Istoriniame komikse – kitaip apie Klaipėdos atvadavimą | Diena.lt

ISTORINIAME KOMIKSE – KITAIP APIE KLAIPĖDOS ATVADAVIMĄ

Tarsi užbaigiant Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio jubiliejinius metus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (MLIM) pristatytas dramaturgo Gintaro Grajausko ir dailininko Mindaugo Lukošaičio sukurtas istorinis komiksas „Jūros druska ant lūpų“, pasakojantis apie 1923 m. Klaipėdos atvadavimą, karinės operacijos iššūkius, sukilimo dalyvių lemtį.

Komikso žanras – tebenaujas

Istorinio komikso pristatymas antradienio vakarą vyko MLIM. Jame dalyvavo apie pusšimtis klaipėdiečių. Diskusiją su kūrėjais moderavo muziejininkė Sondra Simana, savo įžvalgomis apie knygą pasidalino ir šio muziejaus direktorius Jonas Genys.

„Dirbant muziejuje kuo toliau, tuo dažniau susiduriame su tuo, kaip reikia komunikuoti istoriją. Turbūt vyresnio amžiaus žmonės atsimena knygas, iš kurių mokėmės mokykloje, jos atrodė atsakingai, dokumentaliai, bet beveik visos buvo vienodos. Nustebau, kad apie istoriją galima rašyti ne tik vaikiškas knygas, bet ir suaugusiems skirtas, visai kitokias. Komikso žanras yra naujas mūsuose ir ypatingai šioje temoje. Tad galvočiau, kad padarėte labai įdomų ir gerą žingsnį“, – sakė J. Genys.

Idėja sukurti minėtą knygą pirmiausia kilo G. Grajauskui ir buvusiai Klaipėdos savivaldybės kultūros skyriaus vedėjai Eglei Deltuvaitei. Po to nuspręsta kreiptis į M. Lukošaitį, kuris nedvejodamas sutiko ir ėmėsi piešti eskizus.

Konsultavosi su istorikais

G. Grajauskas neslėpė, kad jau maždaug 20 metų svajojo parašyti būtent tokią komiksų knygą.

Mes labai stengėmės, kad nebūtų akivaizdžių faktinių neatitikimų. Konsultavomės su istorikais, didelių neatitikimų jie nesurado.

„Mes labai stengėmės, kad nebūtų akivaizdžių faktinių neatitikimų. Konsultavomės su istorikais, didelių neatitikimų jie nesurado“, – pasakojo G. Grajauskas.

Vienas pagrindinių personažų knygoje – gimnazistas Kleopas Justys.

„Mano senelės brolis buvo Kleopas Jusčius, jis iš tikrųjų yra dalyvavęs žygyje. Tai jo pagerbimas, atminimas“, – sakė G. Grajauskas.

G. Grajauskas taip pat teigė, kad jam šis darbas buvo tarsi pjesės ar kino scenarijaus rašymas. Iš 33 parašytų puslapių knygoje atsidūrė mažiau negu dešimt.

„Susitvėrė vientisa istorija, sakyčiau, kažkas panašaus į kino scenarijų, kuriame buvo šiek tiek dialogų, daugiau bendros situacijos aprašymų, kas ką padarė, kur visa tai vyksta, kokie judesiai, kitos detalės“, – vardijo G. Grajauskas.

„Tarsi režisieriaus darbas“

M. Lukošaitis tikino, kad sąvoka „komiksas“ šiam kūriniui netinka, verčiau jį vadinti grafine novele ar pieštine istorija, nes komiksas, anot jo, yra vakarietiškos kultūros laukas. Jis taip pat pridūrė, kad piešti nebuvo sudėtinga.

„Vaizduotė veikė momentaliai. Pasiėmiau Gintaro tekstą ir iškart ėmė veikti vaizduotė, iškart kūrėsi scenos, situacijos. Tai buvo tarsi režisieriaus darbas“, – pasakojo M. Lukošaitis.

M. Lukošaičio tėtis Vitalijus Lukošaitis buvo klaipėdietis, skulptorius. Jo kurtą skulptūrą „Vakarienė keturiems“ klaipėdiečiai gali pamatyti Skulptūrų parke.

Istorinį komiksą „Jūros druska ant lūpų“ išleido Sauliaus Jokužio leidykla-spaustuvė.

Renginio pradžioje MLIM edukacinio skyriaus muziejininkė Agnė Adomaitytė kartu su J. Geniu įteikė apdovanojimus viktorinos, kuri vyko sausio 15 d., keturiems nugalėtojams. Viktorina praėjo sėkmingai, joje sudalyvavo apie 80 žmonių iš visos Lietuvos.

GALERIJA

  • Istoriniame komikse – kitaip apie Klaipėdos atvadavimą
  • Istoriniame komikse – kitaip apie Klaipėdos atvadavimą
  • Istoriniame komikse – kitaip apie Klaipėdos atvadavimą
  • Istoriniame komikse – kitaip apie Klaipėdos atvadavimą
  • Istoriniame komikse – kitaip apie Klaipėdos atvadavimą
  • Istoriniame komikse – kitaip apie Klaipėdos atvadavimą
  • Istoriniame komikse – kitaip apie Klaipėdos atvadavimą
  • Istoriniame komikse – kitaip apie Klaipėdos atvadavimą
  • Istoriniame komikse – kitaip apie Klaipėdos atvadavimą
  • Istoriniame komikse – kitaip apie Klaipėdos atvadavimą
  • Istoriniame komikse – kitaip apie Klaipėdos atvadavimą
  • Istoriniame komikse – kitaip apie Klaipėdos atvadavimą
  • Istoriniame komikse – kitaip apie Klaipėdos atvadavimą
  • Istoriniame komikse – kitaip apie Klaipėdos atvadavimą
  • Istoriniame komikse – kitaip apie Klaipėdos atvadavimą
  • Istoriniame komikse – kitaip apie Klaipėdos atvadavimą
  • Istoriniame komikse – kitaip apie Klaipėdos atvadavimą
  • Istoriniame komikse – kitaip apie Klaipėdos atvadavimą
Ryčio Laurinavičiaus nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (8)

Pirmyn

Prūsija nėra Vokietija ir niekuomet nebuvo, tik labai trumpą laiką prie hitlerio Berlyno valdžia buvo viršesnė už Prūsijos. Tuo pačiu, Karaliaučius nėra ir nebuvo Vokietija. Tačiau įdomu, kad Vokietiją suvienijo Prūsijos karalius Vilhelmas, 1871 metais tapęs taip pat Vokietijos imperatoriumi - iki tol nebuvo tokios Vokietijos, kokią matome dabar. Prūsiją sunaikino sovietai karo pabaigoje, nebėra tokios valstybės, tai ir jos buvusios žemės dabar našlaitės.

lietuvių šunėkam

Wilno Lenkijai pripažino Europa. Ir būtų Wilno ten kur Suvalkai jei ne stalinas. Kuris dėjo skersą ant europos. Bet dar liko Suvalkai, Seiniai, Gardinas, Lyda - tikrai lietuviškos žemės. Kur tie garsiai lojantys prijungėjai ir atvaduotojai?

Istorijas ne klastotojas

Klaipėdos kraštas istoriškai niekada nepriklausė Lietuvai. Tai nuo seno Prūsijos krašto dalis- Memelendas. Po pirmo pasaulinio karo šį kraštą aneksavo Lietuva.1939 metais Hitleris pareikalavo šį kraštą gražinti Vokietijai ir Lietuva net neprieštaravo.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS