Lenkų menininkės parodoje – nesibaigianti kelionė į laisvę | Diena.lt

LENKŲ MENININKĖS PARODOJE – NESIBAIGIANTI KELIONĖ Į LAISVĘ

  • 8

Kauną pasiekė žinomos lenkų menininkės Natalijos Lach-Lachowicz – Natalia LL retrospektyvinė paroda "Sum ergo sum". Joje fiksuojama ir apibendrinama menininkės kūryba: nuo ankstyviausių – sukurtų 1960-aisiais, iki pačių naujausių – sukurtų nuo 2016-ųjų, kūrinių.

Prieš srovę

"Menas yra laisvės paieška. Laisvė yra tikslas pats savaime, o menas tai įprasmina", – toks kūrybinis moto, 1987-aisiais išsakytas Natalia LL, puikiai apibrėžia jos kūrybinį užmojį. Menininkės kelią pradėjusi Vroclavo meno akademijoje nuo fotografijos, grafikos ir tapybos, vėliau ėmėsi eksperimentinių filmų, vaizdo meno performansų, instaliacijų ir skulptūros.

Praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje Lenkijos meninėje scenoje vyraujant abstrakčiai ir simbolinei tapybai, Natalia LL kartu su Jerzy Ludwińskiu tapo šiuolaikinių konceptualių meno formų – vaizdo meno, peformanso, kūno meno – pradininkais. Pirmosios parodos tuomet dar sovietiniam blokui priklausiusioje Lenkijoje buvo uždarinėjamos cenzūros. Bet dar ir dabar dėl drąsių ir radikalių išraiškos formų konservatyvios katalikiškos organizacijos mėgina boikotuoti kai kuriuos Natalia LL renginius (pavyzdžiui, performansą "Mirtis ir mergelė" 2015-aisiais Vroclave).

Kūrybinio kelio pradžioje Natalia LL ieškojo savo individualios išraiškos tiek vizualia, tiek idėjine prasme. Anot autorės, pati būtis yra menas – tapsmas, kiekviena būties sekundė yra tirpstanti ir unikali, todėl norėdama meną maksimaliai priartinti prie realybės, Natalia LL fotografuodavo kasdienius rutininius veiksmus – valgymą, miegą, mylėjimąsi, kalbą. Įkvėpimo šaltiniu tapo kūnas, kaip tobuliausias įrankis dvasiai ir intelektui reikštis. Taip autorė pati tampa kūriniu ir meta iššūkį minčiai, kad menas kažkaip gali būti atskirtas nuo gyvenimo.

Feminizmo kalba

Vieni pirmųjų, dar 1971–1975 m., sukurti projektai "Consumer Art" ("Vartotojiškas menas") bei "Post-consumer Art" ("Post-vartotojiškas menas") ir šiandien tebėra reikšmingi. Juose Natalia LL, neatplėšdama akių nuo žiūrovo, tiesmukai vaizduoja maisto produktų (bananų, grietinėlės, dešrelių) vartojimą.

Autorė nevengia erotinių, netgi pornografinių konotacijų, siekia grynos estetikos ir provokacijos. Mergina nuotraukose, skirtingai nuo pornografinių filmų personažų, niekada neapleidžia galios pozicijų, nenuleidžia akių, lieka aktyvi veikėja, kaip prieštara pasyviam geismo objektui.

Vakarietiškojo feminizmo požiūriu, jos kūryba galėjo būti įvardyta kaip feministinė vartotojiškumo kritika. Kartu negalima pamiršti, kad šie kūriniai buvo sukurti sovietinėje šalyje, kentusioje nepriteklių bei deficitą, ir kurioje bananai iš tiesų buvo geidžiamas objektas.

Feminizmas Vakarų Europoje smelkėsi į visas gyvenimo sferas. Natalia LL artimai bendravo su tokiomis įtakingomis feministinio meno atstovėmis kaip Valie Export, Verita Monselles, Gina Pane, Marina Abramovic, Annette Messager, ėmė atstovauti jų idėjoms Lenkijoje, o nuo 1977-ųjų – skaityti paskaitas apie feminizmą.

