Prie pat Arkikatedros bazilikos esančioje "Parko galerijoje" šiuo metu veikia tapytojo Jono Maldžiūno paroda "Išpažintys".

Naujausi kūriniai

Žiemą džiaugėmės, kad buvęs kaunietis (viduje juo ir likęs), jau kurį laiką Vilniuje gyvenantis tapytojas Jonas Maldžiūnas po gana ilgos pertraukos Kaune, "Parko galerijoje", surengė jubiliejinę savo parodą. Ir mažai kas tikėjosi galimybe greitai išvysti naujus dailininko kūrinius, juolab kad sukaktį mininti paroda apėmė įvairius menininko kūrybinius laikotarpius, šviežiausių kūrinių buvo nedaug.

Tačiau J.Maldžiūnas visada mokėjo stebinti (padėti patirti nuostabą) įvairiaplane kūryba ir savo asmenybe (tarkim, garsiąsias "Kartuves" Rotušės aikštėje daugelis puikiai atsimena). Ir ši paroda – savotiškas akibrokštas: gana greitai savo kūrybos gerbėjus (o tokių tikrai yra daug) tapytojas pakvietė į parodą, kurioje tilpo tik pusė per beveik du šios vasaros mėnesius sukurtų paveikslų. Taigi žiūrovui tikra dovana matyti besidriekiantį dailininko kūrybos kelią.

Paklaustas, ar tikra kūryba, gera paroda (ją, beje, žiūrovai visada atpažįsta, pajaučia) jau savaime nėra išpažintis, J.Maldžiūnas nė akimirkos nesuabejojo: "Būtent, visada tai bus išpažintis, kaipgi kitaip."

Saulėtos drobės

Glaustai sukabinta ekspozicija veikia tarsi kinas: darbai vienas su kitu jungiasi vienoda stilistika, tapymo maniera, koloristine palete.

Šiuo metu "Parko galerijoje" eksponuojamose J.Maldžiūno "Išpažintyse" visais įmanomais atspalviais ir deriniais mainosi saulė. O geltoniu nulietų drobių pirmajame paveikslo plane gyvena poetiškos, grakščios figūros, primenančios žmones, žvėris, personažus (pavyzdžiui, Don Kichotą paveiksle "Žvejai"), taip pat akivaizdžiai dominuoja klaupto stilistinė detalė, klausyklos langelis.

Glaustai sukabinta ekspozicija veikia tarsi kinas: darbai vienas su kitu jungiasi vienoda stilistika, tapymo maniera, koloristine palete.

Galerijos vadovė Jolanta Gutauskienė du darbus netgi sujungė kaip diptiką ("Kvietimas šokiui", "Žvejai") taip dar labiau suteikdama parodai kinematografinį žvilgsnį. Beje, ne viename paveiksle yra ir užuomina į kino juostelę ("Žvėries išpažintis" , "Viešnia"), taigi parodą tikrai galima žiūrėti tarsi kiną, lyg saulėtus vaizdus pro vasaros važiuojantį traukinį.

Išpažinties siekiamybė

Be jokios abejonės, visa J.Maldžiūno kūryba – išpažintys, tačiau konkrečiai šias inspiravo piešiniai, kurių keletą, tapusių monotipijų ciklu "Figūra sename mieste", taip pat galima pamatyti "Parko galerijos" pirmoje (ne parodų) salėje. Tai išties įdomu vertinant menininko kūrybinį procesą: pradinę mintį, jos kismą bei interpretacijas.

Taigi piešinių fragmentai, išaugę, o greičiau – įaugę į tapybinį plotą, paturtinti spalvomis, drobės faktūra, tapybine kompozicija bei plastika, perteikia visai kitą energiją nei kamerinė piešinio struktūra, nors pastaroji yra nė kiek ne silpnesnė, tiesiog – kitokia.

Na, o išsakyta išpažintis, atvirumas praktiškai visada pažadina kito (šiuo atveju – žiūrovo) atvirumą, nuoširdų pokalbį (beje, prieš tai buvusi J.Maldžiūno paroda "Parko galerijoje" buvo pavadinta "Pašnekesiais"), pagaliau – sujudina galbūt gana giliai slepiamą išpažinties troškimą, nes ji apvalo ir nuramina.

J.Maldžiūnas įtikina, kad išpažinties atlikimo formos gali būti labai įvairios, šiuokart jis ją atlieka per kūrybą, kuri pajėgi būti ir išpažinties atlikėja ir jos priėmėja, (iš)klausytoja, taip pat ją metafizine kalba gali atlikti žiūrovas drauge su kūrėju, nes kūrybos jungiamoji grandis ir galios (kūrėjas ir suvokėjas yra toje pačioje pozicijoje) santykių eliminavimas – bene didžiausia jos jėga ir esminis dėmuo.