10 MITŲ APIE KATES IR ŠUNIS, KURIAIS GALBŪT TEBETIKITE
- technologijos.lt inf. 1
Gyvūnai – ir mūsų draugai, ir ištikimiausi bendrakeleiviai. Nors dažnai jie mus lygi didžiąją gyvenimo dalį, apie naminius gyvūnus žinome tikrai ne viską. Dar daugiau – kai kuriuos juos lydi keisti mitai. Štai dešimt mitų apie šunis ir kates, kuriais galbūt vis dar tikite ir jūs.
1. Katėms reikia duoti pieno. Animaciniuose filmuose katės negali atsiplėšti nuo dubenėlio su pienu. Ir realybėje, regis, jis joms labai patinka. Visgi, veterinarai perspėja, kad suaugusios katės pieną sunkiai virškina ir jis joms gali sukelti negalavimų, kurie bus nemalonūs ir katės šeimininkui. Kates, kaip ir kitus naminius gyvūnus, būtina girdyti vandeniu. Jos itin mėgsta tekantį vandenį (todėl dažnai jo ieško ne savo dubenėlyje, o po varvančiu čiaupu), todėl galite savo katei nupirkti ir nedidelį kačių vandens fontanėlį.
2. Šilta šuns nosis reiškia, kad jis karščiuoja. Ne visai taip. Žinoma, kai šuo karščiuoja, jo nosis yra šilta. Tačiau reikia ieškoti kitų ligos požymių: apatijos, apetito praradimo, vėmimo ar viduriavimo. Šuns nosis gali būti šilta dėl jo mėgojimo pozos (kai iškvepiamas oras neturi kur greitai išsisklaidyti) ar aplinkos šilumos. Šuns temperatūrą tikrinti galima liečiant jo galvą, tačiau atsiminkite, kad šunys ir taip natūraliai yra šiltesni už žmones.
3. Gyvūnų blusas reikia išnaikinti, o tada nuo jų apsaugos speciali apykaklė. Blusas naikinti reikia, tačiau apykaklė nuo pakartotinio jų užsiveisimo negali apsaugoti. Blusos paprasčiausiai vengia gyvūno kaklo, kol apykaklė praranda savo kvapą, o vėliau veisiasi įprastai. Užkirsti kelią blusoms galima tik reguliariomis maudynėmis ir, jei įmanoma, kitų gyvūnų vengimu.
4. Katės mato tamsoje. Visiškoje tamsoje katės tikrai nemato. Šis mitas atsirado todėl, kad jos tikrai vikriai elgiasi ir prietemoje, o ir tamsoje, regis, nesusiduria su kliūtimis. Katės šiek tiek geriau nei žmonės mato prieblandoje – jos medžioja vėlai vakare arba ryte. Visiškoje tamsoje jos juda mažiau, o kliūčių išvengia tik savo vikrumo ir ilgų ūsų dėka.
5. Seno šuns naujų triukų neišmokysi. Šunys, kaip ir žmonės, mėgsta mokytis – jų smegenims reikalinga tokia stimuliacija. Ir naujų triukų jie gali mokytis visą savo gyvenimą, tačiau ilgainiui fizinės užduotys jiems pasidaro per sunkios. Visgi, kantrūs šeimininkai ir jau pagyvenusį savo augintinį gali išmokyti ko nors naujo. Ir jam tai tikrai patiks.
6. Šuns nasrai yra švaresni už žmogaus burną. Ilgą laiką buvo tikima, kad šuns seilės yra neįtikėtinai švarios – juk jie išsilaižo savo žaizdas. Visgi, nors kai kurioms bakterijoms jos yra pražūtingos, jose taip pat yra pavojingų mikroorganizmų. Žmonės su silpnu imunitetu ir vaikai šuns seilių turėtų vengti.
7. Katės yra vienišės ir mėgsta vaikščioti vienos. Katės įprastai nėra tokios prisirišusios prie savo šeimininkų kaip šunys, tačiau taip pat dažnai mėgsta draugiją. Pripratusios jos puikiai sugyvena su kitais augintiniais ir vaikais bei dažnai juos sekioja.
8. Šunį tereikia išleisti į lauką ir jis pajudės tiek, kiek jam reikia. Šunims yra reikalingas fizinis aktyvumas – tai tiesiog būtina jų sveikatai. Namuose gyvenantys šunų šeimininkai dažnai mano, kad užtenka augintinį išleisti į uždarą kiemą ir jis pakankamai prisibėgios. Tačiau šunims reikia stimulo ir motyvacijos, kitaip jie tiesiog pagulės kur nors pavėsyje. Arba pradės kasti duobę. Geriausia tuomet, jei su savo šunimi pasportuoti eina pats šeimininkas – tai naudinga abiem.
9. Kačių nagų pašalinimas yra puikus būdas sutramdyti jų poreikį draskyti. Tai yra gyvūno kankinimas. Daug veterinarijos gydytojų atsisako atlikti šią procedūrą, nes ji sukelia didžiulį skausmą ir visam gyvenimui sužaloja katę. Pašalinami ne tik nagai, o ir paskutinis kiekvieno piršto kaulas. Katė sužalojama ir paliekama be pagrindinio savo gynybos ginklo. Katėms nagus galima kirpti, nors jos ir šios procedūros nekenčia. Visgi, geriausia išmokyti jas naudotis draskykle.
10. Gyvūnų amžių nesunku paversti į „žmonių metus“. Ar esate girdėję, kad per vienerius metus šuo pasensta septyneriais metais? Užtenka su šunimi pagyventi porą metų, kad suprastum, jog tai visiška nesąmonė. Iš tikrųjų, šuns ir žmogaus augimo, brendimo ir senėjimo kreivių beveik neįmanoma palyginti, nes didesni šunys vystosi vienaip, mažesni – kitaip. Bet mokslininkai teigia, kad šunų ir kačių amžių, jei žmonės to taip labai jau nori, galima paversti ir į „žmonių metus“. Pirmieji metai šunis pasendina 12, kates – 15 metų. Per antrąjį gimtadienį šunys ir katės pasiekia maždaug 24 „žmonių metus“, o per trečiąjį šie gyvūnai pagal „žmonių metus“ tampa 32 metų amžiaus.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
8 komentarai -
4 komentarai -
DMN inf.4 komentarai
Gražu !!