"Vienas šviesiausių miestelio žmonių" – taip neseniai anapilin iškeliavusį žurnalistą, kraštotyrininką, Kulautuvos patriotą Algirdą Marazą apibūdina patys kulautuviškiai.

Surinko daugybę medžiagos

Pasak Kulautuvos seniūnės Dalios Šiušienės, A.Marazas buvo tikras miestelio metraštininkas. "Apie Kulautuvą jis buvo surinkęs daugybę medžiagos – nuo miestelio priešistorės, kūrimosi, kurorto plėtros iki šių dienų, apie tai parašęs daug straipsnių. Surinkta medžiaga mielai dalijosi, jei jos prireikdavo leidžiant mūsų kurortinį miestelį pristatančius bukletus, kitus leidinius. Kulautuvos seniūnija buvo paskutinė Algirdo Marazo darbovietė – iki išeidamas į pensiją 2003 m. jis dirbo seniūno pavaduotoju. Tuo laikotarpiu knygai apie Kulautuvą surinko nemažai medžiagos, kurią vėliau vis pildė. Ieškojo knygai leidėjo, tačiau, kadangi ji gavosi didžiulės apimties, rasti leidėją buvo sunku", – D.Šiušienės žodžiais, jei šviesuolio našlė Kristina Marazienė perduos knygos medžiagą, bus ieškoma lėšų ją išleisti.

Į Kulautuvos istoriją daug metų gilinęsis A.Marazas tikėjosi, kad, pateikus patraukliai, ji sudomintų ne tik vietos gyventojus – ir nemažai turistų.

Visi A.Marazo darbai buvo labai prasmingi, labai plačiai aprėpiantys Lietuvos kultūrinį, istorinį ir literatūrinį palikimą. Jie davė rimtų rezultatų.

Džiaugėsi teisingumo atkūrimu

Kaip tikras savojo miestelio patriotas, A.Marazas džiaugėsi Kulautuvai tapus kurortinės teritorijos dalimi, tai vadino istorinio teisingumo atkūrimu. Iki pat gyvenimo pabaigos kraštotyrininkas buvo aktyvus bendruomenės narys, visuomet energingas, pilnas planų, idėjų, dirbęs netausodamas sveikatos. Jo straipsniai išspausdinti nemažai knygų apie Pakaunę. Kraštotyrininko indėlis buvo svarus ir rengiant knygą "Žydai Pakaunėje" – A.Marazas parengė 73 p. apimties solidų, istorine medžiaga gausiai paremtą knygos skyrių apie Kulautuvos žydus. Pasak knygos sudarytojos literatūrologės, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto docentės Ingos Stepukonienės, šiai knygai A.Marazo parengti straipsniai turėjo tapti jo monografijos apie Kulautuvą dalimi: "Jo medžiaga, publikuota knygoje apie Pakaunės žydus, yra labai įdomi, autorius daug dirbo ir Kauno, ir Vilniaus archyvuose, sukaupė daug faktografinės medžiagos, buvo labai atidus detalėms. Jis buvo surinkęs daug medžiagos ir apie Kulautuvos mokyklos istoriją, mokytojus, jo straipsniai šia tema taip pat buvo publikuoti. Visi A.Marazo darbai buvo prasmingi, labai plačiai aprėpiantys Lietuvos kultūrinį, istorinį ir literatūrinį palikimą. Jie davė rimtų rezultatų."

I.Stepukonienė prisiminė, kad, pristatant knygą "Žydai Pakaunėje", visi pasigedo vieno iš bendraautorių A.Marazo. Vėliau sužinota, kad pakeliui į knygos pristatymą Garliavoje šviesuolį ištiko infarktas.

Ypatingas ryšys su aplinka

A.Marazas padėjo parengti pernai gruodį Kulautuvoje pristatytą lauko parodą "Istorinė Kulautuvos atmintis: kurortas prie upės". Iki šiol Akacijų alėjos skverelyje tebeveikiančiai parodai miestelio patriotas suteikė daug vertingos istorinės medžiagos, pasidalijo senosiomis Kulautuvos nuotraukomis. Pasak parodos kuratorės, vienos iš "Kaunas 2022" kūrybinės komandos narių architektūrologės Viltės Migonytės-Petrulienės, A.Marazas buvo sukaupęs labai solidžios informacijos: "Kulautuviškiai juo pasitikėjo – jis surinko labai daug archyvų iš vietos gyventojų, tarp jų – ir iš paskutiniųjų Kulautuvos dvaro valdytojų Fugalevičių palikuonių. A.Marazo asmeniniai ryšiai lėmė, kad parodoje pavyko atversti su dvaro istorija susijusį Kulautuvos miestelio puslapį. Stebino ir žavėjo kurorto naujakurio (taip jautriai jis save siejo su Kulautuva, nors joje gyveno jau ne pirmą dešimtmetį) entuziazmas ir labai asmeniški pasakojimai apie miestelio gyventojus, jų autentiškus atsiminimus ir, svarbiausia, noras jais dalytis, – pasakojo architektūrologė. – Kaskart lankantis gerbiamo Algirdo namuose ir sklaidant per daugybę metų kruopščiai surinktą istorinę medžiagą, jautėsi jo ypatingas ryšys su aplinka, ypač su čia gyvenančiais ir gyvenusiais senbuviais. Lankėmės jų namuose, gėrėme gardžią arbatą, buvome vaišinami naminiu sūriu ir medumi, klausėmės labai atvirų pasakojimų, sprendėme architektūrines ir istorines mįsles. A.Marazo nuopelnas, kad gražiausios Kulautuvos vilos parodoje tapo gyvos. Neabejoju, kad tokių žmonių dėka liks gyva ir Kulautuvos atmintis. "

Pašnekovės žodžiais, apie Kulautuvą A.Marazo rašyta knyga jam buvo kaip kūdikis, per kelis dešimtmečius išaugintas iki milžiniškos apimties. Pašnekovė vylėsi, kad išleisti knygą taps garbingu tikslu seniūnijai, knyga bus ilgai skaitoma Kulautuvos gyventojų, ir ne tik.