Kaltina įžūlumu
"Esu kaunietė, čia gyvenu nuo gimimo. Neseniai peržengiau 30 metų ribą, o kiek kartų per šiuos metus sirgau, galiu suskaičiuoti ant rankų pirštų. Tačiau būna tas pirmas kartas, kai nei močiutės brukamos arbatos, nei medaus, citrinų ir imbierų derinys nepadeda. Ir tai mane užklupo savaitės viduryje", – pasakojo kaunietė.
Anot jos, pirmųjų negalavimų požymius ji pajuto trečiadienį, bet moteris ramino save, kad kitądien bus geriau.
"O geriau nebuvo. Kitą dieną ir termometro stulpelis priartėjo prie viršutinės laipsnių ribos, negalėjau pakilti iš lovos. Dažniausiai medikų rekomenduojamas paracetamolis kuriam laikui temperatūrą sumažindavo, bet laikinai. Penktadienį prie šio, paprastai tariant, užsitęsusio negalavimo prisidėjo nežmoniškas kosulys. Jaučiausi vis silpnesnė ne tik dėl ligos, bet ir nenoro valgyti. Pripažinsiu, niekad nebuvau patekusi į tokią situaciją, o mintis apie gydymo įstaigą vijau tolyn. Juk kasdien girdime, kad sergamumas didėja, o patekti pas gydytoją – misija neįmanoma", – teigė jauna moteris.
Sekmadienio rytą moteris suprato, kad tą misiją teks vykdyti.
"Sukaupusi visas jėgas apie penktą valandą vakaro nuvykau į Kauno klinikų Traumų ir skubios pagalbos centrą. Žmonių čia tikrai buvo nemažai ir visi atrodė labai irzlūs. Atvirai sakant, nesupratau, ar dėl sekinančių negalavimų, ar laiko, praleisto eilėje", – svarstė skaitytoja.
Galiausiai jai pavyko patekti pas gydytoją. O čia, jos teigimu, laukė tikras akibrokštas.
"Buvau šokiruota gydytojos ir jai asistavusio rezidento elgesio. Atsimenu šios mediks pavardę – Loreta Venckienė. "Nešioji čia bacilas be veido kaukės į ligoninę atvažiavusi", – tarsi šaltas dušas nuskambėjo gydytojos pasisveikinimas. Galbūt išvarginta ligos šiuos žodžius priėmiau labai asmeniškai, gal net per jautriai, bet, sutikime, kad į ligoninę sveiki žmonės neina. "O kur jūsų įstaigoje parašyta, kad privalu ateiti su ja?" – išdrįsau paklausti. "Interneto portalai rašo, per televizorių kalba", – tono nė neketino švelninti medikė", – dėstė kaunietė.
Jai buvo pranešta, kad kraujo tyrimo rezultatų reikės laukti apie 3–4 val.
Šeimos gydytojai neprisiskambino
Pamatavus pacientės temperatūrą, ji buvo ganėtinai normali.
"Tiesa, kraujospūdis buvo net labai žemas, tačiau gydytojos veide atsispindėjo nepasitenkinimas, o žvilgsnis bylojo: ko tu čia iš viso atėjai? Gal žemas kraujospūdis ir vis užplūstantis kosulys jos neįtikino, kad sergu? Buvo nuspręsta plaučių rentgenu nešviesti, nors nuo pradžų tvirtinau, kad kosulys mane kamuoja labai stipriai", – prisiminė kaunietė.
Jai buvo pranešta, kad kraujo tyrimo rezultatų reikės laukti apie 3–4 val.
"Nelaukiau, nes, dievaži, net valandos čia daugiau nebūčiau ištvėrusi", – pamena kaunietė.
Pirmadienį ji pabandė susisiekti su šeimos gydytoja.
"Esu gydymo įstaigos "InMedica", esančios Veiverių g. 134, pacientė. Paskambinusi telefonu apie 12 val. paprašiau, kad šeimos gydytoja Ingrida Mockienė atvyktų į namus. Temperatūros sumažinti jau nesugebėjau, tačiau paniškai nenorėjau kviesti greitosios pagalbos", – pasakojo kaunietė.
