo stiprinimu“, – teigė ji.

Nepriklausomybės akto signataras, buvęs užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas teigė, kad nors šiandien nebereikia rinktis kokiu keliu žengti į nepriklausomybę, tačiau jai vėl iškilo grėsmė.

„Kaip ir tuomet esame priklausomi nuo aplinkybių, nuo visuomenės atsparumo ir vienybės. Vėl regime chaosą ir nežinome simbolinė ar reali bus užsienio šalių parama“, – kalbėjo A. Saudargas.

„Šiandien laukiu iš atsakingų pareigūnų ne pranašysčių, bet sprendimų. Tautai reikia pasakyti – vykdome savo pareigą, sutarėme ir nusprendėme kaip valstybę ginsime“, – teigė jis.

Seimo vicepirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė savo kalboje pažymėjo, kad šiemet švenčiame ir 20 metų narystės Europos Sąjungoje ir NATO jubiliejų.

„Kovo 11-ąją pasirinkome ne tik savo laisvės ir nepriklausomybės kelią, bet ir siekį kurti saugią valstybę, kad niekada daugiau agresyvi Rusija nesikėsintų į mus“, – kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Jei ne šie pasirinkimai, akivaizdu – šiandien Putino Rusija tryptų ant mūsų žemės“, – pridūrė ji.

Savanorystės galia

Svetur jau du dešimtmečius gyvenantis, Jungtinės Karalystės Kembridžo Universiteto ligoninėje dirbantis gydytojas Rokas Tamošauskas teigė, kad sakyti kalbą iš Seimo tribūnos jam buvę netikėta. Savo savo kalboje dėmesį skyrė savanorystei, kuri lydi ir jį patį bei kolegas. R. Tamašauskas jau dvejus metus protarpiais savanoriauja Ukrainoje, dirba užfrontės ligoninių operacinėse, moko šiuolaikinių skausmo malšinimo būdų, veda tobulinimo kursus Ukrainos medikams su Kembridžo ir Vilniaus universiteto ligoninių specialistais.

„Savanorystei ir išėjimui iš komforto zonos randasi daug erdvės ir čia, Lietuvoje: nuo jau gerokai įsibėgėjusios tarnystės Šaulių Sąjungoje, Krašto Apsaugos Savanoriškose Pajėgose ir kitose žinomose platformose iki naujų, netikėtų kūrybiškų sprendimų. Kasdienybėje juk visi esame savo srities profesionalai, savyje nešiojame unikalias žinių, įgūdžių, kontaktų ir patirties saugyklas“, – Seime kalbėjo R. Tamošauskas.

Pasak gydytojo, ir Lietuvos Nepriklausomybės Sąjūdis, išaugęs iki pat Kovo 11- osios, taip pat buvo savo esme savanoriškas.

„Absoliuti dauguma juk ir tuomet dirbo darbus, kūrė šeimas ir buitį, augino karjeras ir vaikus. Galėjo ir toliau sau patykučiais gyventi ir dirbti Tarybų Lietuvai, likdami Imperijos įkaitais. Bet mažutėliai pasirinko kitaip. Jie išdrįso žengti tą papildomą, tuo metu gan rizikingai atrodžiusį žingsnį, atvedusį mus šiandien į šią posėdžių salę“, – kalbėjo jis.