SUSITIKIMAS MIŠKE: DISKUTUOTA APIE SANITARINĘ APSAUGĄ

Valstybinių miškų urėdijos (VMU), Aplinkos ministerijos specialistai ir Aplinkosaugos koalicijos, „Girių spiečiaus“ atstovai ir mokslininkai dieną praleido miške – aplankė Valstybinių miškų urėdijos Švenčionėlių ir Ignalinos regioninius padalinius. VMU gyvai pademonstravo, kaip atrodo kenkėjų – žievėgraužių tipografų ir pušinių pjūklelių – pažeisti miškai ir kvietė diskutuoti apie numatomas vykdyti sanitarinės miško apsaugos priemones ir jų problematiką.

Pavojingi kenkėjai

Švenčionėlių regioninio padalinio Labanoro girininkijoje susitikimo dalyviai žvalgėsi po vienų iš pavojingiausių miško medžių liemenų kenkėjų – žievėgraužių tipografų – pažeistas teritorijas. Ignalinos regioninio padalinio Vaišniūnų girininkijoje buvo parodytas paprastųjų pušinių pjūklelių židinys, kuriame užfiksuoti pirmieji medžių liemenų kenkėjų veiklos požymiai. Būtent pušynų ir eglynų medynų Lietuvoje yra daugiausia ir jie labiausiai puolami kenkėjų, dėl kurių paplitimo, daromos žalos dalyje Lietuvos paskelbta stichinė nelaimė.

Apžvelgus realią situaciją kenkėjų pažeistuose miškuose, diskutuota apie naujas Miško kirtimo taisyklių pataisas, kurios plynuosius kirtimus leis tik susidarius išimtinai neišvengiamoms situacijoms.

„Kaip šiandien įsitikinome, rekreaciniuose ir ekosistemų apsaugos miškuose medžiai jau sužymėti pagal naujas taisykles, kurias tikimės patvirtinti gruodžio pradžioje. Nuomonė išsiskyrė tik dėl IIA klasės miškų. Su miškų išsaugojimu besirūpinančiomis organizacijomis sutarėme, kad turi būti aktyviau rengiami gamtotvarkos planai, kuriuose turi būti sudaromi ir atskiri tikslinių augalų sąrašai, priklausomai nuo vietovės. Labai svarbu mišką teisingai atkurti ir čia, atrodo, randame sutarimą su visuomenininkais“, – pristatydamas naujas Miško kirtimo taisykles kalbėjo aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus.

Situacija: dėl žievėgraužių tipografų daromos žalos dalyje Lietuvos paskelbta stichinė nelaimė. / Valstybinių miškų urėdijos nuotr.

Tikslinamos taisyklės

Pagal naujas taisykles, rekreaciniams ir saugomų teritorijų miškams taikant plynuosius sanitarinius kirtimus, būtų paliekami visi nepažeisti medžiai, išskyrus keliančius pavojų, taisyklės bus papildytos reikalavimu, kad, kai po sanitarinių miško kirtimų lieka mažesnis nei 0,4 medyno skalsumas, būtų pradėta atkurti mišką.

„Svarbu, kad užsimezgęs dialogas nenutrūktų, nes būdai, kaip elgiamasi ekosistemų apsaugos ir rekreaciniuose miškuose, saugomose teritorijose, turi keistis. Norisi, kad Valstybinių miškų urėdija būtų pokyčių pavyzdys ir iniciatorė“, – teigė Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.

„Sprendimus sanitarinius kirtimus vykdyti paliekant visus sveikus ir pavojaus miško lankytojams ar jų turtui nekeliančius medžius II miškų grupės ekosistemų apsaugos ir rekreaciniuose miškuose ir III miškų grupės apsauginiuose miškuose, saugomose teritorijose, priėmėme proaktyviai, atsižvelgdami į kitų suinteresuotųjų šalių poreikius ir šiandien miške pademonstravome, kaip perplanuojami kirtimai būtent laikantis šio vidinėse VMU taisyklėse nustatyto principo“, – teigė VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

Jeigu paliksime tas egles, kuriose pasiliko žiemoti kenkėjai, pavasarį stebėsime kenkėjų paplitimą į aplinkinius medynus.

Sustabdyti kirtimai

Valstybinių miškų urėdija savo iniciatyva ėmėsi veiksmų miškininkavimo tvarumui didinti. Vykdydami sanitarinius miško kirtimus miškininkai sieks dar labiau išsaugoti biologinei įvairovei vertingus medžius ir palikti daugiau sveikų medžių, nei numatyta teisės aktuose, t. y. visus biologinei įvairovei svarbius ir pavojaus nekeliančius medžius visuose II miškų grupės ekosistemų apsaugos ir rekreaciniuose miškuose ir saugomų teritorijų III miškų grupės miškuose.

„Manome, kad II A grupės apsauginių ekosistemų miškuose esant kenkėjų pažeidimų, pažeistus medžius reikėtų palikti ir dabartinius II A grupės miškus vertinti kaip I grupės miškus“, – mano Gamtos tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas doc. dr. Eduardas Budrys.

„Jeigu paliksime tas egles, kuriose pasiliko žiemoti kenkėjai, pavasarį stebėsime kenkėjų paplitimą į aplinkinius medynus“, – teigė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas doc. dr. Artūras Gedminas.

Šiuo metu minėtose teritorijose sustabdyti visi vykdomi ir planuojami vykdyti plynieji sanitariniai miško kirtimai. Girininkijose dirbantys miškininkai pakartotinai vertina šiuos miškų plotus, kirtimų būdas perplanuojamas taip, kad, vykdant sanitarinę miško apsaugą, nebūtų kertami sveiki ir gamtiniu požiūriu vertingi medžiai.

Sutarta, kad visuomenininkų, mokslininkų diskusijos su Valstybinių miškų urėdija vyks periodiškai.