Ji sužinojo, kad gydytoja bus tik nuo 16 val. Klinikos administratorė sakė pasiskambinti tuomet ir gydytoja pasakys, ar gali atvykti į namus.
"Dar bandžiau paaiškinti, kad ne šiaip sau kviečiuosi gydytoją į namus ir sergu jau kone šešias dienas. Pasakiau ir tai, kad vykau į Kauno klinikas, tačiau ten suteikti pagalbos taip pat negalėjo. Vis tiek buvau paprašyta laukti savo šeimos gydytojos darbo laiko", – toliau dėstė moteris.
Išvežė greitoji
Dar kartą paskambinus į "InMedicą" administratorė prie telefono pakvietė kitą gydytoją. Ši paklausinėjo, ar ligonė neišberta, ar temperatūra labai aukšta, pasiūlė palaukti, kol šeimos gydytoja atėjusi nuspręs, ką daryti. Rekomendavo išgerti ibuprofeno, kad prailgintų paracetamolio veikimą.
"Medikei buvo bandoma paaiškinti, kad laukti buvo siūloma ir Kauno klinikose, tačiau ji tik paaiškino, kad "užsienyje seniai taip, ir tik lietuviai dar nepriprato". Ši paguoda buvo galutinis taškas – supratome, kad gydytojos į namus neprisikviesime", – pasakojo skaitytoja.
Ji teigė, kad antradienį jautėsi visai nusilpusi, todėl jai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Greitoji nuvežė į Kauno klinikinę ligoninę.
"Dabar teks gydyti ne tik gripą, bet ir jo komplikacijas", – išgirdau medikų priekaištą. Aiškinti apie ilgą kelią bandant gauti pagalbą jau neturėjau jėgų. Jas šiek tiek atgavau po dviejų lašelinių. Kraujo tyrimai patvirtino nusilpimą. Laimei, plaučių uždegimas neišsivystė – tai parodė tyrimas rentgenu", – dėstė ligonė ir teigė, kad į namus buvo išleista su nemenku vaistų receptų sąrašu.
Skirtas režimas ir vaistai buvo veiksmingi, tačiau, kaip teigė kaunietė, tiek fizinių ir emocinių išgyvenimų seniai nebuvo patyrusi.
Ji kaltino medikus, kad ją, blogai besijautusią, "švelniai tariant, ignoravo ir netiesiogiai vijo lauk".
Medikų ir ministerijos komentaras
Ar ši kaunietė piktinasi pagrįstai? O gal jai pačiai derėjo elgtis kažkaip kitaip? Situaciją komentuoja Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnybos vyriausioji specialistė Eglė Audickaitė ir Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos strateginės plėtros skyriaus Ryšių su visuomene projektų vadovė Alina Žilinaitė. "InMedicos" atstovų atsakymų į klausimus nesulaukėme.
– Ar, jūsų nuomone, aprašyta praktika ir apibūdintas medikų elgesys yra toleruotinas ir normalus?
E.A.: Suprantama, kad ligos išvargintas žmogus jautriau reaguoja į pastabas ir gydytojo pamokymus nei sveikas. Tačiau dar kartą norime priminti, kad gripo epidemijos metu sergantys asmenys taip pat privalo dėvėti veido kaukę ir neplatinti viruso, kuris šalia esantiems vaikams ir vyresnio amžiaus asmenims gali baigtis daug rimtesnėmis problemomis nei kosulys. Kiekviena gripu sergančio paciento apžiūra didina ir paties medicinos personalo tikimybę susirgti šia infekcija.
A.Ž.: Suprantame kiekvieno paciento norą gauti reikiamas paslaugas kuo greičiau, tačiau galioja tvarka, ir ji visiems pacientams yra vienoda. Skubios medicinos pagalbos skyriuose pirmiausia pagalba visuomet teikiama tiems ligoniams, kurių būklė sunkiausia ir yra kilusi grėsmė jų gyvybei, pavyzdžiui, kai žmogų reikia nedelsiant gaivinti, patyrus sunkias avarijas ir pan. Esant dideliems pacientų srautams iš tiesų gali nutikti taip, kad eilėje tenka laukti ilgiau.
Gripo epidemijos metu sergantys asmenys taip pat privalo dėvėti veido kaukę ir neplatinti viruso.
– Kokias pacientės klaidas įžvelgiate?
E.A.: Ko mums visiems: tiek gydytojams, tiek ir pacientams reikėtų pasimokyti, – bendravimo, tolerancijos, pasitikėjimo vieni kitais. Šiuo atveju tai, kad iš pradžių nepadaryta rentgeno nuotrauka, nebuvo klaidingas sprendimas, nes po pirminės apžiūros ir būklės vertinimo paaiškėja, ar toks tyrimas yra reikalingas, ar ne. Kaip žinome iš pacientės istorijos, net ir po kelių dienų padarytoje rentgeno nuotraukoje plaučių uždegimo požymių nebuvo rasta. Dažnai klaidingai manoma, kad į veną sulašintas fiziologinis tirpalas yra geriau nei namuose išgertas šiltos arbatos puodelis, o rentgeno tyrimas – geriau nei ištyrimas fonendoskopu.
A.Ž.: Nepaisant to, kaip retai prireikia pagalbos, svarbiausia žinoti, kur jos kreiptis. Kiekviena poliklinika ar šeimos medicinos centras yra įpareigoti užtikrinti nepertraukiamą pagalbos teikimą. Tai reiškia, kad gydymo įstaigose darbo metu pagalbą teikia ten dirbantys medikai, o naktimis, savaitgaliais ar švenčių dienomis šias paslaugas teikia ta įstaiga, su kuria sudaryta sutartis. Netikėtai susirgus reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje žmogus yra prisirašęs, arba į tą, su kuria yra sudaryta sutartis.
– Kaip ligonei reikėjo elgtis, kad pagalbą būtų gavusi greičiau?
E.A.: Pirmas gydytojas, į kurį turi kreiptis pacientas tokio susirgimo atveju, yra šeimos gydytojas. Jis priima sprendimą, ką rekomenduoti pacientui: kreiptis į gydymo įstaigą ar tęsti gydymą namuose. Toks konsultavimo būdas yra greitas ir efektyvus, ypač gripo epidemijos metu. Jis leidžia sumažinti pacientų srautą į gydymo įstaigas, kurie į jas kreipiasi dažnai nesant būtinybei, o kelionės į ligoninę metu dar ir platina virusą. Manome, kad, sutikus mūsų skyriuje duoti kraujo tyrimams ir sulaukus jų atsakymų, pacientei taip pat būtų ramiau žinant, jog simptomų priežastis yra gripo virusas, o ne jo komplikacijos.
A.Ž.: Svarbu žinoti, kad, esant tam tikroms indikacijoms, pavyzdžiui, labai stipriam skausmui ar aukštai temperatūrai, pacientas pas šeimos gydytoją (arba budintį gydytoją) turi būti priimtas tą pačią dieną, o tuo atveju, jeigu paūmėjo lėtinė liga, – per penkias darbo dienas. Tad šiuo atveju pacientei nederėjo taip ilgai laukti, o kuo greičiau kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Esant tam tikriems simptomams pacientai gali išsikviesti gydytoją į namus. Tokia galimybė priklauso ir nuo konkrečios gydymo įstaigos vidinės darbo tvarkos. Šeimos medicinos paslaugas namuose teikia šeimos, vaikų ligų, vidaus ligų gydytojai ir gydytojai chirurgai. Paslaugos gali būti teikiamos naujagimiams, sergantiems vaikams iki vienų metų arba sunkų neįgalumą turintiems vaikams, asmenims, kuriems nustatytas iki 25 proc. darbingumo lygis arba specialus nuolatinės slaugos poreikis. Šeimos medicinos paslaugos namuose taip pat teikiamos ūmiai sutrikus judėjimo funkcijai (negali savarankiškai judėti), karščiavimo metu atsiradus odos bėrimams, esant aukštesnei nei 38,5 C temperatūrai ir kurios neveikia temperatūrą mažinantys vaistai.
Jeigu pacientas yra nepatenkintas suteiktų medicinos paslaugų kokybe, vadovaudamasis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, pirmiausia turėtų kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigos vadovą.