Nors pati Natalia LL į meninę raišką labiau žiūrėjo kaip į gyvenimo ir vitališkumo manifestaciją, siejo save su laisve bei hipių kultūra, aktyvesnėms, labiau programiškai veikiančioms feministinio judėjimo atstovėms jos raiškos formos buvo parankios, iliustravo teorines idėjas. Toks žvilgsnis iš šalies praplėtė pačios autorės įdedamų prasmių lauką iki radikaliau feministinių, kartu integravo Natalijos kūrybą į vakarietiško feministinio meno istoriją, įgalino autorę išsiveržti iš sovietinio Lenkijos meno realybės. Natalia LL tapo ne tik reikšminga konceptualaus meno šaukle tėvynėje, bet ir savo drąsia, aiškia menine raiška įsitvirtino pasaulinio meno kontekstuose.

Ekspozicijos koncepcija

Dėl galerijos "Meno parkas" ir Lenkijos Torunės miesto šiuolaikinio meno centro "Znaki Czasu" draugystės paroda Kaune – pats išsamiausias menininkės kūrybos pristatymas per visą karjerą. Be jau Lenkijos moderniojo meno kanonu tapusių kūrinių, čia eksponuojama ir mažiau žinomų darbų, tokių, kurie buvo rodyti tik kartą ir nepaisant jų svarbos Natalia LL kūryboje beveik buvo užmiršti.

Parodoje vengiama laikytis chronologinės tvarkos, fokusuojamasi į meninių idėjų gausą, kuria buvo paženklinta visa menininkės karjera. Sutelkiant dėmesį į temas ir atskirus Natalia LL dominančius elementus, taip žiūrovas gali analizuoti autorės meninio požiūrio evoliuciją ir sąsajas tarp atskirų kūrybos etapų. Šios sąsajos ir sudaro nuoseklų pasakojimą, menininkės kūrybos istoriją, kurios gyvenimas visada buvo sutelktas į meną. Lotyniškas parodos pavadinimas "Sum ergo sum" ("Esu, vadinasi, esu"), tiesiogiai referuoja į menininko buvimą meno pasaulyje ir pasaulyje aplink mus, tai tarnauja kaip akstinas mūsų egzistencijos apmąstymui.

Šiai parodai buvo atkurti keli trumpalaikiai kūriniai – instaliacijos, praeityje sukurtos personalinėms parodoms, ir dėl kilusių sunkumų kūrinius saugant išmontuotos po jų pristatymo. Rekonstrukcija tapo įmanoma dėl gausaus menininkės surinkto fotografijų archyvo ir įvairiuose Lenkijos meno muziejuose išsaugotos susijusios archyvinės medžiagos. Tarp atkurtų darbų ir "Intimate Sphere ar Panic Space" – abu jie vaizduojamojo fotografijos meno pavyzdžiai plačiąja prasme. Parodoje taip pat bus keletas dokumentinių filmų apie Natalia LL kūrybą.


Kas: Paroda "Natalia LL. Sum ergo sum".

Kur: M.Žilinsko dailės galerijoje.

Kada: atidarymas kovo 16 d. 17 val. Veiks iki balandžio 22 d.

GALERIJA

  • Lenkų menininkės parodoje – nesibaigianti kelionė į laisvę
  • Lenkų menininkės parodoje – nesibaigianti kelionė į laisvę
  • Lenkų menininkės parodoje – nesibaigianti kelionė į laisvę
  • Lenkų menininkės parodoje – nesibaigianti kelionė į laisvę
DMN nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (8)

kelionė

į laisvę geležinkelio stoties perone ............ paskelbta paieška

Jadze

tikras menas gerai nuciulpti

tiek mazai spermos

turbut suniukui nciulpe
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS