Arbatos vartojimo tradicijos siekia tūkstantmečius, – ir šiandien arbata išlieka vienu populiariausių gėrimų pasaulyje. Arbatmedžių regionuose gaminama arbata nuo seno vertinama kaip išskirtinėmis skoninėmis, kvapiosiomis bei gydomosiomis savybėmis pasižymintis gėrimas.

Įžvalgomis apie arbatos kultūrą dalijasi arbatos ekspertas dr. Rokas Bernotas, kuris jau daugiau nei 15 metų domisi įvairių pasaulio regionų kilmės arbata.

Arbatžolių apdorojimas lemia arbatos rūšį

Arbata pradėta auginti Kinijoje – šioje valstybėje užaugintos arbatžolės ir iš jų gaminamos arbatos yra vienos labiausiai vertinamų pasaulyje. Kinijoje gaminama žalioji arbata kaitinama metaliniuose induose, siekiant išvengti oksidacijos procesų. Japonijoje – viename pagrindinių arbatos kilmės regionų – arbatžolės kaitinamos garais.

Iš pirmojo arbatmedžių derliaus gaminama baltoji arbata. Arbatmedžių pumpurai (dar nesunokę) ir jų lapeliai skinami pavasarį, vytinami saulėje ir džiovinami, todėl baltoji arbata – natūraliausia, nefermentuota. Nors ji neturi ryškaus skonio bei aromato, yra itin naudinga sveikatai – baltojoje arbatoje gausu antioksidantų katechinų.

Gaminant žaliąją arbatą, procesas užtrunka ilgiau: arbatžolės (arbatmedžių lapai) yra kaitinamos, paskui kočiojamos, džiovinamos. Žaliojoje arbatoje išlieka didelė dalis vertingų savybių, šios arbatos aromatas išraiškingas, skleidžiasi žoliškas, gėliškas skonis.

Juodoji arbata – fermentuojama, proceso metu arbatžolės laikomos drėgnoje ir aukštos temperatūros patalpoje keletą valandų. Kadangi juodoji arbata stipriai oksiduota, ji pasižymi stipresniu, masyvesniu skoniu.

Svarbiausia – vandens temperatūra

Pagrindinė taisyklė ruošiant arbatą – tinkama vandens temperatūra. Per karštas vanduo neleidžia skleistis arbatos gerosioms savybėms, mažina jose esantį eterinio aliejaus ekstrakto kiekį (kuris, beje, siekia tik apie 0,005 prc.), apkartina skonį.

Baltoji arbata turėtų būti plikoma apie 60–70°C laipsnių temperatūros vandeniu, žalioji – iki 80°C. Kaip atpažinti tinkamą temperatūrą? Jei nuo užkaisto vandens kyla stabilus, lengvas garas – galima plikyti žaliąją ar baltąją arbatą. Juodąją arbatą reikia plikyti beveik verdančiu vandeniu – kai vandenyje kyla smulkūs burbuliukai.

Sandari pakuotė... šaldytuve

Nors arbatos kokybę lemia jos gaminimo būdas, ne mažesnę įtaką gėrimo skoniui bei kvapui turi ir laikymo sąlygos. Svarbu įsiminti, jog arbatžolės sugeria aplink tvyrančius kvapus. Todėl arbata turėtų būti laikoma sandariose, metalizuotose pakuotėse, vartojama ne ilgiau nei metus. Štai Kinijoje prekybininkai geras arbatas laiko šaldytuvuose, kad išlaikytų arbatžolių skonines, kvapiąsias savybes.

Jokių priedų

Didžioji dalis Lietuvoje parduodamų arbatų, deja, yra papildomai aromatizuojamos – tai mažina arbatos vertę ir trukdo pajusti natūralų jos skonį. Kartais arbata klaidingai saldinama cukrumi ar balinama pienu. To taip pat reikėtų vengti: gera arbata savaime yra vientiso ir savito skonio gėrimas; saldinti arbatą cukrumi – tas pats, kas cukrumi saldinti vyną.

Verta žinoti

Vakarui. Tinka arbatos be kofeino: raudonoji rooibos, lapačio.

Vietoje kavos. Tinka žalioji matė: joje daug kofeino, chlorogeno rūgšties, teobromino. Ši arbata sudėtimi artimesnė kavai ar kakavai.

Stresui įveikti. Tinka gyokuro: labiausiai vertinama japoniškų žaliųjų arbatų rūšis. Joje daug tiamino, todėl gyokuro pasižymi raminamuoju poveikiu.