BIENALĖJE SKLEIDŽIASI AKVARELĖS MENO DAUGIABRIAUNIŠKUMAS

Skaidrios spalvų lesiruotės, sklandančios baltoje plokštumoje, priglundančios vienos prie kitų, tveriant daugialypių vaizdinių pasaulį, tai – akvarelė. Žvilgsniui klaidžiojant po asociatyvių vaizdų prisodrintą erdvę, pasaulis, rodosi, toks lengvas, skaidrus ir trapus. Įžengti į jį kviečia VI tarptautinė akvarelės bienalė "Baltijos tiltai 2016. Kryptys ir iššūkiai".

Tarp tradicijos ir saviraiškos

Susikaupimo, vidinio jautrumo, atidos, laiko reikalaujanti tapybos technika, leidžiasi įvaldoma ne kiekvienam. Bienalės organizatoriai Kauno publikai pristato akvarelės meistrus iš vienuolikos valstybių. "Dailininkui kurti akvarelės technika yra iššūkis. Peržiūrėjus visus bienalėje eksponuojamus kūrinius, publikai turėtų būti aišku, jog kiekvienas menininkas eina vis kitokia kryptimi. Tačiau visus autorius sieja bendras tikslas – akvarelė", – sakė renginio organizatorius, dailininkas Eugenijus Nalevaika.

Platus geografinis dalyvaujančių kūrėjų spektras atskleidžia įvairialypes akvarelės meno koncepcijas ir šiuolaikines šio tapybos žanro raiškos tendencijas. Šiųmetės bienalės analizuojama tema "Kryptys ir iššūkiai" yra nukreipta į vidinio (dailininko) ir išorinio (jo aplinkos) pasaulių susikirtimus, kurie autentiškai įvaizdinami autorių kūriniuose.

Per šią temą atsiskleidžia ir akvarelės meno problemiškumas: konfrontacija tarp menininko saviraiškos ir žanro tradicijų išlaikymo. Atliepdami šiuolaikines aktualijas, ieškodami individualių raiškos būdų įvaizdinti savo patirtis ir pajautas, dailininkai transformuoja akvarelės meną, siekdami nepaminti jo tradiciškumo.

Vedžiodama publiką po Kauno Paveikslų, "Balta", "Meno forma" galerijas, Kauno kolegijos J.Vienožinskio menų fakulteto "Pelėdų kalno" galeriją, Kauno valstybinę filharmoniją, "Girstučio" kultūros ir sporto centrą, bienalė atskleidžia dinamišką akvarelės meno lauką.

Unikali proga pažinti iš arčiau

Prisimindamas bienalės pradžią E.Nalevaika pastebėjo, jog nuo 1968-ųjų Rygoje vykdavo akvarelės trienalės, vienijusios Latviją, Estiją ir Lietuvą. Į jas svečių teisėmis buvo kviečiami ir dailininkai iš kitų valstybių.

"Daugelio akvarelę pasirinkusių menininkų kelias prasidėjo būtent Rygoje vykusiose trienalėse. Taip pat ir mano. Pirmaisiais nepriklausomybės metais užklupo finansinės kliūtys ir kolegoms Latvijoje tapo sunku organizuoti trienales, todėl jie pradėjo mus kalbinti rengti jas Lietuvoje. Priimti sprendimo neskubėjome, tačiau kai viena iš trienalių neįvyko – apsisprendėme. 2006-aisiais surengėme pirmąją tarptautinę akvarelės meno parodą M.Žilinsko dailės galerijoje", – pasakojo E.Nalevaika.

Tiesa, pirmasis renginys nesivadino bienale, – niekas nebuvo tikras, ar renginys įsitvirtins Kauno meno lauke. "Paroda pavyko puikiai. Nusprendėme trienalės formatą pakeisti į bienalės ir gerokai išplėtėme dalyvaujančių menininkų geografiją – kvietėme kūrėjus iš visų šalių, esančių aplink Baltijos jūrą. Po truputį geografija dar labiau plečiasi. Atsiranda dalyvių iš šalių, kurios yra gerokai nutolusios nuo Baltijos jūros: esame eksponavę dailininkų iš Amerikos, Indijos ir kt. darbus", – prisiminė  menininkas.

Bienalės "Baltijos tiltai" tikslas – populiarinti akvarelės meną. "Keičiasi laikai – kinta norai, poreikiai. Jauni menininkai retai pasirenka šią techniką, tikriausiai dėl to, jog norint pasiekti rezultatą, reikalingas didelis ir ilgas įdirbis. Kaip muzikantui yra būtina groti kasdien, taip akvarelės meistrui yra būtina prie jos prisiliesti kiekvieną dieną. Menininkas turi nujausti, kaip popieriumi teka vanduo, kur jis sustoja, kaip išdžiūna dažai, kaip jie perdengia vieni kitus ir daugybę kitų niuansų. Akvarelininkams buvo skaudu, kad bendrose parodose su kitų dailės šakų atstovais akvarelės subtilumas buvo užgožiamas kitų dailės kūrinių. Tik akvarelei skirtos parodos atskleidžia jos įvairovę, technikos subtilumą. Be kita ko, bienalė siekia sudominti ne tik žiūrovus, bet skatina ir kitų dailės sričių menininkus išbandyti šią techniką. Galime pasidžiaugti, jog populiarumas sugrįžta: džiugina didelis būrys žiūrovų, susirenkančių į atidarymus, girdime pozityvių atsiliepimų", – džiaugėsi E.Nalevaika.

Jis pastebėjo, jog bienalei pavyko pritraukti daugiau jaunosios kartos dailininkų, taip pat sudominti menininkus, dirbančius kitomis medijomis: tapytojus, fotografus, skulptorius ir kt., susipažinti ir išbandyti akvarelės techniką. "Norime, jog metai po metų, bienalėse nesikartotų tos pačios pavardės. Suteikiame galimybę mažiau žinomiems kūrėjams, kuriems nėra lengva įsitvirtinti tarp akvarelės grandų", – sakė E.Nalevaika.

Bienalės organizatorius neslepia norįs turėti galimybę drauge su komanda aplankyti menininkus iš kitų valstybių ir atrinkti kūrinius bienalėms. "Įvyktų didelis kokybinis šuolis. Tačiau kol kas stengiamės kiekvienoje šalyje turėti savo ambasadorius, kurie padėtų atrasti naujus menininkus, sklandžiau vykdytų kūrinių atranką, populiarintų akvarelės žanrą", – bienalės tikslais pasidalijo E.Nalevaika.

Skirtingi vektoriai

VI bienalė, prasidėjusi personaline menininkės iš Vokietijos Marijos Schleiner paroda "Rojus statomas" Kauno kolegijos J.Vienožinskio menų fakulteto "Pelėdų kalno" galerijoje, pasiuntė aiškią žinutę susirinkusiai publikai – šiais metais renginys stebins naujomis akvarelės formomis, atliepiančiomis šiuolaikinio pasaulio aktualijas. Pirmą kartą prie bienalės partnerių prisijungęs Kauno kolegijos J.Vienožinskio menų fakultetas, istoriškai ir kultūriškai unikalioje erdvėje svetingai pasitiko parodos autorę, kurios darbai jautriais tonais ir pustoniais suskamboje šviesioje galerijoje.

Aplikacijos, koliažo elementai, ažūras, didelis formatas – V bienalės "Baltijos tiltai 2014. Rezonansas" didžiojo prizo laureatė M.Schleiner atskleidė akvarelės lankstumą, prisitaikant prie įvairių raiškos formų. Meditatyvaus turinio menininkės darbuose vyrauja trys elementai: linija, spalva, erdvė. Šių elementų simbiozė išreiškia dailininkės laisvę ir nustebina publiką kūrybiniame procese atsiradusiais autentiškais netikėtumais.

Pagrindinė akvarelės bienalės paroda tradiciškai vyksta Kauno Paveikslų galerijoje. Jos metu buvo apdovanoti šių metų renginio laureatai: lietuviai Girmantas Rudokas ir Irena Breivienė, latvis Dainis Gudovskis, Mall Paris iš Estijos, švedė Lena Johanson Fahlén ir Vokietijos atstovė Friederike Graben.

"Šiais metais "Grand prix" apdovanojimo neskyrėme, nes nebuvo ryškaus lyderio tarp menininkų, dalyvaujančių pagrindinėje parodoje. Tarptautinės komisijos nuomone, diplomantai gana lygiaverčiai, todėl nuspręsta palikti intrigą, kuri galbūt taps stimulu kūrėjams geriau pasiruošti kitai bienalei. Rinkdami diplomantus stengėmės parinkti menininkus, einančius skirtingomis kryptimis, todėl išskirti vieną kryptį ir apdovanoti jos atstovą "Grand prix" – būtų neteisinga, nes tai patvirtintų šios krypties dominavimą kitų atžvilgiu", – paaiškina E. Nalevaika.

Erdvi parodos architektūra sudaro galimybes publikai apžiūrėti ir pajusti akvarelės meno daugiabriauniškumą: nuo minimalistinės estetikos, spalviškai santūrių kūrinių iki ekspresyvių, vaiskaus kolorito darbų; nuo griežtų, geometrinių kompozicijų iki lengvų, dinamiškų abstrakcijų; nuo realistiško inspiratyvaus motyvo perteikimo darbe iki vidines dailininko refleksijas išreiškiančio kosmoso tvėrimo kūrinyje.

