Giras, Giedriukas, Gifanas – tokius vardus vaikai dovanojo trims stumbrų jaunikliams, vasarą gimusiems Pašilių stumbryne, kurį prižiūri VĮ Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninis padalinys. Įskaitant tris naujuosius narius, šiuo metu Pašilių stumbryne gyvena dvidešimt stumbrų – 9 patinai, 8 patelės ir 3 jaunikliai.

Praeitą savaitę Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio Pašilių stumbrynas į atvirų durų dieną sukvietė aplinkinių rajonų darželių auklėtinius ir pradinių klasių moksleivius. Į stumbryną sugužėję apie 70 mažųjų gamtos mylėtojų siūlė vardus trims stumbrų jaunikliams.

„Dauguma tampame miestų žmonėmis ir gamtą labiau pažįstame iš kompiuterių ekranų, tad džiugu, kad puoselėjamos tokios tradicijos auginti sąmoningą, gamtą mylinčią kartą. Pašilių stumbryne miškininkai jau daugybę metų kviečia vaikus sugalvoti vardų čia gimusiems stumbrų jaunikliams. Vaikams tai nuotykis ir pažintis su saugomais girių galiūnais“, – sako Valstybinių miškų urėdijos direktorius Marius Pulkauninkas.

„Stumbrų patelės jauniklius veda kas antrus metus, kasmet jų būna nuo vieno iki keturių. Šią vasarą Pašilių stumbryne gimė net trys patinėliai. Renkant vardus stumbriukams yra tik viena taisyklė: stumbro vardas turi pradidėti raidėmis  „Gi“. Tad fantazijai vietos daug, stumbriukų vardynos visada būna linksma šventė“, – pasakoja Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio vadovas Giedrius Bronušas.

Ir šį kartą vaikai sugalvojo ir užrašė visą šūsnį vardų. Trys vardai, suteikti stumbrų jaunikliams, iš gausybės buvo ištraukti burtų keliu – tai Giras, Giedriukas, Gifanas. Šventės akcentu tapo didžiulis tortas varduvininkams – vaikai jį sudėliojo iš obuolių, morkų, cukrinių runkelių ir kitų daržovių, kurias stumbrai šlamštė su pasigardžiavimu.

Pagal tarptautinį susitarimą, Lietuvoje gimusiems stumbrams suteikiami vardai, prasidedantys raidėmis „Gi“. Pirmasis Lietuvoje gimęs stumbras buvo pavadintas Giriniu. Šiuo metu Pašilių stumbryne gyvena patinai Girius, Gimis, Gifris, Gipolas, Gipokis, Gipordas, Gilius II, Gigas, Gilas ir patelės Giazabota, Giedrė, Gira, Gizopa, Gipota, Gimba, Girna, Polalfa. Pastarosios vardas išsiskiria, nes ji atvežta iš Lenkijos pagal mainų programą.

„Bendradarbiaujame su kaimyninės Lenkijos Niepolonicos miškų urėdija. Kad butų išvengta kraujomaišos,  mainomės stumbrais“, – pasakoja Giedrius Bronušas.

Stumbrai gali išgyventi iki trisdešimties metų. Pašilių stumbryne šiuo metu trys vyriausios patelės yra sulaukusios po 16 metų. Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio prižiūrimas Pašilių stumbrynas užima beveik 50 hektarų aptvertą plotą, kurio didžioji dalis apaugusi mišku. Aptvaras padalintas į dvi dalis, kad galėtų gyventi dvi stumbrų bandos. Pašilių stumbryną vidutiniškai per metus aplanko apie 18 tūkst. lankytojų iš Lietuvos ir užsienio šalių.

Valstybinių miškų urėdija vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą ir yra svarbi šalies miškų ūkio sektoriaus plėtros dalyvė. Įmonė rūpinasi šalies miškingumu, diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir išteklių naudojimo technologijas, prižiūri valstybiniuose ir privačiuose miškuose esančius kelius ir saugo miškus nuo gaisrų. Šiuo metu vienas pagrindinių valstybinių miškų urėdijos veiklos prioritetų – sėkmingai užbaigti valstybinių miškų valdymo konsolidaciją, apjungti įmonės padalinių bendrąsias administracines funkcijas, centralizuotai organizuoti medienos ruošą.