Kūrybiniai ieškojimai

Iš lietuvių autorių išsiskiria Virginija Ridikaitė-Laužadienė ir E.Nalevaika. Autorių kūriniai sužavi įdomia technika, kuria kuriamas siurrealus, paslaptingas, bauginantis pasaulis, artimas vokiečių menininko ir poeto Maxo Ernsto vaizdiniams.

"Matyti savo kūrinius bienalės kontekste yra iššūkis. Tai atsakomybė, kuri kartais slegia, nes suvokiu, jog į mane, kaip į bienalės organizatorių, žiūrima pro didinamąjį stiklą. Stengiuosi kiekvienai bienalei sukurti naujus darbus – man tai svarbu. Menininkams pritrūksta atsakomybės jausmo atrenkant kūrinius konkursinei bienalės parodai. Jie peržiūri savo archyvus ir atrenka turimus darbus, o ne pagal bienalės temą kuria naujus. Man toks požiūris nėra priimtinas," – nuomone pasidalija bienalės organizatorius.

G.Rudokas akvareles papildo tekstiline raiška – siužetinį piešinį kontūruoja siuvinėdamas siūlais. I.Breivienė savo darbuose iš smulkiausių potėpių sukuria autentiškas Visatas, o Vilius Ksaveras Slavinskas –  užpildydamas kūrinius abstrakčiais sunkiasvoriais vaizdiniais pakursto vaizduotę naujiems atradimams.

Heli Sammalisto iš Suomijos kūriniuose akvarelė harmoningai susijungia su ekspresyviomis anglimi pieštomis linijomis. Skirtingų technikų maišymas darbuose sukuria rūko, dulkių efektą, kuris kompozicijoms suteikia paslapties. Estų Tiiu Pallo-Vaik ir Tuuli Puhvel akvarelėse dominuoja faktūros, kuriančios erdvinį peizažo atspindį popieriuje. Prancūzė Muriel Buthier-Chartrain darbuose kuria ilgesio prisodrintą nuotaiką, publiką palydinčią į pasivaikščiojimą uolingais paviršiais. May Hege Rygel iš Norvegijos figūrinės kompozicijos sužavi jautria spalvų palete.

Tvarūs eksperimentai

Išskirtinė bienalės paroda vyksta galerijoje "Balta". Joje menininkas iš Norvegijos Trond Einar Solberg Indsetviken eksponuoja personalinę parodą "Virtuvė su vaizdu".

Menininkas yra pasinėręs į akvarelės technikos tyrimus: eksperimentuoja su popieriumi, analizuoja spalvų pigmentus ir t.t. Jo kūrybos motyvai – pro namų langus regimas miškas ir centrinė namų dalis – virtuvė. Greta spalviškai jautrių ir sudėtingų akvarelių autorius bienalės kataloge pristato dvi fotografijas, kad žiūrovas lengviau galėtų įsivaizduoti menininko pro langą matomus vaizdus ir drauge įsijausti į kūrybos inspiracijų atspindžius. Ekspozicijos visuma nuskęsta tyloje ir susikaupime, paskatindama žiūrovus priartėti prie menininko pasirinktų motyvų ir išgyventi buvimą dabarties akimirkoje.

"Meno formos" galerijoje surengtos dviejų menininkų – Nono Garcia ir Jose Antonio Torregaro iš Ispanijos – parodos. N.Garcia ekspozicijoje "Efemeriškos erdvės" analizuoja natiurmorto žanrą nebyliems, kasdieniams daiktams įkvėpdamas gyvasties ir apipindamas istorijomis. Skirtingas medžiagiškumas atsiskleidžia ne tik per daiktų paviršius, bet skverbiantis į juos giliau ir atrandant efemerišką jų būtį. J.A.Torregaras parodoje "Memento Mori" kritikuoja šiuolakinę visuomenę. Kančia, smurtas, patyčios, agresija, šokiravimas – ydingi aplinkos, kurioje gyvename, veiksniai. Mitologinius graikų ar romėnų personažus primenančioje portretų serijoje autorius skirtinguose veiduose įamžina visuomenės ydas.

Antano Visockio parodoje "Akvarelinės variacijos" svarbios menininko "nuojautų metamorfozės", kurios išryškėja interpretuojant gamtiškus motyvus. Akvarelę lygindamas su besiliejančia muzika, dailininkas paveiksluose sukuria spalvinių tonų kaleidoskopą.

Grupinėje parodoje "Akvarelės tvarumas" šalia tapytojo, akvarelininko Eduardo Urbanavičiaus akvarelių retrospektyvos eksponuojami "Aqua 12" grupės narių kūriniai. Saulės Urbanavičiūtės kuruojamoje parodoje kūrinius pristato Osvaldas Jablonskis, Vilius Ksaveras Slavinskas, Vidmantas Zarėka, E. Nalevaika, Ramunė Kmieliauskaitė, Vija Tarabildienė ir kt.